Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. J. dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe bei jo padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl turto padalinimo ir kreditorių

Byloje nėra duomenų bei įrodymų apie bendrus sutuoktinių turėtus įsiskolinimus, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju sutuoktinių turto balansą sudaro tik turto aktyvas.

Tokiu būdu, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo ginčo parduotuvę ir gyvenamąjį namą pripažinti tik vieno buvusio sutuoktinio – ieškovės asmeniniu turtu, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas, kaip neįrodytas.

Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad turtas šiuo atveju dalintinas atsižvelgiant į ieškovės pateiktą alternatyvų turto padalijimo pasiūlymą, kuriam iš dalies pritaria ir atsakovas.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Teismas laiko, kad šiuo atveju pačiam atsakovui neprieštaraujant yra pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo. Byloje nustatyta, kad šalys turi didelės vertės turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovė gauna pajamų iš turto nuomos ir panaudos. Su ieškove liko gyventi šalių nepilnametis sūnus V.. Aplinkybę, kad su ieškove liko gyventi ne tik nepilnametis sūnus V., bet ir duktė E. patvirtino byloje liudytojais apklausti V. J. ir E. J.. Byloje yra akivaizdu, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir šią aplinkybę 2010-10-20 sprendimu konstatavo Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 44-60 b. l.). Akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiui sūnui V. lankant mokyklą (duomenys neskelbtini) ieškovė turi pareigą užtikrinti vaiko poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą bei pasirūpinti kitais vaiko poreikiais. „Liteko“ sistemos duomenimis 2012-07-23 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už ieškovei padarytus sveikatos sutrikdymus, o 2013-02-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka yra baustas 100 Lt už necenzūrinį ir įžeidžiantį ieškovės iškeikimą, taip pat administracine tvarka yra įspėtas už įžeidinėjimus ir grasinimą dukrai E.. Nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad sutuoktiniams priklausiusi A. J. individuali įmonė, kurios veiklos pajamos buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis bankrutavo dėl tyčinių atsakovo veiksmų, kuris būdamas šios įmonės savininku sąmoningai ir tikslingai privedė įmonę prie bankroto. „Liteko“ sistemos duomenimis 2009-01-14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi A. J. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, o 2011-09-09 nutartimi teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-31 nutartimi konstatavo, kad A. J. būdamas A. J. individualios įmonės savininku ir vadovu, sąmoningai ir tikslingai privedė įmonę prie bankroto. Be to, atsakovas 2013-07-11 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtais nusikalstamais veiksmais, sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas būdamas A. J. individualios įmonės vadovas 2007-05-04 sudarė akivaizdžiai nenaudingą ir įmonės tikslams prieštaraujančią statybos rangos sutartį su A. N. ir nepareikalavo už darbus apmokėti 40 000 Lt. Ši aplinkybė rodo, kad šeimos turtą atsakovas neteisėtai naudojo siekdamas pagerinti moters, su kuria palaiko artimus ryšius A. N., nekilnojamąjį turtą. Teismas laiko, kad atsakovui pažeidus savo, kaip sutuoktinio pareigas, padarius sužalojimus ieškovės sveikatai, tyčia sužlugdžius šeimos verslą, neteisėtai naudojant šeimos turtą, neprisidedant prie vaiko išlaikymo, rizikuojant vaikų finansine gerove, nes įmonei turint daug neįvykdytų prievolių buvo kilusi grėsmė, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievolės bus išieškotos iš šeimos turto, o ieškovei iš savo asmeninių lėšų vykdant bankrutavusios įmonės prievoles kreditoriams yra pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę bendro turto dalį, nustatant, kad jai tenkanti turto dalis sudaro 2/3 dalintino turto vertės, o atsakovui tenkanti bendro turto dalis sudaro 1/3 dalintino turto vertės.

Dėl gyvenamojo namo, pastato – parduotuvės ir buto padalinimo

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008-11-17 nutartis Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis Nr. 3K-3-82/2011; kt.).

