- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- eA-1199-438/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00673-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- A. D.
- Pareiškėjas
- Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo A. D. (toliau – ir atsakovas) 797,17 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., bei 5,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Šilalė, savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos. Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjas teigė, kad jis yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, kuriai pagal Nuostatus pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodė, jog vietinė rinkliava skaičiuojama asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. D. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti ir administracinę bylą nutraukti.
4. Atsakovas teigė, kad iš pareiškėjo pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog atsakovo nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas yra 1995 m. balandžio 1 d. likvidavimo aktas, o įrašas galioja tik nuo 2017 m. sausio 11 d. Taigi atsakovas ginčo nekilnojamąjį turtą realiai ir teisėtai pradėjo naudoti tik nuo 2017 m. sausio 11 d., o iki tol ginčo pastatai priklausė UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė”.
5. Atsakovas nurodė, jog iš Juridinių asmenų registro trumpojo išrašo matyti, kad UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė” teisinis statusas – išregistruota, išregistravimo data – 1995 m. balandžio 21 d., taigi jau nuo šios dienos UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė”, kuriai priklausė ginčo pastatai, veiklos nevykdė. Atsakovo manymu, šioje byloje atsakovu turėtų būti UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė”. Be to, pateiktuose vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose nurodytas rinkliavos mokėtojas UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė”. Atsakovas taip pat ginčijo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose nurodytas ir apskaičiuotas sumas.
II.
6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė ir įpareigojo pareiškėją iš naujo apskaičiuoti vietinę rinkliavą nekilnojamojo turto objektui, adresu (duomenys neskelbtini), Šilalė.
7. Teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas nuosavybės teise priklauso atsakovui: įregistravimo pagrindas – 1995 m. balandžio 1 d. likvidavimo aktas, įrašas galioja nuo 2017 m. sausio 1 d. Iš atsakovo pateikto 2016 m. gruodžio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo laikotarpiu ginčo nekilnojamasis turtas priklausė UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė” (įrašas galioja nuo 1993 m. lapkričio 22 d.). Teismas nurodė, kad iš UAB „Šilalės veterinarijos vaistinės” likvidavimo akto turinio matyti, jog akcijas perleidus A. D. ir jam tapus UAB „Šilalės veterinarinė vaistinė” savininku, 1995 m. balandžio 1 d. bendrovė buvo likviduota. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Šilalės vandenys” geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo užsakovas ir mokėtojas buvo UAB „Antano paslauga”, kurios vienintelis akcininkas nuo 2003 m. gruodžio 30 d. yra A. D., buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Šilalė. Be to, šiuo adresu yra UAB „Andoka” buveinė, kurios vienintelis akcininkas nuo 1996 m. sausio 8 d. yra A. D. Teismas nurodė, kad likviduotos įmonės turtą perėmusiems asmenims teisės ir pareigos, susijusios su tokio turto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, atsiranda nuo įmonės likvidavimo dienos, o ne nuo įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos.
8. Teismas nustatė, kad mokėjimo pranešimuose ir įspėjime dėl skolos vietinės rinkliavos mokėtojas buvo nurodomas UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė”. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis atsakovui teikė pranešimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už ginčo nekilnojamąjį turtą. Teismas konstatavo pareiškėjo nepagrįstą delsimą nustatant tinkamą vietinės rinkliavos mokėtoją.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo pastate faktiškai veiklos nevykdo UAB „Andoka” bei UAB „Antano paslaugos”, kurių buveinės vietos yra ginčo nekilnojamojo turto adresu. Byloje esant prieštaravimų dėl to, kas faktiškai valdė, naudojo, disponavo, ginčo nekilnojamojo turto objektą, teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad būtent atsakovas faktiškai valdė ir naudojo ginčo nekilnojamąjį turto objektą ginčo laikotarpiu.
III.
10. Pareiškėjas KRATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovas, 2012 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui pateikdamas prašymą dėl ginčo nekilnojamojo turto objekto paskirties pakeitimo, patvirtino, kad šis nekilnojamasis turtas yra faktiškai naudojamas ir kad atsakovas yra šių patalpų savininkas. Tai, kad 2012 m. lapkričio 30 d. atsakovas sumokėjo 288,33 Lt vietinės rinkliavos, patvirtina, jog atsakovas naudojo ginčo nekilnojamąjį turtą nuo 1995 metų, kai jis tapo nekilnojamojo turto savininku likvidavimo akto pagrindu.
10.2. Teismas netinkamai aiškino Nuostatus. Duomenų apie 1995 m. likvidavimo aktą pareiškėjas negalėjo gauti. VĮ Registrų centras pareiškėjui teikė duomenis, kad nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą priklauso UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė“, todėl vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai buvo siunčiami UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė“, tačiau tai iš esmės nepaneigia atsakovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, prievolės sumokėti vietinę rinkliavą.
10.3. Nuostatų 59.4 punkte įtvirtinta pareiga atsakovui negavus mokėjimo pranešimo per 30 kalendorinių dienų nuo rinkliavos mokėjimo pradžios kreiptis į TRATC. Patalpų savininkas, kuris nori būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, turi kreiptis į pareiškėją ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad patalpos nėra naudojamos, tačiau atsakovas nesikreipė į pareiškėją su prašymu atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Taip pat atsakovas nesikreipė į pareiškėją su prašymu pakeisti vietinės rinkliavos mokėtoją, nors žinojo, kad ginčo nekilnojamuoju turtu naudojasi UAB „Antano paslauga“ ir UAB „Andoka“, todėl jam tenka atsakomybė ir pareiga pačiam mokėti vietinę rinkliavą.
