Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1759-864/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-04
Bylos Nr.
e2S-1759-864/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11154-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Spectro finance”, A. K.
Advokatai
Evaldas Pocevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1759-864/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11154-2022-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Spectro finance” ir A. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Spectro Finance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Donatas Kisielius (toliau ir pareiškėjas, antstolis) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkui A. K. (toliau ir skolininkas) iki 500 Eur dydžio baudą už antstolio 2021 m. gruodžio 17 d. patvarkymo Nr. S-21-174-26762 (5-6 punktų) nevykdymą.

2. Antstolis nurodė, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2581-577/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2021 m. gruodžio 17 d. patvarkymu antstolis įpareigojo skolininką pateikti patvarkymo 5 ir 6 punktuose nurodytus duomenis. Skolininko atstovas advokatas 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė atsakymą į patvarkymą. iš kurio matyti, kad skolininkas nepateikė reikalaujamų duomenų, apsiribojo tik savo vertinimais dėl antstolio veiklos ir sprendė už antstolį dėl reikalaujamos informacijos apimties ir jos (ne)reikalingumo vykdymo procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi tenkino antstolio prašymą ir paskyrė skolininkui A. K. 300 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.

4. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0174/21/01580 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 2581-577/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (skolininkas A. K.). Antstolis 2021 m. gruodžio 17 d. patvarkymu Nr. S-21-174-26762 be kitų reikalavimų patvarkymo 5-6 punktais įpareigojo skolininką: 1) pateikti duomenis, koks asmuo ir kokiu pagrindu už skolininką sumokėjo pinigų sumą advokatų profesinei bendrijai „TRINITI JUREX“, iš kurios 2021 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 02033F6EC mokėtojas advokatų profesinė bendrija „TRINITI JUREX“ į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą už skolininką sumokėjo 700 000 Eur dydžio užstatą; 2) pasitvirtinus informacijai, kad skolininkas gyvena viešbutyje „Stikliai“, pateikti duomenis, kas ir kokiu pagrindu apmoka A. K. viešbučio „Stikliai“ teikiamas paslaugas. A. K. atstovas advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ advokatas Evaldas Pocevičius pateikė antstoliui atsakymą į minėtą antstolio patvarkymą, kuriame nurodė, kad antstolis tokios informacijos reikalauja nepagrįstai.

5. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų įvykdęs antstolio 2021 m. gruodžio 17 d. patvarkymo Nr. S-21-174-26762 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį (nevykdomas teisėtas antstolio reikalavimas), pažeidimo mastą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas padarė išvadą, kad 300 Eur baudos dydis šiuo atveju yra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui ir skyrė skolininkui vienkartinę 300 Eur baudą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Spectro finance“ (toliau ir apeliantė, suinteresuotas asmuo) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti antstolio prašymą ir skirti skolininkui iki 500 Eur dydžio baudą už antstolio patvarkymo dalies nevykdymą bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodo, kad:

6.1. Teismas turėtų suvokti, kas yra skolininkas A. K. bei kokiomis nusikalstamomis veikomis šis asmuo kaltinamas ar jau yra nuteistas, kokią įtaką ir finansinius resursus turi. Paaiškina, kad skolininko įmonės (duomenys neskelbtini) veikla buvo JAV Federalinės mokėjimų tarnybos ir Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros tarnybos, po kurių priimtų sprendimų (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir likviduojama įmonė, o nemokumas sukeltas dėl neteisėtų ir nusikalstamų A. K. veiksmų. Nurodo, kad JAV Teisingumo departamentas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė ekstradicijos prašymą dėl A. K. perdavimo baudžiamajam persekiojimui. Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. 1S-241-929/2020 matyti, kad skolininkas JAV įtariamas vykdęs plataus mąsto sukčiavimo schemą. Skolininkas linkęs organizuoti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su dokumentų klastojimu, jų panaudojimu, apgaulinga buhalterine apskaita, siekiant nuslėpti finansinių lėšų nusikalstamą kilmę.

