- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-3011-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12997-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- V. Č.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Č., V. Č. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. Č., V. Č. individualiai įmonei, trečias asmuo AB „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų V. Č. ir V. Č. individualios įmonės 907 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniuje 2010-06-24 dėl V. Č., vairavusio V. Č. individualiai įmonei, priklausančią transporto priemonę FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Fiat Brava, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu V. Č. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, pagal Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 (1.1. p.) nuostatas, veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl Fiat Brava, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir M. L.-Z. pervedė 907 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą draudimo išmoką, pervesdamas 907 Lt. Bendraatsakoviai nuostolių neatlygino ir solidariai skolingi 907 Lt.
Bendraatsakovai V. Č. ir V. Č. individuali įmonė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilio draudimo sutartis galiojo nuo 2009 m. liepos 18 d. iki 2010 m. liepos 17 d., taigi ji galiojo ir autoįvykio metu. V. Č. individuali įmonė 2010 m. sausio 13 d. įsigijo automobilį iš UAB „Pamario restauratorius“. Užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyti visi susisiekimui reikalingi autoavarijos kaltininko duomenys, tačiau atsakovas negavo jokio kvietimo atvykti į apgadinto automobilio defektavimą. Apie eismo įvykį buvo pranešta praėjus 13 dienų po eismo įvykio dienos. Pateiktos nuotraukos negali patvirtinti nuostolių dydžio. Ieškovas neįrodė, kad apskaičiuoti nurodyto dydžio nuostoliai pagrįsti ir protingi. Nėra įrodymų, kad išmoka buvo panaudota pagal tikslą, t.y. apgadinto automobilio remontui. Ieškovas neturi reikalavimo teisės į bendraatsakovius.
Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį palaikė. Draudimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Ekspo Matec“. Draudimo sutartyje buvo numatyta, kad 350 Lt dydžio įmoka turi būti sumokėta iki 2009-07-27. Draudėjas šios prievolės neįvykdė, įmoka nebuvo sumokėta. 2009-08-19 AB „Lietuvos draudimas“ išsiuntė priminimą apie nesumokėtą įmoką. Draudikas įvykdė pareigą pranešti draudėjui apie galimas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Remonto kaina apskaičiuota objektyviai remiantis kompiuterine nuostolių apskaičiavimo programa. Ieškovas savo reikalavimus pagrįsti pateikė įrodymus, o atsakovai remiasi tik teoriniais skaičiavimais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Nustatyta, kad 2010 m. birželio 24 d. Vilniaus mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas V. Č., vairuodamas V. Č. individualios įmonės vardu registruotą automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su A. Z. vairuotu automobiliu Fiat Brava, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo V. Č. kaltės. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį. Ieškovas AB „Lietuvos draudimui“ kompensavo išmokėtą draudimo išmoką. Tarp draudėjo UAB „Ekspo Matec“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2009-06-08 sudarytoje įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje buvo numatyta, kad ji galioja nuo 2009-07-18 iki 2010-07-17, tačiau Draudimo sutartis 03/111722579, kuria buvo apdrausta Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė, buvo nutraukta dar iki 2010-06-24 įvykusio eismo įvykio, draudėjui UAB „Ekspo Matec“ nesumokėjus draudimo įmokos.
Kai draudimo sutartis yra įsigaliojusi, draudikas turi teisę nuspręsti, ar nutraukti tokią draudimo sutartį, pagal kurią draudėjas nemoka periodinių įmokų, ar ją palikti galioti. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei nurodyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. O 29 punktas nustato, kad „jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo šių sąlygų 27 punkte nustatyto pranešimo gavimo, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas 2009-08-19 pranešimu pareikalavo ją sumokėti ir nurodė, kad nesumokėjus įmokos per 30 dienų, draudimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Toks pranešimas realiai buvo išsiųstas draudėjui UAB „Ekspo Matec“, ką patvirtina Itella raštas. Draudimo sutarties 5.1 punkte numatyta, kad nutrūkus sutarčiai, draudėjas privalo pateikti draudikui šią sutartį ir draudimo liudijimą, kad draudikas įrašytų juose apie sutarties nutraukimą. Jei draudėjas, nutrūkus sutarčiai, šios pareigos neįvykdo, akivaizdu, kad draudikas neturi objektyvios galimybės įrašyti draudėjo turimuose dokumentuose apie sutarties nutraukimą.
