Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-03-18 · Civilinė byla Nr. e2A-6-779/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-11-05Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-03-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-18
Bylos Nr.
e2A-6-779/2025
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01778-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“
Atsakovas
L. K.
Kategorijos
  • 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-6-779/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01778-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.2.1; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos, netesybų, kitų mokėjimų pagal sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ridvija“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. K. 11680,00 Eur skolą už patalpų nuomą, 112,93 Eur komunalinių patarnavimų mokesčių, 3520,00 Eur netesybas (baudą) už laiku nesumokėtą nuomos mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu L. K. 2021 m. birželio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. išnuomojo atsakovui dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir prie pastato esančią žemės sklypo dalį. Atsakovas įsipareigojo už patalpų nuomą kas mėnesį mokėti ieškovei po 900,00 Eur dydžio nuomos mokestį ir kompensuoti patalpų komunalinius ir kitus mokesčius. Vėliau šalys susitarė, kad apytiksliai pirmuosius nuomos metus, kol atsakovas įsirengs patalpas automobilių remontui bei iki susiras pakankamą klientų ratą, už patalpų nuomą mokės ne po 900,00 Eur kaip numatyta sutartyje, bet po 170,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutiko šį nuomos skirtumą padengti su kitais einamaisiais mokėjimais iki sutarties pabaigos termino. Dėl šios priežasties atsakovas nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. už patalpų nuomą mokėjo ieškovei kas mėnesį po 170,00 Eur, o vėliau iki sutarties nutraukimo po 900,00 Eur. Nepasibaigus sutarties terminui, 2023 m. liepos 25 d. atsakovas informavo ieškovę, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutraukia sutartį prieš terminą. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų susidariusią visą skolą už nuomą ir netesybas, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.

3. Atsakovas L. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nuo sutartyje numatytos nuomos termino pradžios datos jis niekaip negalėjo pradėti naudotis nuomos objektu, kadangi patalpos buvo užimtos ankstesniojo nuomininko, o ieškovė nepasirūpino patalpas atlaisvinti. Nurodė, jog patalpoje ir sklype buvo daug likusių buvusio ieškovės nuomininko A. Z. daiktų, įvairių šiukšlių, automobilių detalių, padangų. Prasidėjus sutartyje numatytam nuomos terminui, jis daug kartų ragino nuomotojos UAB „Ridvija“ vadovą atlaisvinti patalpą, kad galėtų užsiimti verslu, tačiau jam nuolatos tik buvo žadama tą padaryti, bet patalpos atlaisvintos nebuvo. Negalėdamas patekti į išsinuomotas patalpas, atsakovas sudarė žodinį susitarimą su UAB „Ridvija“ vadovu, kad iki ši atlaisvins patalpas, jam bus leidžiama naudotis šalia patalpų pastato esančiu priestatu. Šį priestatą atsakovas ieškovės leidimu dar anksčiau buvo pasistatęs savo medžiagomis ant buvusių pamatų ir jį naudojęs automobilių remonto verslui. Nurodė, jog priestato nuomos kainą sutarė 170,00 Eur per mėnesį. Būtent tokį mokestį jis pagal ieškovės pateikiamas sąskaitas tvarkingai kas mėnesį mokėjo ieškovei. Kai tik UAB „Ridvija“ atlaisvino jo išsinuomotas patalpas ir atsakovas pradėjo patalpomis naudotis, ieškovė jam ėmė rašyti sąskaitas po 900,00 Eur nuomos mokesčio kas mėnesį ir jis tokį dydį nuomos mokesčio mokėjo. Vėliau, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, atsakovas verslo tęsti nebegalėjo, todėl 2023 m. liepos 25 d. išsiuntė UAB „Ridvija“ pranešimą apie tai, kad nutraukia nuomos sutartį prieš laiką ir tuo pačiu raštu pareikalavo iš UAB „Ridvija“ padengti jo išlaidas, patirtas priestato statyboje, iš viso 5000,00 Eur. Gavusi šį raštą, UAB „Ridvija“ per advokatą atsakovui pateikė pranešimą, kuriuo pareikalavo apmokėti dvi 2023 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitas – faktūras – vieną dėl 11680,00 Eur skolos už patalpų nuomą, kitą - dėl 3780,00 Eur baudos už neva uždelstą 2023 metais sumokėti nuomos mokestį. Po atitinkamų pokalbių su UAB „Ridvija“ atstovais jis jau po ieškinio pateikimo sutiko sumokėti ir 2023 m. rugsėjo 6 d. ieškovei keturiais pavedimais sumokėjo 1938,87 Eur, o būtent 1800,00 Eur už patalpų nuomą ir 138,87 Eur kompensaciją už komunalinius mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš L. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ridvija“ 112,97 Eur įsiskolinimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ atsakovui 3566,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2021 m. birželio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovas laikotarpiui nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. už 900,00 Eur per mėnesį mokestį išsinuomojo ieškovei priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), dalį, iš viso 315m² ir 0,015 ha žemės sklypo dalį prie pastato. Be nuomos mokesčio atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti kompensaciją už sunaudotą elektrą, vandenį, dujas, komunalinių patarnavimų ir kitų paslaugų mokesčius. Patalpų nuomos sutartį atsakovas nutraukė vienašaliu savo sprendimu nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d.

