- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-676-440/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- V. P., akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
- 2.3.5.2Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-3256-1180/2024 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys V. P., akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą dėl šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių. Ieškovė patikslinusi ieškinį (DOK-11518) prašė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovei 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina – ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai kas mėnesį po 400,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; priteisti iš atsakovo dukrai 720,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.; nustatyti bendravimo su dukra tvarką; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 0,77 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šeimos turtą ir 0,77 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – 139 kv. m. gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra priteisti ieškovei, priteisiant atsakovui 35 procentų turto vertės kompensaciją ir nustatant, kad iš ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijos suma už šį nekilnojamąjį turtą yra 80 500,00 Eur; padalyti šalių santuokos metu įgytą turtą; įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie gaunamas pajamas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo E. P. laikiną išlaikymą dukrai A. P. (toliau – dukra, nepilnametis vaikas), gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 355,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą kas mėnesį po atliktų mokėjimų teikti ieškovei komunalinių mokesčių (šeimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) apmokėjimo kvitus (pavedimus, sąskaitas) ir grąžinto bankui kredito pervedimo išrašą; priimti iš ieškovės pagal jos dalį mokėjimų kvitus, iki bus priimtas teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
3. Nurodė, kad atsakovas nuo 2024 m. sausio 1 d. neteikia ir neplanuoja teikti išlaikymo dukrai jos būtiniesiems minimaliems poreikiams patenkinti, nes mano, jog dukrai išlaikyti pakanka tiek pinigų, kiek jis pats nori išleisti jos labui, o tai yra dalis už komunalines paslaugas, būrelį ir minimali dalis už maistą, kadangi, pasak atsakovo, kitų poreikių dukra neturi. Tikėtina, kad atsakovas neteiks minimalaus būtino išlaikymo dukrai ir bylos nagrinėjimo metu. Dėl priešiško atsakovo elgesio geranoriškas susitarimas tarp šalių nėra galimas, kadangi jis visiškai ignoruodamas ieškovės nuomonę, vienašališkai ir tik taip, kaip pačiam atsakovui tinka ir patinka, sprendžia, kokį išlaikymą teikti dukrai. Ieškovės turtinė (finansinė) padėtis yra patenkinama ir tam, kad užtikrintų būtinuosius minimalius vaiko poreikius, tikslinga taikyti ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
4. Šalių nepilnametės dukros minimalių būtinųjų poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 800,00 Eur suma. Kadangi 2024 m. MMA „į rankas“ yra 709,00 Eur, tai laikiną išlaikymą atsakovas turėtų teikti ne mažesnėmis nei 355,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo. Be to, atsakovas ne kartą buvo ragintas pateikti komunalinių mokesčių (šeimos gyvenamojo namo) apmokėjimo kvitus ir banko kredito pervedimo bankui išrašą. Su atsakovu buvo sutarta, jog kiekvienas moka dalį komunalinių mokesčių ir kiekvienas grąžina dalį kredito bankui. Atsakovas tik vieną kartą pateikė komunalinių mokesčių mokėjimų kvitus (už 2024 m. sausio mėn.), o kitų mėnesių kvitus, pavedimus, išrašus teikti atsisakė. Atsakovas nepriima iš ieškovės mokėjimų už komunalines paslaugas (šeimos gyvenamojo namo) ir grąžintino bankui kredito dalį. Todėl tikslinga taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Atsiliepimas
5. Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko ir prašė laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Nurodė, kad ginčo šalys gyvena kartu viename būste. Atsakovas užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, visada vienas mokėjo mokesčius (ieškovė panoro prisidėti prie mokesčių už būstą mokėjimo ir paskolos grąžinimo tik inicijavusi civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo) (atsakovas mokesčius moka ir 2024 m.). Atsakovas sumoka išlaidas už vaiko telefoną. Jis taip pat užtikrina su vaiko ugdymu susijusius poreikius: apmokėjo futbolo būrelį (duomenys neskelbtini) (būrelio dukra nebelanko), mokėjimus atliko ir 2024 m. sausio–kovo mėn.; pirko futbolo aprangą; sumoka (duomenys neskelbtini) už robotikos būrelį (priešingai nei teigia ieškovė, už būrelį moka ir nuo 2024 m. sausio 1 d.); rūpinasi vaiko maitinimu mokykloje (TAMO piniginės papildymu); atsakovas užtikrina ir kitus būtinuosius vaiko poreikius: vaiko maitinimą namuose, laisvalaikį, pramogas kartu, patiria kuro išlaidas (vežioja vaiką į / iš mokyklos, į / iš būrelių), atostogas, vasaros stovyklą, higienos priemones ir panašiai. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta su vienu iš tėvų, vaikas gyvena su abiem tėvais, abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir užtikrina ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas nuo 2024 m. sausio 1 d. neskiria išlaikymo dukrai ir ją išlaiko viena ieškovė, kuri neva dukros išlaikymui per mėnesį skiria ne mažiau nei 800,00 Eur, nors jos finansinė padėtis, kaip pati nurodo, yra patenkinama. Ieškovė savo prašyme net nedetalizuoja, kokius konkrečiai 7 metų amžiaus vaiko poreikius, kurie atsieina net 800,00 Eur per mėnesį, ji tenkina, kai pagrindinius vaiko poreikius visada tenkino ir dabar tenkina vienas atsakovas. Taip pat ieškovė nepagrindė, kokia grėsmė kils būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nesiėmus jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nutarė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. vasario 22 d.), iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog jis iš dalies prisideda finansiškai prie savo dukros išlaikymo. Tačiau, teismo vertinimu, tai akivaizdžiai per maža finansinė pagalba ieškovei išlaikant šalių dukrą, kadangi vaikui yra reikalingas maitinimas ir namuose, vaistai, rūbai, higienos prekės ir panašiai. Ieškovė taip pat nurodė, jog dukrai reikalinga specialistų pagalba dėl akių, dantukų, teismas nurodė, kad atsakovas rūpintųsi šiais dukros poreikiais, įrodymų nepateikta. Akcentavo, kad šalys yra akivaizdžioje konfliktinėje situacijoje ir siekiant, kad dėl to nenukentėtų vaiko interesai, kol byla bus nagrinėjama teisme, laikė, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą vaikui. Teismas akcentavo, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius visus nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje. Pažymėjo, kad tai yra laikinas išlaikymas, kurio dydis, išsamiai ištyrus visus šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir priėmus byloje teismo sprendimą, gali būti nustatytas kitoks. Taip pat galutiniu teismo procesiniu sprendimu pripažinus, jog šalių nepilnamečiam vaikui priteistinas didesnis arba mažesnis išlaikymas, klausimas dėl susidariusios nepriemokos ar permokos bus išspręstas vykdymo procese.
8. Teismas pasisakydamas dėl kitos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo šioje civilinėje byloje pažymėjo, jog vien ieškinio pateikimas teismui nėra pagrindas tenkinti visų šalių prašymų. Šalys neturėtų pasinaudodamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekti išsireikalauti jiems aktualius duomenis, įrodymus. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pati būtų bandžiusi kreiptis į paslaugų teikėjus, kredito davėją, kad gautų jai reikalingą informaciją, ir jai buvo atsisakyta tokią informaciją suteikti. Teismas taip pat nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tokiu atveju, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu, net ir nenustačius ieškovės prašomos minėtos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas negali nei pasunkėti, nei pasidaryti nebeįmanomas, todėl teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui teikti mokėjimo kvitus už išlaidas bendram nekilnojamajam turtui – namui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas E. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovės pateiktų įrodymų (sąskaitos išrašo), iš kurio matyti, kad ieškovės nurodomos pinigų sumos, t. ?. 800,00 Eur, per mėnesį ji neišleidžia (2024 m. sausio mėn. banko sąskaitos išrašo ieškovė net nepateikė). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyrusi kažkokias išlaidas vaiko dantų gydymui, akių gydymui, kad atsakovas būtų atsisakęs prie šių išlaidų prisidėti.
