Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-87-449/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-02-15
Bylos Nr.: 1A-87-449/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Šiukšta, Evaldas Gražys, Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis: D. B., T. K.
Advokatai: Valdas Rakauskas

Kategorijos

1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
1.2.23.7Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas (BK 265 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-449/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01494-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2; 1.2.23.7.; 2.4.6.4.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,gynėjams advokatams Valdui Rakauskui, Žygimantui Rutkauskui,nuteistiesiems D. B., T. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B. ir T. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų,

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. B. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta – J. L., neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių augalų bei, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla atskirta – J. L., ir T. K., neteisėtai gamino bei kartu su asmeniu, dėl kurio byla atskirta – J. L., laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o būtent:

nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, iki 2021 m. sausio 15 d., 07.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio atžvilgiu byla atskirta – J. L., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes bei 8 straipsnį, numatantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gaminti, perdirbti, I. L. (V.), nesusijusiai su nusikalstamos veikos padarymu, priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), specialiai įrengė patalpas, skirtas narkotinės medžiagos kanapių auginimui, gaminimui ir laikymui, kuriose 2020 m. rugsėjo 1 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, neteisėtai pasodino 99 vnt. kanapių augalų sėklų, iš kurių užaugino 69 vnt. kanapių augalus, kuriuose (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,5%), bei 2020 m. gruodžio 17 d. neteisėtai pasodino 124 vnt. kanapių augalų sėklų, iš kurių užaugino 82 vnt. kanapių augalus, kuriuose (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,3 %), tai yra augino didelį kiekį – 151 vnt. kanapių augalų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta – J. L. ir T. K., 2021 m. sausio 4-8 d., neteisėtai, turėdamas tikslą iš kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta – J. L., užaugintų kanapių augalų pagaminti narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), I. L. (V.), nesusijusiai su nusikalstamos veikos padarymu, priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), dalį neteisėtai auginamų kanapių augalų nukirpo, sudžiovino ir taip neteisėtai pagamino ir kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta – J. L., laikė labai didelį kiekį – 5 721,95 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta – J. L., 2020 m. sausio 13-15 d., neteisėtai, turėdamas tikslą iš užaugintų kanapių augalų pagaminti narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), I. L. (V.), nesusijusiai su nusikalstamos veikos padarymu, priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), dalį neteisėtai auginamų kanapių augalų nukirpo, sudžiovino ir taip neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį – 3 132,060 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei 0,525 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio. Tokiais veiksmais, iš viso neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį – 8 854,010 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei 0,525 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio iki tol, kol 2021 m. sausio 15 d., 07.30 val., įvykio vietoje buvo sulaikytas ir tą pačią dieną, nuo 13.09 val. iki 20.10 val., atliktos kratos metu kanapių augalus ir neteisėtai pagamintą ir laikomą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei psichotropinę medžiagą – tetrahidrokanabinolį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. T. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta – J. L., ir D. B., neteisėtai gamino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o būtent:

2021 m. sausio 4 - 8 d., neteisėtai, turėdamas tikslą iš asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta – J. L. ir D. B. užaugintų kanapių augalų pagaminti narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), I. L. (V.), nesusijusiai su nusikalstamos veikos padarymu, priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), dalį neteisėtai auginamų kanapių augalų nukirpo, sudžiovino ir taip neteisėtai pagamino labai didelį kiekį – 5 721,95 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tol, kol 2021 m. sausio 15 d., nuo 13.09 val. iki 20.10 val., atliktos kratos metu neteisėtai pagamintą ir laikomą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam galutinę laisvės apribojimo bausmę bei taikyti jam teismo įpareigojimus.

3.1. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kuriais atsisakyta pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte – kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Nurodo, kad daug keliavo ir dirbo pagal Helpx.net programos skelbimus, tačiau dėl Covid-19 infekcijos užsidarė viešbučiai, užsidarė darbo rinka ir pan., todėl jis neteko darbo ir beveik visas savo turėtas pinigines lėšas išleido skrydžiui atgal į Lietuvą. Grįžęs iš užsienio neturėjo jokių pajamų, o tik skolas fiziniams asmenims ir SODRAI. Tuo laikotarpiu buvo ypatingai sunku susirasti legalų darbą, psichologiškai jautėsi labai blogai ir tai vertina kaip depresiją. Teigia, kad būtent dėl šių priežasčių sutiko su pateiktu pasiūlymu auginti kanapes, t. y. dėl labai sunkios savo turtinės padėties ir psichologinės būsenos. Pripažįsta, kad sutikdamas daryti nusikalstamą veiką suvokė ir tikėjosi ne tik gauti gyvenamąją vietą auginant kanapes, bet ir pajamų už jų auginimą, tačiau iš savo bendrininko gaudavau tik po 30-50 Eur maistui, kuomet šis atvykdavo.

3.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, skirdamas bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taikė per griežtą bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą. Teigia, kad nusikaltimą inicijavo kitas bendrininkas, kuris pasinaudojo jo sunkia finansine padėtimi ir susiklosčiusia situacija. Nors padarytos dvi nusikalstamos veikos, bet esant idealiai sutapčiai bausmės subendrintos apėmimo būdu. Pats teismas pripažino, kad narkotinių medžiagų disponavimas laikomas baigtu, tačiau veika vis dėlto buvo nutraukta policijos pareigūnų ir narkotinės medžiagos nepateko į neteisėtą apyvartą, t. y. ji nebuvo iki galo realizuota, kas savaime daro nusikalstamą veiką mažiau pavojingą savo pasekmėmis. Atkreipia dėmesį, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė išsamius parodymus apie tyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikaltime dalyvavusius asmenis, dirba, anksčiau savanoriavo, charakterizuojamas teigiamai, yra gavęs Vidaus reikalų ministrės padėką už geranoriškas pastangas ir pagalbą valdant Ukrainos karo pabėgėlių krizę, žaidžia futbolą „xx“ ir Joniškio „xxx“ komandose, dalyvauja tiek respublikinėse rungtynėse, tiek užsienyje, atstovaudamas Lietuvai. Minėti duomenys suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad jo padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra linkęs nusikalsti, todėl nėra tiek pavojingas aplinkiniams, kad jį reikėtų izoliuoti ilgam laikotarpiui nuo visuomenės. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo – paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nes jam bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikaltimą paskiriant švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą, bei su šia bausme susijusius teismo įpareigojimus.

3.3. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, t. y. pažeidė BK 55 straipsnį, kuriame nurodoma, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jam už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirtas areštas 40 parų, tačiau teismas tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.

