- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- e2S-290-589/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01955-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2702-1115/2026 pagal ieškovo A. D. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos, padarytos neteisėta cenzūra ir neteisėtais veiksmais, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. (toliau – ir ieškovas) 2026 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti cenzūros įvedimą jo atžvilgiu neteisėtu; 2) pripažinti, kad nurodyti teisėjai (Raimonda Vancevičienė, Nida Vigelienė, Daiva Pranytė – Zalieskienė, Laimutė Gurevičienė, Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė, Mindaugas Striaukas, Andriaus Cininas, Gintaro Dzedulionis) ir prokuroras (Gediminas Jukna) savo veiksmais padarė neteisėtą žalą ieškovui; 3) priteisti ieškovui 40 000 Eur turtinės žalos, patirtos netekus žemės sklypo; 4) priteisti ieškovui 110 000 Eur neturtinės žalos; 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. vasario 4 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti, o būtent, patikslinti faktinį ieškinio pagrindą ir nurodyti, kaip, ieškovo vertinimu, pasireiškė jo persekiojimas bei kokių institucijų buvo vykdomas persekiojimas; nurodyti bylų numerius ir sprendimų bei nuosprendžių tikslius punktus, nutarčių priėmimo datą (įskaitant ir apeliacinės instancijos, kurie peržiūrinėjo pirmosios instancijos teismo sprendimus / nuosprendžius pagal ieškovo apeliacinius skundus), iš kurių ieškovas kildina galimai atsiradusią žalą; nurodyti tiksliai, koks, ieškovo vertinimu, teisėjų R. Vancevičienės, N. Vigelienės, D. Pranytės – Zalieskienės, L. Gurevičienės, V. Pakalnytės – Tamošiūnaitės, M. Striauko, A. Cinino, G. Dzedulionio veikimas ar neveikimas sąlygojo galimos žalos atsiradimą. Minėta nutartis ieškovui buvo tinkamai įteikta 2026 m. vasario 6 d., t. y. įteikiant nutartį ieškovui elektroninių ryšių priemonėmis.
3. Ieškovas 2026 m. vasario 8 d. padavė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovo A. D. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžini jį padavusiam asmeniui. Išaiškino ieškovui, kad teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius nurodytus trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas, šalindamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. vasario 4 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, neištaisė visų minėta nutartimi nustatytų trūkumų, t. y. nenurodė, kaip, ieškovo vertinimu, pasireiškė jo persekiojimas bei kokių institucijų buvo vykdomas persekiojimas bei nenurodė tiksliai, koks, ieškovo vertinimu, teisėjų R. Vancevičienės, N. Vigelienės, D. Pranytės – Zalieskienės, L. Gurevičienės, V. Pakalnytės –Tamošiūnaitės, M. Striauko, A. Cinino, G. Dzedulionio veikimas ar neveikimas sąlygojo galimos žalos atsiradimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas A. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį bei nagrinėti jį iš esmės, pripažinti, kad CPK 115 straipsnis šiuo atveju buvo pritaikytas nepagrįstai ir neproporcingai.
7. Ieškovas nurodo, kad nutartis naikintina dėl neteisingo procesinės teisės normų aiškinimo ir neproporcingo teisės kreiptis į teismą ribojimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad ieškinio priėmimo stadijoje negali būti vertinamas įrodymų pakankamumas, negali būti sprendžiamas materialinio teisinio pagrįstumo klausimas, negali būti reikalaujama tokio detalumo, kuris faktiškai prilygsta bylos nagrinėjimui iš esmės. Teismas nepagrįstai pareikalavo detaliai išdėstyti kiekvieno teisėjo veiksmų kvalifikaciją, iš anksto įrodyti akivaizdų neteisėtumą, pateikti išsamų priežastinio ryšio įrodymų kompleksą. O tai nėra CPK 135 straipsnio reikalavimas – tai yra bylos nagrinėjimo stadijos dalykas. Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta: konkretūs teismo sprendimai (datos ir numeriai), baudžiamosios bylos, teisėjų ir prokuroro dalyvavimas, taikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 norma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2K-7-205-222/2015 nutartis, patirta 40 000 Eur turtinė ir 110 000 Eur neturtinė žala, priežastinis ryšys tarp cenzūros baudžiamojo persekiojimo ir žalos. Tai atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimus. CPK nereikalauja šioje stadijoje įrodyti žalos dydžio matematinio pagrindimo, pateikti visų vykdomųjų dokumentų. Teismas iš esmės perkėlė įrodinėjimo pareigą į ieškinio priėmimo stadiją. Jeigu teismas manė, kad tam tikros aplinkybės nepakankamai detalizuotos, jis galėjo priimti ieškinį, pasiūlyti patikslinti parengiamojoje stadijoje, nustatyti įrodinėjimo ribas. CPK sistema numato procesinius instrumentus po ieškinio priėmimo. Ieškinio grąžinimas yra kraštutinė priemonė, taikytina tik esant esminiam neapibrėžtumui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo A. D. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui padarius išvadą, kad ieškovas nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Ieškovo nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi iš esmės grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neproporcingai šiuo atveju taikė CPK 115 straipsnį, neproporcingai apribodamas ieškovo teisę kreiptis į teismą. Ieškovo manymu, jo pareikštas ieškinys visiškai atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimus, o jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad tam tikros aplinkybės nepakankamai detalizuotos, jis galėjo priimti ieškinį, pasiūlyti patikslinti parengiamojoje stadijoje, nustatyti įrodinėjimo ribas, kadangi ieškinio grąžinimas yra kraštutinė priemonė, taikytina tik esant esminiam neapibrėžtumui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.
12. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškinio pareiškimu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2026 m. sausio 21 d. pateiktu ieškiniu iš esmės prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 40 000 Eur turtinei žalai, patirtai netekus žemės sklypo, ir 110 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Žalą ieškovas ieškinyje kildina iš neteisėtų prokuroro veiksmų, inicijavus ir palaikius baudžiamąjį persekiojimą, taip pat neteisėtų teisėjų veiksmų, nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas, t. y. ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir prokuroro neteisėtų veiksmų, klausimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą, todėl papildomų aplinkybių nenurodymas negali būti priežastimi atsisakyti priimti ieškovo pareikštą ieškinį, kadangi tokiu atveju būtų pažeidžiama ieškovo teisė į teisminę gynybą. Nors pirmosios instancijos teismui tam tikrose ieškinio dalyse trūksta papildomos argumentacijos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas ieškinyje išdėstė esmines faktines aplinkybes, pateikė tam tikrus įrodymus, o pirmosios instancijos teismo paminėti neaiškumai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog faktinis ieškinio pagrindas yra toks neaiškus, kad teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ieškovo atskirąjį skundą tenkina, panaikina skundžiamą teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.