6.2. Teismui darant nuolaidas dėl skolininkui priklausančio ir pas trečiuosius asmenis esančio turto nustatymo, būtų sudarytos galimybės per kitus asmenis perimti visą skolininko turtą, taip paneigiant teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių prasmę. Skolininkas naudojasi atlygintinėmis advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ paslaugomis, nors skolininko turtas yra areštuotas apeliantės naudai. Nurodyta advokatų profesinė bendrija atsisako pateikti informaciją, kas apmoka skolininko naudai suteiktas teisines paslaugas, teismas yra skyręs baudą nurodytai advokatų profesinei bendrijai. Pažymi, kad vykdomojoje byloje nustatyta, jog skolininkas yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna 300 Eur dydžio darbo užmokestį. Apeliantės įsitikinimu, tokį darbo užmokestį gaunantis asmuo negalėtų apmokėti „TRINITI JUREX“ išrašomų sąskaitų.

6.3. „TRINITI JUREX“, dangstydama tikrąją pinigų kilmę, į Generalinės prokuratūros sąskaitą už A. K. įmokėjo didžiausią Lietuvos istorijoje 700 000 Eur užstatą, o būtent šios informacijos antstolis prašė patvarkymu, už kurio nevykdymą A. K. ir buvo skirta bauda. Teigia, kad „TRINITI JUREX“ veiksmai patvirtina, kad yra pagrindai slėpti tokią informaciją, jog A. K. turimos reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis, kurie už jį vykdo visas prievoles, nebūtų areštuotos. „TRINITI JUREX“ kiekvieną kartą atsirašinėja išgalvodami įvairiausias priežastis, kodėl negali teikti informacijos apie skolininko turimas reikalavimo teises. Nors skolininko santykiai su jos atstovais yra dengiami profesine paslaptimi, tačiau tokie santykiai jau yra peržengę civilinės teisės ribas ir galimai atitinka Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamų veikų sudėtis.

6.4. Nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo, skolininkas mėgaujasi prabangiu gyvenimo būdu, gyvena 5 žvaigždučių „Stiklių viešbutyje“, dėl ko antstolio aprašytas ir areštuotas turtas nėra vienintelis skolininko valdomas turtas. Skolininkas yra pasisavinęs iš apeliantės beveik 700 000 Eur. Pažymi, kad skolininkas neskundė antstolio patvarkymo, tačiau atsisako jį vykdyti pateikiant prašomą informaciją. Nei apeliantei, nei antstoliui nesvarbu, kokiomis paslaugomis naudojasi skolininkas, jei tai atliekama teisėtai, tačiau skolininko ir jo atstovų pastangos nuslėpti teikiamų paslaugų apmokėtoją, tokias aplinkybes paneigia.

6.5. Paskirta vienkartinė bauda 300 Eur bauda skolininkui yra menkavertė ir neskatina greičiau įvykdyti antstolio patvarkymus. Savo ruožtu apeliantė suinteresuota, kad būtų pilnai įvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2581-577/2021 ir identifikuotos visos skolininko turimos reikalavimo teisės ir turtas. Net ir sumokėjęs teismo paskirtą baudą, skolininkas neturės intereso greičiau įvykdyti antstolio patvarkymą, todėl antstolis vėl turės kreiptis į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo. Skundžiama nutartis dalyje, kuria nebuvo tenkintas antstolio prašymas, iš esmės prieštarauja vykdymo proceso efektyvumo tikslui. Šiuo atveju įvertinus skolininko prabangaus gyvenimo vedimo faktą bei neteisėtą veikimą nevykdant teisėto antstolio patvarkymo, turėtų būti skiriama bauda už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną.

7. Skolininkas (apeliantas) A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį išspręsti iš esmės – atmesti antstolio prašymą skirti baudą. Atskirajame skunde nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Teismas nepagrįstai nevertino to, kad antstolis veikė ultra vires. Teismo nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto areštas pritaikytas tik A. K., o ne kokių nors kitų asmenų atžvilgiu. Dėl to antstolis turi teisę iš trečiųjų asmenų gauti tik informaciją apie nutartyje nurodytą apeliantui priklausantį turtą, turtines teises ir lėšas, o ne informaciją apie trečiuosius asmenis ar susijusią su apelianto privačiu gyvenimu. Antstolis viršijo įgaliojimus, reikalavimo pateikti nesusijusius duomenis. Pažymi, kad net ir pateikus su vykdomąja byla nesusijusius duomenis, antstoliui taptų žinoma tik informacija apie apelianto prievoles, tačiau nutartimi nebuvo areštuotos jo prievolės, todėl nesuprantama, kodėl antstolis renka informaciją apie skolininko galimas prievoles tretiesiems asmenims.