Ieškovė pateikė bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto padalijimo variantą dėl gyvenamojo namo, pastato – parduotuvės ir buto padalinimo. Ji prašo ginčo gyvenamąjį namą ir pastatą – parduotuvę priteisti jos nuosavybėn, o butą skirti atsakovui. Nurodo, kad gyvenamajame name ji gyvena su vaikais E. ir V., o pastatas – parduotuvė jai reikalingas ūkinei – komercinei veiklai, už kurio nuomą ir panaudą ji gauna pajamų pragyvenimui, taip pat ir šio pastato tvarkymui. Butą ieškovė prašo skirti atsakovui todėl, kad jis šiame bute pastoviai gyvena, juo naudojasi. Iš atsakovo parodymų matyti, kad jis iš esmės neprieštarauja ieškovės pasiūlytam nekilnojamojo turto padalijimo variantui tik prašo jam paskirti pastato – parduotuvės pirmąjį aukštą, nes norėtų jį nuomoti bei gauti lėšų už nuomą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to šeimos santykių pasibaigimo santuoką nutraukus atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008). Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; kt.). Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 str., 3.5 str. 2 d.).

Įvertinant individualias bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčo butas, (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 40 300 Eur priteistinas atsakovui, nes ginčo šalys pačios to prašo. Gyvenamasis namas ir turtinė teisė į po juo esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurių vertė 83 700 Eur priteistini ieškovei, nes tokiam jos reikalavimui neprieštarauja atsakovas, be to atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad šiame name su ieškove lieka gyventi jos dukra E. ir nepilnametis sūnus V.. Kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, kaip minėta aukščiau ieškovas yra baustas administracine tvarka už ieškovės ir dukters Emos įžeidinėjimus, teistas už sužalojimų padarymą ieškovei, sutuoktiniams priklausiusią A. J. individualią įmonę, kurios veiklos pajamos buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo tyčiniais veiksmais privedė prie bankroto bei vertinant tai, kad buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog neteisėtais nusikalstamais veiksmais, sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, todėl pastato – parduotuvės pirmasis aukštas esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui neskirtinas, nors jis tokį prašymą pateikė teismo posėdžio metu. Teismas laiko, kad šiuo atveju atsakovo reikalavimas dėl pirmojo parduotuvės aukšto priteisimo jo nuosavybėn neatitiktų tiek bendrųjų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 str.), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str.). Taip pat turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str. 4 d.). Be to, dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis. Tai teismas turi įvertinti ypač tada, kai dalijamas komercinės paskirties turtas, kai naudojimasis tokiu turtu yra vienos iš šalių pragyvenimo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2005, ). Pažymėtina, kad šioje byloje šalys pačios pripažįsta tą aplinkybę, kad būtent ieškovė ginčo parduotuvėje vykdo ūkinę – komercinę veiklą, gauna pajamų iš šio pastato nuomos bei panaudos, kurias ieškovė naudoja tos pačios parduotuvės remontui, tvarkymui, apmoka įvairias komunalines paslaugas susijusias su pastato išlaikymu, moka mokesčius už žemės nuomą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra visiškai akivaizdu, kad pastatas – parduotuvė yra reikalingesnė ieškovei.

Dėl ieškovės teisės į kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnį

Kaip aukščiau buvo minėta, ieškovės teigimu, ginčo pastato (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir įrengimui jos tėvai G. L. ir E. L. padovanojo jai 20 000 Lt, 386 000 Lt ir 48 000 Lt sumas, kurios yra jos asmeninės lėšos, bei egzistuoja CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindas pripažinti, kad šios lėšos buvo panaudotos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti, todėl dalijant turtą pagal jos alternatyvų pasiūlymą iš atsakovo prašo atitinkamai priteisti 44 189,16 Eur piniginę kompensaciją. Ši ieškovės reikalavimo dalis atmestina, nes atsakovas kategoriškai neigia šių lėšų gavimą iš ieškovės tėvų ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčo šalys būtų panaudojusios minėtas pinigines lėšas ieškovės nurodyto turto įsigijimui ir įrengimui, nors šią aplinkybę ieškovė privalėjo įrodyti, kuria grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.).