9.2. Tiek maisto, tiek kuro išlaidas lygiai taip pat patiria ir atsakovas. Be to, 2024 m. vasario 9 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ieškovei pervedė 353,50 Eur išmoką už dukrą. Tokiu atveju ieškovė asmeninių išlaidų nepatyrė, priešingai nei atsakovas, nes gautos išmokos užteko ir kitiems vaiko poreikiams tenkinti (maistui, kurui ir panašiai). Išlaikymo suma neturi viršyti realių vaiko poreikių, todėl ieškovei nepagrindus, kad vaiko poreikiams per mėnesį ji išleidžia ne mažiau negu 800,00 Eur, be to, atsakovui tinkamai vykdant išlaikymo prievolę, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo priteisimo) tenkino nepagrįstai. Ieškovės pateikti įrodymai (banko sąskaitų išrašai) neįrodo, kad vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ieškovės nurodoma 800,00 Eur suma. Be to, pirmosios instancijos teismui nepagristai neiškilo klausimų, kodėl ieškovė pateikė 2023 m. gruodžio mėn. ir 2024 m. vasario mėn. banko sąskaitos išrašą ir nepateikė 2024 m. sausio mėn. (galbūt visai išlaidų vaikui nepatyrė). Ieškovė vaiko išlaikymui realiai tokių išlaidų, kokio išlaikymo reikalauja iš atsakovo, nepatiria, todėl pirmosios instancijos teismui dėl to turėjo kilti abejonių ir priteisti iš atsakovo 250,00 Eur per mėnesį periodinių išmokų vaikui, kai atsakovas dukros būtinuosius poreikius tenkina, nebuvo pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Teismo nutartis buvo priimta šališkos teisėjos L. K. ir tokia nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo raštinės skyriaus patarėja J. Š. yra artima ieškovės draugė, su kuria ieškovė palaiko glaudų ryšį. J. Š. dirba tame pačiame teisme su teisėja L. K.. Situacija, kai iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog bylą nagrinėjanti teisėja ir ieškovės artima draugė aktyviai bendrauja socialiniame tinkle (Facebook?e), objektyviuoju aspektu kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Nenusišalinus nuo civilinės bylos, buvo ??žeista atsakovo teisė į nešališką teismą. ?? to, ieškovė nuo 2024 m. sausio 31 d. yra Klaipėdos krašto teisininkų asociacijos narė, kurių narėmis galbūt yra ir teisėja, ir ieškovės draugė. Ieškovė ilgą laiką dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate. Šiuo metu dirba Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos ir atstovauja valstybės institucijai teismuose, todėl ji tiek tiesiogiai, tiek ??r savo draugę gali palaikyti ryšius ir su kitais šiame teisme dirbančiais teisėjais. Tokias abejones bylą nagrinėjantis teisėjas privalo pašalinti, garantuodamas asmens teisę į nešališką teismą, ir nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 66 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šiuo atveju pagrindas reikalauti priteisti laikinąjį išlaikymą atsirado nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios, tai yra nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo tada, kai faktiškai nutrūko bendra šeimos buitis, vaiko išlaikymas ir kitos aplinkybės. Būtent nuo 2024 m. sausio 1 d. atsakovo reikalaujama teikti pakankamą, būtiną išlaikymą dukrai, o ne iš dalies ar tik tokį, kokį nori pats atsakovas.