7.2. Antstolis surado ir aprašė visą apeliantui Lietuvoje priklausantį turtą ir tai yra pagrindas grąžinti vykdomąjį dokumentą teismui. Pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, skirtingai nei vykdymo procesas, nėra tęstinis procesas, o tėra tarpinis veiksmas, susijęs su turto masės nustatymu ir teisiniu tokio turto „įšaldymu“. Šiuo atveju antstolis ne tik vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o veikė ultra vires, todėl apeliantas pateikė antstoliui atsakymą vykdomosios bylos apimtyje.

7.3. Teismas negalėjo vertinti, kad Patvarkymo 5-6 punktai nėra įvykdyti. Apeliantas akcentuoja, kad pateikus atsakymą į Patvarkymą, antstolis nereikalavo papildomų patikslinimų, atitinkamai apeliantas Patvarkymą laikė pilnai įvykdytu, jo neskundė. Jokios platesnės informacijos, susijusios su vykdomąja byla, apeliantas neturi, o informacijos, nesusijusios su vykdomąja byla, apeliantas neturi nei galimybės, nei pareigos teikti. Paaiškina, kad antstolis paprašė pateikti duomenis apie savo turimą turtą tiek Lietuvoje, tiek ir galimai užsienio valstybėse (laikotarpis nuo 2020 m. spalio 20 d. iki informacijos pateikimo dienos). Patvarkyme detalizuota, kad antstolis prašė ne bet kokios informacijos, o informacijos, kiek ji susijusi su apelianto turtu. Apeliantas 2021 m. gruodžio 27 d. atsakyme pažymėjo, kad informacijos, susijusios su turtu Lietuvoje, neturi, išskyrus tą, kuri jau žinoma antstoliui. Teigia, kad informacija apie asmenis, kurie atliko mokėjimus už apeliantą, nėra susijusi su apelianto turtu. Pabrėžia, kad pagal teismų praktiką, Lietuvoje veikiantis antstolis neturi teisės atlikti vykdymo veiksmų užsienio valstybėje, todėl Patvarkymo įpareigojimas pateikti duomenis apie galimai užsienio šalyse turimą turtą, lėšas nepagrįstas.

7.4. Paskirta bauda neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Pažymi, kad antstolis renka itin plačios apimties informaciją iš trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, viešbučio, kuriame gyvena apeliantas) ir apie trečiuosius asmenis (pavyzdžiui, asmenis, mokėjusius už apeliantą) bei reikalauja informacijos iš profesinę paslaptį saugančių asmenų (advokatų profesinės bendrijos), taip pat už laikotarpius iki nutarties priėmimo. Antstolis taip pat kreipėsi dėl baudos skyrimo viešbučio ir advokatų profesinės bendrijos vadovams už informacijos neteikimą ir baudos buvo paskirtos. Apeliantas svarsto, kad gavęs informaciją apie trečiuosius asmenis, mokėjusius už apeliantą, antstolis pradėtų reikalauti ir duomenis apie tai, iš kur tie tretieji asmenys gavo lėšų ir taip procesas taptų beribis. Toks antstolio veikimas peržengia teisėto vykdymo proceso ribas, atitinkamai ir paskirta bauda už tariamą informacijos neteikimą pažeidžia minėtus principus.

7.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naudojamos ne pagal paskirtį, bet kaip priemonė surinkti informaciją bei įrodymus. Nurodo, kad išieškotoja UAB „Spectro finance“, teikdama antstoliui prašymą dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, papildomai suformulavo 16 papildomų reikalavimų antstoliui. Savo ruožtu antstolis pradėjo rinkti itin plačios apimties informaciją, taigi išieškotoja su antstolio pagalba siekia rasti išieškotojai tinkamus įrodymus, o ne realiai užtikrinti sprendimo įvykdymą.