6. Teismas nurodė, jog proceso eigoje atsakovui dalį įsiskolinimo sumokėjus, ieškovė reikalavimo dalyką sumažino ir nurodė, kad atsakovas jai skolingas 11680,00 Eur nuomos mokesčio, 112,93 Eur kompensacijos už sumokėtus komunalinius mokesčius, 3520,00 Eur netesybų (baudos) už vėlavimą atsiskaityti.

7. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos nuomos sutarties tikslas buvo perduoti pagal nuomininko poreikius negyvenamąsias patalpas (jų dalį) kartu su žemės sklypu laikinai valdyti ir jomis naudotis, t. y. šalys susitarė dėl negyvenamųjų patalpų, kurios bus perduotos atsakovui kaip nuomos sutarties objektas, pritaikymo atsakovo veiklai vykdyti. Nepaisant to, kad sutartyje veikla apibrėžiama kaip sandėliavimas, abi šalys patvirtino, kad faktiškai atsakovas ruošėsi patalpose vykdyti automobilių remonto veiklą ir ieškovė su tuo sutiko.

8. Teismas nurodė, kad nuomotojas turi pareigą perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, perduodamas daiktas privalo būti perduodamas kaip paruoštas nuomai objektas.

9. Teismas nustatė, kad apie pusantrų metų laiko nuo sutarties pasirašymo dienos atsakovas į išsinuomotas patalpas patekti ir jomis naudotis negalėjo, nes patalpos nebuvo atlaisvintos, jose buvo likę ankstesniojo nuomininko daiktų.

10. Teismas iš liudytojų L. Š., J. Ž., K. F. parodymų, garso pokalbių su ieškovės vadovu įrašais, atsakovo L. K. ir įmonės direktorės G. Š. telefoninio pokalbio garso įrašo, UAB „Ridvija“ 2021 m. sausio 28 d., gegužės 11 d., gegužės 31 d., birželio 1 d., birželio 7 d., birželio 22 d., spalio 4 d. siųstų ankstesniam patalpų nuomininkui raginimų susitvarkyti teritoriją, garažo patalpas ir grindinį aplink pastatą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad atsakovas L. K. savo verslą vykdė savo paties pastatytame priestate prie pagrindinio pastato, bet ne pastate, taip pat kad pastato viduje ir aplink jį buvo likę daug ankstesniojo nuomininko daiktų ir šiukšlių, dėl kurių buvimo L. K. negalėjo pradėti remontuoti automobilių pagrindiniame pastate.

11. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė UAB „Ridvija“ atsakovui L. K. už laikotarpį nuo 2021 metų birželio iki 2022 metų rugsėjo mėnesio kas mėnesį teikė sąskaitas – faktūras dėl nuomos mokesčio po 170,00 Eur, vėliau nuomos mokestis sąskaitose iki sutarties nutraukimo buvo išrašomas po 900,00 Eur per mėnesį.

12. Teismo vertinimu, atsakovas mokėjo po 170,00 Eur per mėnesį nuomos mokesčio ne dėl to, kad kaip teigė ieškovė, atsakovui mokėjimo prievolė buvo atidėta vėlesniam laikui, bet dėl to, kad šalys sudarė susitarimą atleisti atsakovą nuo nuomos mokesčio už išsinuomotas 315 m² patalpas iki jis nepradės faktiškai jomis naudotis ir mokestis buvo imamas už kitą objektą - priestatą.

