- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2-235-470/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01778-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“
- Atsakovas
- L. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos, netesybų, kitų mokėjimų pagal sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (DOK 6282), jį vėliau tikslino (DOK 11759). Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11680,00 Eur skolos už patalpų nuomą, 112,93 Eur komunalinių patarnavimų mokesčių ir 3520,00 Eur netesybas (baudą) už laiku nesumokėtą nuomos mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su atsakovu L. K. 2021-06-01 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 išnuomojo atsakovui dalį pastato (duomenys neskelbtini), t. y. 315m² negyvenamosios patalpos ir prie pastato esančią 0,015 ha žemės sklypo dalį. Atsakovas savo ruožtu įsipareigojo už patalpų nuomą kas mėnesį mokėti ieškovei po 900,00 Eur dydžio nuomos mokestį ir kompensuoti patalpų komunalinius ir kitus mokesčius. Tačiau vėliau šalys susitarė ir ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo jauną amžių (24 m.), norą pradėti vykdyti verslą - automobilių remontą bei į ilgą nuomos sutarties terminą (3 m.), sutiko, kad apytiksliai pirmuosius nuomos metus, kol atsakovas įsirengs patalpas automobilių remontui (įsigis autokeltuvą, vaizdo stebėjimo įrangą, apšvietimą ir kt.) bei iki susiras pakankamą klientų ratą, už patalpų nuomą mokės ne po 900,00 Eur kaip numatyta sutartyje, bet po 170,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutiko šį nuomos skirtumą padengti su kitais einamaisiais mokėjimais iki sutarties pabaigos termino, t. y. iki 2024-05-31. Dėl šios priežasties atsakovas nuo 2021-06-01 iki 2022-09-30 už patalpų nuomą mokėjo ieškovei kas mėnesį po 170,00 Eur, o vėliau iki sutarties nutraukimo po 900,00 Eur. Nepasibaigus sutarties terminui 2023-07-25 atsakovas informavo ieškovę, kad nuo 2023-08-25 nutraukia sutartį prieš terminą. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų susidariusią visą skolą už nuomą ir netesybas, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Teiktais į bylą rašytiniais paaiškinimais (DOK 10749) bei duodamas parodymus teisme paaiškino, kad jis su ieškove 2021-06-01 sudarė negyvenamų patalpų dalies (315m² ) ir prie pastato esančio 0,015 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį laikotarpiui iki 2024-05-31. Tačiau nuo sutartyje numatytos nuomos termino pradžios datos jis niekaip negalėjo pradėti naudotis nuomos objektu, kadangi patalpos buvo užimtos ankstesniojo nuomininko, o ieškovė nepasirūpino patalpas atlaisvinti. Patalpoje ir sklype buvo daug likusių buvusio ieškovės nuomininko A. Z. daiktų, įvairių šiukšlių, automobilių detalių, padangų. Prasidėjus sutartyje numatytam nuomos terminui jis daug kartų ragino nuomotojo UAB „Ridvija“ vadovą atlaisvinti patalpą, kad galėtų užsiimti verslu, tačiau jam nuolatos tik buvo žadama tą padaryti artimiausiu laiku, bet laikas ėjo, o patalpos atlaisvintos nebuvo. Negalėdamas patekti į išsinuomotas patalpas, jis sudarė žodinį susitarimą su UAB „Ridvija“ vadovu, kad iki ši atlaisvins patalpas jam bus leidžiama naudotis šalia patalpų pastato esančiu priestatu. Šį priestatą jis ieškovės leidimu dar anksčiau buvo pasistatęs savo medžiagomis ant buvusių pamatų ir jį naudojęs automobilių remonto verslui. Šio priestato nuomos kainą sutarė pagal analogiją nuomos sutartyje numatytai kainai atitinkamai pagal priestato užimamą kvadratūrą (apie 60m²) ir tai sudarė 170,00 Eur per mėnesį. Būtent tokį mokestį jis pagal ieškovės pateikiamas sąskaitas tvarkingai kas mėnesį mokėjo