Ieškovė teigia, kad 2007-04-24 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., 41-42 b. l.), sudaryta tarp AB „Baltijas Izaugsmes Grupa“ (pardavėjo) ir A. J. individualios įmonės, atstovaujamos atsakovo A. J., (pirkėjo), A. J., atstovaudamas sutuoktinių bendros įmonės vardu, neturėdamas sutuoktinės ieškovės R. L. sutikimo ir jos neinformavęs, susitarė su AB „Baltijas Izaugsmes Grupa“ dėl nekilnojamojo turto – namo su žemės sklypu, esančių Sinagogos g. 10, Ventspilyje – pirkimo ir, ieškovės žiniomis, iš bendrąja jungtine nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausiusių A. J. individualios įmonės lėšų sumokėjo pardavėjui 1 000 LVL avansą (Sutarties 2.2.1. p.) (pagal Lietuvos banko skelbiamą 2007-­04-24 dienai galiojusį LTL (Lietuvos lito) ir LVL (Latvijos lato) santykį (4,9128), sumokėtas avansas sudaro 4 912,80 Lt (1 000 LVL * 4,9128 = 4 912,80 Lt). Vadovaujantis Sutarties 2.1. p., visa sutarties kaina buvo nustatyta 110 000 LVL. Ieškovės žiniomis, likusi kainos dalis (109 000 LVL) pardavėjui nebuvo sumokėta, nekilnojamasis turtas pirkėjo nuosavybėn nebuvo įgytas, todėl atsakovas 4 912,80 Lt sumą išleido visiškai netikslingai ir ne šeimos interesams tenkinti bei tokiu būdu nepagrįstai sumažino bendro ieškovės ir atsakovo turto masę. Atsižvelgiant j tai, kad A. J. individuali įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos buvo bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.), o atsakovas A. J. bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą (įmonės veiklos pajamas) panaudojo ne šeimos interesams tenkinti (CK 3.109 str.), todėl prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją 1 422,84 Eur. Ši ieškovės reikalavimo dalis taip pat atmestina, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovės nurodytą avansą, nors šią aplinkybę ieškovė privalėjo įrodyti, kuria grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Priimdamas sprendimą byloje teismas negali remtis šalių prielaidomis apie bylos aplinkybes (CPK 263 str.).

Kadangi 2013-07-11 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas būdamas A. J. individualios įmonės vadovu 2007-05-04 sudarė akivaizdžiai nenaudingą ir įmonės tikslams prieštaraujančią statybos rangos sutartį su A. N. ir nepareikalavo už darbus apmokėti 40 000 Lt darytina išvada, kad šeimos turtą atsakovas neteisėtai naudojo siekdamas pagerinti moters, su kuria palaiko artimus ryšius A. N., nekilnojamąjį turtą. Esant šioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 869,76 Eur dydžio kompensaciją už tai, kad atsakovas A. J. bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą (įmonės veiklos pajamas) panaudojo ne šeimos interesams tenkinti kas lėmė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, yra pagrįstas (CK 3.109 str.).

Dėl ieškovės teisės į kompensaciją, ieškovei įvykdžius bendras šalių prievoles

Teismų praktikoje nurodyta, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-27 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, nustatytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje.

Kaip tai yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, baigtinio bendro turto tvarkymo išlaidų sąrašo įstatyme neįtvirtinta, todėl kiekvienu konkrečiu atveju bendro turto tvarkymo išlaidomis gali būti pripažintos skirtingo pobūdžio išlaidos. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bendromis turto tvarkymo išlaidomis pripažino mokamas draudimo įmokas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės draudimo sutartį bendrąja jungtine nuosavybe priklausiančiam automobiliui apdrausti (2005-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