Draudimo teisiniai santykiai minėto draudimo liudijimo pagrindu siejo trečiąjį asmenį bei UAB „Ekspo Matec“. Atsakovas V. Č. individuali įmonė automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2010 m. sauso 19 d. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo neturėjo jokios pareigos informuoti apie draudimo sutarties nutraukimą bendraatsakovų, nesančių draudimo sutarties šalimi. Be to, draudimo sutartis buvo nutraukta iki 2010-06-24 eismo įvykio, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos. Naujasis transporto priemonės savininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Šiuo atveju, V. Č. individuali įmonė šios pareigos neįvykdė. V. Č. individuali įmonė įsigijusi automobilį ir kartu su automobiliu gavusi perduotą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomosios draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/AEB 5373254, kuriame buvo numatyta, kad jis galioja nuo 2009-07-18 iki 2010-07-17, veikdama kaip rūpestingas ir apdairus asmuo turėjo kreiptis į draudimo kompaniją ir išsiaiškinti, ar galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (CK 6.248 str. 3 d.).
Tais atvejais, kai nustatytas kaltininkas neapsidraudęs, pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu kyla Biurui, t. y. draudikų, vykdančių šios rūšies draudimą, asociacijai (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 3 d. 17 str. 1 d). Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 d.
Atsakovas V. Č. individuali įmonė, būdamas automobilio savininkas, neturėjo teisės leisti atsakovui V. Č. naudotis automobiliu, nes šis nebuvo apdraustas. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, atsakovas V. Č. individuali įmonė pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo imperatyviąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Kadangi atsakovas V. Č. individuali įmonė pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų Draudikų biuras turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką, tai savininkas ir eismo įvykio kaltininkas V. Č. laikytini solidariaisiais skolininkais.
Padaryta žala buvo nustatyta pagal specialisto surašytą transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, „Audatex“ kompiuterine programa sudarytą remonto vertės sąmatą ir sugadinto automobilio fotonuotraukas. Atsakovo argumentai, kad fotonuotraukos nepatvirtina apgadinimų atmestini, nes apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio deklaracijoje, kurią pasirašė abu eismo įvykio dalyviai, be to, apgadinimai užfiksuoti ją apžiūrėjusio specialisto transporto priemonės techninės apžiūros protokole. Remonto kaina apskaičiuota remiantis kompiuterine nuostolių apskaičiavimo programa „Audatex“, kurioje nurodomi išrinkimo, surinkimo, keitimo ir dažymo darbų laikų normatyvai bei detalių kainos pagal gamyklos gamintojo duomenis. Ši programa pripažįstama tinkama priemone žalos dydžiui nustatyti, jos naudojimas įteisintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymais 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (Instrukcijos 4 p.). Atsakovai remiasi deklaratyviais teiginiais, kurių nepatvirtina jokiais įrodymais. Atsakovai ne tik nevykdė savo pareigų nenaudoti neapdraustos transporto priemonės, bet ir per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą nepranešė raštu. Draudimo išmoka buvo išmokėta transporto priemonės Fiat Brava, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei M. L. – Z.. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 42.2.2 p. nustato, kad jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo sugadinto turto neremontuoja, suma, būtina sugadinto turto remontui, pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą banke, taigi nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti draudimo išmokos gavimo būdą, ir jis neturi pareigos įrodinėti, kad atliko remonto darbus ir atsiskaitė su remonto darbus atlikusia įmone.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad automobilio draudimo sutartis galiojo nuo 2009 m. liepos 18 d. iki 2010 m. liepos 17 d. Nei Bendraatsakoviai, nei UAB „Ekspo-Matec“ nebuvo tinkamai informuoti apie tariamą Draudimo liudijimo nutraukimą ar draudimo apsaugos sustabdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje yra išaiškinęs, jog draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies šalių sutartyje nustatytu terminu ir draudikui nusprendus pasinaudoti sustabdymo teise, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, kol draudėjas gauna draudiko pranešimą ir dar 15 dienų po šio pranešimo gavimo dienos. Teismų praktikoje teigiama, jog draudikas, įrodinėdamas, kad tinkamai įvykdė informavimo pareigą, turi pateikti pakankamai įrodymų, kurie leistų į šį klausimą atsakyti vienareikšmiškai, nepaliekant abejonių. Trečiasis asmuo pateikė tik 2012 m. gruodžio 18 d. UAB „Ittela Information“ raštą dėl „Lietuvos draudimo“ laiškų perdavimo gavėjui. Šis UAB „Ittela Information“ raštas, parengtas jau kilus ginčui, visiškai neįrodo to, kad Bendraatsakoviai ar UAB „Ekspo-Matec“ buvo informuoti apie galimą Draudimo liudijimo nutraukimą. UAB „Ittela Information“ rašte minima, jog tarp siunčiamų laiškų buvo ir laiškai, skirti UAB „Ekspo-Matec“, taigi, tampa nebeaišku kokie laiškai (netgi ne vienas laiškas) buvo siųsti ir ar jie buvo pristatyti, nes trečiasis asmuo nepateikė jokių tam pakankamų įrodymų. Bendraatsakovių žiniomis UAB „Ekspo-Matec“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2009-2010 metais buvo sudarę apie 40 draudimo sutarčių. Net jei trečiasis asmuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. perdavė UAB „Ittela Information“ išsiuntimui laiškus, adresuotus UAB „Ekspo-Matec“, trečiasis asmuo neįrodė, kad tarp siųstų laiškų buvo pranešimas apie Automobilio draudimo sutarties nutraukimą. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-203/2008, kurioje buvo kilę ginčas dėl draudimo bendrovės perduotų siųsti laiškų UAB „Ittela Information“, konstatavo, kad esant duomenų, jog buvo siunčiami keli laiškai ir nesant neginčijamų įrodymų, koks buvo siųstų laiškų turinys, nėra pagrindo neginčijamai konstatuoti, kad draudėjui buvo išsiųstas įspėjimas dėl ginčo sutarties draudimo apsaugos sustabdymo, jei nebus sumokėta įmoka.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį teigia, kad jis nustatė 2010 m. birželio 24 d. eismo įvykio, kuris įvyko Panevėžyje, metu padarytos žalos dydį, nors eismo įvykis yra įvykęs Vilniuje. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. išsiuntė atsakovui priminimą apie nesumokėtą įmoką, o jo pateiktame atsiliepimo į ieškinį priede Nr. 6 nurodyta, kad pranešimas buvo siųstas UAB „Ekspo-Matec“. Taigi, šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad trečiasis asmuo neinformavo nei Bendraatsakovių, nei UAB „Ekspo-Matec“ apie draudiminės apsaugos sustabdymą, todėl Automobilio draudiminė apsauga eismo įvykio metu buvo galiojanti.
Privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Akivaizdu, kad byloje nebuvus pakankamai įrodymų, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog eismo įvykio metu padaryta žala naudojant neapdraustą Automobilį, darytina išvada, kad Ieškovas neturėjo pagrindo išmokėti draudimo išmokos tretiesiems asmenims.