13. Teismui konstatavus, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimo, ieškovės UAB „Ridvija“ reikalavimą priteisti iš atsakovo 11680,00 Eur įsiskolinimo už nuomą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m rugsėjo mėnesio, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismo įsitikinimu, ieškovės pagrindinis reikalavimas dėl skolos už nuomą buvo pareikštas aiškiai neteisėtai, nesąžiningai, siekiant pasipelnyti iš nuomos, kurios ji atsakovui iš viso nesuteikė.

15. Teismas nurodė, kad šalys susitarė dėl to, jog atsakovas kompensuos ieškovei patalpų komunalinius ir kitus mokesčius. Iš PVM sąskaitų – faktūrų nustatė, kad plastiko šiukšlių išvežimo paslaugas ieškovei teikė UAB „Toksika“, kitų atliekų – UAB „Ekonovus“, sąskaitose nurodydama „plastiko tvarkymas“, „kitos neapibrėžtos atliekos“. Teismas sprendė, kad ieškovė pirko atliekų tvarkymo ir išvežimo paslaugas iš kitų įmonių, užsiimančių šiukšlių ir atliekų utilizavimu, todėl įgijo teisę už paslaugų apmokėjimą gauti kompensaciją iš atsakovo, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 112,93 Eur sumą.

16. Teismas sprendė, kad ieškinys byloje patenkintas 1 procentu (reikalavimo dydis 11792,93 Eur, priteista 112,97 Eur), atmesta 99 procentai reikalavimo, todėl atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteisė 46,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteisė 3613,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus užskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisė 3566,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovė UAB „Ridvija“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti arba pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Ridvija“ reikalavimas dėl netesybų priteisimo ir priteisti iš atsakovo L. K. ieškovei 3.520,00 Eur netesybas; pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimo dalį, kuria neteisingai paskirstytos ginčo šalių bylinėjimosi išlaidos ir jas iš naujo tinkamai paskirstyti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas akivaizdžiai suklydo, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neva nepateikė į bylą tiesioginių buhalterinės apskaitos dokumentų (banko išrašo), dėl ko atmetė ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Ieškovė į bylą pateikė banko išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 18 d., iš kurio matyti atsakovo atlikti visi bankiniai mokėjimai ieškovei.

17.2. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad jeigu ieškovė nuo nuomos santykių pradžios nereikalavo atsakovo mokėti netesybas už vėlavimą mokėti nuomos mokestį, tai ieškovė nebeturi teisės vėliau reikalauti iš atsakovo netesybų pagal nuomos sutartį už vėlavimą mokėti nuomos mokestį. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška.

17.3. Byloje nebuvo ginčo, jog šalys negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.4 punktu susitarė dėl baudos. Byloje nėra įrodymų, kad ši nuomos sutarties sąlyga kada nors buvo pripažinta negaliojančia ar ginčo šalių pakeista.

17.4. Atsakovas laikytinas verslininku, kuris išsinuomojo iš ieškovės negyvenamąsias patalpas ir žemės sklypo dalį ne vartojimo, o verslo tikslais, t. y. vykdyti automobilių remonto veiklą. Atsakovui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su nuomos sutarties sąlygomis, pasikonsultuoti dėl jų su teisininkais ir pareikšti pastabas.

17.5. Logiškai nepaaiškinama, iš kokių byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė atsakovui reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo neva aiškiai neteisėtai, nesąžiningai, siekiant pasipelnyti iš nuomos, kurios ji atsakovui iš viso nesuteikė.

17.6. Atsakovas nuo nuomos sutarties sudarymo momento matė (žinojo) išsinuomotose patalpose likusius ankstesnio nuomininko daiktus, tačiau nuomos sutartį vis tiek pasirašė. Tai reiškia, kad atsakovą tenkino esama nuomojamų patalpų ir žemės sklypo dalies būklė.

17.7. Teismui padarius išvadą, kad ieškovė neva nesuteikė patalpų nuomos atsakovui, nes patalpos nebuvo atlaisvintos ankstesnio nuomininko A. Z., tai reiškia, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – A. Z. materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo.