ieškovei. Kai tik UAB „Ridvija“ atlaisvino jo išsinuomotas patalpas ir jis pradėjo jomis naudotis, jam ieškovė ėmė rašyti sąskaitas po 900,00 Eur kas mėnesį ir jis tokį dydį nuomos mokesčio mokėjo. Vėliau, susidėjus tam tikroms aplinkybėms, jis verslo tęsti nebegalėjo, todėl 2023-07-25 išsiuntė UAB „Ridvija“ pranešimą apie tai, kad nutraukia nuomos sutartį prieš laiką ir tuo pačiu raštu pareikalavo iš UAB „Ridvija“ padengti jo išlaidas, patirtas priestato statyboje, iš viso 5000,00 Eur. Gavusi jo raštą, UAB „Ridvija“ per advokatą jam pateikė pranešimą, kuriuo pareikalavo apmokėti dvi 2023-08-07 sąskaitas – faktūras – vieną dėl 11680,00 Eur skolos už patalpų nuomą, kitą - dėl 3780,00 Eur baudos už esą uždelstą 2023 metais sumokėti nuomos mokestį. Po atitinkamų pokalbių su UAB „Ridvija“ atstovais jis jau po ieškinio pateikimo sutiko sumokėti ir 2023-09-06 ieškovei keturiais pavedimais sumokėjo 1938,87 Eur, o būtent 1800,00 Eur už patalpų nuomą ir 138,87 Eur kompensaciją už komunalinius mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės aplinkybės, ginčo esmė
Ieškovė ir atsakovas 2021-06-01 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01/06/2021 (toliau – Sutartis), kurios sąlygomis atsakovas laikotarpiui nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 už 900,00 Eur per mėnesį mokestį išsinuomojo ieškovei priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), dalį, iš viso 315m² ir 0,015 ha žemės sklypo dalį prie pastato (DOK 6282). Be nuomos mokesčio atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti kompensaciją už sunaudotą elektrą, vandenį, dujas, komunalinių patarnavimų ir kitų paslaugų mokesčius. Patalpų nuomos sutartį atsakovas nutraukė vienašaliu savo sprendimu nuo 2023-08-25. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti nuomos mokestį ir kitus susijusius mokėjimus tinkamo įvykdymo. Ieškovės teigimu atsakovas ieškinio pateikimo dieną buvo jai skolingas 13480,00 Eur nuomos mokesčio, 160,95 Eur komunalinių mokesčių ir 3520,00 Eur netesybų (baudos) už laiku nesumokėtą nuomos mokestį už pusę metų. Proceso eigoje atsakovui dalį įsiskolinimo sumokėjus, ieškovė reikalavimo dalyką sumažino ir nurodė, kad atsakovas jai skolingas 11680,00Eur nuomos mokesčio, 112,93 Eur kompensacijos už sumokėtus komunalinius mokesčius, 3520,00 Eur netesybų (baudos) už vėlavimą atsiskaityti. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo negalėjęs naudotis išsinuomotomis patalpomis, nes jos nebuvo atlaisvintos, kai tik į patalpas galėjo patekti ir jomis naudotis, nuomos mokestį ir kitus susijusius mokesčius mokėjo ir tvirtina esąs neskolingas ieškovei.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ginčo šalių sudarytos nuomos sutarties tikslas buvo perduoti pagal nuomininko poreikius negyvenamąsias patalpas (jų dalį) kartu su žemės sklypu laikinai valdyti ir jomis naudotis, t. y. šalys susitarė dėl negyvenamųjų patalpų, kurios bus perduotos atsakovui kaip nuomos sutarties objektas, pritaikymo atsakovo veiklai vykdyti. Nepaisant to, kad sutartyje veikla apibrėžiama kaip sandėliavimas, abi šalys patvirtino, kad faktiškai atsakovas ruošėsi patalpose vykdyti automobilių remonto veiklą ir ieškovė su tuo sutiko.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatas nuomos sutarties pagrindu viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Atitinkamai pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CPK 6.483 straipsnio 1 dalis).
Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nuomotojas turi pareigą perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, perduodamas daiktas privalo būti perduodamas kaip paruoštas nuomai objektas.