Atsiliepimas

8. Išieškotoja UAB „Spectro finance“ pateikė atsiliepimą į skolininko A. K. atskirąjį skundą bei prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad:

8.1. Apeliantas negali kvestionuoti Patvarkymo teisėtumo šioje byloje, nes Patvarkymas nebuvo apskųstas, o jo apskundimo terminas yra pasibaigęs. Patvarkyme nurodyti duomenys iki šiol nebuvo pateikti, todėl Patvarkymas nėra įvykdytas. Patvarkymo (ne)įvykdymas yra objektyvi aplinkybė, nepriklausanti nuo subjektyvaus apelianto vertinimo ir keliamų versijų, nustatoma priklausomai nuo to, ar pateikta informacija apie: 1) 700 000 Eur užstato kilmę; 2) kas ir kokiu pagrindu moka UAB „Stiklių viešbutis“ už apelianto naudai keletą metų teikiamas paslaugas.

8.2. Antstoliui nebuvo pagrindo prašyti ką nors patikslinti, nes jokia informacija, kuri galėtų būti tikslintina, nebuvo pateikta. Antstolis reikalauja konkrečios informacijos tik tiek, kad būtų galima nustatyti apelianto turimas reikalavimo teises į trečiuosius asmenis arba jam priklausantį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis taip. kaip tai numato nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pabrėžia, kad išieškotojos prašymas antstoliui dėl teismo nutarties vykdymo ir prašyme suformuluoti reikalavimai niekaip neįpareigoja antstolio. Apeliantas piktybiškai nevykdo teisėto antstolio reikalavimo dėl informacijos pateikimo, nors buvo tinkamai informuotas ir įspėtas apie atsakomybę, tačiau net ir po nutarties, kuria skirta bauda, apeliantas nepradėjo vykdyti patvarkymų.

9. Skolininkas A. K. pateikė atsiliepimą į išieškotojos UAB „Spectro finance“ atskirąjį skundą bei prašo skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apelianto A. K. atskirasis skundas yra visiškai pagrįstas, todėl bauda jam turi būti ne didinama, o apskritai negalėjo būti paskirta ir turi būti panaikinta. Tuo tarpu išieškotojos UAB „Spectro finance“ atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesusiję su Patvarkymo nevykdymu, pavyzdžiui, kad A. K. naudojasi advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ paslaugomis, kad jo atžvilgiu inicijuotas ikiteisminis tyrimas ir paskirta kardomoji priemonė, kad jo sutuoktinei advokatų profesinė bendrija suteikė paskolą ir kitos. Išieškotojos atskirasis skundas yra paremtas samprotavimais ir tuo, kad jai nepatinka, jog A. K. teisines paslaugas teikia „TRINITI JUREX“ ir kad jis gyvena viešbutyje, tačiau tai nėra pagrindas skirti baudą. Nors išieškotoja samprotauja apie tariamas A. K. reikalavimo teises į trečiuosius asmenis, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina vykdomosios bylos informacija, kadangi antstolis yra patikrinęs tiek viešus registrus, tiek bankų informaciją, tiek gavęs informaciją apie A. K. darbo užmokestį.

10. Antstolis Donatas Kisielius pateikė atsiliepimą į skolininko A. K. atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:

10.1. Iš apelianto A. K. gauta informacija, jog jis neturi jokio kito turto, kuris galėtų būti aprašytas, neriboja antstolio teisės patikrinti šių duomenų. Vykdomojoje byloje surinkti duomenys apie skolininko turimą turtą ir gaunamą darbo užmokestį bei atitinkamai galimas su jo veikla bei pragyvenimo lygiu susijusias išlaidas, leidžia daryti išvadą, kad yra vengiama atskleisti antstoliui tikrąją skolininko turtinę padėtį. Apeliantas siekia, jog vykdymo procese būtų apsiribota jo teiginiais ir minimaliais vykdymo veiksmais.