17.8. Nors teismas nustatė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 4.671,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas - 3.650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas suklydo paskirstydamas šias ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes laikė, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik 1 proc., t. y. teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino dalį ieškinio reikalavimų, sumokėdamas ieškovei iš viso 1.938,87 Eur skolą. Dėl šios klaidos teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 46,72 Eur, vietoje 560,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui - 3.613,50 Eur vietoje 3212 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17.9. Ieškovės dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimas sąlygotas atsakovo veiksmų, geranoriškai nevykdant savo, kaip nuomininko (skolininko), prievolės laiku mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsakovas L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą civilinėje byloje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje atsisakyta ieškovės naudai iš atsakovo priteisti netesybas už laiku nesumokėtą nuomos mokestį.

18.2. Apeliaciniame skunde pateikiamas banko sąskaitos išrašas apie atsakovo atliktus mokėjimus apeliantei patvirtina tik faktą, kada ir kokie mokėjimai atsakovo apeliantei buvo atlikti. Tačiau, siekiant konstatuoti (ne)tinkamą atsakovo įsipareigojimų vykdymą, tokia informacija turi būti vertinama tik kartu su apeliantės ir atsakovo susitarimu dėl nuomos mokesčio mokėjimo terminų. Šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad nuomos mokestis mokamas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, bet šalys buvo žodžiu sutarę dėl kitokių nuomos mokesčio mokėjimo terminų nei numatyti sutartyje ir atsakovas pagal tokį susitarimą veikė. Tokia, kokia susiformavo praktikoje, nuomos mokesčio sumokėjimo tvarka (terminas) apeliantei tiko ir ji dėl to niekada atsakovui jokių priekaištų nereiškė.

Atsiliepimas

18.3. Jeigu apeliantė būtų naudojusi sutarties 4.4.punkte nustatyta baudos teise, tai baudą turėjo skaičiuoti atskirai dėl kiekvieno nuomos mokesčio mokėjimo vėlavimo. Atitinkamai, tokios paskaičiuotos baudos sumos turėjo būti rašomos į atsakovui pateikiamas sąskaitas. Vis dėlto, nuomos santykių galiojimo laikotarpiu apeliantė niekada nebuvo pateikusi atsakovui jokios sąskaitos, kurioje būtų įrašyta paskaičiuota bauda už vėlavimą mokėti nuomos mokestį. Maža to, apeliantė sutarties galiojimo laikotarpiu niekada atsakovui nebuvo pateikusi net jokio rašytinio pranešimo apie ketinimą skaičiuoti baudą už vėluojamą mokėti nuomos mokestį.

18.4. Apeliantė atsakovui niekada nereiškė jokių priekaištų dėl nuomos mokesčio mokėjimo terminų. Pirmą kartą reikalavimas dėl baudos už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį atsakovui buvo pateiktas tik 2023 m. rugpjūčio 7 d. apeliantės advokato pranešimu jau atsakovui pranešus apie norą sutartį nutraukti prieš terminą. Tokį reikalavimą, kaip pažymėta sprendime, atsakovas vertina kaip apeliantės kerštą / baudimą už atsakovo sprendimą anksčiau nutraukti sutartį ir reikalavimą kompensuoti išlaidas, patirtas priestato statybai.

18.5. Iš atsakovo bylos nagrinėjimo metu pateiktų apeliantės elektroninių laiškų matyti, kad atsakovui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį prieš terminą, apeliantė atsiuntė elektroninį laišką su informacija, kokias sumas atsakovas turi sumokėti apeliantei, jog šalys tarpusavyje būtų atsiskaičiusios, t. y. apeliantė, žinodama apie sutartinių santykių pasibaigimą, neketino iš atsakovo reikalauti kokių nors baudų už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį.

18.6. Atsakovo vertinimu, apeliantės prašoma priteisti bauda yra neprotingai didelė ir prieštaraujanti teisingumo ir sąžiningumo principams.