Ieškovė nurodo, kad su atsakovu nuo 2007 m. gyveno skyriumi ir bendro ūkio nevedė. Šiaulių apygardos teismui 2010-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-267/2010 nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, turtas tarp asmenų padalintas nebuvo. Ieškovė, būdama bendrosios jungtinės nuosavybės bendrasavininke, rūpinosi turtu ir siekdama išsaugoti turtą iki jis bus padalintas nuo gyvenimo skyriumi su atsakovu pradžios (2007 m.) draudė ir iš asmeninių piniginių lėšų mokėjo draudimo įmokas už bendrą ieškovės ir atsakovo turtą. Ieškovė taip pat patyrė asmeninių išlaidų, siekdama įregistruoti bendrąja jungtine nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį butą įgytą pagal 2007-11-06 sutartį (13 t., 189-191, 192 b. l.). Teigia, kad visos aukščiau išvardytos bendro ieškovės ir atsakovo turto tvarkymo išlaidos yra priskirtinos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytoms bendroms bendrasavininkų (sutuoktinių) prievolėms. Ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su ginčo pastato – parduotuvės, gyvenamojo namo draudimu, ginčo buto įregistravimu viešame registre bei duomenis apie mokestį už nuomojamą iš valstybės žemės sklypą patvirtina byloje pateikti įrodymai (13 t., 33-63, 184-185 b. l.).

Kadangi aukščiau nurodytos bendro turto tvarkymo išlaidos turėjo būti apmokėtos iš bendro ieškovės ir atsakovo turto, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bendrą turtą teismo prašo dalinti proporcijomis – 1/3 bendro turto dalį priteisiant atsakovui ir 2/3 bendro turto dalis priteisiant ieškovei, atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovei bendro turto tvarkymui panaudotų asmeninių lėšų (3 305,12 Eur) 1/3 dalį, kuri sudaro 1 101,71 Eur sumą (3 305,12 Eur x 1/3= 1 101,71 Eur).

Ieškovė nurodo, kad iš asmeninių piniginių lėšų įvykdė solidariąsias ieškovės ir atsakovo prievoles, kilusias iš A. J. individualios įmonės, kuri ieškovei ir atsakovui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, veiklos. Nurodo pagal reikalavimo perleidimo sutartis sumokėjusi 211 995,98 Eur, tačiau minėtos įmonės bankroto proceso metu jai buvo padengta 43 092,44 Eur, todėl ieškovės asmeninių lėšų dalis, išleista bendroms solidariosioms prievolėms vykdyti sudaro 168 903,54 Eur. Šios solidariosios prievolės turėjo būti vykdomos iš bendro ieškovės ir atsakovo turto (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, vykdydama bendrą solidariąją pareigą išleido 168 903,54 Eur asmeninių piniginių lėšų, atsakovas turi pareigą kompensuoti dalį ieškovei jos patirtų išlaidų bendroms prievolėms įvykdyti. Nurodo, kad atsakovo kompensuotina suma yra 84 451,77 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, bendraturčius sutuoktinius įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-06-04 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).

Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu, ji iš esmės buvo šeimos verslas, todėl iš jos veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.).

Ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su solidariųjų ieškovės ir atsakovo prievolių vykdymu pagal reikalavimo perleidimo sutartis 211 995,98 Eur sumai patvirtina byloje pateikti įrodymai – reikalavimo teisės perleidimo sutartys, mokėjimo pavedimai, kvitai bei Kauno apskrities mokesčių inspekcijos 2016-06-13 Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. L. atsiskaitymui su A. J. individualios įmonės kreditoriais vien per 2009 metus išleido 291 135,70 Lt ir 2013 metais pagal 3013-11-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį sumokėjo VĮ Turto bankui 61 320 Lt (13 t., 64-170 b. l., 16 t., 40-42 b. l.). Atsakovo teiginiai, kad jis nepasirašė jokių reikalavimo teisės perleidimo sutarčių ir jų nepripažįsta yra visiškai nepagrįsti ir tai yra atsakovo siekis išvengti atsakomybės pagal minėtas solidariąsias prievoles kilusias iš A. J. individualios įmonės veiklos.

Kadangi aukščiau nurodytos išlaidas, susijusias su solidariųjų ieškovės ir atsakovo prievolių vykdymu pagal reikalavimo perleidimo sutartis turėjo būti apmokėtos iš bendro ieškovės ir atsakovo turto, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bendrą solidariąją pareigą įvykdė iš savo asmeninių lėšų (168 903,54 Eur), atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovei 1/2 dalį išlaidų, susijusių su solidariųjų ieškovės ir atsakovo prievolių vykdymu pagal reikalavimo perleidimo sutartis, kuri sudaro 84 451,77 Eur sumą (168 903,54 Eur : 1/2 = 84 451,77 Eur).

Viso ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacijos suma už solidariųjų ieškovės ir atsakovo prievolių vykdymą bei bendro turto tvarkymą sudaro 85 553,48 Eur (1 101,71 Eur + 84 451,77 Eur = 85 553,48 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, laikytina, kad bendra atsakovo ieškovei kompensuotina suma sudaro 96 423,24 Eur (10 869,76 Eur + 85 553,48 Eur = 96 423,24 Eur).

Dėl turto padalijimo būdo ir tvarkos

Atsižvelgiant į bendro turto vertę (617 000 Eur) ir šio turto dalinimui taikytinas proporcijas, atsakovui priteistino turto vertė sudaro 205 666,67 Eur (1/3) (617 000,00 Eur x 1/3 = 205 666,67 Eur), ieškovei priteistino turto vertė sudaro 411 333,33 Eur (2/3) (617 000,00 Eur x 2/3 = 411 333,33 Eur).

Įvertinus ieškovei priteistino turto vertę, t. y. 411 333,33 Eur, bei atsakovo ieškovei kompensuotiną sumą, t. y. 96 423,24 Eur, bendra ieškovei priteistino turto vertė (įskaitant ieškovei tenkančią 2/3 bendro turto dalį ir atsakovo ieškovei mokėtinas kompensacijas) sudaro 507 576,57 Eur (411 333,33 Eur + 96 243,24 Eur = 507 576,57 Eur). Atitinkamai atsakovui tenkanti bendro turto dalis yra mažintina 96 423,24 Eur suma ir sudaro 109 243,43 Eur (205 666,67 EUR – 96 423,24 Eur = 109 243,43 Eur).

Atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kurioje teigiama, kad turto dalyba natūra yra prioritetinis principas, bei siekiant užtikrinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimą, turtas padalintinas šiuo būdu:

Ieškovei priteistinas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir turtinė teisė į po juo esantį žemės sklypą 0,2319 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 83 700,00 Eur, ir pastatas-parduotuvė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kartu su kitais inžineriniais statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 493 000,00 Eur. Bendra priteistino turto vertė 576 700,00 Eur.Atsakovui priteistinas butas/patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Priteistino turto vertė 40 300,00 Eur.Atsakovo naudai priteistina iš ieškovės 68 943,47 Eur piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią mažesnę negu jam priklauso bendro turto dalį (109 243,43 Eur – 40 300,00 Eur = 68 943,43 Eur).

Ieškovės reikalavimas nurodytas alternatyviame ieškinio pasiūlyme - jos prievolę mokėti atsakovui A. J. 23 691,43 Eur kompensaciją pripažinti pasibaigusia įskaitymo būdu, šia 23 691,43 Eur suma sumažinant atsakovo A. J. asmeninę prievolę ieškovei R. L. pagal 2015-04-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 5 yra nepagrįstas ir atmestinas, nes šalims nutraukus santuoką atsakovas neprivalo vykdyti jokių prievolių, kurios nėra nurodytos CK 3.109 straipsnyje.

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 579,24 Eur žyminio mokesčio (2 t., 41 b. l.), 1 100 Eur už turto vertės nustatymą (16 t., 2 b. l.), 4740 Eur už advokato darbą (14 t., 99-105 b. l., 15 t., 44-54 b. l.) priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies ir padalinti santuokoje įgytą turtą:

Ieškovei R. L. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti Pastatą-Gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir turtinę teisę į po juo esantį Žemės sklypą 0,2319 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 83 700,00 Eur, ir Pastatą-Parduotuvę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kartu su Kitais inžineriniais statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 493 000,00 Eur. Bendra priteisto turto vertė R. L. sudaro 576 700,00 Eur.

Atsakovui A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti Butą/Patalpą-Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 40 300,00 Eur.

Atsakovo A. J. naudai priteisti iš ieškovės R. L. 68 943,43 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę negu jam priklauso bendro turto dalį.

Ieškovės R. L. a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe pripažinti automobilį „Ford Mondeo“ 2007 m., valst. Nr.(duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovei R. L. 579,24 Eur žyminio mokesčio, 1 100 Eur už turto vertės nustatymą, 4 740 Eur už advokato darbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.