10.2. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad po to, kai 2021 m. lapkričio 3 d. antstolio kontoroje buvo gautas Generalinės prokuratūros atsakymas, antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-174-23731, kuriuo, be kita ko, nusprendė įpareigoti advokatų profesinę bendriją „TRINITI JUREX“ per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui duomenis apie 770 000 Eur užstato, sumokėto į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą bei 700 000 Eur užstato, sumokėto į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, piniginių lėšų kilmę. Antstolis paaiškina, kad 2021 m. lapkričio 10 d. advokatų profesinės bendrijos seniūnė antstolį informavo, kad 700 000 Eur suma nėra A. K. nuosavybė ir šios lėšos advokatų profesinei bendrijai nebuvo pervestos iš A. K. vardu atidarytos sąskaitos. Antstolis taip pat informuotas, kad 700 000 Eur užstato kilmė nebus atskleista, nes tai yra advokatų profesinės bendrijos ir kliento paslaptį sudaranti informacija. Antstolio vertinimu tai patvirtina, kad tiek apeliantas, tiek ir jį atstovaujanti advokatų profesinė bendrija neteikia antstoliui duomenų.

10.3. Skolininkas tinkamai neįvykdė Patvarkymo. Apeliantas nepateikė antstoliui informacijos, nurodytos antstolio Patvarkymo 5-6 punktuose. Antstolis nesutinka, kad jis, gavęs skolininko atsakymą, turėjo papildomai informuoti, kad Patvarkymas visa apimtimi ar iš dalies nėra įvykdytas. Antstolis, bendraudamas su apelianto atstovais, ne kartą išdėstė savo poziciją, kad Patvarkymas dalyje nėra įvykdytas jokia apimtimi.

10.4. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką ar kitus asmenis pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą ar kitą informaciją, dėl to turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Toks reikalavimas gali būti taikomas, jei tai būtina, kad sprendimas būtų sėkmingai įvykdytas. Įpareigojimo tikslas – rasti skolininko turtą ir jį aprašyti. Tai, kad antstolis toliau tęsia skolininko turto paiešką, nors skolininkas ir nurodo, kad jokio kito turto neturi, o pareiškimą dėl baudos skyrimo parengė piktnaudžiaudamas savo teisėmis, aktualu tai, kad antstolis iš apelianto pareikalavo būtent duomenų, susijusių išimtinai su jo turtine padėtimi, siekiant išsiaiškinti, ar vykdymo procese yra surinkta informacija apie skolininko turtinę padėtį bei, ar pas trečiuosius asmenis nėra jam priklausančio turto.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininko turto arešto mastas niekaip neapribotas laiko atžvilgiu, o reikalaudamas atitinkamos informacijos, antstolis teisėtai atlieka skolininko turto paiešką. Pagal antstolio surinktą informaciją, nors apeliantas dirba Lietuvoje įsteigtoje bendrovėje ir gauna darbo užmokestį, kuris, pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusi teisinį reguliavimą, turi būti pervedamas į jo asmeninę banko sąskaitą, duomenų apie jo sąskaitas Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS) dalyvaujančiose kredito įstaigose nėra. Antstolio manymu, apeliantas arba turi sąskaitą kredito įstaigoje, kuri vykdo veiklą Lietuvoje, tačiau dėl kokių nors priežasčių nesijungia prie PLAIS, arba turi sąskaitą užsienio valstybėje registruotoje kredito įstaigoje, kuri nėra prisijungusi prie PLAIS. Pabrėžia, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad jeigu antstolis siekia apriboti skolininko lėšas sąskaitose, esančiose užsienio valstybėje registruotoje kredito įstaigoje, kuri nėra prisijungusi prie PLAIS, ir nėra galimybės tokiai finansų įstaigai tinkamai pateikti patvarkymo per šią sistemą, antstoliui tenka pareiga tinkamai parinkti kitus teisinius instrumentus.

Šalies argumentai

11. Apeliantas A. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1755-580/2022 motyvais bei nurodo, kad šiuo atveju Patvarkymas nebuvo skundžiamas, nes į jį buvo atsakyta, be to, net ir šiuo metu apeliantas kitokios informacijos antstoliui pateikti neturėtų, galėtų pakartoti tik tą pačią informaciją. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad apeliantas kokią nors informaciją būtų nuslėpęs. Apelianto teigimu, antstolis, priešingai nei deklaruoja, ne ieško apelianto turto, tačiau bando užtikrinti įrodymus, tačiau tai nėra nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamas vykdymas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino antstolio Donato Kisieliaus prašymą dėl baudos iki 500 Eur skyrimo skolininkui A. K. ir paskyrė vienkartinę 300 Eur baudą skolininkui A. K. už antstolio Donato Kisieliaus 2021 m. gruodžio 17 d. patvarkymo Nr. S-21-174-26762 (5-6 punktų) nevykdymą.