18.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė, kad sprendimu patenkintas 1 proc. ieškinio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl baudos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. birželio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 315 m² negyvenamųjų patalpų ir 0,015 ha sklypo dalies, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Pagal nuomos sutarties 1.3 punktą nuomininkas už kiekvieną mėnesį įsipareigojo mokėti patalpų nuomos, komunalinius mokesčius. Sutarties 3.1 punkte numatytas sutarties galiojimas – nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Nuomos sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, sumoka nuomotojui 900 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Sutarties 4.4 punktu susitarta, jog nesumokėjus nuomos mokesčio iki einamojo mėnesio 10 dienos, už kiekvieną uždelstą dieną privaloma mokėti 20 Eur baudą, iki kol bus sumokėtas nuomos mokestis. 2023 m. liepos 25 d. atsakovas išsiuntė UAB „Ridvija“ pranešimą apie tai, kad nutraukia nuomos sutartį prieš laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. Patalpų nuomos sutartį atsakovas nutraukė vienašaliu savo sprendimu nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir ieškovė tą pačią dieną pateikė teismui ieškinį dėl 13480,00 Eur nuomos mokesčio, 160,95 Eur komunalinių mokesčių ir 3520,00 Eur netesybų (baudos) priteisimo iš atsakovo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui dalį įsiskolinimo sumokėjus, ieškovė reikalavimo dalyką sumažino ir nurodė, kad atsakovas jai skolingas 11680,00 Eur nuomos mokesčio, 112,93 Eur kompensacijos už sumokėtus komunalinius mokesčius, 3520,00 Eur netesybų (baudos) už vėlavimą atsiskaityti.

23. Pirmosios instancijos teismas ieškinį iš esmės atmetė, iš atsakovo ieškovei priteisė įsiskolinimą už komunalinius mokesčius.

24. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija tik sprendimo dalį dėl baudos nepriteisimo, taip pat dėl, jos vertinimu, netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimų dėl teismo motyvų pašalinimo ar pakeitimo nereiškia, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik apeliacinio skundo reikalavimo ribose.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti baudą.

25. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 3520,00 Eur netesybų (baudos) už vėlavimą atsiskaityti pagal nuomos sutartį.

26. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.71 straipsnio 1 dalis)). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

27. Kaip matyti iš sutarties 4.4 punkto, šalys susitarė, jog atsakovui nesumokėjus nuomos mokesčio iki einamojo mėnesio 10 dienos, už kiekvieną uždelstą dieną privaloma mokėti 20 Eur baudą, iki kol bus sumokėtas nuomos mokestis. Vertinant lingvistinę nurodytos sutarties nuostatos išraišką, darytina išvada, kad ginčo šalys aiškiai susitarė, jog atsakovo pareiga mokėti baudą šiuo atveju atsiranda nesumokėjus nuomos mokesčio iki einamojo mėnesio 10 dienos. Tačiau šios sutarties punkto sisteminė analizė taip pat leidžia daryti išvadą, kad mokėti baudą atsakovas privalo ne automatiškai, jam laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, bet nuomotojui pareikalavus.

28. Nors pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybų skaičiavimo pradžios momentas yra skaičiuojamas nuo prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo momento, pažymėtina, kad įstatymo nuostatos dėl netesybų skaičiavimo pradžios taikomos tais atvejais, kai šalys dėl netesybų skaičiavimo pradžios nesusitaria sutartyje.

29. Sutarčių aiškinimo taisyklių taikymą reglamentuoja CK 6.193 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimus, derindamas šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimą. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais.

30. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis visų pirma turi būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties rūšies ir esmės. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę, aiškinant sutarties sąlygas, atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

