- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- 1-308-1069/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28603-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Plungės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, neįgalus, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. 2019-07-07, apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lancia Lybra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokiais veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. S. savo kaltę neigė. 2019-07-08 įtariamojo apklausos metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio mėnesio viduryje, tikslios dienos neatsimena, dukra atidavė savo automobilį, kadangi pati nusipirko kitą. Tuo metu tas automobilis buvo registruotas S. S. vardu. Automobiliu, kurio vertė 500 Eur, naudojosi juo kaip savu, tačiau jo neperregistravo, nes galvojo vėliau parduoti. 2019-07-07, pavakare, norėjo automobilį perstatyti, pavažiuoti nuo kaimyno tvoros ir pastatyti arčiau tos pačios tvoros, kad būtų kuo mažiau įsikišęs į važiuojamąją kelio dalį. Automobiliu pavažiavo atgal apie 7 metrus ir tada važiavo į priekį apie 10 metrų ir pastatė. Išlipęs iš automobilio, pamatė privažiuojančius policijos pareigūnus, kurie klausė, kur jis važiavęs. Viso pokalbio su pareigūnais nebepamena. Jis automobilio dokumentų su savimi neturėjo, todėl negalėjo pateikti. Kai policijos pareigūnai paklausė, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė teigiamai. Atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nes, jo nuomone, nedidelio atstumo važiavimas negali būti prilyginamas automobilio vairavimui (t. 2, b. l. 29-30). Papildomų apklausų metu, 2019-07-19 ir 2019-08-28, A. S. parodė, kad įvykio dieną, nuo 14.30 val. iki 15.15 val., su kaimynu išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį. Po to alkoholio negėrė, dirbo buities darbus, apgirtęs nesijautė, priešingai, išgėręs alkoholio yra kur kas darbingesnis, nebejaučia sąnarių skausmų. Pripažino, kad norėjo perstatyti savo automobilį nuo kaimyno tvoros arčiau savo namo įvažiavimo (t. 2, b. l. 35-36, 43).
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino, parodė, kad automobilis su nuleistu ratu stovėjo išlindęs į gatvę. Pareigūnams pasakė, kad vartojo alkoholį pirmos dienos pusėje. Jo nuvažiuotas atstumas buvo apie 5 - 4 metrus atgal ir apie 1 m. į priekį. Važiavo prie pat kiemo vartų. Išlipęs iš automobilio ėjo namo. Automobilis stovėjo, nes buvo sugedęs. Buvo nuvežęs automobilį pas meistrus, jį partempė ir pastatė, bet ne tą pačią dieną, kai vyko įvykis. Tą dieną automobilį norėjo tik perstatyti. Tos dienos rytą atėjo kaimynas ir atsinešė 0,5 litro degtinės. Tą dieną iki 12 val. jis išgėrė iki 200 g. degtinės. Gerai jautėsi. Pastačius mašiną, einant link kiemo, privažiavo policininkai ir pasakė, kad jis niekur neitų. Pareigūnai paklausė, kodėl po Švėkšną važinėji. Jie matė, kad jis išlipo iš mašinos įsikibęs abiem rankomis į mašiną, nes jo kojos nelaiko. Vien todėl, kad jis yra neįgalus, jiems ir kilo įtarimas. Jis niekur nevažinėjo, nes automobilis buvo nevažiuojantis, pasibaigusi technikinė. Policininkai uždarė jį į mašinos galą dėl tapatybės patikrinimo. Po to nufilmavo, ar jis tiesiai eina ar ne. Buvo pasiūlymas pasitikrinti girtumą, tik kuriuo momentu nepamena. Posėdžio metu peržiūrėtoje vaizdo medžiagoje kaltinamasis patvirtino, kad nufilmuotas jis. Ką pareigūnai ten atliko nežino, gal ir blaivumo nustatymą. Žino tik, kad ėjo tiesiai 10 metrų ir pasiekė nosį pirštu, o ką jam aiškino nežino. Jis yra nerangus, dėl savo fizinės būklės. Testai buvo sudėtingi dėl jo fizinės ir psichinės būklės. Atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, nes jis nevairavo gatvėje. Pradėjo aiškintis su pareigūnais, kodėl jie teigia, kad jis važinėjosi po Švėkšną. Jis laikėsi nuomonės, kad nevairavo, tai kodėl turėjo tikrintis girtumą. Antrą kartą kai uždarė mašinos gale, nuvežė į policiją, kur jo prašymu iškvietė greitąją pagalbą. Automobilis priklausė jo dukros uošvei. Dabar jis priklauso jam, nes sutartį pasirašė prieš tą įvykį. Automobilis nieko vertas, jį reikėtų utilizuoti. Automobilis nepopuliarus, jo niekas neperka. Šiuo metu jis pagal sutartį priklauso jam, bet jo neregistruoja, nes neturi techninės apžiūros. Automobilis yra jo kieme, jis jį saugo. Mano, kad kelių metrų pavažiavimas tai nėra dalyvavimas viešajame eisme. Jis gyvena kaimo pakraštyje, aplink žmonių nėra. Gyvena iš neįgalumo pensijos 200 Eur ir tai vienintelės jo pajamos. Kaltinamojo įsitikinimu, toks įvykis atsitiko dėl jo sveikatos būklės, jis jautėsi diskriminuojamas. Jis neturi jokių problemų su alkoholiu, turi problemų tik su fizine ir psichine sveikata.
4. R. V., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausias patrulis, apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-07-07 su kolega važiavo patruliuodami. Švėkšnos miestelyje pastebėjo automobilį, kuris buvo išvažiavęs į gatvę, o pamatęs policijos pareigūnus, sugrįžo prie gyvenamo namo. Automobilį vairavo pagyvenęs vyrukas, vardo ir pavardės nepamena. Pradėjus bendrauti su vairuotoju, iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi pareigūnas įtarė, kad vairuotojas yra neblaivus, pasiūlė jam pasitikrinti girtumą. Vairuotojas kategoriškai atsisakė tikrintis, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnui sukėlė įtarimą, kad vairuotojas neblaivus, jo elgesys, parodymų keitimas, tai jis sakė, kad važiavo, po to sakė nevairavo automobilio, tai važiavo namo. Sakė, kad gėręs, bet negirtas, šiek tiek nerišli kalba. Vairuotojas nebuvo toks girtas, kad negalėtų pūsti į alkotesterį ir atlikti neblaivumo patikrinimą. Vairuotojas kategoriškai teigė, kad nevairavo, nors pareigūnai matė, kad jis buvo išvažiavęs apie 20-30 m. į gatvę (t. 1, b. l. 59).
5. R. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tą dieną patruliavo su kolega Švėkšnos miestelyje. Pamatė, kaip automobilis atsistūmė į gatvę ir pamatęs policijos pareigūnus vėl įvažiavo į savo kiemą. Sustabdžius vairuotojas lipo iš automobilio ir ėjo namo. Kokioje gatvėje buvo įvykis nepamena. Buvo nuvažiavęs atstumą nuo 40 iki 50 m. pagal vėžias. Automobilį vairavo kaltinamasis. Asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, nes iš jo sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis tikrintis blaivumą atsisakė. Pasitikrinti blaivumą siūlė apie 10 kartų ir išaiškino kas gresia už atsisakymą pasitikrinti. Matė, kad asmuo viską supranta, tačiau jis kategoriškai atsisakė tikrintis. Atliko blaivumo nustatymo aktą, pagal kurį kaltinamajam reikėjo paeiti tiesia linija, paliesti nosį pirštu atsimerkus, užsimerkus. Šį testą atliko jo kolega. Jis pats bendravo su kaltinamuoju ir jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, nereikėjo prieiti arti, kad užuosti. Kaltinamasis judėjo pagrindiniu gatvės keliu. Jis iš šalutinio kelio buvo išsistūmęs automobilį į pagrindinį kelią. Kaip išvažiavo iš pačio kiemo nematė. Matė kaip kelis metrus pavažiavo atgal ir pamatęs juos pavažiavo greitai į priekį. Nepamena, ar priekiu įsisuko į privatų kiemą. Pagal automobilio vėžias nuo gatvės iki kiemo galėjo būti apie 50 metrų. Ar buvo kokie judesiai, kurie keltų įtarimą, kad yra neblaivus, nepamena, tai turėtų būti nurodyta tarnybiniame pranešime. Sakė: „aš negėręs, kodėl turiu tikrintis“, o dėl sveikatos ar skundėsi nepamena. Jeigu būtų prašęs iškviesti greitąją medicinos pagalbą būtų iškvietę.
6. O. R., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausias patrulis, apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirbo su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. V.. Važiavo gyvenamųjų namų kvartalu Švėkšnoje, gatvės nepamena ir pastebėjo automobilį, kuris važiavo atbulas žole, puse automobilio korpuso buvo ant žolės, kita pusė ant kelio. Atstumas tarp pareigūnų automobilio ir vairuotojo buvo apie 200 m., juos pamatęs vairuotojas pradėjo važiuoti į priekį. Policijos pareigūnai įsijungė šviesos ir garso signalus. Vairuotojas sustabdė savo automobilį ir išlipęs ėjo į savo kiemą. Paliepus vairuotojui atsisėsti atgal į automobilį, jis atsisėdo. Po to paprašė vairuotojo asmens dokumentų. Jis pateikė dokumentus ar draudimo ar kitus, nepamena. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį ir prieš kiek laiko, šis atsakė, kad vartojo alkoholį dieną. Pareigūnai pasiūlė vairuotojui pasitikrinti girtumą, bet vairuotojas atsisakė. Pareigūnai paaiškino atsakomybę, jei jis nesitikrins girtumo, bet vairuotojas vis vien atsisakė, nors ir ne vieną kartą buvo siūlyta ir prašyta pasitikrinti, bet vairuotojas vis tiek nepūtė į alkotesterį. Buvo pildomas blaivumo nustatymo aktas. Iš jo sklido alkoholio kvapas, judesiai ir toks vairavimas, sukėlė įtarimą, kad vairuotojas yra neblaivus. A. S. buvo tokios būsenos, kad galėjo tikrintis blaivumą ir pūsti į alkotesterį, jis nebuvo labai stipriai neadekvatus, tiesiog iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Negali tiksliai pasakyti kaip A. S. atlikinėjo neblaivumo nustatymo testą, visų aplinkybių nepamena (t. 1, b. l. 55).
7. O. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tą dieną patruliavo Švėkšnos miestelyje ir pamatė, kad automobilis, kurio markės neatsimena, puse korpuso važiavo atbuline eiga plentu, o kita korpuso puse žole. Sukėlė įtarimų, kad galimai neblaivus vairuotojas. Įsijungė garso ir šviesos signalus, prisivijo automobilį, per garsiakalbį nurodė vairuotojui sustoti. Jis greitai sustojęs išlipo iš automobilio ir ėjo greitu žingsniu į savo privatų kiemą. Automobilis liko stovėti gatvėje ant žolės ir asfalto. Kolega išlipęs iš tarnybinio automobilio paprašė vairuotojo atsisėsti atgal į automobilį. Vairuotojas sakė, kad jis nevairavo. Paprašė dokumentų. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus ar yra vartojęs alkoholį, pasakė, kad yra vartojęs jį prieš pietus ar ryte. Pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Bet jis sakė, kad nesitikrins. Pasitikrinti blaivumą siūlė ne vieną kartą, paaiškino, kas jo laukia už tai jeigu atsisakys tikrintis blaivumą. Įtarimą, kad vairuotojas neblaivus, sukėlė tai, kad jis važiavo puse automobilio korpuso žole, o kitu korpusu asfaltu ir juos pamačius greitai išlipo ir ėjo į savo kiemą, be to, bendraujant sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas buvo susijaudinęs, kalba trūkčiojanti. Nekoordinuoti judesiai pasireiškė skeryčiojimusi. Kaltinamasis važiavo pagrindiniu keliu, kokia gatvė neprisimena. Jis pavažiavo apie 5-6 metrus. Pavažiavo į priekį ir sustojo, automobilis nebuvo tvarkingai pastatytas. Automobilį paliko gatvėje, šalia privataus kiemo. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo kameros ir pokalbis su kaltinamuoju buvo fiksuojamas.
8. M. S., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kurį laiką pati naudojosi automobiliu „Lancia Lybra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ankstesnė savininkė S. S. buvo išregistravusi, o tėtis A. S. dar nepriregistravęs savo vardu. Automobilis buvo pirktas labai seniai, prieš 6 metus, o S. S. jį išregistravo 2019 metų birželio - liepos mėnesį. Minėta transporto priemonė buvo atiduota A. S., kuris įvykio metu buvo faktinis savininkas ir turėjo nuspręsti, ar tvarkys jį ir pasiliks sau, ar kažkam kitam perleis, o galbūt net sunaikins, kadangi minėtas automobilis buvo netvarkingas (t. 1, b. l. 45).
9. M. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad automobilis priklauso jos tėčiui, nes jis jį įsigijo iš jos draugo mamos. Įsigijo prieš du mėnesius iki įvykio, tai galėjo būti 2019 m. gegužės ar birželio mėn. Kodėl neužregistravo automobilio savo vardu nežino. Automobilis turėjo kelis trūkumus, yra su tuo automobiliu važiavusi. S. S. įsigijo tą automobilį prieš tris metus už 800 Eur. Dabar jis vertas gal apie 400 – 500 Eur. Tėtis turi neįgalumą. Ar tėtis piktnaudžiauja alkoholiu nežino, nes su juo negyvena. Įvykio dieną automobilis priklausė jos tėčiui.
10. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2019-07-07 tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2019-07-07, apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje, buvo sustabdytas automobilis „Lancia Lybra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. S., kuriam nustatyti neblaivumo požymiai, vengė neblaivumo patikrinimo. Automobilis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra (t. 1, b. l. 1, 27).
11. 2019-07-07 Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2019-07-07, 17.55 val., A. S., kuriam nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai – vengė neblaivumo patikrinimo (t. 1, b. l. 29).
12. 2019-07-07 sprendimu A. S. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (t. 1, b. l. 28).
13. Skaitmeninė laikmena su įrašais darytais pareigūnų Body cam4 kamera (t. 1, b. l. 63-66). Vaizdo įrašai peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu : įrašo 4 failuose, kurių pirmojo pradžios laikas ir data 2019-07-07, 17.22 val., užfiksuota, kad A. S. teigia, jog užvedė automobilio variklį, 10 m važiavo, neigia važiavęs į gatvę, nurodo, kad prieš 3 val. išgėręs su kaimynu, po to atsisako pūsti į alkotesterį. Kai pareigūnas aiškina apie baudžiamąją atsakomybę dėl vairavimo neblaiviu, dėl atsisakymo tikrintis neblaivumą, A. S. tvirtina, jog norėjo tik perstatyti automobilį, kad galėtų išvažiuoti, jog tik 5 m pavažiavęs, kad praeityje jau buvo praradęs teisę vairuoti už vairavimą neblaiviu, o alkoholį geria, kad neskaudėtų sąnariai ir nekreipia dėmesio į pareigūnų raginimus pūsti į alkotesterį. Po to tvirtina, jog važiavęs tik 3 m, po to pareiškia, jog nei kiek nevažiavęs, kad savo gyvenime nėra važiavęs neblaivus. Po to pripažįsta, kad išgėrė alkoholio, prisimena, kad buvo baustas dėl nustatyto 0, 47 prom. girtumo, po to vėl paneigia, kad vairavęs automobilį.