Dėl naujų įrodymų

14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „Spectro finance“ pateikė šiuos įrodymus: išrašą iš interneto puslapio https://www.justice.gov (su vertimu), išrašą iš interneto puslapio https://www.fca.org.uk, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-241-929/2020, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-905-577/2022.

15. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

16. Teikdama naujus įrodymus apeliantė neprašė jų prijungti prie bylos, nepagrindė jų sąsajumo su nagrinėjama byla, neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių minėti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nemotyvavo įrodymų prijungimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų prie bylos neprijungia ir jų nevertina.

17. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas A. K. pateikė šiuos įrodymus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-15595-465/2022 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-15662-820/2022. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantas taip pat neprašo šių įrodymų prijungti prie bylos ir nemotyvuoja jų prijungimo būtinybės, todėl jie neprijungtini.

18. Kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliantas A. K. taip pateikė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1755-580/2022 ir prašo ją prijungti prie nagrinėjamos bylos, motyvuodamas tuo, kad minėtoje nutartyje nustatytos aplinkybės ir pateiktas teisinis vertinimas yra reikšmingi šioje civilinėje byloje. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis yra teismų informacinėje sistemoje LITEKO esanti informacija, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šį dokumentą atsisakoma priimti.

Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės

19. Antstolis Donatas Kisielius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/21/01580 pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2581-577/2021, kuria nuspręsta UAB „Spectro finance“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies: areštuoti atsakovui A. K. 794 983,21 Eur sumoje nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

20. Vykdydamas nurodytą teismo nutartį, antstolis 2021 m. gruodžio 17 d. priėmė patvarkymą Nr. S- 21-174-26762, kuriuo įpareigojo skolininką A. K. per 5 darbo dienas pateikti antstoliui informaciją, be kita ko: 1) duomenis, kas už A. K. į advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ sąskaitą sumokėjo 700 000 Eur sumą, kurią advokatų profesinė bendrija „TRINITI JUREX“ įmokėjo į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą kaip užstatą už A. K.; 2) pasitvirtinus informacijai, kad A. K. gyvena viešbutyje „Stikliai“, pateikti duomenis, kas ir kokiu pagrindu apmoka viešbučio teikiamas paslaugas (Patvarkymo 5 ir 6 punktai). Patvarkymas 2021 m. gruodžio 17 d. išsiųstas skolininko A. K. atstovo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresu.

21. Byloje nustatyta, kad gavęs Patvarkymą, skolininkas 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė antstoliui atsakymą, kuriame iš esmės nurodė, jog Lietuvoje neturi turto ir turtinių teisių, be to, kuris jau yra žinomas antstoliui, taip pat pabrėžė, kad antstolis nenurodė teisinio pagrindo reikalauti pateikti Patvarkymo 5-6 punktuose nurodytus duomenis, nes jie apima laikotarpį iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, taip pat trečiųjų asmenų mokėjimus už A. K.. Kaip teigia apeliantas A. K., jis iš antstolio negavo jokios informacijos apie Patvarkymo neįvykdymą ir laikė jį pilnai įvykdytu. Savo ruožtu antstolis 2022 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkui A. K. baudą už Patvarkymo dalies (5 ir 6 punktų) nevykdymą, kurį teismas tenkino iš dalies ir paskyrė skolininkui vienkartinę 300 Eur dydžio baudą.

22. Pateiktu atskiruoju skundu išieškotoja UAB „Spectro finance“ ginčija teismo paskirtos baudos dydį, nurodydama, kad teismo paskirta vienkartinė bauda 300 Eur bauda skolininkui yra menkavertė ir neskatina greičiau įvykdyti Patvarkymo reikalavimus. Savo ruožtu skolininkas A. K. atskiruoju skundu ginčija jam skirtą baudą bei nurodo, kad antstolis vykdymo procese veikė ultra vires, kadangi reikalavo perteklinės informacijos, todėl, atitinkamai, paskirta bauda neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Atsižvelgiant į atskirųjų skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas toliau atskirai pasisakys dėl abiejų atskirųjų skundų pagrįstumo.