31. Taigi, minėta, sutarties 4.4 punkto lingvistinė ir sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas baudą už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį turi susimokėti ne pats automatiškai, bet esant ieškovės pareikalavimui. Tokio reikalavimo ieškovė atsakovui niekada nereiškė. Reikalavimas susimokėti baudą atsirado tik gavus atsakovo pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Be to, kaip matyti iš sutarties nuostatų, ginčo šalių paaiškinimų, ieškovės banko sąskaitos išrašų, tarp šalių nuomos sutarties pagrindu buvo susiklostę ilgalaikiai sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad faktiškai apie pusantrų metų laiko nuo sutarties pasirašymo dienos į patalpas atsakovas patekti negalėjo ir jomis naudotis taip pat negalėjo, nes jos nebuvo atlaisvintos, todėl šalys žodiniu tarpusavio susitarimu pakeitė rašytinės nuomos sutarties sąlygas, pagal kurias ieškovė sutiko, jog atsakovas, kol patalpos neatlaisvintos, kas mėnesį mokėtų ne 900 Eur nuomos mokestį, bet 170 Eur, taip pat sutiko dėl kitokių nuomos mokesčio mokėjimo terminų nei numatyti sutartyje. Toks šalių susitarimas atsispindi ir į bylą pateiktuose ieškovės banko sąskaitos išrašuose. Ieškovės sąskaitos banko išrašai taip pat patvirtina, kad ieškovė nėra reikalavusi iš atsakovo susimokėti baudą už netinkamo dydžio, ne laiku sumokėtą nuomos mokestį bei nebuvo išrašiusi sąskaitų atsakovui dėl baudos susimokėjimo.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, apibūdinančios tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, taip pat atsakovo paaiškinimai, kurių ieškovė nepaneigė, patvirtina, kad ginčo šalys, vykdydamos sutartį, klausimus, susijusius su nuomos mokesčio mokėjimu, taip pat su depozitu, sprendė kitu nei sutartyje nurodytu būdu ir terminais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pagal nuomos sutarties 4.2 punktą būtų sumokėjęs 600 Eur depozitą, kad atsakovui vėluojant sumokėti nuomos mokestį, jam būtų skaičiuojama bauda pagal sutarties 4.4 punktą. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią nuomos mokesčio mokėjimo praktiką, darytina išvada, kad šalys sutarties 4.4 punkte įtvirtindamos sąlygą dėl baudos pareikalavimo, taip pat susitarė kad esant nuomos mokėjimo termino pažeidimui, ieškovė turi teisę pateikti atsakovui reikalavimą dėl baudos apmokėjimo ir atitinkamai nuo šio momento pradėti skaičiuoti baudą. Tokią išvadą papildomai pagrindžia ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog per visą sutarties vykdymo laikotarpį atsakovui vėluojant atsiskaityti, jam būtų apskaičiuota bauda, iš atsakovo būtų reikalaujama vykdyti nuomos sutartį joje numatytais terminais ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė tam tikras sutarties sąlygas, tame tarpe ir dėl nuomos mokesčio mokėjimo dydžio bei terminų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomos priteisti baudos iš atsakovo nepriteisė.

33. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Įstatymai įpareigoja šalis prievoles vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiaujant vienai su kita (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas bendradarbiavimo pareigos turinį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas ilgą laiką negalėjo pilnai naudotis išnuomotomis patalpomis, todėl baudos taikymas atsakovui, kuomet šalys savo veiksmais pakeitė sutarties sąlygas, neatitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų įgyvendinimą.

34. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su tuo, jog atsakovas nuo nuomos sutarties sudarymo momento matydamas, kad išsinuomotose patalpose liko ankstesnio nuomininko daiktai, nuomos sutartį pasirašė, tokiu būdu sutiko su esama nuomojamų patalpų ir žemės sklypo dalies būkle, taip pat kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų. Aplinkybė, jog pasirašant nuomos sutartį, išnuomotose patalpose, žemės sklype buvo kito nuomininko daiktų, nereiškia, kad tokiu būdu atsakovas turėjo suprasti, jog nurodyti svetimi daiktai skubiai nuomotojo nebus pašalinti, kad nuomotojas neketina vykdyti įstatymo jam nustatytų pareigų, numatytų CK 6.483 straipsnio 1 dalyje, pagal kurias nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą bei privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Aplinkybė, jog teismas sprendime įvardijo asmenį, kurio daiktai buvo likę išnuomotose patalpose ir žemės sklype, niekaip nurodyto asmens teisių nepažeidžia ir jų neįtakoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme

35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

36. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė sumokėjo 441,00 Eur žyminio mokesčio ir už advokato teisines paslaugas patyrė 4230,58 Eur išlaidų. Atsakovas byloje patyrė 3650,00 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys byloje patenkintas 1 procentu (reikalavimo dydis 11792,93 Eur, priteista 112,97 Eur), atmesta 99 procentai reikalavimo, todėl atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteisė 46,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteisė 3613,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus užskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisė 3566,78 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

39. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumažino ieškinio reikalavimų sumą dėl to, kad atsakovas dalį skolos sumokėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime yra konstatavęs ieškovės nesąžiningumą, reikšiant ieškinio reikalavimus. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas galėjo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo keisti sprendimą šioje dalyje.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

44. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 1050 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ atsakovui L. K. 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė