Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) bauda, kurią įpareigotas sumokėti per 10 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš T. D. priteista 240 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. G. naudai ir 220 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. G. naudai.

T. D. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 5 d., apie 16.14 val., kelyje Vilnius – Lyda, Šalčininkų r., Jašiūnų k., Jašiūnų g. 1, Jašiūnų k., vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,Rover 620‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 141.3 punktų reikalavimus, numatančius, kad ,,<<..Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui..>>,, nurodančius kad ,,<<..Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms‘‘..>>,, Tai yra, vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms bei susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu ,,Chrysler Grand Voyager‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu nukentėjo ,,Chrysler Grand Voyager‘‘ automobilio vairuotojas J. G., kuriam dėl dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžimo ir krūtinės ląstos sumušimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir su juo važiavusi keleivė I. G., kuriai dėl poodinės kraujosruvos dešino kelio ir dešinės blauzdos srityse padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. D. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-07 nuosprendį dalyje dėl 50 MGL baudos paskyrimo pakeisti, taikant LR BK 62 str. 1 d., 47 str. 6 d. normų reikalavimus, o civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės 2000 Lt žalos ir 1000 Lt žalos priteisimo nukentėjusiesiems J. G. ir I. G. atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada dėl didesnės nei vidutinė bausmės paskyrimo jam neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi, nors teismas ir motyvavo, kad po nagrinėjamo neatsargaus nusikaltimo apeliantas dar yra padaręs du KET pažeidimus, tačiau pastarasis nurodo, kad baudas už šiuos pažeidimus jis sumokėjo. Pasak apelianto, bausti jį antrą kartą, baudžiamąja tvarka, didinant baudą už neatsargų nusikaltimą tik todėl, kad po nusikaltimo padarymo buvo dar du KET pažeidimai, baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso normos nenumato. Apeliantas taip pat nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, ikiteisminiame tyrime ir teisme davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, teisminiam procesui, žala nukentėjusiesiems atlyginta. Be to, jis yra bedarbis, augina du mažamečius vaikus, žmona dirba vaikų darželio auklėtojos padėjėja, gauna minimalų darbo užmokestį, todėl mano, kad 6500 Lt bauda jo atžvilgiu yra per griežta, neadekvati esamai bylos medžiagai.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala J. G. 2000 Lt ir I. G. 1000 Lt neatitinka teisėje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams, kadangi civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiesiems atlygino materialinę ir moralinę žalą bendroje sumoje 9318,49 Lt. Tokiu būdu, apeliantas nurodo, kad civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas.

Teismo posėdyje nuteistasis T. D. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo T. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kurį skundžia apeliantas, dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę, nėra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus LR BK 54 str., reikalaujama, kad teismas bausmę skirtų baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. D. bausmę – baudą, didesnę už vidutinę, pažeidė LR BK 61 str. 4 d. nuostatas, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kas sąlygojo netinkamą LR BK 41 str. ir 54 str. taikymą. Apelianto padarytą nusikalstamą veiką įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). LR BK 281 str. 1 d. sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Bylos įrodymais nustatyta, kad T. D. teisiamas pirmą kartą, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad padarė neatsargų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi padarius nusikaltimą, taip pat įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, sunkinančių apelianto atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę, atsižvelgė į jo turtinę padėtį, tačiau visiškai nepagrįstai paskyrė bausmę savo dydžiu didesnę nei vidurkis, numatytas tokią veiką reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad apeliantas po skundžiamu nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo padarė dar du KET pažeidimus. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė gali būti vertinama kaltininką charakterizuojančių duomenų aspektu, tačiau baudžiamasis įstatymas nenumato, kad tai yra vada griežtinti skiriamą bausmę, nustatant ją savo trukme didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaip jau minėta, teismas pagrįstai nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), kadangi T. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teisme nustatyta nebuvo. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti tiek atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tiek ir kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir numato, kad atsižvelgiant į jas, atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmė dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Dėl šių motyvų kolegija mano, kad nuteistajam T. D. paskirta bausmė – bauda, savo dydžiu turi būti ne didesnė nei vidurkis, numatytas jo padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už neatsargų nusikaltimą bauda numatoma iki 75 MGL dydžio (LR BK 47 str. 3 d. 5 p.), todėl nuteistajam T. D., pripažintam kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 41 str., 54 str. 2 d., 61 str., skirtina bausmė – bauda, savo dydžiu mažesnė nei vidurkis.