4. N. T. K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiais klausimais ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

4.2. Nuteistasis nurodo, kad jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, grindžiama vien tik nuteistojo D. B. parodymais. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikaltimą reikia vertinti atsargiai ir jie turi būti pagrįsti kitais byloje nustatytais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais (sprendimai bylose V. R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02; Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03; Karpenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 5605/04; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006). Tokių asmenų parodymams negali būti suteikiama jokia išankstinė ar didesnė galia palyginus su kitais bylos faktiniais duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2005). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad išimtinai vadovaujamasi nuteistojo D. B. parodymais ir tinkamai neįvertinami kiti bylos duomenys: J. L. parodymai, jog T. K. buvo atvykęs jo prašymu statyti sieną 2021 m. sausio 4-8 d., jam nebuvo pasakyta, kad patalpose yra auginamos kanapės ir nėra matęs, kad šis būtų skynęs kanapes; 2021 m. gegužės 25 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1171644-21, kurioje nurodoma, kad ant tirti pateiktų daiktų aptikti DNR pėdsakai sutampa su J. L. ir D. B. genotipais; 2021 m. vasario 4 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-269295-21, kurioje nurodoma, kad rasti tik D. B. pirštų antspaudai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti ir nustatyti kiti duomenys (DNR, pirštų atspaudai it kt.), kurie patvirtintų, jog jis skynė kanapes. Kelia abejones ir dėl pačių D. B. duotų parodymų teisme, nes šis aptariamu laikotarpiu (2021 sausio mėn.) gyveno „depresinį gyvenimą“, pats rūkydavo „žolę“, todėl tiksliai negalėjo įvardinti kiek laiko ir kiek augalų T. K. „nukirpo“, kaip buvo apsirengęs ir kiek dienų buvo atvykęs, negalėjo nurodyti kada ir kaip atsirado sumūryta siena pastate ir kaip ji buvo statoma. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta kiek tariamai jis nuskynė (nukarpė) kanapių ar atliko dar kokius kitus veiksmus, todėl nenustatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas būtinasis požymis – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (kanapių) pagaminimas. Be to, skundžiamame nuosprendyje be D. B. parodymų nėra aptariami jokie kiti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, t. y. nėra nustatyti subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (tyčia, motyvai, tikslas).

4.3. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai ir nagrinėjo baudžiamąją bylą, nevertino dalies pateiktų įrodymų, neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino D. B. parodymus, nes pirmųjų apklausų metu nei D. B. (2021m. sausio 16, vasario 4 d.) nei J. L. nenurodė, kad T. K. būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus. T. Š. apylinkės teisme 2021 m. vasario 11 d. pratęsiant D. B. suėmimo terminą atsiranda parodymai apie jo „nusikalstamus veiksmus“. Mano, kad šis, siekdamas išvengti griežtos bausmės, jį apkalbėjo. Dar kartą pažymi, kad D. B. parodymai turėjo būti vertinami nuodugniau ir lyginant juos su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o jo kaltę grindė tik D. B. parodymais. Nuteistasis nesutinka ir su teismo išvada, kad tarp jo, D. B. ir J. L. buvo draugiški santykiai bei pastovus tarpusavio kontakto palaikymas. Apklausiamas teisme nurodė, kad su D. B. nebuvo artimi draugai, pažinojo iš anksčiau, tačiau keletą metu visiškai nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių. Vieninteliai duomenys, patvirtinantys jo kontaktą su D. B., yra susirašinėjimas ir skambutis per Messenger programėlę (t. 4, b. l. 45-62), tačiau su D. B. kontaktavo J. L. sutuoktinės prašymu išsiaiškinti kur yra J. L., nes šis niekam neatsiliepia telefonu. Taigi teismas nesiėmė priemonių pašalinti ir nepašalino prieštaravimų tarp jo, J. L. ir D. B. duotų parodymų, o apkaltinamąjį nuosprendį priėmė vadovaujantis tik abejonėmis grįstais D. B. parodymais.

5. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras apeliacinius skundus prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistųjų D. B. ir T. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir abiems nuteistiesiems pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirdamas švelnesnes bausmes, negu numatyta sankcijoje, vis tik paskyrė bausmes, kurių paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija dar labiau švelnina šias bausmes – nuteistajam D. B. skiria dar mažesnę laisvės atėmimo bausmę, o nuteistajam T. K. skiria švelnesnės rūšies – laisvės apribojimo bausmę. Toks bausmių švelninimas šiuo atveju yra nuosprendžio keitimas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies.

7. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam paskirta bausme. Jis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių (davė išsamius parodymus, jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų, to, kad veika, nors ir baigta, bet buvo nutraukta policijos pareigūnų ir narkotinės medžiagos nepateko į neteisėtą apyvartą), todėl nepagrįstai paskyrė pačios griežčiausios rūšies bausmę laisvės atėmimą, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teigia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už šį nusikaltimą paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bei su tuo susijusius įpareigojimus. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 55 straipsnio nuostatas, nes už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirtas areštas 40 parų be motyvų. Tuo tarpu nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, todėl turi būti išteisintas. Nuteistasis teigia, kad jo kaltė grindžiama vien tik nuteistojo D. B. parodymais, nėra aptarti jokie kiti įrodymai, kurie patvirtintų jo kaltę, t. y. nėra nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (tyčia, motyvai, tikslas). Teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma nuteistųjų paduotuose apeliaciniuose skunduose. Kadangi nuteistasis T. K. prašo prieš jį priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama šį apeliacinį skundą ir švelnindama T. K. paskirtą bausmę bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų neviršija.

Dėl įrodymų vertinimo ir T. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir turi būti išteisintas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų išsamiai ir objektyviai, nevertino ir nemotyvavo dalies byloje pateiktų įrodymų, o jo kaltę grindė vien tik kito nuteistojo parodymais, kurių nepatvirtino kiti byloje esantys duomenys. Be to, nurodo ir kitus argumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir surašė nuosprendį, kuris neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo T. K. argumentais dėl pirmosios instancijos teisme atlikto įrodymų vertinimo. Pažymima, kad BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių, kurios turi reikšmės nuteistojo kaltei pagrįsti ar paneigti, išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo T. K. gynybinę poziciją, tiek byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

10. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu, visuma. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-43/2014, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016, Nr. 2K-228-511/2017, Nr. 2K-120-511/2022 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo T. K. nusikalstamais veiksmais. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė įrodyta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ne tik nuteistojo D. B. parodymais, bet iš dalies ir paties nuteistojo T. K., nuteistojo J. L. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kratos protokolais, apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadomis ir kitais duomenimis.

12. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis D. B., be kitų aplinkybių, taip pat parodė, kad tuo metu, kai jau reikėjo skinti kanapių žiedus, t. y. 2021 m. sausio pradžioje, į sodybą atvažiavo J. ir T. Jie visi kartu skynė kanapes nuo pietų iki vėlumos, apie 2 ar 3 dienas. Teigė, kad toks darbas užima daug laiko dėl savo specifikos, t. y. iš nukirptos šakos žiedo reikia iškarpyti lapus. Apdoroti vieną augalą užtrunka dvi tris valandas. Nukarpytus augalus dėjo į maišus, po to į dėžes, kad džiūtų. Nurodė, kad tikslesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nėra susipykęs nei su Justu, nei su Tomu. Paaiškino, kad pirmų apklausų metu nieko nepaminėjo apie T. K., nes buvo ištiktas šoko, todėl pareigūnams pasakojo tik apie save, o vėliau viską pergalvojęs ir nusiraminęs, davė išsamius parodymus.

13. Pats nuteistasis T. K. pirmosios instancijos teisme iš dalies patvirtino nuteistojo D. B. parodymus apie tai, kad minėtu laikotarpiu buvo atvykęs su J. L. į patalpas, kuriose po to buvo surastos ir paimtos kanapės, tačiau neigia karpęs kanapes, o teigia, kad visą tą laikotarpį statė sieną. Taip pat pripažino, kad minėtu laikotarpiu rūkė žolę, kurią atnešdavo D. arba J.

14. Iš nuteistojo J. L. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis taip pat iš dalies patvirtino nuteistojo D. B. parodymus apie T. K. atvykimą į sodybą kuomet buvo karpomos kanapės. Jis teigė, kad T. K. turėjo pastatyti sieną. Neneigė ir to fakto, kad tuo metu visi rūkė žolę. Paklaustas, ar T. K. skynė žolę, J. L. nurodė, kad to reiktų klausti paties T. K.. Jis patalpų, kur buvo auginamos kanapės, nerodė, tačiau nepaneigė ir to, kad T. K. karpė ar buvo užėjęs į patalpas, kuriose augo kanapės. Jis tik teigė, kad nieko nepasakojo apie auginamas kanapes, o jei T. K. ir karpė kanapes, tai tada kai jis nematė. Priešingai nei teigia nuteistasis T. K., tarp nuteistojo J. L. ir nuteistojo D. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, nėra esminių prieštaravimų. Kaip matyti, nuteistasis J. L. kategoriškai nenurodė, kad T. K. nekarpė kanapių, o teigė, kad jis tik nematė jo karpančio, kad šis galėjo karpyti su D. B.. Be to, nuteistasis J. L. patvirtino tą faktą, kad būtent tuo metu, kai buvo T. K., vyko kanapių skynimo darbai, kas patvirtina ir nuteistojo D. B. parodymus.

15. Tai, kad T. K. iš tiesų atvyko ir buvo kanapių karpymo metu patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2021 m. liepos 14 d. protokolas, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2021 m. liepos 16 d. protokolas ir prie jo esančiosios pokalbių suvestinės (t. 9, b. l. 86-132), kurias detaliai savo nuosprendyje aptaria pirmosios instancijos teismas.

16. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį ir visumą. Iš tiesų skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog T. K. kaltė dėl to, kad jis kartu su D. B. ir asmeniu, kurio byla atskirta – J. L., 2021 m. sausio 4 - 8 d., iš užaugintų kanapių augalų pagamino labai didelį kiekį – 5 721,95 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), grindžiama iš esmės kito nuteistojo D. B. parodymais. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė ir visus kitus ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius įrodymus, taip pat labai išsamias tų įrodymų viseto vertinimo motyvus, su kuriais teisėjų kolegija visiškai sutinka ir daro išvadą, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį teismas T. K. pripažino kaltu pagrįstai.

17. Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nuteistojo D. B. parodymai yra nenuoseklūs ir jis yra suinteresuotas jį apkalbėti, o pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino ir visapusiškai neištyrė visų D. B. duotų parodymų turinio ir juose esamų prieštaravimų. Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 242 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Minėtas straipsnis neįpareigoja teismo analizuoti visų ikiteisminio tyrimo metų duotų nuteistųjų parodymų, jeigu jie iš esmės neprieštarauja teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams. Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, kad tokiais atvejais, kai iš esmės vieno kaltinamojo kaltė grindžiama kito kaltinamojo parodymais, reikia ypač įdėmiai aiškintis visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą apklausė abu nuteistuosius, taip pat perskaityti ir jų ankstesni parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kolegija išnaudojo visas galimybes parodymų prieštaravimų pašalinimui. Atsižvelgiant į viename iš apeliacinių skundų dėstomus argumentus, buvo perskaityti ir J. L., dėl kurio baudžiamoji byla atskirta, parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

18. Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas nuteistasis D. B. parodė, kad 2020 m. vasarą J. L. jam pasiūlė auginti kanapes, nuvežė į pastatą, aprodė, papasakojo kaip ir kas turėtų būti. Jis sutiko su tokiu J. L. pasiūlymu, o T. K. vaidmuo buvo labai trumpas, t. y. jis atvažiavo į sodybą ir padėjo karpyti kanapes. Tiksliai negali nurodyti datos, kada tai buvo, bet tai gali būti kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2021 m sausio 4 d. iki sausio 8 d., nes jau praėjo ilgas laiko tarpas. Teigė, kad kanapės buvo auginamos, džiovinamos ir apdorojamos antrame aukšte, tose pačiose patalpose, kur augo kanapės. Jis taip pat parodė, kad sienos statymo proceso nematė, nes tą dieną miegojo, bet siena buvo pastatyta, tai kažkas turėjo tą sieną pastatyti. Nuteistasis D. B. parodė, kad T. K. pastatė sieną šalia pagrindinės salės, kur buvo auginamos kanapės. Jie nakvojo pirmame aukšte, ten buvo ir gyvenamos patalpos, o antrame aukšte buvo auginamos kanapės. Tose pačiose patalpose buvo atliekami visi su kanapėmis susiję darbai. Nuteistasis parodė, kad negali tiksliai nurodyti, kokį kiekį kanapių galėjo pagaminti kartu su T. K., nes tuo metu nebuvo sveriamas pagamintas kiekis. Jis nemeluoja ir neturi jokios motyvacijos apkalbėti T. K.. Buvo perskaityti nuteistojo D. B. parodymai, duoti 2021 m. vasario 4 d. tyrėjai (t. 12, b. l. 170-173). Nuteistasis parodė, kad šiuose parodymuose nieko neminėjo apie T. K. todėl, kad tuo metu buvo ištiktas labai didelio psichologinio šoko ir norėjo įvardinti tik save, savo veiklą. Bijojo, kad gali su juo susidoroti. Kadangi buvo sulaikytas su J. L., tai davė ir apie jį minimalius parodymus. Po to, jau būdamas tardymo izoliatoriuje apsisprendė sakyti tiesą. Perskaičius nuteistojo D. B. parodymus, duotus 2021 m. vasario 11 d. tyrėjai (t. 12, b. l. 179-186), jis parodė, kad niekas jo neįkalbėjo duoti parodymų apie T. K., o jis pats jau tardymo izoliatoriuje buvo nusprendęs sakyti tiesą, nes praėjo psichologinis šokas, grįžo į realybę. Teismo posėdyje perskaičius jo parodymus, duotus 2021 m. kovo 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 12, b. l. 195-198), nuteistasis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi, tik negali tiksliai pasakyti dėl dienų skaičiaus, nes tikrai neatsimena kiek dienų ten buvo T. K., t. y. tris ar keturias, o visa kita nurodė teisingai. Nuteistasis D. B. parodė, kad su J. L. susiskambindavo dažnai, nes teiraudavosi kokia situacija. J. L. prašė stebėti kanapes ir kai pamatė, kad pasikeitė kanapių spalva, apie tai informavo J. L. ir nurodė, kad jau reikia atvažiuoti ir kirpti. J. L. paklausė kiek yra tokios spalvos, į ką jis atsakė, kad yra džiunglės, t. y. labai daug, ir reikėtų pagalbos. Teismas perskaitė nuteistojo D. B. parodymus, duotus 2021 m. rugsėjo 15 d. tyrėjai (t. 13, b. l. 3-7). Nuteistasis parodė, kad visi šie parodymai yra teisingi. Teismui perskaičius nuteistojo D. B. parodymus, duotus 2021 m. rugsėjo 21 d. akistatos su T. K. metu (t. 13, b. l. 12-13), nuteistasis parodė, kad nematė kaip buvo pastatyta siena, tačiau pripažįsta, kad ta siena buvo pastatyta tuo metu, t. y. jis ėjo miegoti ir tos sienos nebuvo, o vakare jau buvo pastatyta. Teisme perskaitytus nuteistojo D. B. parodymus, duotus 2021 m. rugsėjo 28 d. tyrėjai (t. 13, b. l. 21-24), nuteistasis parodė, kad parodymai yra teisingi. Nuteistasis D. B., atsakydamas į gynėjo klausimus nurodė, kad neatsimena kaip tuo metu buvo apsirengęs T. K., kai skynė kanapes, nes praėjo daug laiko. Pripažino, kad 2021 m. sausio 4-8 d., skinant kanapes rūkė žolę. Dar kartą parodė, kad tada, kai buvo sulaikytas 2021 m. sausio 15 d. ir iki 2021 m. vasario 11 d., jam buvo psichologinis šokas, o ne depresija. Buvo ištiktas šoko apie mėnesį laiko, nes vien buvimas kameroje yra šokas. 2021 m. vasario 11 d. suėmimo pratęsimas neturėjo įtakos jo parodymų davimui, nes jau prieš tai buvo pareigūnams pasakęs, kad duos parodymus, o jie buvo įspėję, kad vis tiek bus pratęstas suėmimas. Dar kartą parodė, kad negali tiksliai įvardinti kanapių kiekio, kurį nukarpė T. K..

19. Iš nuteistojo D. B. 2021 m. vasario 11 d. parodymų matyti, kad kanapių augalų skynimas prasidėjo sausio pradžioje, lyg sausio 4 d. R. J. užmaskuotą žinutę. Dar žinutėje rašė, kad reikės pagalbos. Todėl į Suvieką atvyko J. kartu su T. K.. Jie prabuvo Suvieke 5 d. Tomis dienomis J. kirpo kanapių augalų galvutes, o jis su Tomu jas apkarpydavo, smulkino ir kabino džiovinti. Iš tų kratos metu didžiojoje patalpoje buvusių kanapių tuo metu iškarpė didžiąsias viršutines šakas. Kitas dar paliko augti. Pirmi nuskinti kanapių žiedai buvo palikti džiūti ir po savaitės sudžiūvę buvo dedami į tinklinius maišus ir į vakuumo maišus, kuriais pasirūpino J. Visi jo darbai buvo daromi naktį, nes dieną augalai būdavo tamsiame periode, o naktį buvo sujungiamos šviesos. Visas dienas, kai buvo atvykęs J. ir T., jie kartu skynė kanapių žiedus ir ruošė juos džiovinimui, o tame tarpe jie dar pastatė ir sieną, kad būtų atskira patalpa kanapų žiedų džiovinimui. Jis nematė kaip statė, nes dienomis miegodavo. Jis nežino kaip J. atsiskaitė su T. K., ar žadėjo atsiskaityti. J. jam buvo sakęs, kad pas T. dabar sunki finansinė padėtis, todėl jį pasikvietė padėti skinti. Jam atrodo, kad T. mažų augalų nematė, nes į tą patalpą nėjo. T. būdavo antrame aukšte, kur buvo dideli kanapių augalai ir kur buvo statoma siena (t. 12, b. l. 179-186).

20. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021 m. kovo 10 d. D. B. parodė, kad teisingiausi vasario mėnesį duoti parodymai. Be kitų aplinkybių parodė, kad kai priimi sprendimą kirpti kanapes, tai turi ir kirpti, negali sustoti. Jis pradėjo kirpti ir apie tai pranešė J., bei paprašė atsivežti ką nors kas galėtų padėti. Viskas vyko sausio pradžioje. Jis nesirinko konkrečių augalų, o imdavo ir kirpdavo, o po to tvarkydavo tą augalą. Pradžioje tvarkė vienas, o po to atvažiavo J. su T., o vėliau ir vėl vienas kirpo, paskui atvažiavo J. ir kartu kirpo. Patvirtino, kad T. K. kartu skynė kanapių žiedus. T. K. atvažiavęs akivaizdžiai pamatė ir tikrai žinojo, ką daro. Kartu sėdėjo toje pačioje patalpoje, todėl matė kirpimo procesą ir dalyvavo karpant. T. K. pasikvietė J.. Jis neįsivaizduoją, ką jie buvo susitarę. Jis taip pat nežino, ar buvo tartasi dėl atlygio. T. sodyboje buvo apie tris dienas. Tiksliai neatsimena, gal tris, o gal keturias. Kiek jis suprato, tai T. su J. įrenginėjo patalpas dienos metu. Jis dienos metu miegodavo ir nieko nematė, ką šie darė, tačiau naktį jie jam padėdavo su kanapėmis. Išdžiūvusias kanapes sudėjo į vakuuminį maišą su užtrauktuku (t. 12, b. l. 195-198).

21. 2021 m. rugsėjo 15 d. apklausos metu D. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. pasodintos kanapės skynimui subrendo 2021 m. sausio mėnesį, t. y. jas jau buvo galima skinti. Jie su Justu pasitarė, kad skynimas vyktų greičiau, ir nutarė pasikviesti ką nors į pagalbą. Teigia, kad tai buvo jo mintis dėl pagalbos. Jis nežinojo, ką J.s atsiveš į pagalba skinti kanapes. K. J. atvyko kartu su T. K. suprato, kad jis jiems padės. Nurodė, kad pažinojo Tomą iki to atvykimo į Zarasus apie penkis metus. Anksčiau artimai bendraudavo, kartu leisdavome laiką, bet kai išvyko į užsienį jų bendravimas nutrūko. Jis nebuvo susipykęs su T. K. ir neturi jokio pagrindo jį apkalbėti. Gal iki Justo ir Tomo atvykimo į Zarasus prieš dieną buvo pradėjęs skinti kanapių augalus išskindamas po kelias viršutines šakas. Kai atvyko Tomas su Justu, jie trise skynė viršutines šakas iš antrame aukšte augusių augalų, jų visiškai nenuskindami. Skynė iš eilės. Patikslino, kad Justas iškirpdavo augalų viršutines šakas, tada jas paduodavo jam su Tomu ir jie jau išskindavo žiedus. Kitą dalį kanapių kabino su šakomis, nes jie tiesiog nespėdavo išskinti žiedynų. Ilgiausiai užtrukdavo kanapių žiedynų iškarpymas-išskynimas. Nuskintos kanapės išdžiūdavo per 4-5 d., tai priklausė nuo patalpoje esančios temperatūros ir drėgmės. Nuskintas kanapes dėdavo į plastikines juodas dėžes ir sintetinius pintus maišus ir juose džiovino. Kitas neišskintas augalo šakas kabino ir džiovino. Mano, kad kanapių žiedynai, kurie buvo rasti vakuumo maišuose, ir kotai, kurie buvo rasti toje pačioje patalpoje, buvo iš to skynimo kai juos padėjo skinti T. K.. Kadangi kanapės jau buvo išdžiūvę. Dar mano, kad iš to skynimo, kai dalyvavo T. K., buvo nuskintos ir tos kanapės, kurios buvo sukabintos ir džiovinamos šakomis. Teigė, kad tiksliai negali įvardinti, kurios kanapės buvo jo su Justu per tas dvi naktis nuskintos ir iškarpytos, nes jie tvarkė ir jau išdžiūvusių šakų žiedynus. Justas taip pat nukirpdavo ir naujas kanapių viršūnių šakas ir jam paduodavo iškarpyti. Kanapes reikėjo greitai skinti, nes jos būtų praradusios savo vertingas savybes ir pradėjusios pūti. Be to, Tomas ne tik padėjo skinti kanapes, bet dar kartu su Justu statė sieną kitoje patalpoje, antrame aukšte. Jie tai darė, kai jis eidavo miegoti, t. y. po skynimo. Paaiškino, kad kai atvykdavo Justas, tai viską darydavo maksimaliai, kadangi atvykdavo tik kelioms dienoms. Dėl šios priežasties jis su Tomu tuo pačiu metu dar ir statė sieną, be didelių pertraukų poilsiui (t. 13, b. l. 3-7).

22. Iš D. B. ir T. K. 2021 m. rugsėjo 21 d. akistatos matyti, kad D. B. parodė, jog 2021 m. sausio 4 d. kartu su J. L. atvyko T. K.. Ten jie buvo parą laiko ar pusantros paros. Jis nežino atvykimo tikslo, bet greičiausiai atvyko jam padėti. Tuo metu kol jie buvo padėjo karpyti marihuaną. Jie ten ne tik miegojo, bet ir dirbo, t. y. Justas karpė šakas, o jis su Tomu jas apkarpė. Vėliau apkarpytas kanapių galvutes dėjo į dėžę ir ten jas paliko džiūti. Tie darbai vyko vieną ar tai dvi naktis. Jis nematė, ar daugiau ką nors Justas su Tomu darė, bet per tą laiką buvo pastatyta siena. Teigia nematęs kaip ji buvo statoma (t. 13, b. l. 12-15).

23. D. B. 2021 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose pripažino, kad 2021 m. sausio 4-8 d. į (duomenys neskelbtini) esantį pastatą atvyko J. L. su T. K.. Visi kartu iš jo ir J. L. išaugintų didžiųjų kanapių išskynė šakas ir apdorojo, t. y. ruošė kanapes džiovinimui. Jau apkarpytas ir paruoštas kanapes dėjo į sintetinius maišus ir į dėžes, kuriose džiovino. O vėliau sudžiūvusias kanapes sudėjo į vakuumo maišus. Kitas augalų skynimas vyko 2021 m. sausio 13-15 d. Tuo metu jis skynė tik su J. L. (t. 13, b. l. 21-24).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos apeliaciniame teisme perskaitytus ir teismo posėdžio metu duotus nuteistojo D. B. parodymus, konstatuoja, kad jo parodymuose nurodomos esminės faktinės aplinkybės, susijusios su T. K. atliktais veiksmais, iš esmės tokios pačios. Iš tiesų pirmųjų apklausų metu D. B. nenurodė, kad kartu buvo ir kokius veiksmus atliko T. K., tačiau nuteistasis D. B. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme logiškai paaiškino dėl kokių priežasčių iš pačių pradžių nieko nenurodė apie T. K.. Be to, toks nuteistojo parodymų pasikeitimas negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis po to jo duodamiems parodymams, t. y. nuteistasis pradžioje neduoda iš viso jokių parodymų apie T. K., o vėliau jau duoda išsamesnius, aiškesnius parodymus, kurie tikrai neprieštarauja prieš tai duotiems parodymams. Pažymėtina, kad prieštaraujantys parodymai būtų tik tuomet, jeigu D. B. jau pirminiuose parodymuose būtų neigęs T. K. dalyvavimą skinant kanapes, o vėliau tvirtinęs atvirkščiai. Byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad nuteistasis D. B. būtų suinteresuotas apkalbėti T. K., tokių nenurodo ir nuteistasis T. K., apeliaciniame skunde jis tik deklaratyviai pažymi, kad D. B. suinteresuotas jį apkalbėti. Teisėjų kolegija atsakydama į nuteistojo argumentą, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad pats nuteistasis D. B. tvirtina tuo metu „gyvenęs depresijoje“, nurodo, jog toks nuteistojo D. B. teiginys niekuo nepatvirtintas. Net jeigu ir būtų D. B. sirgęs tuo metu depresija, tai nėra pakankamas pagrindas netikėti jo duotais parodymais, įvertinus dar ir tai, kad pirmiau aptarti nuteistojo D. B. parodymai yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys. Teisėjų kolegijos nuomone, atmesti D. B. parodymus dėl T. K. dalyvavimo kanapių gaminime arba abejoti šiais parodymais nėra pagrindo dar ir todėl, kad D. B. net nebando savo visos kaltės ar bent jos dalies perkelti T. K.. Faktiškai jis patvirtina netgi antraeilį T. K. vaidmenį.

25. Teisėjų kolegija papildomai įvertina ir paties nuteistojo T. K. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek apeliacinės instancijos teisme. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotų nuteistojo T. K. parodymų matyti, kad jis pripažįsta 2021 m. sausio 4 d. atvykęs į sodybą su J. L.. Tačiau teigė, kad nežinojo apie jokias kanapes, jų nematė ir niekas niekur jo nevedžiojo. Jis atvyko statyti sieną, turėjo susinešti statybines medžiagas, išgręžti, sumontuoti balkius, tad turėjo darbo dvi dienas. J. L. jam tik ateidavo pasakyti kaip ir ką reikia daryti ir vėl kažkur išeidavo, t. y. jam statyti sienos nepadėjo. Dar kartą parodė, kad į tą sodybą atvyko pirmą kartą ir pakviestas J. L. pailsėti ir padėti pastatyti sieną. Nuteistasis T. K. patikslino, kad į sodybą atvyko 2021 m. sausio 4 d., o išvyko sausio 8 d. ryte. J. L. jam paskambino dieną prieš važiavimą ir pakvietė vykti kartu ir jis sutiko. 2021 m. sausio 4 d. vyko į prekybos centrą „Senukai“, kur susipirko statybines medžiagas, plokštes, susidėjo į mikroautobusiuką ir atvyko į sodybą vėlai vakare. Jis nežinojo, kad ten yra D. B.. Naktimis D. B. nematydavo, o dieną šis miegodavo. Jis nesuprato ką daro D. B., nes būnant ten mažai su juo bendravo. Nuteistasis T. K. parodė, kad kai statė sieną, ateidavo J. L. ir jam padėdavo, pasakydavo ką daryti, nes tai buvo J. L. sumanymas, kur ir kaip turi stovėti siena. J. L. padėdavo, paaiškindavo, palaikydavo jeigu reikėdavo. D. B. kartas nuo karto pro jį praeidavo, bet jis jo nesekė ir niekur su juo nevaikščiojo. Jis nieko nežinojo apie toje patalpoje auginamas kanapes ir apie tai niekas nekalbėjo. Jis taip pat nežinojo, kad toje vietoje kanapės yra džiovinamos, karpomos. Prisipažįsta, kad ruošiant maistą, toje pačioje patalpoje, kur miegojo, buvo radęs gabalėlį kanapių. Šias kanapes susisuko ir surūkė vienas. Perskaičius nuteistojo T. K. parodymus, duotus 2021 m. vasario 2 d. tyrėjai (t. 13, b. l. 133-134), nuteistasis T. K. parodė, kad šie parodymai yra teisingi. Perskaičius nuteistojo D. B. parodymus, duotus 2021 m. rugsėjo 21 d. akistatos su T. K. metu (t. 13, b. l. 12-15), jis parodė, kad atsisakė akistatos, nes taip patarė tuometinis jo advokatas (t. 15, b. l. 98-99). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. K. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad jis atvyko į sodybą paprašytas J. L.. Sieną statė vienas antrame aukšte patalpoje Nr. 2. Teigė, kad kartais jam sieną padėdavo statyti Justas, o Domantas visai neprisidėjo prie sienos statymo, bet praeidavo pro šalį, į kažkokias kitas patalpas. Pažymėjo, kad jis neskynė, nekirpo ir nedžiovino kanapių. Būdavo, kad Justas ir Domantas kartu būdavo užsidarę patalpose, kurios buvo šildomos. Tačiau jis ten nėjo, o eidavo tik į gyvenamas patalpas, kur ruošdavo maistą ir jie visi kartu valgydavo. Jis su J. Z. prabuvo apie savaitę laiko. Iš ten išvyko šeštadienį, o Domantas ten pasiliko (t. 13, b. l. 133-134). Iš minėtų parodymų matyti, kad praėjus nuo įvykio dvejiems metams ir pats nuteistasis T. K. jau tiksliai negali nurodyti visų detalių, pavyzdžiui buvimo sodyboje laiko, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nurodo savaitę, o apeliacinės instancijos teisme, kad atvyko 2021 m. sausio 4 d., o išvyko sausio 8 d. Tačiau iš esmės jo parodymai dėl atvykimo ir išvykimo iš sodybos nurodytu laikotarpiu, neprieštarauja nuteistojo D. B. parodymams, kuriuos patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2021 m. liepos 14 d. protokole užfiksuota informacija, kad T. K. su J. L. iš sodybos išvyko 2021 m. sausio 9 d. ryte (t. 9, b. l. 86-88), o iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2021 m. liepos 16 d. protokolo ir prie jo esančios pokalbių suvestinės matyti, kad T. K. ir J. L. ruošiasi ir atvyksta į sodybą 2021 m. sausio 4 d. (t. 9, b. l. 89-132).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįtikėtina nuteistojo T. K. versija, kad visą tą laikotarpį, kol jis buvo sodyboje jis vienas tik statė sieną. Visų pirma dėl to, kad ir pats nuteistasis iš pradžių teigdamas, kad statė vienas, vėliau vis dėlto nurodo, kad jam padėjo J. L.. Antra, įvykių apžiūros protokole užfiksuota, kad patalpos Nr. 2 gale yra apšiltinta ir plėvele, panašia į geotekstilę, uždengta siena (žr. nuotrauka Nr. 33) (t. 1, b. l. 31-122), t. y. siena karkasinė ir dalis jos uždengta tik plėvele. Tokios sienos pastatymas iš ties neturėtų užimti ilgiau nei dienos darbo, nes tokiai sienai realiai pastatyti reikia nedidelio karkaso iš keliolikos balkių ir susukti 5-6 plokštes, pakabinti plėvelę ir įdėti į tarpus apšiltinimą. Be to, nuteistasis D. B. parodė, kad siena buvo pastatyti per vieną dieną kol jis miegojo. Nuteistojo T. K. versijos, kad jis buvo kviečiamas pailsėti ir tik statyti sieną, nepatvirtino ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2021 m. liepos 16 d. protokolas ir prie jo esančios pokalbių suvestinės, kuriose užfiksuoti J. L. ir T. K. pokalbiai. Iš šių pokalbių matyti, kad J. L. skambina T. K. 2021 m. sausio 4 d., 11:07:21, 11:46:30, 16:08:52, tačiau nei viename iš šių pokalbių nėra kalbama apie poilsį sodyboje ir sienos statybą (t. 9, b. l. 89-132). Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš tiesų nuteistasis T. K. būdamas sodyboje statė sieną, tačiau nepasivirtina jo iškelta versija, kad siena buvo statoma neatsitraukiant nuo šio darbo ir visą laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 8 d.

27. Priešingai nei teigia nuteistasis T. K., pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai padarė išvadą, kad tarp J. L., D. B. ir T. K. buvo draugiški santykiai. Teismas tokias savo išvadas pagrindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2021 m. liepos 16 d., protokolu ir prie jo esančia pokalbių suvestine, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjos J. G. 2021 m. balandžio 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IBPS-V-893769-21 su priedais „Dėl mobiliojo ryšio telefono išklotinių ir gautų duomenų analizės“, 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. kovo 19 d. apžiūrų, 2021 m. vasario 1 d. asmens kratos protokolais, kuriuose užfiksuoti jų tarpusavio kontaktų turėjimas, bendravimas ir jo dažnumas, pokalbių turinys (t. 4, b. l. 45-62; t. 6, b. l. 59-100; t. 7, b. l. 54-122; t. 9, b. l. 89-132). Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp nuteistųjų nebuvo pykčių ir jokio pagrindo vienas kitą apkalbėti.

28. Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kiek jis būtent nuskynė kanapių ir ar toks kiekis atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą būtinąjį požymį – labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (kanapių). Teisėjų kolegija tokį nuteistojo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad T. K. 2021 m. sausio 4-8 d. kanapes karpė ne vienas, o veikė bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta – J. L. ir D. B., t. y. jie bendrai nukirpo dalį neteisėtai auginamų kanapių augalų, sudžiovino ir taip neteisėtai pagamino labai didelį kiekį – 5 721,95 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

29. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Pagal suformuotą teismų praktiką dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Tad nuteistasis nepagrįstai nori, kad būtų nustatytas tik jo narkotinių medžiagų (kanapių) nuskintas kiekis. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad vis trys asmenys (J. L., D. B., T. K.) gamino narkotines medžiagas – kanapes, t. y. nukirpo, išdžiovino dalį sodyboje buvusių narkotinių medžiagų – kanapių.

30. Iš 2021 m. sausio 15 d. kratos protokolo matyti, kad minėtą dieną buvo rasta ir paimta iš viso 17 167,365 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), t. y. buvo auginama 8 312,83 g ir jau nuskinta 8 854,535 g. Specialisto išvadomis patvirtinta, kad kartos metu rastos medžiagos yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys) ir jose nustatytas ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos kiekis (t. 1, b. l. 177-180, 189-193; t. 2, b. l. 6-10, 21-26, 36-40, 49-55). Iš tiesų skundžiamame nuosprendyje nuteistajam T. K. nustatytas pagamintas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – kanapių (antžemines jų dalis), t. y. 5 721,95 g, nes jis daugiau negu dvigubai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nurodytą labai didelį kiekį (2 500 g). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks kiekis nustatytas vadovaujantis nuteistojo D. B. parodymais, bet konkrečiai jų nedetalizuojant ir nenurodant iš ko susideda nuteistųjų D. B., T. K. ir asmens, dėl kurio byla atskirta, pagamintas narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) kiekis būtent 2021 m. sausio 4-8 d. laikotarpiu.

31. Iš pirmiau aptartų nuteistojo D. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad jis nenurodo tikslaus kiekio narkotinės medžiagos – kanapių, nei pagaminto 2021 m. sausio 4-8 d., nei vėlesniu laikotarpiu iki sulaikymo dienos. Nuteistasis D. B. nurodo, kad narkotinės medžiagos - kanapės nebuvo sveriamos, todėl ir nežino kiekio. Tačiau nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad 2021 m. sausio 4-8 d. jie (D. B., J. L. ir T. K.) iškarpė didžiąsias viršutines šakas. Kitas dar paliko augti. Pirmi nuskinti kanapių žiedai buvo palikti džiūti ir po savaitės sudžiūvę buvo dedami į tinklinius maišus ir į vakuumo maišus, kuriais pasirūpino Justas. Likusios dalys buvo pakabintos džiūti ant virvių. Nuskintos kanapės išdžiūdavo per 4-5 d., tai priklausė nuo patalpoje esančios temperatūros ir drėgmės. Taigi nors nuteistasis tiksliai ir nenurodo konkretaus pagamintų narkotinių medžiagų – kanapių kiekio, bet jis tiksliai įvardina, kur pagamintos narkotinės medžiagos – kanapės po jų iškarpymo 2021 m. sausio 4-8 d. buvo sudėtos, t. y. tinkliniai maišai, vakuumo maišai, pakabintos ant virvių.

32. Tokius nuteistojo D. B. parodymus patvirtina ir 2021 m. sausio 15 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad patalpoje Nr. 3 – rastas maišas su augalinės kilmės medžiaga, kuri įpakuota į popierinį maišą Nr. S 4250, du plastikiniai vakuuminiai maišai su džiovintomis augalų dalimis, kurie įpakuoti į popierinius maišus Nr. S 4252, Nr. S 4254. Patalpoje Nr. 4 – ant palubėje ištemptos virvės rasta džiovinimui sukabinta augalinės kilmės medžiaga, kuri supakuota į popierinį voką Nr. S 4282 (t. 1, b. l. 137-171).

33. 2021 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-435001-21 nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai smulkinta, augalinės kilmės medžiaga (supakuota maiše su plomba Nr. S 4282), paimta 2021 m. sausio 15 d. kratos metu, pastate esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2 177,28 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 18,3 % (t. 1, b. l. 189-193). 2021 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-231895-21 nurodyta, kad tyrimui pateiktame maiše su plomba Nr. S 4250, esančioje žalios spalvos augalinės kilmės medžiagoje nustatyta narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 470,101 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje - 1,5 %. Tyrimui pateiktame maiše su plomba Nr. S 4252, esančioje žalios spalvos augalinės kilmės medžiagoje nustatyta narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 2 168,356 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje - 16,3 %. Tyrimui pateiktame maiše su plomba Nr. S 4254, esančioje žalios spalvos augalinės kilmės medžiagoje nustatyta narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 906,213 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje - 15,2 % (t. 2, b. l. 6-10).

34. Įvertinus visus šiuos įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nedetalizavo kaip buvo apskaičiuotas narkotinių medžiagų – kanapių kiekis, pagamintas 2021 m. sausio 4-8 d. laikotarpiu, t. y. dalyvaujant gamyboje ir T. K., tačiau teisingai ir pagrįstai nurodė, kad 2021 m. sausio 4-8 d. buvo nukirpta, sudžiovinta ir taip neteisėtai pagaminta labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – kanapių 5 721,95 g. Šią sumą sudaro specialistų išvadoje nustatytas konkretus kiekis 2021 m. sausio 15 d. kratos metu rastų ir paimtų narkotinių medžiagų – kanapių tinkliniuose maišuose (470,101 g), vakuumo maišuose (2 168,356 g ir 906,213 g) ir pakabintos ant virvių (2 177,28 g), t. y. iš viso narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) 5 721,95 g (470,101 g + 2 168,356 g + 906,213 g + 2 177,28 g). Tad nuteistasis nepagrįstai savo apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo nustatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas būtinasis požymis – labai didelis kiekis narkotinių medžiagų - kanapių pagaminimas. Be to, iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad narkotinių medžiagų – kanapių gaminimas vyko tose pačiose patalpose, kur ir buvo auginama 69 vazonai narkotinės medžiagos – kanapių. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 4-8 d. bendrai nuteistieji pagamino narkotinių medžiagų – kanapių 5 721,95 g, toks kiekis vien tik vizualiai yra nemažas, tad nuteistasis T. K. bent jau bendrais bruožais suvokė, kad toks narkotinių medžiagų – kanapių kiekis yra labai didelis. Be to, iš paties nuteistojo T. K. parodymų matyti, kad jis pripažįsta rūkęs sodyboje „žolę“, tad tikrai suprato ir žinojo, kad „žolė“ yra narkotinės medžiagos.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįstai nuteistasis T. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nustatyti ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (tyčia, motyvai, tikslas). Visų pirma, pagal suformuotą teismų praktiką veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikaltimo padarymo tikslas ir motyvai šiuo atveju veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė T. K. tikslą – kartu su D. B. ir J. L. iš užaugintų kanapių augalų pagaminti narkotines medžiagas. Galima sutikti, kad skundžiamame nuosprendyje teismas aiškiai nenustatė T. K. nusikalstamos veikos padarymo motyvų bei jo kaltės formos bei rūšies. Tačiau tai nėra esminis nuosprendžio trūkumas, dėl kurio jį būtų pagrindas naikinti ar keisti. Pats T. K. savo dalyvavimą neteisėtai disponuojant (gaminant) narkotinėmis medžiagomis neigia, todėl apie jo motyvą daryti šį nusikaltimą galima spręsti tik pagal kitus bylos duomenis. D. B. parodymai ir kiti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad T. K. tiesiog sutiko padėti gaminti kanapes savo bendrininkams ir tai darė jų prašomas. Kad tai jis darė savo noru leidžia teigti ir ta aplinkybė, kad pats T. K. kartais rūkydavo kanapes, pats pripažino, kad tai darė ir kaltinime nurodytoje vietoje ir laikotarpiu. Teismo nustatytas T. K. dalyvavimo nusikaltimo padaryme (kanapių gamyboje) aplinkybes taip pat patvirtina, kad T. K., karpydamas kanapes suprato, kad taip jis dalyvauja narkotinių medžiagų gamyboje, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Bylos duomenys patvirtina, kad T. K. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

36. Nuteistasis tai pat nepagrįstai prašo vertinti kaip jo kaltę paneigiančius įrodymus 2021 m. gegužės 25 d. specialistų išvadą Nr. IBPS-V-1171644-21 ir 2021 m. vasario 4 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-269295-21, nes šiose specialistų išvadose dėstomi kitų nuteistųjų kaltę patvirtinantys įrodymai. Tačiau vien tai ir tai, kad byloje nėra kitų tiesioginių jo kaltę patvirtinančių įrodymų nėra pagrindas abejoti byloje esančiais jau pirmiau aptartais įrodymais, kuriais grindžiama T. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką.

37. Apibendrinus jau išdėstytus nuteistojo T. K. apeliacinio skundo argumentų atmetimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne tik pagrįstai ir teisingai nustatė įrodymų visuma patvirtintas T. K. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje aplinkybes, teisingai nustatė jo vaidmenį tos nusikalstamos veikos padaryme, bet ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką. T. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl paskirtų bausmių ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

38. Nuteistasis T. K., prašydamas jį išteisinti, iš esmės nesutinka ir su jam paskirta bausme, nors apeliaciniame skunde ir nepateikia su tuo susijusių argumentų. Iš nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį ir dėsto argumentus, kurių pagrindu, jo nuomone, turėtų būti sušvelnintos abi paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija nuteistųjų D. B. ir T. K. apeliacinius skundus šioje dalyje tenkina iš dalies.

39. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Skundžiamu nuosprendžiu T. K., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį T. K. buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo, o D. B. – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

40. Pagal suformuotą teismų praktiką kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015 ir kt.). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). Apibendrinant pasakytina tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina mažesnė bausmė ar kita jos rūšis.

41. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgė ir į tai, kad T. K. neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbo, vedęs, šiuo metu augina du vaikus, vienas iš jų gimęs 2022 metais. Taip pat nurodė, kad T. K. veikė daugiau spontaniškai ir epizodiškai, jo vaidmuo antraeilis, asmenybė nėra tiek pavojinga, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Dėl minėtų motyvų teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams. Tačiau ir tokios bausmės paskyrimas T. K., teisėjų kolegijos nuomone, vis tiek aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, todėl jam yra pagrindas bausmę dar labiau švelninti. Kolegijos nuomone, yra pagrindas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti T. K. švelnesnės rūšies, t. y. laisvės apribojimo bausmę.

42. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas bausmę T. K., į dalį, nors nuosprendyje ir paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik formaliai arba į jas atsižvelgė nepakankamai. Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad T. K. dalyvavo narkotinių medžiagų – kanapių nuskynime 2021 m. sausio 4-8 d., t. y. trumpą laikotarpį ir tik vieną kartą, jo vaidmuo antraeilis palyginus su kitais bendrininkais. Nors nuteistasis T. K. ir neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas jam skirti BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimą, nes tokios bausmės rūšis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

