- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3035-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22853-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- UAB ,,Žirmūnų būstas“
- Atsakovas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) UAB ,,Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Žirmūnų būstas“ ieškiniu prašė iš atsakovo A. S. priteisti 458,17 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog UAB ,,Žirmūnų būstas“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą ir jam dalinės nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis). Atsakovo įsiskolinimas nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai, yra 458,17 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, jog ieškovė nepagrindė reikalaujamos priteisti skolos egzistavimo fakto ir jos dydžio, nepateikė atsakovui siųstų sąskaitų už paslaugas, nenurodė, kas sudaro administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų turinį, už kokias konkrečias suteiktas paslaugas apskaičiuota skola, ar paslaugos realiai buvo suteiktos, koks bendro naudojimo patalpų plotas proporcingai buto plotui apskaičiuotas konkrečiai atsakovui, kadangi nuo ploto priklauso mokesčio dydis. Ieškovei nedetalizavus skolos turinio, atsakovas negali aiškiai formuluoti atsikirtimų ir teikti įrodymų, kurie būtų susiję su prašoma priteisti skola.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu; priteisė iš ieškovės UAB ,,Žirmūnų būstas“ 235,04 Eur atstovavimo išlaidų valstybės naudai.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje 2018 m. spalio 18 d. 9:00 val. paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį proceso dalyviai buvo informuoti teismo šaukimais. Į 2018 m. spalio 18 d. 9:00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko, prašymų nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant negauta. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Remiantis nurodytu, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir iš ieškovės UAB ,,Žirmūnų būstas“ valstybės naudai priteisė 235,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už atsakovui šioje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovė UAB ,,Žirmūnų būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. į 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdį ieškovė neatvyko, kadangi suklydo dėl paskirto teismo posėdžio. Ieškovė turėjo kitą bylą su kitu klientu, kurio pavardė yra S., taigi dėl pavardžių panašumo paskirtame posėdžių laike buvo susimaišyta. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei į žmogiškąjį faktorių egzistuoja reali tikimybė kiekvienam suklysti ir laiku neatvykti į bylos nagrinėjimą;
7.2. ieškovės neatvykimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas tyčiniu siekiant pakenkti ar kaip nors trukdyti civiliniam procesui, greitam bylos išnagrinėjimui. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui. Neigiamų procesinių padarinių taikymas dėl neatvykimo į posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovė iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar panašiais atvejais;
7.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, šioje konkrečioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010);
7.4. nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau tokiu atveju nepagrįstai pailgės bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu. Ieškovė, norėdama apginti savo pažeistus interesus, turės iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai bus eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012).
Atsiliepimas
8. Atsakovas A. S. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės 87,75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. ieškovė apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuota tinkamai, tačiau į 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdį neatvyko, neinformavo teismo apie neatvykimą ir neatvykimo priežastis, be to, ir atskirajame skunde nenurodė svarbių ir objektyvių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Suklydimas negali būti laikoma svarbia priežastimi, kadangi tai tiesiogiai priklauso nuo ieškovės valios ir atsakingumo. Ieškovės nurodyta priežastis rodo ieškovės neatsakingumą ir nesuinteresuotumą civilinės bylos eiga ir baigtimi;
8.2. CPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad šalių procesinės teisės yra lygios. Atsakovo A. S. interesų atstovavimui šioje byloje taip pat naudojamos valstybės lėšos, nes atsakovui paskirta ir teikiama antrinė teisinė pagalba, kurią apmoka valstybė. Šiuo atveju, dėl subjektyvių priežasčių, t. y. ieškovės neapdairumo, ir toliau eikvojamos valstybės lėšos. Visi ieškovės teiginiai apie valstybės eikvojamas lėšas, proceso dalyvių laiką, proceso ekonomiškumą ir pan., yra tik deklaratyvaus pobūdžio;
8.3. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtinais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777-2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013);