Šiuo atveju šalys patvirtino, kad nuomos objektu buvo 315m² negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), dalis, kuri nuo kitos patalpų dalies buvo atskirta sienele, o taip pat 0,015 ha žemės sklypo dalis prie patalpų. Sutartyje šalys atskirai neaptarė patalpų paruošimo lygio perdavimo momentu, tačiau akivaizdu, kad siekiant patalpą naudoti pagal paskirtį verslui vystyti, ji turėjo būti tuščia ar bent jau paruošta taip, kad vykdomam verslui netrukdytų jose esantys daiktai.
Atsakovo teigimu nors nuomos sutartį jis pasirašė kaip daikto perdavimo jam naudotis aktą (sutarties 6.1. punktas), tačiau faktiškai apie pusantrų metų laiko nuo Sutarties pasirašymo dienos į patalpas patekti negalėjo ir jomis naudotis taip pat negalėjo, nes jos nebuvo atlaisvintos. Jo išsinuomotoje patalpoje buvo likę daug ankstesniojo nuomininko A. Z. daiktų: autodetalių, šiukšlių, padangų ir kt., o ieškovė, pasirašiusi nuomos sutartį, nepasirūpino patalpų bei sklypo šalia jų atlaisvinti ir perduoti jam. Taip pat jis negavo iš ieškovės raktų nuo pagrindinių patalpos vartų, anot ieškovo jis galėjo įeiti į išsinuomotas patalpas tik per priestatą, kurį pats naudojo verslui, bet ne per pagrindinius vartus. Į išsinuomotas patalpas jis eidavo tik vienu tikslu - prašomas ieškovės nurašyti elektros skaitiklių parodymus. Tačiau naudotis patalpomis savo verslui jis negalėjo, nes fiziškai jos buvo užimtos. Nurodo, kad faktiškai į patalpas jis pateko tik nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio.
Šią aplinkybę ieškovė neigia ir tvirtina, kad atsakovui buvo sudarytos sąlygos naudotis išsinuomotomis patalpomis bei teritorija aplink jau Sutarties sudarymo dieną, aplinka buvo sutvarkyta. Savo teiginį ieškovė grindė pateiktomis į bylą fotonuotraukomis ir 2023-08-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (DOK6282). Tačiau teismo vertinimu nei fotonuotraukos, nei minėtas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepagrindžia fakto, jog atsakovo išsinuomotos patalpos buvo tinkamai paruoštos nuomai ir tinkamai perduotos atsakovo verslui. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nors apžiūrą inicijavo UAB „Ridvija“ technikos direktorius V. Š., tačiau iš protokolo turinio sprendžiama, kad kažkodėl buvo apžiūrėtos ne išnuomotos atsakovui patalpos, bet jų priestatas, kuriuo dar iš anksčiau naudojosi atsakovas L. K.. Išvada, kad buvo apžiūrėtos ir kaip įrodymas byloje pateiktas apžiūros aktas ne tų patalpų, kurios buvo išnuomotos, bet greta esantis priestatas, daroma įvertinus akto turinį: „Nuomininkas L. K. patvirtino, kad apžiūrimose patalpose esami daiktai (įvairūs įrankiai ir kt.) bei įranga (keltuvas), įrankių spinta, šviestuvai bei kt. nurodyti daiktai priklauso jam. Nuomininko L. K. teigimu, apžiūrimas priestatas, kuriame jis vykdė veiklą, yra pastatytas jo lėšomis...<...>.Apžiūros metu užfiksuota priestato išorės būklė.“ Taigi, šis ieškovės pateiktas įrodymas teismo atmetamas kaip nepagrindžiantis fakto dėl 315m² išnuomotų atsakovui patalpų būklės ir tinkamumo naudoti versle nuomai, šis dokumentas nepaneigia atsakovo pozicijos, kad jis negalėjo patekti į išsinuomotas patalpas verslui vykdyti, nes jos nebuvo atlaisvintos.