Atsiliepimas
11. Atsakovas A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, iš esmės remdamasis pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimas priteisti iš atsakovo A. D. 797,17 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė ir įpareigojo pareiškėją iš naujo apskaičiuoti vietinę rinkliavą ginčo nekilnojamojo turto objektui, nustatęs, kad pareiškėjo siųstuose mokėjimo pranešimuose ir įspėjime dėl skolos vietinės rinkliavos mokėtojas buvo nurodomas UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė”, pareiškėjas nepagrįstai delsė nustatyti tinkamą vietinės rinkliavos mokėtoją, ir neįrodė, kad būtent atsakovas faktiškai valdė ir naudojo ginčo nekilnojamojo turto objektą ginčo laikotarpiu.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovas nuo 1995 metų tapo ginčo nekilnojamojo turto savininku ir jį faktiškai naudojo, 2012 m. sumokėjo vietinę rinkliavą, pareiškėjas vadovavosi VĮ Registrų centro teikiamais duomenimis ir negalėjo gauti duomenų apie 1995 m. likvidavimo aktą, pagal Nuostatus atsakovas turėjo pareigą, negavęs mokėjimo pranešimo, kreiptis į TRATC.
15. Ginčui aktualiu laikotarpiu aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai.
16. Pagal Nuostatų 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu juo.
17. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teises į ginčo nekilnojamojo turto objektą įgijo 1995 m. balandžio 1 d. likvidavimo akto pagrindu, tačiau atsakovo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamojo turto objektą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos tik 2017 m. sausio 11 d.
18. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos respublikos civilinio kodekso 4.47 str.; žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, likviduotos UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė“ turtą perėmusiam asmeniui, t. y. atsakovui, teisės ir pareigos, susijusios su tokio turto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, atsiranda nuo įmonės likvidavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas ginčo laikotarpiu laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad vien faktinė aplinkybė, jog fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 ).
19. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 59.3 punkte įtvirtinta vietinės rinkliavos mokėtojo pareiga perleidžiant nekilnojamąjį turtą informuoti naują savininką (naudotoją) apie prievolės mokėti vietinę rinkliavą įvykdymą, o naujas savininkas (naudotojas) turi informuoti TRATC apie prievolės pradžią ar pasikeitimą raštu. Negavęs mokėjimo pranešimo per 30 kalendorinių dienų nuo rinkliavos mokėjimo pradžios, rinkliavos mokėtojas privalo kreiptis į TRATC (Nuostatų 59.4 p.). Byloje nėra pateikta duomenų apie šių rinkliavos mokėtojo pareigų įvykdymą.
20. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą.
21. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui perkėlė atsakovui priskirtiną įrodinėjimo pareigą ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo pastate faktiškai veiklos nevykdo UAB „Andoka” bei UAB „Antano paslaugos”, kurių buveinės vietos yra ginčo nekilnojamojo turto adresu, ir patvirtinančių, kad būtent atsakovas faktiškai valdė ir naudojo ginčo nekilnojamąjį turto objektą ginčo laikotarpiu. Priešingai – atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektą ginčo laikotarpiu faktiškai valdė ir naudojo ne jis, o kiti asmenys.
22. Aplinkybė, kad mokėjimo pranešimai buvo siunčiami ne atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, o UAB „Šilalės veterinarijos vaistinė“, nagrinėjamu atveju nepanaikina atsakovo, kaip ginčo nekilnojamojo turto savininko ir kaip vietinės rinkliavos mokėtojo subjektinės pareigos mokėti vietinę rinkliavą ir kitų Nuostatuose įtvirtintų rinkliavos mokėtojo pareigų. Šiame kontekste pažymėtina, kad mokėjimo pranešimai buvo siunčiami ginčo nekilnojamojo turto adresu, kuriuo savo buveinės vietą yra deklaravusios UAB „Antano paslauga“ ir UAB „Andoka“, kurių vienintelis akcininkas yra atsakovas, atsakovas yra UAB „Andoka“ vadovas, be to, atsakovas 2012 m. mokėjo vietinę rinkliavą už ginčo nekilnojamąjį turto objektą, taigi jam buvo žinoma pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ginčo nekilnojamąjį turtą.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ginčo laikotarpiu už ginčo nekilnojamojo turto objektą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės aktų nuostatas ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas.
24. Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė prašomo priteisti vietinės rinkliavos dydžio pagrįstumo, nors atsakovas savo atsiliepime į skundą tokį klausimą kėlė, o byloje pateikti prieštaringi duomenys dėl vietinės rinkliavos dydžio, pvz., pateikta po du mokėjimo pranešimus už 2013 ir 2016 metus, kuriuose nurodyti skirtingi atitinkamais metais mokėtini vietinės rinkliavos dydžiai, todėl byloje būtina papildomai tirti įrodymus ir aiškintis aplinkybes, kurios nebuvo tirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, byla, kiek tai susiję su prašomos priteisti vietinės rinkliavos dydžio vertinimu, grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.