Dėl apeliantės UAB „Spectro finance“ atskirojo skundo

23. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 300 Eur bauda neskatina greičiau įvykdyti Patvarkymo, be to, net ir sumokėjęs teismo paskirtą baudą, skolininkas neturės intereso greičiau įvykdyti Patvarkymo, todėl antstolis vėl turės kreiptis į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo. Apeliantė UAB „Spectro finance“ taip pat nurodo, kad įvertinus skolininko prabangaus gyvenimo vedimo faktą bei neteisėtą veikimą nevykdant teisėto Patvarkymo, turėtų būti skiriama bauda už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad baudos dydis, CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).

25. Šiuo atveju nesutiktina su apeliante UAB „Spectro finance“, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra menkavertė, todėl neteisinga. Kaip matyti iš aukščiau pacituotos kasacinio teismo praktikos, skirtinos baudos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, tuo tarpu sprendžiant dėl baudos dydžio, esminis kriterijus yra ne nubausti antstolio reikalavimų nevykdantį asmenį, o priešingai – paskatinti įvykdyti antstolio reikalavimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad sumokėjęs teismo paskirtą baudą, skolininkas neturės intereso greičiau įvykdyti Patvarkymo, ar, kad šiuo konkrečiu atveju turėtų būti skiriama bauda už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną. Tokie apeliantės UAB „Spectro finance“ argumentai iš esmės atskleidžia apeliantės siekį, kad skolininkui A. K. skiriama bauda atliktų nubaudimo funkciją, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas, skirdamas vienkartinę 300 Eur dydžio baudą, pagrįstai atsižvelgė į skatinamąjį šio instituto tikslą, todėl išieškotojos atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutarties dalis dėl baudos dydžio paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apelianto A. K. atskirojo skundo

26. Atskiruoju skundu skolininkas A. K. ginčija paskirtos baudos teisėtumą, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad šiuo atveju antstolis, reikalaudamas perteklinės informacijos apie skolininko ir trečiųjų asmenų turtą, veikė ultra vires. Pasak apelianto, jam pateikus atsakymą į Patvarkymą, antstolis nereikalavo papildomų patikslinimų, todėl apeliantas Patvarkymą laikė pilnai įvykdytu. Pabrėžia, kad jokios platesnės informacijos, susijusios su vykdomąja byla, apeliantas neturi.

27. Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priskiriama vykdytiniems dokumentams (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

28. CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, už šio reikalavimo neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 500 Eur dydžio baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų. Ši norma yra specialioji norma CPK 585 straipsnio atžvilgiu, kuris įtvirtina antstolio reikalavimų visiems asmenims privalomumą.

29. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, todėl turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Toks reikalavimas gali būti taikomas, jei tai būtina, kad sprendimas būtų sėkmingai įvykdytas. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).

30. Šiuo konkrečiu atveju nėra ginčo, kad skolininkas A. K. buvo tinkamai informuotas apie antstolio reikalavimą pateikti informaciją, tačiau antstolio 2021 m. gruodžio 17 d. patvarkymo dalyje dėl 5-6 punktuose nurodytos informacijos pateikimo neįvykdė. Nors apeliantas teigia, kad antstolis turi teisę iš trečiųjų asmenų gauti tik informaciją apie nutartyje nurodytą apeliantui priklausantį turtą, turtines teises ir lėšas, o ne informaciją apie trečiuosius asmenis ar susijusią su apelianto privačiu gyvenimu, tačiau pažymėtina, jog atsižvelgiant į antstolio reikalavimų privalomumą, svarbu tai, jog įstatymas nesuteikia asmeniui pasirinkti ar jis vykdys antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys savo pasirinktu būdu. Šiuo konkrečiu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas iš esmės savo nuožiūra sprendė, kokią dalį informacijos pateikti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdančiam antstoliui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo, remdamasis vien savo subjektyviu vertinimu dėl antstolio reikalavimo pateikti tam tikrą informaciją, negali atsisakyti pateikti antstoliui reikalaujamos informacijos.

