- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-20
- Bylos Nr.
- 2-391-267/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- A. N., Raseinių, L. L., Kretingos rajonų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnyboms
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Petras Butkevičius
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiųjų asmenų Raseinių ir Kretingos rajonų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovėms D. V. ir R. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. J., tretiesiems asmenims A. N., L. L., Raseinių ir Kretingos rajonų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnyboms dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir A. J. priešieškinį dėl sūnaus V. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė R. J. 2008-02-11 iškėlė bylą Raseinių rajono apylinkės teisme atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo. Nurodė, kad santuokinis gyvenimas 16 metų buvo darnus, tačiau nuo 2007 metų gegužės mėnesio A. J. palaiko artimus ryšius su A. N., nevykdo santuokinių pareigų, veikia priešingai šeimos tikslams ir poreikiams, yra sudaręs kelių butų pirkimo – pardavimo sutartis, be jos (ieškovės) sutikimo. Kadangi sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: pasižymėjo lojalumo stoka, paskutiniais santuokos metais neteikė moralinės paramos sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis, buvo neištikimas, reiškė nepagrįstas pretenzijas bei negerbė ieškovės kaip asmenybės, šeima iširo, sutuoktinių nebesieja jokie artimi jausmai, jie negyvena santuokinio gyvenimo. Santuokiniai ryšiai negrįžtami nutrūko, be galimybės sugrįžti į normalius ir priimtinus šeiminius santykius. Psichologinė įtampa ir tarpusavio nesuderinamumas neigiamai veikia nepilnamečių vaikų psichiką, bei ramią vaikų aplinką. Šiuo ieškiniu R. J. prašė nutraukti santuoką su atsakovu A. J. dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų E. J. ir V. J. gyvenamąją vietą su motina R. J., adresu (duomenys neskelbtini); nepilnamečių vaikų išlaikymui iš A. J. priteisti po 500 Lt kiekvienam vaikui; po santuokos nutraukimo palikti R. J. santuokinę pavardę R. J.; padalinti santuokoje įgytą 2437000 Lt vertės turtą ieškinyje nurodyta tvarka (b. l. 1 – 11 tomas 1). 2009-10-08 ir 2010-08-12 ieškovė pateikė teismui prašymus po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos nutraukimo buvusią pavardę – L., nustatyti sūnaus V. gyvenamąją vietą su R. J. ir nustatyti A. J. bendravimo su V. J. bendravimo tvarką (b. l. 47 – 49 tomas 1, b. l. 5 – 8 tomas 3).
2009-01-14, beveik po metų nuo bylos dėl ištuokos iškėlimo Raseinių rajono apylinkės teisme (byloje keletą kartų posėdžiai buvo atidedami atsakovo A. J. prašymu dėl taikos sutarties sąlygų derinimo) Šiaulių apygardos teismo nutartimi A. J. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla pagal (prijungta civilinė byla Nr. 2-185-267/2010 b. l. 73 – 74, 87 – 88, 99 tomas 3). Todėl Raseinių rajono apylinkės teismas 2009-02-02 nutartimi sustabdė civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą ir perdavė bylą Šiaulių apygardos teismui (prijungta civilinė byla Nr. 2-185-267/2010 b. l. 103 tomas 3).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009-03-03 nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino ir pridėjo ją prie A. J. individualios įmonės bankroto bylos Nr. B2-312-267/2009 (prijungta civilinė byla Nr. 2-185-267/2010 tomas 3, b. l. 109).
2009-09-02 nutartimi Šiaulių apygardos teismas ieškovės R. J. ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo A. J. priešieškinio reikalavimus dėl sūnaus V. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto 500 Lt išlaikymo panaikinimo, pareikštus prie bankroto bylos Nr. B2-312-267/2009 pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-505-267/2009, išskyrė į atskirą bylą (b. l. 30 tomas 1, prijungta civilinė byla Nr. 2-185-267/2010 tomas 3, b. l. 176). Šiai bylai buvo suteiktas Nr.2-1107-267/2009, o 2009-09-24 byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta bankroto byla (b. l. 45 tomas 1).
