Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-4-368/2016 pagal ieškovės R. L. (buvusi J.) ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovė R. L. (buvusi J.) 2008 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama padalinti santuokoje su atsakovu A. J. įgytą turtą. Atsakovas A. J. prašė teismo skirti ekspertizę ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti ir ekspertizę pavesti atlikti ekspertui Vladui Šablavinskui. Ieškovė pasiūlė ekspertę Irmantą Krikščiūnienę minėtai ekspertizei atlikti. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi skyrė nekilnojamojo turto ekspertizę, bylos nagrinėjimą sustabdė, ekspertizę pavedė atlikti ekspertei Irmantai Krikščiūnienei, suformulavo ekspertizės klausimus, įpareigojo šalis pateikti ekspertizei atlikti būtiną informaciją. Pažymėjo, kad nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą. Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi ištaisytas pirmiau paminėtoje teismo nutartyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą. Atsakovas A. J. 2016 m. balandžio 18 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties, prašė iš naujo spręsti klausimą dėl eksperto kandidatūros ir jam užduodamų klausimų, nurodė, kad paskirta ekspertė yra šališka, teismas apribojo jo teisę teikti pasiūlymus ekspertizės klausimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 165 straipsnį atskiruoju skundu gali būti skundžiamos teismo nutartys (jų dalys), kuriomis sustabdyta byla, išskyrus nutartis sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį teismą ar administracinį teismą. Konstatavo, kad nutartis dėl ekspertizės paskyrimo, juo labiau dėl teismo suformuluotų klausimų ekspertui, atskiruoju skundu neskundžiama. Dėl šių priežasčių nustatė, kad atsakovo skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuo pagrindinius argumentus:Teismas nė vienoje iš priimtų nutarčių nenurodė, kad jos yra neskundžiamos. Nepriimdamas skundo ir konstatuodamas procesinio sprendimo neskundžiamumą teismas elgėsi nesąžiningai ir neobjektyviai, pažeidė ginčo šalių lygybės principą. Teismas vienašališkai, neišklausęs atsakovo nuomonės, paskyrė teismo ekspertę, kuri yra šališka, ieškovės advokatės draugė. Apribojo galimybę pateikti klausimus ekspertui, ekspertizė paskirta tik dėl dalies turto vertės nustatymo, siekiant tikrąją jo vertę nuslėpti.

Ieškovė R. L. (buvusi J.) pateikė atsiliepimą į skundą, prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus: Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo negali būti apeliacijos objektu. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010). Nepagrįsti skundo argumentai dėl teismo šališkumo, eksperto kandidatūros netinkamumo. Atsakovas per teismo nustatytus terminus klausimų ekspertui nesuformulavo, o jo pasiūlyta eksperto kandidatūra kėlė abejonių, nes ekspertas yra jo kaimynas, artimas draugas. Teismas, atsižvelgęs į pasiūlytą mažesnę ekspertizės kainą, trumpesnį terminą, ekspertės reputaciją, pagrįstai nutarė ekspertizę pavesti atlikti ieškovės pasiūlytai ekspertei Imantai Krikščiūnienei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kuria paskirta teismo ekspertizė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutikdamas su minėta teismo nutartimi teigia, kad buvo pažeistos jo teisės, nes nė vienoje iš teismo priimtų nutarčių nebuvo nurodyta, kad procesinis sprendimas, kuriuo paskirtas ekspertas ir suformuluoti jam klausimai, negali būti skundžiama. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK nuostatos nenumato nutarties, kuria byloje skirta teismo ekspertizė, apskundimo atskiruoju skundu galimybės. Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai skiriant ekspertizę, yra susiję su įrodymų rinkimu. Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės skyrimo. Tokia nutartis savo esme neužkerta kelio bylos nagrinėjimui, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas nepasibaigia, todėl darytina išvada, kad nutartis dėl ekspertizė skyrimo ir su ja susiję kiti klausimai (eksperto kandidatūra, klausimai jam) nėra skundžiama atskiruoju skundu. Tokios praktikos aktualiu ginčui klausimu laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-18/2014; 2014 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-643/2014; 2015 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-235-330/2015). Pažymėtina ir tai, kad bylą išnagrinėjus iš esmės, atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl neva netinkamos ekspertės ir netinkamai suformuluotų ekspertizės klausimų apelianto nuožiūra, jei teismas priims jam nepalankų sprendimą, galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).Nustatytas teisinis reguliavimas, numatantis, kad gali būti skundžiamos tik kodekse konkrečiai įvardytos arba bylos eigą užkertančios nutartys, yra privalomas tiek proceso šalims, tiek ir pačiam teismui. Taigi teismas nutartyje negali pakeisti CPK reikalavimų, todėl klaidingas įrašas nutarties rezoliucinėje dalyje, leidžiantis skųsti atskiruoju skundu neskundžiamą nutarties dalį, kuris teismo buvo ištaisytas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi (b. l. 37), niekaip nepanaikina CPK normų privalomumo ir nesuteikia teisės bei neįpareigoja teismo priimti ir nagrinėti tokį atskirąjį skundą.Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.