Faktą, kad L. K. labai ilgą laiką negalėjo naudotis išsinuomota patalpų dalimi be jo paties paaiškinimų byloje patvirtino apklausti liudytojai L. Š., J. Ž., K. F.. Jų parodymais nustatyta, kad L. K. savo verslą vykdė savo paties pastatytame priestate prie pagrindinio pastato, bet ne pastate, o pastato viduje ir aplink jį buvo likę daug ankstesniojo nuomininko A. Z. daiktų ir šiukšlių ir būtent dėl šių daiktų buvimo L. K. negalėjo pradėti remontuoti automobilių pagrindiniame pastate. Pastebėtina, kad liudytojai patvirtino, jog su A. Z. nuomos sutartis ieškovės buvo nutraukta būtent dėl palaikomos nuolatinės netvarkos, o šiukšles iš kiemo laikui bėgant išvežė pats L. K..
Kad L. K. negali naudotis išsinuomotomis patalpomis be kita ko patvirtina jo į bylą pateikti pokalbių su įmonės vadovais garso įrašai, padaryti 2021-08-05 ir 2022-08-09. Iš pirmojo įrašo girdimas atsakovo pokalbis su UAB „Ridvija“ vienu iš vadovų V. Š., pokalbio metu pastarojo pasakytos frazės: „<žinau, kad pyksti. Todėl kad...Neturiu ką pasakyti, reiškiasi, nepaskambinau vakar ir šiandien dar neturiu ką pasakyti<...> aš žinau, L., problemą ir ji <...> be rugsėjo antros pusės neišsispręs <...> aš atvažiuosiu gal šią savaitę, gal kitą savaitę <...> pašnekėsiu tam žmogeliui, kad jis ieškotų vietos, kažką darytų <...>“ patvirtina, kad iki pokalbio dienos (2021-08-05) nebuvo išspręsti patalpų atlaisvinimo klausimai, t. y. iš tolimesnio pokalbio turinio suprantama, kad pokalbio dalyviai L. K. ir V. Š. kalba apie patalpas, bet jos neparuoštos naudoti. Analogiškos aplinkybės dėl patalpų neparuošimo naudotis nustatytos ir iš L. K. ir įmonės direktorės G. Š. telefoninio pokalbio garso įrašo, padaryto po metų, t. y. 2022-08-09.
UAB „Ridvija“ 2021 m. sausio 28d., gegužės 11 d., gegužės 31 d., birželio 1 d., birželio 7 d., birželio 22 d., spalio 4 d. išsiuntė ankstesniam patalpų nuomininkui A. Z. raginimo raštus, iš kurių turinio akivaizdžiai matyti, kad jis be įspėjimų apie skolas yra raginamas susitvarkyti teritoriją, garažo patalpas ir grindinį aplink pastatą (duomenys neskelbtini) (DOK – 11755). Spalio mėnesio laiške konstatuota: „Teritorija netvarkinga, mėtosi automobilių dalys, asfalto danga tepaluota ir kt. Visus darbus žadėjote atlikti iki spalio mėn. 10 d.“. Šiais įrodymais patvirtinama, kad ieškovė ankstesniajam patalpų nuomininkui A. Z. turėjo pretenzijų dėl netvarkos ir pati savo laiškais pripažino, kad patalpos ir teritorija nėra sutvarkytos, vadinasi, neparuoštos perduoti nuomai.
Visi aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2022 metų spalio mėnesio patalpose bei teritorijoje prie patalpų buvo ankstesniojo nuomininko laikomų daiktų, šiukšlių, taigi atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos naudotis patalpomis, patalpų būklė neatitiko nuomos sutarties sąlygų ir turinio.
Nepaisant šios aplinkybės ieškovė reikalauja iš atsakovo vykdyti sutartinę prievolę ir apmokėti nuomos mokestį po 900,00 Eur už visą Sutartyje numatytą laikotarpį nuo 2021-06-01 iki sutarties nutraukimo 2023-08-25.
Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė 2023-08-07 atsakovui išrašė sąskaitą – faktūrą Nr. 00011347 dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo nurodydama, kad atsakovo skolos nepriemoka už laikotarpį nuo 2021 m. birželio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio yra 11680,00 Eur, t. y. po 730,00 Eur už kiekvieną mėnesį (iš viso 16 mėnesių).