2010-05-05 nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą (b. l. 138 tomas 2) ir 2010-08-18, 2010-09-17 viešuose teismo posėdžiuose byla buvo išnagrinėta iš esmės (b. l. 44 – 60, 87 - 92 tomas 3).
Šalies argumentai
Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovė ir jos atstovas palaikė byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir 2010-08-13 teismui pateiktą pareiškimą dėl V. J. gyvenamosios vietos nustatymo su R. J., adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė nustatyti A. J. bendravimo su V. J. tvarką ir priteisti iš ieškovės sūnaus išlaikymui po 500 Lt (b. l. 5 – 8 tomas 3). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė byloje pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo dukrai Emai priteisimo. Paaiškino, kad šeima iširo dėl atsakovo A. J. kaltės, kuris buvo neištikimas, šeimoje smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiu, o 2007 metais balandžio mėn. paliko šeimą ir išėjo gyventi su kita moterimi – A. N.. Vaiko išsakytas noras gyventi su tėčiu neatitinka vaiko interesų, nes atsakovas, piktnaudžiauja tėvo teisėmis, nuteikinėja sūnų prieš mamą ir neleidžia V. bendrauti su mama ir seserimi.
Atsakovas A. J. atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį nepateikė, tačiau 2009-01-26 pareiškė byloje priešieškinį dėl nepilnamečio sūnaus V. J. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir prašė panaikinti priteistą išlaikymą po 500 Lt sūnui V. J. (b. l. 13 – 15 tomas 1, prijungta civilinė byla Nr.2-185-267/2010 b. l. 93 – 95 tomas 3).
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas A. J. ir jo atstovas su byloje pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, panaikinti teismo nustatytą išlaikymo prievolę sūnui ir dukrai priteisti iš ieškovės V. išlaikymui po 500 Lt. Nesutiko mokėti dukrai išlaikymą, nes ji yra pilnametė, baigė mokyklą ir išvyko mokytis į Angliją. Nurodė, kad sūnus ilgą laiką gyvena ir yra išlaikomas tėvo (atsakovo). Taip pat prašė nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką, įpareigojant ieškovę kas antrą savaitę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Ieškininio reikalavimo dalyje dėl E. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo atsakovo atstovas prašė bylą nutraukti ar palikti prašymus nenagrinėtus, nes E. sulaukė pilnametystės (b. l. 87 – 93 tomas 3).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Faktinės aplinkybės.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių santuoka įregistruota 1990-08-25 Raseinių r. CM skyriuje, įrašo Nr.(duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai: E. J., gim. (duomenys neskelbtini), jau pilnametė, ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78 – 84 tomas 3).
Nuo 2007 metų balandžio mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai.
Sūnus V. iki 2008 metų gyveno su ieškove – mama R. J. ir seserimi E. nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2008 metų gruodžio mėnesio gyvena su tėvu A. J. (duomenys neskelbtini) erdviame trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), ir lanko (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena A. J. sugyventinė – tretysis asmuo A. N. ir jos 13 metų dukra. A. N. teismui paaiškino, kad sutinka, kad V. gyventų kartu su tėvu, nustatyta, kad ji rūpinasi V.. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad V. santykiai su A. N. ir jos dukra yra geri, o bendravimas su mama ir seserimi E. yra minimalus. Ginčo šalys nesutaria dėl mamos bendravimo su V. tvarkos.
Įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai.
Dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei.
CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo, kuris buvo neištikimas, kaltės, nes atsakovas paliko šeimą ir gyvena su kita moterimi, be ieškovės sutikimo sudaro brangaus nekilnojamojo turto pirkimo sandorius, kurie prieštarauja šeimos interesams. Be to A. J. naudojo prieš sutuoktinę smurtą, žemina ją ir įžeidinėja.
Atsakovas su ieškovės teiginiais nesutinka ir nurodo, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, nes atsakovė pati buvo neištikima, be pagrindo kviečia policiją siekdama surinkti kuo daugiau įrodymų prieš jį.