Nors nuteistasis T. D. skunde nurodo, kad jo atžvilgiu teismas galėjo taikyti LR BK 62 str. 1 d. nuostatas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jam paskirta bausmė savo rūšimi yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. LR BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. D. vieną iš švelnesnių LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės teismui leido manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant apeliantui T. D. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Konstatuotina, kad paskirtoji bausmė apeliantui savo rūšimi nėra aiškiai per griežta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas privalomas aplinkybes, todėl teisinio pagrindo švelninti T. D. teismo paskirtą bausmę, keičiant jos rūšį, nėra.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas dėl jo sunkios materialinės padėties galėjo taikyti LR BK 47 str. 6 d. reikalavimus, tačiau šios normos nuostatos taikomos bausmės vykdymo metu , paaiškėjus, kad nuteistasis neturi lėšų sumokėti paskirtąją bausmę . Esant situacijai, kai nuteistasis neturi lėšų sumokėti baudai, tik nuosprendį dėl baudos išieškojimo vykdančio antstolio teikimu, nuosprendį priėmęs teismas turi teisę baudą pakeisti viešaisiais darbais (LR BVK 25 str. 1 d., BK 47 str.) ar išdėstyti tokios baudos mokėjimą tam tikrais terminais ir pan.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiųjų civilinio ieškinio išsprendimo yra pagrįstas ir teisėtas. Byloje nukentėjusysis J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji I. G. dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusysis J. G. patyrė 2000 Lt neturtinę žalą , o nukentėjusioji I. G. patyrė neturtinę žalą už 1000 Lt. Tą pripažinęs, apylinkės teismas pagrįstai neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš nuteistojo T. D., priteistinas sumas sumažindamas ta dalimi, kurią nukentėjusiesiems išmokėjo draudimas.

Nors apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiųjų reikalavimai ir teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai nepagrįsti ir neįrodyti, tačiau pabrėžtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik minėtoje normoje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos, tai palikta teismo diskrecijai, todėl teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, tačiau būtina atsižvelgti į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5.).

Byloje nustatyta, kad nuteistojo T. D. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam J. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai I. G. nežymus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos sumas iš esmės įvertino neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, t.y., atsižvelgė į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nustatydamas neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Nors apeliantas teigia, kad iš jo nepagrįstai priteista neturtinė žala, nes draudimo bendrovė nukentėjusiesiems jau atlygino patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad draudimo bendrovė nukentėjusiesiems atlygino tik dalį teismo nuosprendžiu nustatytos neturtinės žalos, todėl likusioji dalis pagrįstai teismo priteista iš nuteistojo T. D..

Apelianto skundo teiginys, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos neįrodyti, nepagrįstas, kadangi bylos duomenimis buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiesiems, medicininiais dokumentais nustatyti nedarbingumo laikotarpiai, taip pat teismo įvertinta, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, įvertintos pasekmės – nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų sunkumas, sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų likusios pasekmės – nukentėjusiajam J. G. buvo lūžusi ranka, kurios, kaip nurodė apylinkės teismas, iki šiol negali visiškai sulenkti, nukentėjusiajai I. G., nors buvo nustatytos tik kraujosruvos, tačiau ji turi psichologinių problemų po įvykio, iki šiol bijo vairuoti automobilį. Teismas tinkamai nustatė, kad dėl nuteistojo T. D. nusikalstamų veiksmų tiek nukentėjusysis J. G., tiek nukentėjusioji I. G. patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą. Pažymima, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-07 nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo T. D. paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., nusprendė :

Nuteistojo T. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-07 nuosprendį pakeisti:

T. D., nuteistam pagal LR BK 281str. 1 d. 50 MGL dydžio (6500 Litų) bauda, paskirtąją baudą sumažinti iki 35 MGL dydžio ( 4550,00 Litų/1318,00 Eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.