10.2. Laikino išlaikymo priteisimas užtikrina nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius į ateitį, o ne už praėjusį laikotarpį. Šiuo atveju vaiko maitinimui (įskaitant greitojo maisto restoranus, kavines, ledaines ir kitą) reikalinga ne mažesnė nei apie 450,00 Eur suma per mėnesį, lavinimui (knygos, kino teatrai, spektakliai, koncertai, žaislai, draugų gimtadieniai, vykimas pas draugus ar kitokios pramogos) apie 150,00 Eur, aprangai (tik pagal sezoną) nuo 100,00 iki 200,00 Eur, turėtos (ir turimos) kuro išlaidos nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. yra 181,58 Eur (pusantro mėnesio dukra vežama į ir iš mokyklos, vežama į būrelius, pas draugus, maršrutas Palanga–Gargždai, Gargždai–Palanga 86 km per dieną, 17 dienų). Pateiktas tik preliminarus skaičiavimas, nevertinant kasdienių smulkių išlaidų ledams, gėrimams, skanėstams, bižuterijai, parfumerijai, higienai, sveikatinimuisi, kelionėms ir panašiai. Todėl pagrįstai galima teigti, jog iki 2024 m. balandžio 1 d. atsakovo teiktas tik labai minimalus išlaikymas (komunalinių paslaugų apmokėjimas apie 60,00 Eur, telefono sąskaitos apmokėjimas apie 7,00 Eur, būrelio apie 20,00 Eur, TAMO piniginės papildymas 10,00 Eur ir maža dalis maistui) nelaikytinas pakankamu, o tuo labiau būtinų kasdienių poreikių užtikrinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, tačiau savo atskirąjį skundą grindžia argumentais tik dėl priteisto periodinio išlaikymo. Nenurodė dėl ko nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigoti atsakovą kas mėnesį po atliktų mokėjimų teikti ieškovei komunalinių mokesčių (šeimos gyvenamojo namo) apmokėjimo kvitus (pavedimus, sąskaitas) ir grąžinto bankui kredito pervedimo išrašą; priimti iš ieškovės pagal jos dalį mokėjimų kvitus, iki bus priimtas teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų periodinių išmokų vaikui skyrimo.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, mokėjimo pavedimus už būrelį, maistą, kurą, rūbus, vaistus (DOK-25174), tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių jų neteikė pirmosios instancijos teismui, šių įrodymų neprašė pridėti į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą.
15. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti (duomenys neskelbtini) straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Įvertinęs ieškovės pateiktus papildomus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, tuo metu, kai tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti bylai naujus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus papildomus įrodymus (DOK-25174) šiai apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad šiuos ir kitus įrodymus ieškovė turi galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, kurie ir vertintini bylą nagrinėjant iš esmės.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Šalys turi nepilnametę dukrą A. P., gim. (duomenys neskelbtini) Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą dėl šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių kitų klausimų, iš jų prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai kas mėnesį po 400,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo dukrai 720,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui
18. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
19. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nepilnamečiam vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą šalių dukrai iš atsakovo pusės.
20. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovė nenurodė, kaip dėl atsakovo teikiamo išlaikymo „nukenčia“ vaiko interesai ir kuo pasireškia per maža finansinė pagalba ieškovei ir kokią neigiamą įtaką tai daro vaikui. Be to, apeliantas taip pat nurodo, kad jis prisideda prie dukros išlaikymo tenkindamas jos kasdieninius poreikius, kadangi šalys gyvena kartu šeimos gyvenamajame name.
21. Atsiliepime nesutikdama su atsakovo argumentais ieškovė nurodo, kad pagrindas reikalauti priteisti laikinąjį išlaikymą atsirado nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios, tai yra nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo kada faktiškai nutrūko bendra šeimos buitis, vaiko išlaikymas. Būtent nuo šios datos atsakovo reikalaujama teikti pakankamą, būtiną išlaikymą dukrai, o ne iš dalies ar tik tokį, kokį nori pats atsakovas.
22. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu, o būtent tikėtina nepakankamas atsakovo prisidėjimas prie dukters kasdieninių poreikių tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad tiek maisto, tiek kuro išlaidas ir kitas išlaidas, t. y. mokėdamas už būrelius, pildymas TAMO piniginę, vykdamas pramogauti su dukra lygiai taip pat patiria ir atsakovas tenkindamas dukros poreikius, neleidžia daryti išvados, jog atsakovas pakankami rūpinasi kasdieniais dukters poreikiais. Kaip minėta, laikino išlaikymo paskirtis visų pirma yra kasdienių vaiko poreikių tenkinimui. Vaiko būtinieji poreikiai yra maistas, apranga, higiena, vaistai ir panašiai. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai. Tai, kad atsakovas prisideda prie dukros kasdieninių poreikių savo nuožiūra, t. y. pildydamas TAMO piniginę, ar vykdamas pramogauti su dukra ir kita, nesudaro pagrindo išvadai, jog jis nepertraukiamai skiria konkrečias pinigines lėšas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui.
23. Konkrečiu atveju apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad neva dukrai nereikia skirti 800,00 Eur per mėnesį, nes dukros poreikių tenkinimas nesudaro tokios mėnesinės sumos, nepaneigia būtinybės priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam šalių vaikui. Apelianto argumentai, kad už 2024 m. kovo mėnesį laikiną išlaikymą teismas priteisė net nematęs ieškovės banko išrašo ir neįsitikinęs jos realiai patirtomis išlaidomis vaikui, nepagrįsti, kaip ir argumentai, kad ieškovė meluoja, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo vaikui, kad teismas nepatikrino ir neįsitikino, kokias išlaidas ieškovė patyrė vaiko išlaikymui 2024 m. kovo mėn. Taip pat argumentai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyrusi kažkokias išlaidas vaiko dantų gydymui, akių gydymui, kad atsakovas būtų atsisakęs prie šių išlaidų prisidėti, kad teismas nemotyvavo, kaip dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nukenčia vaiko interesai ir kuo pasireiškia per maža finansinė pagalba ieškovei ir kokią neigiamą įtaką tai daro vaikui, nėra pagrindas konkrečiu atveju teismo nutarties panaikinimui. Šalių dukra A. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini) Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vaiko amžių, preliminariai vaiko poreikius, abiejų šalių argumentus, pateiktus duomenis, tai, kad šalių santykiai yra konfliktiniai, nepilnamečio vaiko interesą gauti pastovias pajamas kasdieninių poreikių tenkinimui, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą vaikui. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad teismo nutartis yra nemotyvuota.
24. Taigi šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Todėl apelianto argumentas, kad ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kiek išlaidų ji patiria tenkindama dukters poreikius, nepaneigia būtinybės skirti šalių nepilnamečiam vaikui pastovų, konkrečios sumos laikiną išlaikymą ir nesudaro pagrindo panaikinti nutarties dalį, kuria priteistas laikinas išlaikymas dukrai. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad laikino išlaikymo priteisti iš esmės nebuvo pagrindo. Be to, apeliantas atskirajame skunde akcentuodamas ieškovės prašomą priteisti 800,00 Eur išlaikymo sumą atskirojo skundo argumentus grindžia tuo, kad prašoma priteisti suma per didelė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi laikinam nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė iš atsakovo po 250,00 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Šiuo atveju abiejų šalių proporcingai skiriamas išlaikymas dukrai po 250,00 Eur sudaro 500,00 Eur per mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma iš atsakovo (250,00 Eur) nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad tenkinant šalių nepilnamečio vaiko kasdieninius poreikius ji būtų nepagrįstai per didelė ir kad pažeistų atsakovo interesus.
25. Be to, apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Kadangi šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad neva pirmosios instancijos teismas nevertino nepilnamečio vaiko realių poreikių ir kiek pareiškėja skiria savo asmeninių lėšų vaiko išlaikymui bei jos pateiktų banko išrašų.