Šalys sutinka, kad santuoka iširo, kad jos atkurti nėra galimybės, todėl prašė santuoką nutraukti, neskiriant termino susitaikyti.
Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad santuoka iširo dėl atsakovo, kuris paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, kaltės patvirtino byloje apklausti liudytojai V. K., E. L. (b. l. 44 – 60 tomas 2). Šias aplinkybes iš esmės pripažino ir pats A. J., nurodęs, kad nuo 2007 metų veda bendrą ūkį su A. N.. Atsakovo bandymas įtikinti teismą, kad su A. N. jį sieja tik draugiški santykiai nuneigtas A. N. parodymais, paties A. J. paaiškinimais kad ateityje planuoja kurti šeimą su A. N. ir V. J. paaiškinimais teisme (b. l. 44 – 60 tomas 3).
Atsakovo nurodyti argumentai, kad santuoka iširo dėl ieškovės, kuri turėjo meilužių, kaltės, atmestini kaip neįrodyti. Byloje apklaustas liudytojas A. Č. patvirtino ieškovės parodymus, paaiškinęs teismui, kad su R. J. pradėjo bendrauti kai sužinojo, kad ją paliko vyras, kuris išėjo gyventi pas A. N. (b. l. 88 – 89 tomas 3). Teismui pateikta turizmo paslaugų sutartis patvirtina ieškovės išvykimo į Tailandą datą – 2008-01-21 ir paneigia atsakovo pateiktus įrodymus apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nes tai įvyko po faktinio santuokos iširimo, kai atsakovas paliko šeimą (b. l. 72 tomas 3).
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateiktų įrodymų visumos teismas sprendžia, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 str. 1 d. Kaip jau minėta šioje nutartyje Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numato, jog yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei šis buvo neištikimas, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Teismas nepasisako dėl ginčo šalių pateiktų įrodymų, susijusių su sutuoktinių tarpusavio santykiais po faktinio santuokos iširimo, nes šios aplinkybės, sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą, teisinės reikšmės neturi. Tarp ginčo šalių nuolat kylantys konfliktai tik patvirtina, jog santuoka nutrauktina, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, jog bendras gyvenimas tapo negalimas, šeima iširo, jos atkurti nėra galimybės, o užsitęsęs ištuokos procesas tik didina ginčo šalių priešpriešą ir daro neigiamą poveikį jų vaikams. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentais, jog aplinkybės, susijusios su A. J. galimu piktnaudžiavimu alkoholiu, nagrinėjamu atveju taip pat neturi teisinės reikšmės, nes tai nebuvo santuokos iširimo priežastis. Pati ieškovė pripažįsta, jog taikstėsi su šia atsakovo yda, bandė sutuoktiniui padėti, vaikai V. ir E. paaiškino teismui, jog tėvai, gyvendami kartu, nesipykdavo, mama prašė, kad tėtis grįžtų (b. l. 44 – 60 tomas 3).
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad santuoka nutrauktina dėl sutuoktinio A. J. kaltės.
Nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Civilinio Kodekso 3.70 str.). Tačiau ieškovė reikalavimo dėl ieškinio aprašomojoje dalyje nurodytos sutuoktinio veiksmais padarytos 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bylos nagrinėjimo eigoje nepalaikė, o, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, šio reikalavimo atsisakė. Vadovaujantis LR CPK 293 str. 1 d. 4 p. šioje reikalavimo dalyje byla nutrauktina (b. l. 87 – 93 tomas 3).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos.
CK 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išsiaiškino V. norus, išklausęs jo paaiškinimus teismo posėdyje, kuriame vaikas patvirtino norintis gyventi su tėčiu A. J.. Šį savo norą vaikas argumentavo, nurodęs, kad jį su tėvu ir naujos šeimos nariais sieja geri santykiai, jam patinka gyventi ir mokytis (duomenys neskelbtini), nes čia geresni draugai (b. l. 53 – 54 tomas 3).