Privalomo draudimo įstatymo 12 str. 3 d. nustatyta, kad atsakingas už neapdraustos transporto priemonės padarytą žalą asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant. Tačiau Bendraatsakoviai neturėjo jokios pareigos informuoti Ieškovo, kadangi turėjo galiojančią draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu, todėl Ieškovas nebuvo draudimo išmokos mokėjimo santykių šalimi. Kadangi nė vienas iš Bendraatsakovių nebuvo kviečiamas atliekant defektavimą, Bendraatsakoviai negali sutikti su nurodytų nuostolių dydžiu. Civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjęs trečiasis asmuo laikėsi įstatymo nustatytos pareigos ir kreipėsi į draudimą per 3 (tris) dienas po eismo įvykio dienos. Priešingai, kaip matyti ieškinio priede Nr. 5, apie eismo įvykį buvo pranešta praėjus 13 (trylikai) dienų po eismo įvykio dienos. Taigi, ir nukentėjęs trečiasis asmuo pažeidė įstatymu numatytą pareigą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas šį faktą ignoravo, nors vadovavosi Bendraatsakoviams nepriklausančia pareiga pranešti apie eismo įvykį per 3 darbo dienas.
Nuotraukose neįmanoma nustatyti, kokie nuostoliai patirti, nematyti jokių defektų. Pateiktos nuotraukos negali patvirtinti nuostolių dydžio, o tai, jog autoįvykio kaltininkui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti autoįvykio metu apgadinto automobilio defektavime. Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys savo prigimtimi bei pobūdžiu yra ieškinys dėl civilinės atsakomybės taikymo, todėl Bendraatsakovių pareiga atlyginti žalą Ieškovui galėtų atsirasti tik esant visoms civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms.
Privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 2 d. nurodyta, jog nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką moka atsakingas draudikas, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę. Ieškovas nėra atsakingas draudikas. Eismo įvykio metu atsakingas draudikas buvo AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas neturėjo pareigos ar įstatyminio pagrindo nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atlyginti patirtus nuostolius, darytina išvada, jog Ieškovas neturi teisės reikalauti šių nuostolių atlyginimo regreso teise.
Šalies argumentai
Ieškovo ieškinio suma 907 Lt. CPK 80 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad turtiniuose ginčuose iki vieno šimto tūkstančių litų žyminį mokestį sudaro 3 procentai nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 50 Lt. Taigi žyminis mokestis nuo 907,00 Lt būtų 27,21 Lt, o atsižvelgiant į nustatytą minimalią sumą, už ieškinį turėjo būti mokamas 50 Lt žyminis mokestis. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai priteisė iš bendraatsakovių didesnį žyminį mokestį (71 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Biuras nevykdo draudimo veiklos ir nėra draudikas, t.y. nesudarinėja draudimo sutarčių, neprisiima draudimo rizikos bei už tai negauna draudimo įmokų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012). Administruodamas žalą, Biuras vadovaujasi draudimo bendrovių pateikta informacija apie sudarytas ir galiojančias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 28 straipsnis) duomenimis, transporto priemonė Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dienai neturėjo galiojančios draudiminės apsaugos. Draudimo sutartis buvo nutraukta iki 2010-06-24 įvykusio eismo įvykio. Šiuo atveju draudėjas (t.y. sutarties šalies) buvo UAB „Ekspo Matic“, ne apeliantai, todėl AB „Lietuvos draudimas“ neturėjo pareigos apeliantams siųsti priminimo apie nesumokėtą draudimo įmoką. V. Č. individuali įmonė transporto priemonę įsigijo 2010-01-19. Pagal TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, naujasis transporto priemonės savininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą taip pat savo duomenis. Pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai konstatavo, kad 2010-06-24 eismo įvykio metu V. Č. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Biuras išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę bendraatsakovių atžvilgiu.
Nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato Biuras, vadovaudamasis Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus-, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus (Taisyklių 13 punktas).