Pastebėtina, kad ieškovė UAB „Ridvija“ atsakovui L. K. už laikotarpį nuo 2021 metų birželio iki 2022 metų rugsėjo mėnesio kas mėnesį teikė sąskaitas – faktūras dėl nuomos mokesčio po 170,00 Eur, vėliau nuomos mokestis sąskaitose iki sutarties nutraukimo buvo išrašomas po 900,00 Eur per mėnesį. Šalys aplinkybes dėl mažesnių nei Sutartyje buvo numatę sąskaitų dydžio aiškina kardinaliai skirtingai.
Ieškovė teigia, kad ji atsižvelgė į jauną atsakovo amžių (24 metai) ir, norėdama jam padėti vystyti automobilių remonto verslą bei atsižvelgdama į ilgą sutartinį laikotarpį (3 metai), leido atsakovui apytiksliai pirmuosius nuomos metus mokėti patalpų nuomą ne po 900,00 Eur, kaip buvo numatyta Sutartyje, bet po 170,00 Eur per mėnesį ir būtent todėl sąskaitos atsakovui buvo išrašomos sumažinto dydžio (170,00 Eur per mėnesį). Ieškovės teigimu ji tikėjosi, kad per tą laikotarpį atsakovas įsirengs patalpas, įsigis auto keltuvą, vaizdo stebėjimo įrangą, apšvietimą bei susiras pakankamą ratą klientų ir pan. Jos tvirtinimu šalys sutarė, kad susidariusį nuomos skirtumą atsakovas padengs vėliau, iki nuomos sutarties pabaigos, t. y. iki 2024-05-31, o atsakovui nutraukus sutartį pirma laiko, pateikė jam apmokėjimui pilną sąskaitą -11680,00 Eur.
Teismo vertinimu nėra jokio pagrindo tikėti tokia ieškovės pozicija apie esą buvusį šalių susitarimą dėl nuomos mokesčio didesniosios dalies mokėjimo atidėjimo ar buvus atsakovo įsipareigojimams susidariusį mokesčio skirtumą padengti vėliau. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs visus objektyvius bylos duomenis ir įsitikinęs, kad ieškovės pozicija nepatvirtinta įrodymais.
Ieškovės poziciją neigia atsakovas. Jis nurodė, kad susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimo niekada nebuvo. Negalėdamas ilgą laiką patekti į patalpas, jis pasiūlė ieškovės vadovams ir šie sutiko, kad iki patalpos bus atlaisvintos ir jis jomis galės pradėti netrukdomas naudotis, jis nuomos mokesčio po 900,00 Eur, kaip numatyta Sutartyje, nemokės, bet mokės po 170,00 Eur, tačiau ne už išsinuomotas patalpas, bet už leidimą jam toliau naudotis jo faktiškai pasistatytu priestatu prie išsinuomoto pastato dalies. Faktiškai jis versle šį priestatą naudojo dar iš anksčiau, todėl ieškovė iš jo ir reikalavo nuomos mokesčio būtent už tokio dydžio patalpą, koks buvo priestatas, o mokestį paskaičiavo atitinkamai po 170,00 Eur per mėnesį. Jis atitiko Sutartyje numatytą vieno kvadratinio metro patalpų nuomos dydį ir tokį mokestį jis tvarkingai mokėjo.
Įvertinus kitus byloje esančius įrodymus atsakovo pozicija laikytina pagrįsta ir tikėtina.
Visų pirma, ieškovė nepateikė rašytinio šalių susitarimo dėl Sutarties sąlygų keitimo, kuriuo būtų sutarta atidėti nuomos mokesčio mokėjimą, nors svarbu, kad pagrindinė Sutartis tarp šalių sudaryta rašytine forma. Rašytinio susitarimo nebuvimas savaime nedarytų jo negaliojančiu, tačiau faktą, kad susitarimas buvo sudarytas, privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Ji jokiais įrodymais tokio fakto nepatvirtino. Antra, atsakovo poziciją pagrindžia vis kiti jau aptarti įrodymai apie atsakovo negalėjimą patekti ir naudotis patalpomis, nes jos buvo užimtos.
Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju iš ištirtų įrodymų visumos atsakovo pozicija laikytina objektyvia, pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais. Kaip minėta, ieškovė neįrodė, kad atsakovui išnuomotų patalpų dalis kaip tinkama verslui vystyti buvo paruošta naudotis ir perduota atsakovui Sutarties pasirašymo dieną. Ieškovė laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2022-09-30 teikė atsakovui sąskaitas – faktūras po 170,00 Eur per mėnesį, bet ne po 900,00 Eur, kaip numatė Sutartis, savo rašomose sąskaitose nenurodydama nei kažkokių atidėtų mokėjimų, nei įsiskolinimų ar pan. Tik nuo 2022 metų spalio mėnesio ieškovė pradėjo rašyti atsakovui pilnas sąskaitas už nuomą po 900,00 Eur per mėnesį ir būtent tokio dydžio lėšas atsakovas mokėjo ieškovei, nes kaip patvirtino atsakovas, būtent nuo šio mėnesio jis galėjo patekti į patalpas ir jose daryti savo verslą. Taigi, visos aplinkybės patvirtina atsakovo poziciją, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas atleisti atsakovą nuo Sutartyje nurodytų patalpų nuomos mokesčio iki patalpos nebus paruoštos ir perduotos nuomai, o atsakovas įsipareigojo mokėti mokestį už jo faktiškai naudojamą priestatą. Tokią išvadą besąlygiškai patvirtina mokesčio dydis po 170,00 Eur per mėnesį, nes jis atitinka atsakovo faktiškai naudotos priestato patalpos (dydis apie 60 m²) kvadratinio metro nuomos kainą, sulygtą Sutartyje.
Taigi, daroma išvada, kad atsakovas mokėjo po 170,00 Eur per mėnesį nuomos mokesčio ne dėl to, kad kaip teigia ieškovė, jam mokėjimo prievolė buvo atidėta vėlesniam laikui, bet dėl to, kad šalys sudarė susitarimą atleisti atsakovą nuo nuomos mokesčio už išsinuomotas 315 m² patalpas iki jis nepradės faktiškai jomis naudotis ir mokestis buvo imamas už kitą objektą - priestatą. Toks susitarimas yra logiškas, atitinka sąžiningumo kriterijus, yra teisėtas, ir teismas konstatuoja, kad toks susitarimas tarp šalių buvo.
Teismui konstatavus, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimo, ieškovės UAB „Ridvija“ reikalavimas priteisti iš atsakovo L. K. 11680,00 Eur įsiskolinimo už nuomą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m rugsėjo mėnesio, atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl baudų
Sutarties 4.4. punktas skelbia, kad „Nesumokėjus nuomos mokesčio iki einamojo mėnesio 10 dienos, už kiekvieną uždelstą dieną privaloma mokėti 20 EUR (dvidešimt eurų) baudą iki tol, kol bus sumokėtas nuomos mokestis, (bauda į nuomos mokestį neįskaitoma)“.
Prievolę sumokėti baudą ieškovė kildina iš Sutarties sąlygų nevykdymo – vėlavimo atsiskaityti. Ji, laikydamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino, prašo priteisti 3520, 00 Eur baudos už 2023 metais jos teigimu vėlavusius nuomos mokesčių mokėjimus per paskutinius 6 mėnesius (vasarį - liepą).
Atsakovas L. K. nurodo, kad su reikalavimu nesutinka ir paaiškino, kad jis apmokėdavo ieškovės pateiktas jam sąskaitas pilnai taip, koks lėšų dydis buvo nurodytas sąskaitose, tarp jo ir UAB „Ridvija“ buvo susiklostęs keleto dienų vėlavimo apmokėti toleravimas. Ieškovė jokių baudų iš jo niekada nereikalavo, nė vienoje iš sąskaitų baudos nebuvo įrašytos, jokių pretenzijų dėl vėlavimo ir baudimo baudomis ar raginimų iš ieškovės jis niekada nėra gavęs. Jis prašo teismo tuo atveju, jei teismas manytų kitaip ir nustatytų ieškovės teisę reikalauti baudų už pavėluotą nuomos mokesčio mokėjimą, jų dydį mažinti.