43. Nors T. K. nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė tik sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija vis dėlto vertina šio nuteistojo dalyvavimo nusikaltime aplinkybes netipinėmis, o jo vaidmenį visiškai neženkliu ir antraeiliu. Ne tik skundžiamame nuosprendyje, bet ir kaltinamajame akte T. K. dalyvavimas neteisėtame disponavime labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų aprašytas kitaip negu kitų kaltinamųjų. Jis kaltinamas ir nuteistas tik už epizodinį sudalyvavimą kanapių gamyboje (jų karpyme), byloje nėra jokių duomenų, kad jis su kitais kaltinamaisiais iš anksto dėl to buvo susitaręs, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme labai ženkliai skiriasi ir yra daug mažiau pavojingas negu jo bendrininkų. Teisėjų kolegija nurodo, kad įvertinus jo vaidmenį, veiksmus ir laikotarpį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbo, vedęs, šiuo metu augina du vaikus) ir tai, kad narkotinės medžiagos – kanapės buvo surastos ir paimtos teisėsaugos pareigūnų, jos nebuvo neteisėtai išplatintos ir todėl jokia reali žala kitų žmonių sveikatai nebuvo padaryta, nėra proporcinga ir tikslinga izoliuoti T. K. nuo visuomenės. Be to, toks izoliavimas gali itin neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryšius, t. y. neigiamai paveiktų jo mažamečius vaikus ir sutuoktinę. Be to, byloje nėra duomenų, kad po šios nusikalstamo veikos T. K. būtų įvykdęs naujus nusikaltimus. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir pirmosios instancijos teismo paskirta kur kas mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė nėra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, jos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o ja bus įgyvendintas vienintelis bausmės tikslas – nubaudimas. Teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. K. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad šios rūšies bausmė skiriama vietoj ilgalaikio laisvės atėmimo už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajam T. K. skiriamas maksimalus laisvės apribojimo bausmės terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus T. K. maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę, kartu su ja paskiriant ir į nuteistojo asmenybę orientuotus nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus įpareigojimą bei draudimą, bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, T. K. ir nubausti, ir pamokyti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

44. Skirdamas bausmes nuteistajam D. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį ir vieną labai sunkų tyčinius nusikaltimus; šių nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį; kad anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka; nustatytos viena D. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybės. Taip pat skundžiamame nuosprendyje jau buvo motyvuotai pasisakyta, kodėl nuteistajam nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad D. B. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo gyvenamąją vietą, buvo darbingas, tačiau nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra duomenų, kad būtų sirgęs depresija ir turėjęs skolų, todėl jo turtinė padėtis negali būti laikoma labai sunki ar beviltiška BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Pagrįstai pažymėjo ir tai, kad nusikaltimų padarymo motyvas – padengti skolas nešalina jo savanaudiškų paskatų padaryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija su tokiais teismo motyvais sutinka ir papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad D. B. yra vidutinio amžiaus (gimęs 1982 metais) ir darbingas, turintis vidurinį išsilavinimą, neturintis sveikatos problemų, galintis dirbti ir gauti legalias pajamas. Iš tiesų 2020 m. pradžioje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl Covid-19 viruso, tačiau jau nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo metu dauguma darbdavių prisitaikė prie situacijos ir tam tikrus darbus leisdavo atlikti nuotoliniu būdu. Tačiau byloje nėra duomenų, ir pats nuteistasis nenurodė, kad tuo metu būtų ieškojęs darbo ir jo neradęs Lietuvoje. Iš jo duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis J. L. pasiūlymą įvertino kaip galimybę atsistoti ant kojų, susimokėti bent dalį skolų, nors tuo metu gyveno pas motiną ir ji juo rūpinosi. Šios aplinkybės rodo, kad D. B. turtinė padėtis nebuvo tokia sunki ir beviltiška, kad reikėtų daryti savanaudiškas nusikalstamas veikas, jam tiesiog buvo priimtinesnis būdas pinigus uždirbti nusikalstamu būdu. To nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. (7.7) DV_S-65912 „Dėl D. B. privalomojo sveikatos draudimo įmokų“ (t. 15, b. l. 84-85, 90). Taigi, atsižvelgiant į tai, pripažinti nuteistojo D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra pagrindo.

45. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodo nuteistasis D. B. savo apeliaciniame skunde, atsižvelgė į visus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (tuo metu nedirbo, nevedęs, po nusikalstamų veikų padarymo dirbo Š. ukrainiečių registracijos centre bei nuo 2021 m. birželio 23 d. vykdo savanorišką veiklą Lietuvos Raudonojo K. Š. skyriuje, charakterizuojamas teigiamai). Teismas įvertino ir tai, kad D. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė bendrininkų grupe, tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas, veika, skirtingai negu T. K. nebuvo spontaniška, o buvo iš anksto apgalvota, jai kartu asmeniu, dėl kurio byla atskirta, ruošėsi ir nuteistasis D. B., t. y. padėjo atlaisvinti patalpas, domėjosi kanapių auginimu, vedė augalų priežiūros žurnalą, prižiūrėjo ir laistė augalus, nustatė augalų subrendimą ir tai, kada juos reikia nurinkti. Visos šios aplinkybės ir pačios nusikalstamos veikos pavojingumas iš ties nulemia tai, kad nuteistajam D. B., priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra pakankamas pagrindas skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų padaręs naujus nusikalstamus, jo asmenybės pasikeitimus po nusikaltimo padarymo, t. y. kad padarė teigiamas išvadas, vykdo savanorišką veiklą, sportuoja ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ir paskyrė savo dydžiu neproporcingą bausmę. Darydama išvadą, kad nuteistajam D. B. yra pagrindas skirti nors ir tos pačios rūšies, tačiau dar mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į kai kurias papildomas aplinkybes. Pirmiausia, kolegija atsižvelgia į ženkliai didesnę bausmės skyrimui D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, reikšmę. Svarbu įvertinti tai, kad D. B. ne tik pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ir padėjo išaiškinti kitus šiose veikose dalyvavusius asmenis, tarp jų ir nuteistąjį T. K.. Be to, iš dalies tenkinant kito nuteistojo T. K. apeliacinį skundą ir švelninant bausmę jam, kolegijos nuomone, nebūtų teisinga nešvelninti bausmės ir tam nuteistajam, kurio parodymais didžiąja dalimi įrodinėjama kito nuteistojo kaltė. Todėl, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad D. B. nėra pagrindo skirti švelnesnės rūšies bausmę, tačiau, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, yra pagrindas skirti dar mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

46. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, t. y. pažeidė BK 55 straipsnį, nes jam už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirtas areštas 40 parų, tačiau teismas tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.

47. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. B. už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, paskyrė areštą 40 parų, ir kaip pagrįstai nurodo nuteistasis, neišdėstė tokios bausmės paskyrimo motyvų. Iš tiesų BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė motyvų, dėl kurių sprendė, jog bausmės tikslai už nesunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajam. D. B. bus pasiekti tik paskyrus arešto bausmę. Tačiau vien šis nuosprendžio trūkumas nepatvirtina išvados, kad nuteistajam už BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą turi būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi arba arešto bausmė.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su D. B. asmenybe (neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), taip pat, aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką (tyčinis baigtas nusikaltimas, susijęs su narkotinės medžiagos auginimu), tai, jog narkotinės medžiagos pareigūnų buvo surastos bei paimtos ir į apyvartą nepateko, taip pat augintų kanapių augalų kiekį (69 ir 82 vnt.), ir į tai, kad buvo pasodinta jau antra partija. Pažymėtina, kad už minėto apysunkio nusikaltimo padarymą sankcija numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki penkerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. B. paskirta šio straipsnio sankcijoje esanti bausmė - areštas 40 parų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nors ir nemotyvavo, bet pagrįstai paskyrė tokios rūšies ir tokio dydžio bausmę ir ji nėra per griežta. Nuteistajam pagal minėtą BK straipsnį paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis yra adekvatus (proporcingas) jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės paskirtį.

49. Paskyrus nuteistajam D. B.pagal BK 260 straipsnio 3 dalį naują bausmę, o pagal BK 265 straipsnio 1 dalį palikus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, iš naujo spręstinas subendrinimo klausimas. Kaip ir skundžiamu nuosprendžiu galutinę subendrintą bausmę D. B. kolegija skiria subendrindama bausmes apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems D. B. ir T. K. paskirtų bausmių pakeisti.

Nuteistajam D. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šią bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę D. B. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo D. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. kovo 17 d.

N. T. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu T. K. įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis ir BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. K. laikiną sulaikymą nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Evaldas GražysVirginija LiudvinavičienėLinas Šiukšta