- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- eI-3221-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02663-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- R.S.
- Kategorijos
- 12.18.1Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
- 57.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui R.S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiškėja) prašymu prašo priteisti iš atsakovo 161,12 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis), bylinėjimosi išlaidas. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Akcentuoja, kad mokėti vietinę rinkliavą yra nekilnojamojo turto savininko prievolė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į prašymą prašo pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodo, kad nuo 2017-01-01 iki 2019-01-01 nebuvo gyvenamojo namo savininkas, todėl nėra rinkliavos mokėtojas. Teigia, kad nors yra deklaruotas ginčo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu, bet ten negyveno.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Rietavo savivaldybės taryba 2010-01-14 sprendimu Nr. T1-1 patvirtino Rietavo savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 34 punktą vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams.
Pareiškėja pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Rietavo savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.). O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą (žr., pvz., LVAT 2019-11-27 nutartį administracinė byla Nr. eA-1199-438/2019 ir kt.).
Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui (paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindas; nuo 2004-04-21 yra deklaravęs gyvenamąją vietą). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2020-09-02 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1526 pagrindu ginčo nekilnojamojo turto objektą paveldėjo iš S.S. ((duomenys neskelbtini) mirusi). Nurodytą aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.
Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės - tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., LAT 2014-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, LVAT 2015-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015 ir kt.). Reikalavimams dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš įpėdinio už laikotarpį po palikėjo mirties, t. y. po palikimo atsiradimo dienos, pareikšti nėra taikomas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, tačiau nesant atitinkamų įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatų, reikalavimams dėl vietinės rinkliavos priteisimo pagal analogiją taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta taisyklė (žr., pvz., LVAT 2016-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A2486-602/2016).
Nagrinėjamu atveju nors atsakovas nurodo, kad iki 2019-01-01 nebuvo ginčo nekilnojamojo turto objekto savininkas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis po palikėjos mirties priėmė palikimą, todėl ginčo laikotarpiu prievolę mokėti vietinę rinkliavą turėjo būtent pareiškėjas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ginčo nekilnojamojo turto objektas ginčo laikotarpiu buvo nenaudojamas ar juo naudojosi kiti asmenys. Tokiu atveju, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip faktinis nekilnojamojo turto objekto valdytojas, laikytinas atsakovas.
Iš priminimų sumokėti vietinę rinkliavą ir pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų matyti, jog atsakovui mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostatais. Atitinkamai atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už ginčo laikotarpį ir yra lygi 161,12 Eur. Duomenų, jog atsakovas nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į bylą neteikia įrodymų, patvirtinančių, jog jis nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. ginčo laikotarpiu ginčo nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoju, ar tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 161,12 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikytinas pagrįstu ir tenkinamas. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nustačius, kad atsakovas nesumokėjo 161,12 Eur ginčo rinkliavos sumos už ginčo laikotarpį, ši suma priteistina pareiškėjai.
Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/200) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgia į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius, kuriame dirba 9 darbuotojai (duomenys iš pareiškėjos interneto svetainės). Inter alia (be kita ko) prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Pareiškėja prašo priteisti išlaidų atlyginimą už registrų išrašų suformavimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R.S. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centras 161,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir 12 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.