Teismo vertinimu šiuo atveju itin svarbu tai, kad ieškovė pareikalavo tiek sumokėti pilną nuomos mokestį, tiek baudas už vėlavimą tik tada, kai gavo atsakovo rašytinį pranešimą apie Sutarties vienašalį nutraukimą prieš terminą bei pareikalavimą kompensuoti jam 5000,00 Eur už priestato pastatymą, todėl pats reikalavimas jau kelia abejones dėl jo pagrįstumo, nes yra pagrindas manyti, kad esant vėlavimo faktams, ieškovė vienašališkai nuo prievolės mokėti baudas atsakovą buvo atleidusi. Atsakovas, vertindamas ieškovės elgesį, kuomet ji jokiais būdais vėlavimo baudų nereikalavo ir pretenzijų jam nereiškė, galėjo pagrįstai tikėtis, jog Sutarties sąlygos dėl baudų ieškovė geranoriškai atsisakė ir jokių baudų jam netaikė. Kad ieškovė nereikalavo baudų ir iš kitų nuomininkų, byloje paliudijo liudytojas L. Š.. Atsakovo teigimu, pareikalavusi baudų jau po Sutarties nutraukimo, ieškovė elgiasi kerštingai, taip bausdama jį už jo sprendimą prieš laiką nutraukti Sutartį ir pareikalavimą kompensuoti išlaidas priestato pastatymui.
Teismo įsitikinimu sprendžiant dėl baudų pagrįstumo, ieškovės elgesys vertintinas itin atidžiai, nes pagrindinis jos reikalavimas (dėl skolos už nuomą) pareikštas aiškiai neteisėtai, nesąžiningai, siekiant pasipelnyti iš nuomos, kurios ji atsakovui iš viso nesuteikė.
Savo reikalavimą dėl baudų ieškovė grindžia 2023-08-24 atsakovui išrašyta sąskaita - faktūra, kurios serija VGA Nr. 00011350 (DOK CBP-6282). Teismo vertinimu, esant ieškovės nesąžiningumo elementų, ieškovė faktą dėl nuomos mokesčio mokėjimo vėlavimo turėtų grįsti ne išvestiniais, bet tiesioginiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir jais galėtų būti atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys atsakovo sumokėtų nuomos mokesčių datas. Be jokios abejonės tokie dokumentai yra ieškovės žinioje, kadangi nuomos mokestį atsakovas mokėjo konkrečiomis datomis bankiniais lėšų pervedimais. Taigi, siekdama įrodyti nuomos mokesčio vėlavimą, ji turėtų remtis ne savo pačios sukurtais dokumentais, kaip yra šiuo atveju, - 2023-08-24 sąskaita – faktūra serija VGA Nr. 00011350 (DOK CBP-6282) ir 2024-04-05 nuomos mokesčio suvestine (DOK 14251), bet atsakovo lėšų pervedimo ieškovei buhalteriniais dokumentais.
Taigi, nustačius aiškų ieškovės nesąžiningumo faktą dėl pagrindinio reikalavimo ir ieškovei nepateikus į bylą tiesioginių įrodymų, o netiesioginius įrodymus teismui vertinant kaip neturinčius pakankamai įrodomosios galios dėl to, kad jie gali būti faktinės būklės neatspindintys, išvestiniai duomenys ir nesant visumos aplinkybių, kurios duotų pagrindą vertinti kitaip, tesimas konstatuoja, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl vėlavimo sumokėti nuomos mokestį neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis)
Dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas.
Ieškovė UAB „Ridvija“ ir L. K. Sutarties 4.5 punktu numatė, kad atsakovas kompensuos ieškovei patalpų komunalinius ir kitus mokesčius. Ieškovė ieškinyje teigia, kad atsakovas neatsiskaitė su ja už laikotarpį nuo 2023-05-01 iki 2023-07-31 ir liko skolingas 160,95 Eur sumą pagal tris sąskaitas – faktūras: 1)2023-05-31 sąskaitą –faktūrą Nr. 00011241 (neapmokėta 22,08 Eur), 2023-06-30 sąskaitą – faktūrą Nr. 00011262 (neapmokėta 106,69 Eur), 3) 2023-07-31 sąskaitą – faktūrą Nr. 00011315 (neapmokėta 32,18 Eur) (DOK 6282).
Patikslintu ieškiniu (DOK 11759) ieškovė nurodo, kad atsakovas dalį skolos už patalpų komunalinius mokesčius sumokėjo 2023-09-06 jau užvedus bylą teisme, todėl mažina reikalaujamą sumą ir nurodo, kad atsakovas skolingas pagal sąskaitą – faktūrą Nr. 00011262 už birželio mėnesį ir Nr. 00011315 už liepos mėnesį. Kadangi atsakovas proceso eigoje sumokėjo 138,87 Eur, jis liko skolingas 112,93 Eur už birželio – liepos mėnesių komunalinius patarnavimus.
Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu, prašo jį atmesti. Teisme paaiškino, kad ieškovė į sąskaitas – faktūras įtraukė nepagrįstas sumas. Nurodo, kad nuo 2023 m. gegužės mėnesio ieškovė į jam išrašomas sąskaitas nepagrįstai įtraukė mokestį už šiukšles/plastiko šiukšles. Jis nurodo, kad ieškovė jo neinformavo apie naujai atsiradusį mokestį, neaišku, kaip atliekų kiekis buvo apskaičiuotas, ypač atsižvelgiant į tai, kad susidarius didesniems atliekų kiekiams jis pats plastikines atliekas išsiveždavo utilizuoti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2021-06-01 ieškovė jam išdavė įgaliojimą, pagal kurį jam keliama atsakomybė be kita ko už nuomojamo daikto <...>švaros ir tvarkos palaikymą, nenaudojamų atliekų tinkamą išvežimą, utilizavimą, tačiau šis dokumentas negali būti interpretuojamas kaip susitarimas dėl apmokėjimo už atliekų išvežimą. Atsakovas nurodo, kad jam teikiamos sąskaitos eilutę už plastikinių šiukšlių išvežimą jis tiesiog išminusuodavo ir šio mokesčio ieškovei nekompensavo.
Su tokia atsakovo pozicija teismas nesutinka. Kaip matyti iš minėto Sutarties 4.5 punkto turinio, šalys susitarė dėl to, jog atsakovas kompensuos ieškovei patalpų komunalinius ir kitus mokesčius, taigi, akivaizdu, kad toks susitarimas apima ir kitus ieškovei tenkančius mokesčius, tame tarpe plastiko/šiukšlių, atliekų išvežimą utilizavimui. Kaip matyti iš PVM sąskaitų – faktūrų, plastiko šiukšlių išvežimo paslaugas ieškovei teikė UAB „Toksika“, kitų atliekų – UAB „Ekonovus“, sąskaitose nurodydama „plastiko tvarkymas“, „kitos neapibrėžtos atliekos“. Vadinasi, ieškovė pirko atliekų tvarkymo ir išvežimo paslaugas iš kitų įmonių, užsiimančios šiukšlių ir atliekų utilizavimu, turėjo prievolę gautas paslaugas apmokėti, todėl sekant Sutarties sąlygomis (sandoriu) ji įgijo teisę už paslaugų apmokėjimą gauti kompensaciją iš atsakovo. Prašoma priteisti suma 112,93 Eur priteistina (CK 6.38 straipsnio 1 dalis ).
Dėl palūkanų
Prievolę sumokėti 6 procentų metines palūkanas ieškovė kildina iš CK 6.37 straipsnio 2 dalies, kuris numato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jų tikslas – kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, patiriamus dėl prievolės nevykdymo.
Kadangi prašymas grįstas įstatymu, jis tenkintinas, priteisiant ieškovei 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje numatytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Byloje ieškovė pateikė duomenis, jog sumokėjo 441,00 Eur žyminio mokesčio ir už advokato teisines paslaugas patyrė 4230,58 Eur išlaidų.
Atsakovas byloje patyrė 3650,00 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Ieškinys byloje patenkintas 1 procentu (reikalavimo dydis 11792,93 Eur, priteista 112,97 Eur), atmesta 99 procentai reikalavimo.
Atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteistina 46,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteistina 3613,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus užskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina 3566,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 45,00 Eur ir tai yra didesnė suma už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos pagal įstatymą priteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 112,97 Eur įsiskolinimą uždarajai akcinei bendrovei „Ridvija“, juridinio asmens kodas 145197724, ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-08-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“, juridinio asmens kodas 145197724, 3566,78 Eur L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“, juridinio asmens kodas 145197724, 45,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (lėšos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.