Pagal Šiaulių apygardos teismo 2009-03-31 nutartį VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filiale Vaiko raidos centre nuo 2009-05-25 iki 2009-07-10 buvo atliekamas V. J. kompleksinis psichiatrinis – psichologinis įvertinimas, kurio išvadose nurodyta, kad V. J. ir jo tėvo emociniai ryšiai yra tvirtesni, vaiko ryšiai su motina yra nutrūkę, vaiko ir motinos tarpasmeniniams santykiams sustiprinti būtinas ilgalaikis psichologinis vaiko ir mamos konsultavimas (b. l. 24 – 28 tomas 1; prijungta civilinė byla Nr.2-185-267-2010 b. l.129 – 142).
Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo A. J. elgesys, kai yra trukdoma V. bendravimui su motina ir seserimi, prieštarauja nepilnamečio sūnaus interesams. Teismo vertinimu, tėvo veiksmai, kai mamai trukdoma bendrauti su vaiku, sūnus filmuojamas pasimatymų metu, pažeidžia vaiko teises. Todėl šie pažeidimai privalo būti pašalinti įstatymų nustatyta tvarka, taikant priverstinio poveikio priemones vaiko tėvui A. J..
Tačiau netinkamas tėvo elgesys nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas teismui nepaisyti vaiko norų, sprendžiant klausimą dėl V. gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas įvertina aplinkybes, kad V. ilgą laiką nuo 2008 metų gruodžio mėnesio gyvena kartu su tėvu, jo psichologinė būsena stabilizavosi. 2009 metų pradžioje V. J. buvo diagnuozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, berniukas su mama susitikti nenorėdavo, jis pykdavo, sakydavo, kad nevažiuotų pas jį, Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei V. prasitarė, jog dėl susijaudinimo ir patiriamos įtampos dažnai vemia (b. l. 73 – 79, 102, 103, 116 tomas 1). Tik 2009-11-23 V. pareiškė norą susitikti su mama (b. l. 150 tomas 1). 2010 metų pradžioje teismo nutartimi buvo nustatyta minimali vaiko bendravimo su mama tvarka Kretingos socialinių paslaugų centre, dalyvaujant šios įstaigos psichologei A. K., kuri 2010-02-12 raštu konstatavo, kad V. J. su mama R. J. gali bendrauti vieni, nedalyvaujant pašaliniams asmenims (b. l. 106 – 109 tomas 2). Tėvas rūpinasi vaiku, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Gyvenamosios vietos pakeitimas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neatitiktų vaiko interesų, nes jau įprastos gyvenamosios aplinkos pakeitimas 11 metų jautriam berniukui neabejotinai padarytų socialinę, psichologinę žalą, sukeltų neigiamų emocinių išgyvenimų, pakirstų besiformuojančio žmogaus pasitikėjimą ne tik tėvais, bet ir valstybės institucijomis, kurioms jis išsakė savo norus ir baimes. Kad šiuo metu vaiko negalima paimti iš tėvo pripažįsta ir ieškovė R. J., paaiškinusi teismui, kad prievartos V. atžvilgiu nenaudos, o teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su mama, padės jai atstatyti dėl tėvo kaltės nutrūkusius ryšius su sūnumi ir V. pakeis savo nuomonę.
Teismas įvertina ir tai, kad bylos iškėlimo stadijoje abu sutuoktinių vaikai, A. J. sutinkant, liko gyventi su mama R. J., kuri 2008-03-31 pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama uždrausti A. J. matytis su nepilnamečiais vaikais – E. ir V. (prijungta civilinė byla Nr.2-185-267/2010 b. l. 62 – 65 tomas 2). Teismas netenkino šio prašymo, tačiau prašymo turinys leidžia teismui spręsti, jog abiejų tėvų elgesys nepilnamečių vaikų atžvilgiu neatitinka vaikų interesų, nes asmeninės ambicijos, užsitęsę turtiniai ginčai, esminiai trukdo tėvams tinkamai auklėti vaikus, rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tai patvirtina ne kartą bylos eigoje V. išsakyta nuomonė, kad su mama bendraus, kai tėvai pasidalins turtą ir išspręs visus ginčus.
Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą šioje reikalavimo dalyje teismas vadovaujasi įstatymine nuostata, kad ginčo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir remdamasis bylos duomenų visetu, konstatuoja, jog šiuo metu V. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu A. J., kaip geriau atitinkanti vaiko interesus. Kita vertus, teisminėje praktikoje yra suformuota nuostata, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyrium. Tėvas, su kuriuo pasilieka gyventi sūnus po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia ir sunkiausia – užtikrinti V. bendravimą su mama. Pasikeitus aplinkybėms bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Ginčo šalys prašė priteisti viena iš kitos po 500 Lt periodinių išmokų vaiko išlaikymui iki sūnaus V. pilnametystės. Atsakovas A. J. prašė panaikinti iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui V. Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-06-02 nutartimi. Minėta nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš A. J. laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. ir E. po penkis šimtus Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (prijungta civilinė byla Nr. 2-185-267/2010 b. l. 107 – 108 tomas 2). Šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad išlaikymo išieškojimas pagal šią nutartį nebuvo vykdomas. Šią aplinkybę patvirtina antstolio pažyma (prijungta civilinė byla Nr. 2-185-267/2010 b. l. 85 – 86 tomas 4). Įvertinus, kad V. nuo 2008 metų gruodžio mėnesio gyveno su atsakovu ir mama jam išlaikymo neteikė, o E. 2010-03-17 tapo pilnamete, A. J. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas byloje, tenkintinas (CPK 150 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad vaikų ir jų tėvų turtas yra atskirtas – vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Be to CK 3.186 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kitas bendrasis principas, kad tėvai, tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti tik vaikų interesais. Šis principas reiškia, kad vaikų turtas ir jo duodamos pajamos privalo būti panaudojamos visų pirma pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti: vaikų maitinimui, aprangai, mokymui, gydymui, jų laisvalaikiui ir ugdymui. Šis principas draudžia tėvams naudoti turtą savo asmeniniams ar nesusijusiems su šeimos reikmėmis poreikiams tenkinti. Tėvai privalo nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą tvarkyti taip, kad jis teiktų maksimalią materialiąją ir dvasinę naudą vaikams. Apibendrinant galima teigti, kad teismui priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo dukters E. išlaikymui iki jos pilnametystės, būtų pasikėsinta į vaiko nuosavybę (CK 3.186 str.). Todėl teismas nepriima ieškovės atsisakymo dėl išlaikymo priteisimo dukrai E. ir ieškinį šioje dalyje tenkina.
Byloje nėra ginčo dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo bylos iškėlimo momento neteikė išlaikymo dukrai, o byloje nėra įrodymų, kad išlaikymas būtų teiktas, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai, skaičiuojant po 500 Lt kiekvieną mėnesi už laikotarpį nuo 2008 m. vasario mėnesio 11 dienos iki E. pilnametystės (2010-03-17) imtinai, t. y. 17500 Lt (500 Lt x 25 mėn. = 17500 Lt). Ieškovė pripažino, kad nuo 2008 metų pabaigos neteikė išlaikymo sūnui V., todėl priteistinas iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimas sūnui V., skaičiuojant po 500 Lt kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki sprendimo priėmimo (2010-10-20) dienos, t. y. 17500 Lt (500 Lt x 22 mėn. = 11000 Lt). Taip pat priteistinas išlaikymas iš R. J. nepilnamečiui vaikui V. J. periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2010-10-20 iki sūnaus V. pilnametystės 2017-09-10 imtinai.
Atsakovui A. J. nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti gaunamas lėšas sūnaus išlaikymui (Civilinio kodekso 3.185 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo V. J. ir E. L. vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl ieškovės bendravimo tvarkos su sūnumi.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).
Šioje byloje ginčo šalys nėra geranoriškos sprendžiant klausimus dėl sūnaus V. bendravimo su mama (pvz., ieškovė, reikšdama prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat prašo teismą nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką). Kadangi vaikų tėvai gyvena skirtingose vietose, ieškovės bendravimas su sūnumi apsunkintas. Akivaizdu, kad bendravimo tvarkos nustatymas dėl V. mokslo, būrelių lankymo, ligos ir kitais atskirais atvejais, taip pat gali trukdyti mamai bendrauti, dalyvauti sūnaus auklėjime, todėl siekiant pašalinti tėvų nesutarimus, nustatytina lankstesnė mamos bendravimo su sūnumi tvarka.