31. Nors atskirajame skunde teigiama, kad antstolis renka itin plačios apimties informaciją iš trečiųjų asmenų (viešbučio, kuriame gyvena apeliantas) ir apie trečiuosius asmenis (asmenis, mokėjusius už apeliantą užstatą ir pan.), tačiau šiame kontekste sutiktina su antstoliu, kad tai, jog antstolis, vykdymas teismo nutartį dėl arešto skolininko turtui, toliau tęsia skolininko turto paiešką, nors skolininkas ir nurodo, kad jokio kito turto neturi, yra pagrįsta, juolab, kad antstolis iš apelianto pareikalavo duomenų, kurie susiję su jo turtine padėtimi, siekiant išsiaiškinti, ar vykdymo procese yra surinkta informacija apie skolininko turtinę padėtį bei, ar pas trečiuosius asmenis nėra jam priklausančio turto. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl antstolio veikimo ultra vires.

32. Pažymėtina, kad apelianto nurodytas argumentas, jog apeliantui pateikus 2021 m. gruodžio 27 d. atsakymą į Patvarkymą, antstolis nereikalavo papildomų patikslinimų, todėl apeliantas Patvarkymą laikė pilnai įvykdytu, vertintinas kritiškai. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas būtų skundęs antstolio veiksmus (antstolio 2021 m. gruodžio 17 d. Patvarkymą Nr. S-21-174-26762) CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka, dėl to ginčo dėl antstolio nustatytų įpareigojimo teisėtumo nėra, vadinasi, antstolio reikalavimas dėl informacijos pateikimo yra galiojantis, privalomas, teisėtas ir vykdytinas. Nors apeliantas ir tvirtina, kad jo atstovas elektroniniu paštu pateikė antstoliui 2021 m. gruodžio 27 d. atsakymą, kuriame iš esmės kvestionavo Patvarkymo reikalavimų dėl informacijos pateikimo teisėtumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad į nurodytą elektroninį laišką apeliantui atsakė antstolio padėjėjas, nurodydamas, kad antstolis dėl tolesnių procesinių veiksmų spręs remdamasis ne tik skolininko pateiktu atsakymu elektroniniu paštu, tačiau ir remdamasis negautais atsakymais į kitus susijusius antstolio patvarkymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio turinio atsakymas nesuponuoja, kad, kaip nurodo apeliantas, šiuo atveju antstolis nereikalavo iš apelianto papildomų patikslinimų, todėl Patvarkymas pilnai įvykdytas, o priešingai – kad antstolis negavo Patvarkymu reikalautos informacijos ir jam nebuvo nurodytos objektyvios Patvarkymo neįvykdymo priežastys, todėl antstolis ketina imtis atitinkamų tolimesnių procesinių veiksmų. Dar daugiau, šiuo konkrečiu atveju aktualu tai, kad apeliantas tiek vykdymo procese, tiek teismo proceso metu, yra atstovaujamas profesionalių teisininkų, todėl apeliantui turėjo būti žinoma, kad nesutikimas su antstolio patvarkymais (jų dalimis) yra skundžiamas specialia, proceso įstatyme įtvirtinta tvarka, tačiau dėl nežinomų priežasčių ja nepasinaudojo.

33. Išdėstytų motyvų pagrindu spręstina, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie Patvarkymą, tačiau vien subjektyviai vertindamas antstolio reikalavimą dėl tam tikros informacijos pateikimo, negalėjo atsisakyti pateikti antstoliui reikalaujamos informacijos. Apeliantas, prieštaraudamas antstolio Patvarkymo reikalavimams galėjo pasinaudoti procesine teise apskųsti antstolio veiksmus, tačiau to nepadarė, todėl privalėjo vykdyti antstolio reikalavimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ir realiai procesinio dokumento nevykdė. Nenustačius priežasčių, pateisinančių antstolio reikalavimų nevykdymą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė apeliantui baudą už antstolio nurodymų nevykdymą (CPK 645 straipsnis). Dėl nurodyto apelianto atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantų atskirieji skundai atmestini, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. rugpjūčio 3 d. gautas apeliantės UAB „Spectro finance“ prašymas priteisti 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

36. CPK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į pacituotą teisinį reguliavimą, apeliantės UAB „Spectro finance“ bylinėjimosi išlaidas atsisakytina priteisti.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Spectro Finance“ ir A. K. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė