- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-252-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28603-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-07-07 17.55 val. iki 2019-07-08 11.23 val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė – 56 MGL (2800 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-07-08. Nurodyta transporto priemonę „Lancia Lybra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią A. S., perduotą saugoti pačiam nuteistajam A. S., konfiskuoti. Nurodyta Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro 2019-07-22 nutarimu paskirtą ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-07-07 nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei „Lancia Lybra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies, susijusios su šios transporto priemonėms konfiskavimu, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti turto konfiskavimą – panaikinti. Nurodyta A. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2019-07-07, apie 17.20 val., Šilutės r. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lancia Lybra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020-09-16 nuosprendį, sumažinti paskirtą baudą ir jos sumokėjimą nustatyti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) prie bylos prijungti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020-10-01 pažymą apie A. S. gaunamas pajamas, taip pat jo neįgalumo pažymėjimą; 3) apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2.1. Apeliantas nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta. Jis sutinka su pačia bausmės rūšimi, tačiau mano, jog jam paskirta bauda yra didelė, o pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą baudos sumokėjimui nustatyti ilgesnį terminą.
2.2. Apelianto vertinimu, Tauragės apylinkės teismas neatsižvelgė aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę (BK 54 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, konkrečiai baudos dydį, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į nuteistojo sveikatos būklę ir sunkią turtinę padėtį.
2.3. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2019-07-07 apie 17.20 val. Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), automobilį „Lancia Lybra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantas norėjo patraukti nuo kaimyno tvoros arčiau savo namų, automobiliu pavažiavo apie 5-4 metrus. Šį nuteistojo pavažiavimą pastebėjo važiuojantys policijos pareigūnai. Nuteistasis atsisakė tikrintis girtumą, nes nemanė, kad jo kelių metrų pavažiavimas prie namų siekiant patraukti automobilį arčiau savo namo gali būti traktuojamas kaip vairavimas BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme. Dabar A. S. supranta, jog klydo, tačiau mano, kad jo padaryta veika pagal faktines aplinkybes yra žymiai mažiau pavojinga. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn dažniausiai traukiami vairuotojai, kai jie policijos pareigūnų sustabdomi gatvėse, būdami neblaivūs arba atsisako tikrintis blaivumą nuvažiavę po keliasdešimt kilometrų, važiuoja intensyvaus eismo sąlygomis, sukeldami pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu nuteistasis 2019-07-07 automobiliu pavažiavo kelis metrus siekdamas automobilį pastatyti arčiau savo namų. Jis nesiruošė niekur važiuoti, faktiškai jokio pavojaus ir realios grėsmės kitiems eismo dalyviams nesukėlė. Nustatydamas apeliantui paskirtos baudos dydį pirmosios instancijos teismas turėjo į tai atsižvelgti, tačiau to nepadarė.
2.4. Apeliantas teigia, jog apylinkės teismas skirdamas jam 60 MGL dydžio baudą, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, gaunamas pajamas, sunkią turtinę padėtį. A. S. yra neįgalus, jam nustatytas tik 30 procentų darbingumas. Pagal savo sveikatos būklę jis faktiškai negali dirbti dėl objektyvių priežasčių. Vienintelės jo gaunamos pajamos yra 257 Eur dydžio neįgalumo pensija, kitų pajamų neturi. Turto turi tik gyvenamąjį būstą, daugiau jokio turto neturi. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad 2800 Eur baudą apeliantas turi sumokėti per 5 mėnesius. Nuteistajam akivaizdu, kad pagal savo turtinę padėtį, sveikatos būklę, gaunamas pajamas paskirtos baudos jis per 5 mėnesius neįstengs sumokėti. Todėl antstolis priverstine tvarka išieškodamas baudą, išieškojimą gali nukreipti į vienintelį apelianto būstą, o būsto praradimas A. S. sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes. Teismas nustatydamas baudos dydį turėjo įvertinti visas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis proporcingumo principu atsižvelgti į tai, kad nuteistajam kartu su bausme buvo pritaikytos ir baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metams, taip pat buvo konfiskuota jam priklausanti transporto priemonė „Lancia Lybra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
2.5. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis numato, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tokiu būdu BVK 22 straipsnio 2 dalis teismui suteikia teisę nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti. Apelianto vertinimu pagal nustatytas faktines aplinkybes, A. S. sveikatos būklę ir sunkią turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jam paskirtos baudos dydį išdėstyti ilgesniam negu 5 mėnesių laikotarpiui, todėl apeliantas prašo paskirtos baudos dydį išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroras Marius Maurius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Prokuroras sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais ir mano, jog A. S. paskirta teisinga bausmė, kuri padės pasiekti bausmės tikslus.
3.1. Nurodo, kad teismas, skirdamas A. S. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir teisingai įvertino, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, vairuodamas neblaivus, jis kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nusikaltimą A. S. padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad sėda už automobilio vairo išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.
3.2. Pažymi, jog A. S. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus, tarp jų ir už nusižengimus, susijusius su kelių eismo reikalavimų nepaisymu ir alkoholio vartojimu. Taip pat skiriant bausmę buvo atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nuteistasis nedirba, yra neįgalus, todėl jam paskirta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis, taip pat nustatytas 5 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, todėl prašymas sumažinti paskirtą baudą ir nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (sutinkama su paskirtos bausmės rūšimi, tačiau prašoma sumažinti nuteistajam paskirtą baudą ir savanoriško jos sumokėjimo terminą nustatyti 24 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas A. S. už šį nusikaltimą parinko švelniausią bausmės rūšį – baudą. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. Nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 183), daug kartų baustas administracine tvarka (taip pat ir už nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepaisymu ir alkoholio vartojimu (t. 1, b. l. 176–182), seniūnijos charakterizuojamas iš esmės teigiamai: vedęs, turi neįgalumą, nedirba, vaikai sulaukę pilnametystės, seniūnijoje dėl nuteistojo elgesio nusiskundimų negauta (t. 1, b. l. 110). Įvertinęs aptartas A. S. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nustatydamas baudos dydį teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju baudos dydžio nustatymui reikšmingos ir turtinio pobūdžio pasekmės, kylančios dėl to, kad nuteistajam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto (transporto priemonės) konfiskavimas. Be to, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir nuteistojo finansines galimybes, nulemtas jo sveikatos būklės (A. S. yra nedirbantis, jam nustatytas neįgalumas), teismas nuteistajam nustatė 5 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą (BVK 22 straipsnio 2 dalis).
9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas atsižvelgė į visas A. S. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. S. paskirta 60 MGL dydžio bauda, kuri yra artima minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos bausmės dydžiui ir kurios savanoriško sumokėjimo terminas nustatytas 5 mėnesiams, yra aiškiai per griežta.
10. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. S. sveikatos būklę, turtinę padėtį ir tai, kad jam taikomas transporto priemonės konfiskavimas. Šios aplinkybės, kaip jau minėta, lėmė tai, kad nuteistajam buvo skirta pakankamai švelni bausmė – artima minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui bauda, kurios savanoriško sumokėjimo terminas nustatytas 5 mėnesiams. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.
11. Nors apeliantas akcentuoja, kad jis tik norėjo perstatyti savo automobilį, nesiruošė niekur važiuoti, jį atsitiktinai pastebėjo ir sustabdė pravažiuojantys policijos pareigūnai, todėl jo neteisėti veiksmai faktiškai jokio pavojaus ir realios grėsmės kitiems eismo dalyviams nesukėlė, tačiau šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir vertintini kaip apelianto siekis sumenkinti padaryto nusikaltimo transporto eismo saugumui pavojingumą, todėl negali būti pagrindu švelninti bausmę. A. S. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl neabejotinai kėlė grėsmę tiek sau, tiek aplinkiniams, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (buvo sustabdytas policijos pareigūnų) išvengė savo itin neatsakingo ir lengvabūdiško neteisėto elgesio pasekmių.
12. Prašydamas sumažinti baudą ir nustatyti jos sumokėjimo terminą 24 mėnesiams nuteistasis skiria daug dėmesio savo prastai finansinei būklei ir nurodo, jog sumokėti baudos per 5 mėnesius nepajėgs. Vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog skirtingiems asmenims skiriamos bausmės – baudos efektyvumas neabejotinai gali skirtis dėl skirtingos jų turtinės padėties. Natūralu, jog asmenys gaunantys mažas pajamas, net ir sumokėję santykinai nedidelę baudą, patirs didesnį nubaudimo poveikį, nei tie, kurių pajamos yra didelės. Todėl nustatant kaltininkui skirtinos baudos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į jo turtinę padėtį. Priešingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta. Vien tai, kad A. S. gauna nedideles pajamas ir yra neįgalus, savaime nereiškia, jog jo finansinė padėtis yra tokia bloga, kad pirmosios instancijos teismo jam skirta artima minimaliai 60 MGL dydžio bauda, kurios sumokėjimo terminas nustatytas net 5 mėnesiams, yra neadekvati, neatitinkanti teisingumo, proporcingumo principų, todėl turėtų būti mažinama, o baudos savanoriško sumokėjimo terminas nustatytas 24 mėnesiams. Kita vertus, apeliantas prieš darydamas nusikalstamą veiką, žinojo apie savo prastą finansinę padėtį ir sveikatos būklę, todėl turėjo realią galimybę, siekdamas išvengti galimų didelių nuostolių, nedaryti jam inkriminuoto nusikaltimo. To nepadaręs ir pasirinkęs neteisėtai veikti, nuteistasis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius, taigi ir jo turtinės padėties pablogėjimą.
13. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmės švelninimo negali būti tenkinamas, todėl A. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Tauragės apylinkės teismo 2020-09-16 nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.