- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-263-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48771-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Danguolės Šiugždinytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais ir ji perduota laiduotojos M. T. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1250,00 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią A. T. privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudžiant A. T. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejus (3) metus, skaičiuojant šį terminą nuo 2020 m. gruodžio 15 (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti valstybės nuosavybėn A. T. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato kieme, M. K. Čiurlionio g. 53, Varėna.
Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta priteisti iš A. T. proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur, susijusias su automobilio „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. T. (toliau – A. T.) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę neblaivi, kai alkotesteriu buvo nustatytas daugiau, kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra: 2020 m. gruodžio 14 d. apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 11 km 530 m, vairavo jai priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkotesteriu jai buvo nustatytas 2,90 promilės neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde A. T. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti ir jai paskirtą 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 metų 6 mėnesių. Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. T. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo konfiskuotas A. T. priklausantis automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. T. priteistos proceso išlaidos, t. y. 60,50 Eur transporto priemonės nuvežimo išlaidos.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo A. T. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei pagrįstai atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės, kaip kad 25 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią A. T. privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio, paskirtos be jokių teismo motyvų.
2.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų pažeidimus ne tik vertindamas teisme surinktus įrodymus, bet ir surašydamas nuosprendį. Skunde nurodoma, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nenurodė nei vieno motyvo, kodėl šios poveikio priemonės taikymas yra būtinas ir kodėl būtent tokio dydžio (25 MGL). Skunde teigiama, kad paskirta 25 MGL dydžio įmoka iš esmės prilyginama baudos dydžiui kaip ir neatleidžiant asmens nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o taikant sankcijas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neadekvačiai padarytai nusikalstama veikai taikė net tris baudžiamojo poveikio priemones. Skunde teigiama, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemones teismas turėjo įvertinti tai, kad nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų byloje nėra, materialinė žala dėl nusikalstamos veikos padaryta nebuvo, taip pat, kad padaryta nusikalstama veika yra nesunki, asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės anksčiau neteistas, administracine tvarka už analogiškas veikas nebaustas, pilnai prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, todėl skunde nurodoma, kad A. T. paskirtos kitos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas ir turto konfiskavimas yra pakankamas pagrindas manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo daugiau nebenusikals.
2.4. Skunde teigiama, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikių priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turto konfiskavimą taikė kaip privalomą, kuris yra taikomas nuteisimo atveju, tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nesivadovavo BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir nenurodė nei vieno motyvo, kodėl teismo nuožiūra turėtų būti taikomas turto konfiskavimas. Skunde teigiama, kad turto konfiskavimas nagrinėjamu atveju turėtų būti netaikomas.
2.5. Skunde nurodoma, kad apeliantas sutinka su teismo motyvais, nurodytais skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau nesutinka su šios baudžiamojo poveikio priemonės terminu (3 metai), kadangi teismo motyvai aprašomojoje teismo nuosprendžio dalyje yra priešingi rezoliucinei nuosprendžio daliai, tai yra aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas trumpesnis nei maksimalus, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė maksimalų – 3 metų terminą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina.
2.6. Skunde nesutinkama ir su priteistomis proceso išlaidomis – 60,50 Eur. Šios išlaidos priteistos remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma. Skunde teigiama, kad tokia pažyma negali būti vertinama kaip transporto nuvežimo išlaidų patvirtinančiais kaštais, nes neatitinka BPK 104 – 106 straipsniuose numatytų išlaidų atlyginimo sąlygų ir tvarkos. Sprendžiant transporto priemonės nuvežimo išlaidų kaštus, turėtų būti pateikta patvirtinta įmonės, kuri nutempė transporto priemonę, išrašyta sąskaita-faktūra bei dokumentas, patvirtinantis apmokėjimo išlaidas. Skunde nurodoma, kad iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies nėra aišku, kam šios išlaidos yra priteisiamos, o tik apsiribojama nurodant tvarką kur ir kaip turi būti sumokamos priteistos išlaidos, todėl apeliaciniame skunde prašoma šią nuosprendžio dalį panaikinti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Živilė Gecevičienė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. T. apeliacinis skundas atmetamas
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantė nesutinka su jai paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonės bei su iš jos priteistomis proceso išlaidomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina A. T. atžvilgiu taikytų baudžiamojo poveikio priemonių bei iš apeliantės priteisėtų proceso išlaidų teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis įtvirtinta BK 67 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti taikomos ir asmeniui, kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas, atsižvelgęs į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, įvertina ar tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones bei nusprendžia kokias ir kelias jas paskirti. Asmenims, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Įstatyme nėra numatytas nei minimalus, nei maksimalus baudžiamojo poveikio priemonių skaičius, tačiau skiriant jas, teismas privalo atsižvelgti į šių priemonių tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019).
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonės nagrinėjamu atveju A. T. buvo paskirtos pagrįstai, nepažeidžiant protingumo ir teisingumo kriterijų.
7. Skunde nurodoma, kad A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, savo dydžiu iš esmės prilyginama baudos dydžiui kaip ir neatleidžiant asmens nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip jau nurodyta šios nutarties 5 punkte, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiems asmenims pagal susiformavusią teismų praktiką, atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis). Pažymėtina, kad A. T. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmė jai nepaskirta, teistumas taip pat neatsirado, todėl darytina išvada, kad dėl savo neteisėtų veiksmų ji nepatiria jokių suvaržymų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėta baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta tikslingai. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma. Įstatyme taip pat nėra išskirtos atskiros nusikalstamos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negalėtų būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Todėl, teismo vertinimu, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir siekiant išvengti nebaudžiamumo nuostatų formavimosi, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą buvo paskirta pagrįstai. Savo skunde apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė apeliantei būtų per didelė finansinė našta ar sukeltų neproporcingas jos padarytai nusikalstamai veikai pasekmes, todėl jos apeliacinio skundo argumentai dėl anksčiau aptartos baudžiamojo poveikio priemonės atmestini kaip nepagrįsti.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad turto konfiskavimas nagrinėjamu atveju turėtų būti netaikomas, tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šią baudžiamojo poveikio priemonę pirmosios instancijos teismas paskyrė pagrįstai. Minėtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Šiuose straipsniuose numatyta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad A. T. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje esantis VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas (b. l. 66) patvirtina, kad A. T. yra minėtos transporto priemonės savininkė. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilio konfiskavimas yra privalomas. Teismas neskirti privalomo transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju A. T. transporto priemonę vairavo neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nusikalstamą veiką ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, o be transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas nėra įmanomas, dėl ko jai paskyrė transporto priemonės konfiskavimą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus. Jų nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo naikinti šią baudžiamojo poveikio priemonę nėra.
9. Skunde nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminu nurodant, kad teismo motyvai aprašomojoje teismo nuosprendžio dalyje yra priešingi rezoliucinei nuosprendžio daliai, tai yra aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas trumpesnis nei maksimalus, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė maksimalų – 3 metų terminą. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad A. T. padarė nesunkų nusikaltimą, kritiškai vertino padarytą veiką, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat, kad ji teisiama pirmą kartą, praeityje nebuvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, paskirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonė, nustatė trumpesnį jos terminą nei įstatyme numatytas maksimalus 5 metų terminas, todėl nėra pagrindo trumpinti A. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
10. Skunde nesutinkama ir su priteistomis proceso išlaidomis – 60,50 Eur, teigiant, kad byloje esanti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma negali būti vertinama kaip transporto nuvežimo išlaidas patvirtinantis dokumentas. Apygardos teismo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų pakanka proceso išlaidų pagrįstumui nagrinėjamu atveju nustatyti. Tai, kad byloje nėra A. T. nurodytų dokumentų, nesudaro pagrindo išvadai, kad proceso išlaidos buvo priteistos nepagrįstai, kadangi byloje esanti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma yra objektyvus įrodymas, pagrindžiantis faktą, kad nagrinėjamu atveju buvo patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu. Atmetami ir A. T. skundo argumentai dėl neaiškios rezoliucinės nuosprendžio dalies, kadangi joje tiksliai iš aiškiai nurodyta, iš ko ir kam yra priteisiamos proceso išlaidos, nurodant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomosios sąskaitos numerį.
11. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės A. T. buvo paskirtos pagrįstai. Skiriant baudžiamojo poveikio priemones pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei įvertinęs A. T. asmenybę, tinkamai vadovaudamasis įstatymu ir nepažeisdamas teisingumo ir protingumo principų, paskyrė jai baudžiamojo poveikio priemones, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. T. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.