Dėl teismo šališkumo
26. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta šališko teismo, dėl to priimtas sprendimas nėra teisėtas. Teismo šališkumą ieškovas grindžia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjos L. K. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo raštinės skyriaus patarėjos J. Š. artima draugyste, kuri, anot apelianto, kelia pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismo šališkumu, kadangi ieškovė yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo raštinės skyriaus patarėjos J. Š. draugė. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus dėl šališko teismo atmeta kaip nepagrįstus.
27. Viena tinkamo proceso garantijų – užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, turi teisę pagal CPK 65, 66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 straipsnis).
28. Pagal E. Ž. T. T. (toliau – EŽTT) praktiką teisėjo nešališkumas turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; vadovaujantis objektyviuoju testu, vertinama, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).
29. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad atskirojo skundo turinys patvirtina tai, jog teismo šališkumą ieškovas grindžia ne objektyviomis aplinkybėmis, kurios galėtų reikšti galimą nešališkumo pažeidimą, o tuo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja priėmusi skundžiamą nutartį neva dėl to, kad bendrauja su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo raštinės skyriaus patarėja J. Š., kuri yra ieškovės draugė, galėjo priimti šališką sprendimą šioje civilinėje byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas 2024 m. balandžio 23 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Įvertinęs pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos jau buvo nurodęs 2024 m. balandžio 23 d. pareiškime dėl teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas remdamasis byloje esančia medžiaga atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja L. K., nagrinėdama pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi, nusprendė nenusišalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-3256-1180/2024 nagrinėjimo. Teisėja nutartyje pažymėjo, jog nepažįsta nei ieškovės, nei atsakovo. Nurodė, kad, priimdama ieškinį, spręsdama kitus procesinius klausimus byloje ar priimdama 2024 m. balandžio 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nežinojo, kad ieškovė yra teisme dirbančios teismo raštinės skyriaus patarėjos J. Š. draugė / pažįstama, kadangi tokių aplinkybių teisėjai L. K. niekada nebuvo nurodžiusi teismo raštinės skyriaus patarėja J. Š., su pastarąja niekada nevyko joks pokalbis apie nagrinėjamą civilinę bylą, o teisėja L. K. socialiniuose tinkluose netikrino, su kuo, kaip, kokiu intensyvu ir panašiai bendrauja teismo raštinės skyriaus patarėja J. Š.. Teisėja nusprendusi nenusišalinti nuo nagrinėjamos bylos perdavė atsakovo pareiškimo dėl teisėjos L. K. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-3256-1180/2024 nagrinėjimo klausimą spręsti Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui arba teismo pirmininko pavaduotojui. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino apelianto pareiškimo dėl teisėjos L. K. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-3256-1180/2024 nagrinėjimo, kadangi nenustatė teisėjos nušalinimo pagrindų, numatytų CPK 65, 66 straipsniuose.
30. Apelianto nurodytos konkrečios aplinkybės dėl darbo tame pačiame teisme, aplinkybės dėl bendravimo socialiniame tinkle, narystė asociacijoje ir kitos nurodytos aplinkybės pačios savaime nėra pagrindas išvadoms dėl teisėjos nešališkumo, nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis negali tikėtis objektyvių teisingų ir teisėtų sprendimų priėmimo. Be to, vien šalies nesutikimas su teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu ir priimtu sprendimu dėl ginčo esmės nėra pagrindas abejoti bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiamas bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumas, nenustatė aplinkybių, galinčių reikšti objektyviųjų ar subjektyviųjų pirmosios instancijos teismo šališkumo pagrindų buvimą. Nenustatyta, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo suvaržyta ar apribota atsakovo teisė teikti (rinkti) įrodymus, duoti paaiškinimus, įgyvendinti kitas CPK 42 straipsnyje įtvirtintas procesines teises. Apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą jo atžvilgiu buvus šališką, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, nepažeidžia ir atsakovo teisių bei interesų. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės įtakos apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.