8.4. ieškovė viso proceso metu buvo pasyvi ir nebuvo suinteresuota bylos baigtimi, kadangi iki pat parengiamojo teismo posėdžio dienos nepateikė įrodymų iš kokių mokesčių susidaro prašoma priteisti 458,17 Eur suma, kaip ji buvo apskaičiuota ir pan. Be to, ieškovė nereagavo ir nepateikė įrodymų net ir po to, kai atsakovas pateikė Antstolio Dainiaus Šidlausko 2018 m. rugsėjo 18 d. raštą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. įsakymą civilinėje byloje. Iš antstolio pažymos matyti, kad antstolio D. Šidlausko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla ir vykdomas priverstinis išieškojimas iš atsakovo A. S., UAB „Žirmūnų būstas“ naudai. Iš teismo įsakymo matyti, kad nutarta išieškoti iš A. S., kreditorės UAB „Žirmūnų būstas“ naudai 218,71 Eur skolą, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Iš SoDros pažymos matyti, kad iš A. S. mokamos netekto darbingumo pensijos yra vykdomi išskaitymai ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“. Taigi ieškovės pasyvus elgesys, neatvykimas į teismo posėdį be svarbios priežasties, įrodymų dėl skolos dydžio ir skolos susidarymo laikotarpio nepateikimas, sudaro teisinį pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
10. Atskirasis skundas tenkinamas.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ieškovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą iniciavusiai šaliai (ieškovui) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-464/2016).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ieškinys priimtas 2018 m. liepos 24 d. teisėjos rezoliucija, atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti. 2018 m. rugpjūčio 3 d. teisėjos rezoliucija iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo, terminas pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d. teisėjos rezoliucija iš dalies tenkintas pakartotinis atsakovo prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, terminas pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 10 d., 2018 m. rugsėjo 11 d. teisėjos rezoliucija priimtas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi 2018 m. spalio 18 d. 9:00 val. paskirtas parengiamasis posėdis, teismo šaukimai proceso dalyviams įteikti tinkamai įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų nustatyta, kad į 2018 m. spalio 18 d. 9:00 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
14. Ieškovė, nesutikdama su tokia teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog į 2018 m. spalio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, kadangi suklydo dėl paskirto teismo posėdžio. Paaiškino, jog ieškovė turėjo kitą bylą su kitu klientu kurio pavardė yra S., todėl dėl pavardžių panašumo paskirtame posėdžių laike buvo susimaišyta. Ieškovės nuomone, skundžiama nutartis neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.
15. CPK 230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. CPK 230 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. Parengiamasis posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis).
16. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jei ieškovas neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
17. Konstatuotina, jog CPK 230 straipsnio 3 dalyje bei 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 ir 7 straipsniai).
18. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovė, kuriai apie parengiamojo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, ieškovė neprašė atidėti parengiamojo teismo posėdžio, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Visgi, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus, pripažintina, kad procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo teisingas. Šiuo atveju nėra nustatytas ieškovės pasyvumas ar nesąžiningas procesinis elgesys, byloje buvo paskirtas tik vienas parengiamasis teismo posėdis, kuriame ieškovė nedalyvavo dėl suklydimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį, įvykęs dėl žmogiško faktoriaus (suklydimo dėl paskirto parengiamojo posėdžio), nesudaro pagrindo tokį ieškovės elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ar konstatuoti proceso vilkinimą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).
20. Vertintina, jog nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jos ir jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovei vėl kreipiantis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), nepagrįstai pailgės bylos išnagrinėjimo trukmė, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – nagrinėjamoje byloje išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitai šaliai, pateiktas atsiliepimas į ieškinį, byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Tokiu būdu užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos, todėl neekonomiška ir neprotinga užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.
22. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su teismų formuojama praktika, jog teismas ieškinį palikti nenagrinėtu gali tik išimtinais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės piktnaudžiavimą procesu grindžia įrodymų nepateikimu. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog ieškovė iki parengiamojo teismo posėdžio nepateikė savo pozicijos dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų (įrodymų pagrindžiančių kaip paskaičiuota skola, už kokį laikotarpį paskaičiuota ir pan.), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė nebėra suinteresuota byla, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nes ši aplinkybė yra aktuali vertinat šalių įrodinėjimo pareigos atlikimą (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 178 straipsnis) ir bylos išnagrinėjimo rezultatą, tačiau neaktuali sprendžiant dėl ieškovės procesinio elgesio ir nesudaranti prielaidų ieškovę laikyti procesiškai pasyvia ar, juo labiau, procesu piktnaudžiaujančia šalimi.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tik formalų pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau, šiuo atveju, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės (apeliantės) atžvilgiu dėl jos neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.