Teismas pripažįsta, kad ieškovės prašyme siūloma nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka visiškai tinkama, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (b. l. 7 – 8 tomas 3). Be to pripažintina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtų būtina riboti ieškovės bendravimo su vaiku laiką. Nustatant bendravimo tvarką atsižvelgiama ir į atsakovo pageidavimus, kad ieškovė pati atvyktų į (duomenys neskelbtini) pasiimti sūnų.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisių principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus turi atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, kurios sudarytų tinkamas sąlygas vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
Teismas ginčą šioje reikalavimo dalyje sprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į V. amžių, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku, tikėdamasis iš abiejų ginčo šalių tolerancijos ir geranoriškumo. Tuo pačiu teismas pažymi, kad atsakovas negali daryti kliūčių ieškovei bendrauti su sūnumi internetinio ryšio ir telekomunikacinių įrenginių pagalba bei gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Teismas pripažįsta, kad ieškovė, siekdama bendravimo su V., privalo atsižvelgti ir į vaiko norus. Atsakovas irgi privalo būti geranoriškas. Abi šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių, siekiant vaikams bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais.
Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi šalių reikalavimai tenkintini iš dalies, o kilęs ginčas išspręstas tik neturtinių reikalavimų dalyje, šalių turėtos bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidos nepaskirstomos, paliekant šalis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.). Nors ieškovė iš dalies buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, įvertinus tai, kad turtiniai ginčo šalių reikalavimai nagrinėjami kitoje byloje, žyminis mokestis valstybei nepriteistinas (prijungta civilinė byla Nr. 2-185-267-2010 b. l. 32, 87, 105, 147 – 149 tomas 2). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš abiejų šalių priteistinos valstybei lygiomis dalimis po 46 Lt (b. l. 40 tomas1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260, 270, 282 str., 385 str. str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (L.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 1990 m. rugpjūčio 25 d., Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl sutuoktinio A. J. kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – J., L.
Nustatyti nepilnamečio vaiko V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu V. J..
Priteisti iš atsakovo A. J. dukrai E. L. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 17500 Lt (septyniolika tūkstančių penkis šimtus litų) už laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2010-03-17.
Priteisti iš ieškovės R. J. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui V. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 11000 Lt (vienuolika tūkstančių litų) už laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2010-10-20 ir išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2010-11-20 iki V. pilnametystės, t. y. iki 2017-09-10 imtinai.
Nustatyti atsakovui A. J. uzufrukto teisę tvarkyti gaunamas pinigines lėšas, skirtas sūnaus V. J. išlaikymui.
Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-06-02 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl išlaikymo priteisimo V. J. ir E. L. (J.) iš atsakovo V. J.. Nevykdyti skolos išieškojimo iš A. J. pagal šios nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-224-0136/2008, išduotą 2008-06-03 ir įpareigoti antstolę E. R. grąžinti šį dokumentą Šiaulių apygardos teismui į civilinę bylą Nr. 2-391-267-2010.
Nustatyti ieškovės R. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. J. tvarką iki sūnaus pilnametystės :
1. Ieškovė R. J. gali pasiimti ir išvežti nepilnametį vaiką, jei jis sutinka, iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 valandos ir parvežti į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 20 valandos. Jei buvimo su vaiku metu po sekmadienio yra ne darbo diena, tai ieškovė turi teisę parvežti vaiką į jo gyvenamą vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.
2. Ieškovė turi teisę pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų laiko praleisti su vaiku, jeigu vaikas sutinka, išsiveždama jį iš gyvenamosios vietos, o šiam laikui pasibaigus parvežti sūnų į namus.
Neturtinės žalos atlyginimo dalyje civilinę bylą nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
Išsiųsti sprendimą antstolei E. R..
Priteisti iš ieškovės R. J. ir atsakovo A. J. po 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus ) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.