Šiuo atveju, savininkui padaryta žala buvo nustatyta pagal AB „Lietuvos draudimas“ specialisto surašytą transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, „AUDATEX“ kompiuterine programa (Instrukcijos 4 punktas) sudarytą remonto vertės sąmatą. Minėta kompiuterinė programa automatiškai skaičiuoja transporto priemonės remonto vertę, atsižvelgiant į transporto priemonę pagaminusios gamintojos nustatytas remontuotinų/keičiamų dalių vertes ir remonto darbo laiko trukmės normas. Fotonuotraukos yra pagalbinė priemonė užfiksuojant padarytos žalos dydį. Apgadintos transporto priemonės nuotraukos yra aktualios tais atvejais kai žalos apskaičiavimo momentu negalima vizualiai apžiūrėti transporto priemonės. Aplinkybė, kad nukentėjęs asmuo kreipėsi praėjus 13 dienų po eismo įvykio, neturi jokios įtakos nei padarytos žalos dydžiui nei Biuro atgręžtinio reikalavimo teisei. Biuras pateikė tiek teismui, tiek apeliantams visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, tuo tarpu apeliantai, jokių savo teiginius ar abejones pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Aplinkybė, kad nukentėjęs asmuo kreipėsi praėjus 13 dienų po eismo įvykio, neturi jokios įtakos nei padarytos žalos dydžiui nei Biuro atgręžtinio reikalavimo teisei. Biuras pateikė tiek teismui, tiek apeliantams visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, tuo tarpu apeliantai, jokių savo teiginius ar abejones pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliantų teiginys, kad jie turėjo galiojančią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl neturėjo pareigos pranešti Biurui, sutinkamai su TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apie padarytą žalą, yra nepagrįstas. Apeliantų elgesys neatitinka apdairiems, sąžiningiems ir protingiems asmenims keliamų reikalavimų, kadangi V. Č. būdamas eismo įvykio dalyviu galėjo ir turėjo pareigą domėtis ar transporto priemonės valdytojo Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio dienai transporto priemonė nebuvo apdrausta, todėl Biuras neprivalėjo apeliantų kviesti susipažinti su padarytos žalos dydžiu, iškviesti į defektavimą ir pan. TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas yra sprendžiamas jam nedalyvaujant. Apeliantai Biurui tokio prašymo nepateikė bei nepateikė įrodymų, kad toks prašymas buvo pateiktas.
Atkreipė dėmesį, jog tarp Biuro ir AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1 yra nustatytos tik Biuro ir jo atstovo abipusės teisės bei pareigos administruojant žalas. Pagal CK 6.154 str. nuostatas, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Iš sutarčių tretiesiems asmenims jokios teisės ir pareigos nekyla, taipogi tretieji asmenys negali grįsti savo reikalavimų ar atsikirtimų remdamiesi sutarties nuostatomis. Pagal LAT teismo praktiką (LAT 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 730/2002) apgadintos transporto priemonės apžiūra atliekama dalyvaujant apgadintos transporto priemonės savininkui (jo atstovui) ar užsakovui arba asmeniui, turinčiam patikėjimo teisę. Nėra reikalaujama, kad apžiūroje dalyvautų už žalą atsakingas asmuo, kad jam būtų pranešta apie apžiūrą.
Šiuo atveju apeliantams atsakomybė už Biuro patirtą žalą atsirado ne CK, o specialaus įstatymo - TPVCAPDĮ nuostatų pagrindu (CK 6.987 straipsnio 3 dalis; Vilniaus apygardos teismo 2011-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1427-567/2011). Šiuo atveju V. Č. individuali įmonė neįvykdė TPVCAPDĮ įtvirtintos pareigos apdrausti jai priklausančią įregistruotą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 17 straipsnyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet Biuras moka išmokas. Pareiga atlyginti žalą Biurui kyla dėl dviejų priežasčių: žala padaroma vairuojant transporto priemonę; žala padaroma neapdrausta transporto priemone. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta solidari atsakingo už žalos padarymą asmens (vairuotojo) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (transporto priemonės savininko), atsakomybė. Šios nuostatos yra laikomasi ir LAT formuojamoje teismų praktikoje (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; LAT 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
Tarp V. Č. individualios įmonės, kaip transporto priemonės savininko, bei V. Č., eismo įvykio kaltininko neteisėtų veiksmų (nesilaikymas TPVCAPDĮ nustatytos pareigos bei kelių eismo taisyklių pažeidimas) ir kilusių pasekmių (Biuro patirta žala) yra priežastinis ryšys (CK 6.246 str., 6.248 str. - jei V. Č. individuali įmonė būtų TPVCAPDĮ nustatyta tvarka užtikrinusi savo transporto priemonei draudimo apsaugą, o V. Č. nebūtų padaręs eismo įvykio, Biuras, nebūtų įtrauktas į minėta transporto priemone padarytos žalos administravimą bei nebūtų dėl to patyręs žalos.
CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad turtiniuose ginčuose iki 100.000,00 Lt mokėtinas žyminis mokestis - 3 procentai nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 50,00 litų. CPK 82 str. 1 d. nustatyta, kad nustatant žyminį mokestį teismai indeksuoja atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taigi, 71 Lt žyminis mokesčio dydis buvo gautas jį indeksuojant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovų apeliacinio skundo ribose (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl draudimo apsaugos galiojimo
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010-06-24 eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis Fiat Brava, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajai M. L.-Z. išmokėta 907 Lt draudimo išmoka. Šią išmoką, vadovaujantis 2002-03-29 Paslaugų sutarties 1.1 p., sudaryta tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir AB „Lietuvos draudimas“, atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas kreipėsi su atgręžtinio reikalavimo teise į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją ar jos savininką. Nors apeliantai teigia, kad įvykio metu galiojo automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė įvykio metu V. Č. individualiai įmonei ir kurio vairuotojas V. Č. yra kaltas dėl įvykio, draudimo sutartis, tačiau bylos medžiaga liudija priešingai. Šio automobilio Draudimo sutartis 2009-06-08 buvo sudaryta su UAB „Ekspo Matec“ (b. l. 69). Sutarties įsigaliojimo data 2009-07-18, draudimo įmoka 350 Lt turėjo būti sumokėta iki 2009-07-27. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, draudėjas šios pareigos neįvykdė. 2009-08-19 AB „Lietuvos draudimas“ išsiuntė draudėjui priminimą Dėl nesumokėtos/negautos draudimo įmokos (b. l. 66), kuriame nurodyta, kad jei draudimo įmoka nesumokėta, tai draudėjas privalo padaryti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Draudimo apsauga įsigalios kitą dieną po apmokėjimo, nesumokėjus įmokos per 30 dienų, Draudimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo įmoka nebuvo sumokėta, draudikas turėjo teisę nutraukti draudimo sutartį. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius sutarties nutraukimą nesumokėjus įmokų ir padarė teisingas išvadas, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartos.
Vertinant apelianto argumentą, ar buvo pranešta draudėjui raštu apie draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, AB „Lietuvos draudimas“ pranešimą draudėjui UAB „Ekspo Matec“ išsiuntė, tai patvirtina Itela raštas (b. l. 71). Atsakovai pripažįsta, kad automobilį įsigijo 2010-01-13, todėl draudikas neturėjo pareigos informuoti apeliantus apie nesumokėtą draudimo įmoką, tuo labiau, kad draudimo sutartis buvo nutraukta iki kol atsakovas įsigijo šią transporto priemonę. Sutarties šalis su draudiku buvo UAB „Ekspo Matiac“. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas įsigijęs transporto priemonę, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 8 str. 1 d., ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo, privalėjo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Duomenų, kad ši nuostata būtų įvykdyta, byloje nepateikta. Teisingai pirmos instancijos teismas vertino, kad įvykio metu, 2010-06-24 atsakovo vairuojamos transporto priemonės atsakomybė nebuvo apdrausta ir atsakovas neturėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsaugos. Tokiu būdu nustatyta, kad automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu neturėjo galiojančios draudiminės apsaugos, todėl pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui ir Įstatymo 23 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę.
Dėl žalos dydžio
Apeliantai teigia, kad Bendraatsakovai nebuvo informuoti apie transporto priemonės Fiat Brava, savininkui padarytos žalos paskaičiavimą bei nebuvo kviečiami susipažinti su jos dydžiu, kviesti į defektavimą ir nebuvo supažindinti su techninės apžiūros protokolu.
Kaip jau pasisakyta aukščiau, draudimo apsauga įvykio metu negaliojo, V. Č. individuali įmonė neįvykdė TPVCAPDĮ įtvirtintos pareigos apdrausti jai priklausančią įregistruotą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 17 straipsnyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet Biuras moka išmokas. Pareiga atlyginti žalą Biurui kyla dėl dviejų priežasčių: žala padaroma vairuojant transporto priemonę; žala padaroma neapdrausta transporto priemone. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta solidari atsakingo už žalos padarymą asmens (vairuotojo) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (transporto priemonės savininko), atsakomybė. Šios nuostatos yra laikomasi ir LAT formuojamoje teismų praktikoje (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; LAT 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka šioje dalyje su pirmos instancijos teismo išdėstytais argumentais, teismas tinkamai taikė teisės aktus bei padarė teisingas išvadas, todėl detaliau dėl apeliaciniame skunde iš esmės atkartotų argumentų nepasisako. Pažymėtina, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui padarytos žalos dydį nustato Biuras, vadovaudamasis Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo Taisyklių 13 punktas). Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, savininkui padaryta žala buvo nustatyta pagal „AUDATEX“ kompiuterine programa (Instrukcijos 4 punktas) sudarytą remonto vertės sąmatą. Ši kompiuterinė programa pripažįstama tinkama priemone žalos dydžiui nustatyti, jos naudojimas įteisintas LR Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymais 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101, ši programa automatiškai skaičiuoja transporto priemonės remonto vertę, atsižvelgiant į transporto priemonę pagaminusios gamintojos nustatytas remontuotinų/keičiamų dalių vertes ir remonto darbo laiko trukmės normas. Kaip teisingai nurodė ieškovas, fotonuotraukos yra tik pagalbinė priemonė užfiksuojant padarytos žalos dydį.
Kaip jau pasisakyta, įvykio metu automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas, todėl Biuras neprivalėjo kviesti apeliantų susipažinti su padarytos žalos dydžiu bei nustatant jos dydį (defektuojant ar panašiai). Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų argumentus dėl netinkamai nustatytos žalos dydžio. Kadangi apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybės pagrįsti iš esmės jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), o tie patys argumentai buvo įvertinti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad sudaryta remonto darbų sąmata yra reali, pagrįsta ir apskaičiuota remiantis teisės aktais.
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisakytina, kadangi jie neturi reikšmės vertinant priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl žyminio mokesčio
Apeliantai nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai paskaičiavo ir neteisėtai priteisė 71 Lt dydžio žyminį mokestį. CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad turtiniuose ginčuose mokamas žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ieškinio sumos, iki šimto tūkstančių litų mokamas žyminis mokestis sudaro 3 procentus, bet ne mažiau kaip 50 Lt, tuo tarpu CPK 82 str. 1 d. numato, kad žyminis mokestis yra indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirto ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jei jis didesnis nei 110. Šiuo gi atveju, ieškinio kaina yra iki viešo šimto tūkstančio litų, todėl paskaičiuota žyminio mokesčio suma nuo ieškinio kainos sudaro 27,21 Lt, t.y. turėtų būti sumokėta ne mažiau kaip 50 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu indeksavus pagal vartotojų kainų indeksą, kuris sudarė ieškinio pateikimo dienai 144,4 indeksą, teisingai pirmos instancijos teismas priteisė 71 Lt dydžio žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.