14. 2019-07-07 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 17, 18) ir jo prieduose-fotolentelėse (t. 1, b. l. 21-25) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini) bei automobilis „Lancia Lybra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su apgadinimais.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi pagal komentuojamame straipsnyje įtvirtiną dispoziciją, matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo esant vidutiniam neblaivumui; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vadinasi, atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.
16. Byloje nustatyta, kad kaltinamajam A. S. kaltinimai buvo pareikšti dėl vieno iš aukščiau paminėto alternatyvaus veiksmo – neblaivumo patikrinimo vengimo, kai buvo nustatyti aiškūs neblaivumo požymiai. Kaltinamasis, neigdamas savo kaltę, tvirtino, kad jis neturėjo jokios pareigos pasitikrinti neblaivumą, kadangi jis transporto priemonės nevairavo. Kaltinamojo įsitikinimo, transporto priemonės perstatymas (parkavimas) gatvėje negali būti laikomas vairavimu. Teismas, nesutikdamas su šiais kaltinamojo argumentais, visų pirma, pažymi, kad pats kaltinamasis, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 29-30, 35-36, 43), tiek teisiamajame posėdyje (2020-07-07 teisiamojo posėdžio protokolas ir garso įrašas), pripažino jog jo valdomas automobilis judėjo gatvėje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis detalizavo, kad jo nuvažiuotas atstumas galėjo būti apie 5 - 4 metrus atgal ir apie 1 m. į priekį. Tai, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis judėjo (manevravo) gatvėje parodė ir liudytojais teisiamojo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai O. R. bei R. V. (2020-07-07 teisiamojo posėdžio protokolas ir garso įrašas), kurie tokius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55, 59). Taigi yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis nors ir nedidelį atstumą, tačiau vairavo transporto priemonę „Lancia Lybra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju konkretus į priekį ir atgal (pa)važiuotų metrų skaičius ir tai, kaip šį manevravimą traktuoja pats kaltinamasis, teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.
17. Visų antra, pats kaltinamasis patvirtino įvykio dieną vartojęs stipraus alkoholio: ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad įvykio dieną, nuo 14.30 val. iki 15.15 val., su kaimynu išgėrė 0,5 litro talpos degtinės butelį (t. 2, b. l. 35-36, 43). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasi taip pat parodė, kad įvykio dienos rytą atėjo kaimynas ir atsinešė 0,5 litro degtinės, paaiškino, kad iki 12 val. kaltinamasis išgėrė iki 200 g. degtinės (2020-07-07 teisiamojo posėdžio protokolas ir garso įrašas). Teisimajame posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. V. parodė, kad kaltinamajam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, nes iš jo sklido alkoholio kvapas. Šis liudytojas paaiškino, kad pasitikrinti blaivumą kaltinamajam siūlė apie 10 kartų, taip pat išaiškino, kas gresia už atsisakymą pasitikrinti, matė, kad jis viską supranta, tačiau kategoriškai atsisakė tikrintis. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas kitas pareigūnas – O. R., kuris paaiškino, kad bendraujant su vairuotoju (kaltinamuoju), nuo jo sklido alkoholio kvapas, o paklausus, ar yra vartojęs alkoholį, pasakė, kad yra vartojęs jį prieš pietus ar ryte, pareigūnas jam siūlė pasitikrinti blaivumą, siūlė ne vieną kartą ir paaiškino, kas jo laukia už tai jeigu atsisakys tikrintis blaivumą. Liudytojas O. R. paaiškino, kad įtarimą, kad vairuotojas neblaivus, sukėlė tai, kad jis važiavo puse automobilio korpuso žole, o kitu korpusu asfaltu, o pamačius pareigūnus greitai išlipo ir ėjo į savo kiemą, be to, bendraujant sklido alkoholio kvapas, vairuotojas buvo susijaudinęs, kalba trūkčiojanti, jo nekoordinuoti judesiai pasireiškė skeryčiojimusi (2020-07-07 teisiamojo posėdžio protokolas ir garso įrašas). Pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su siūlymu kaltinamajam pasitikrinti neblaivumą, leidžia įsitikinti ir teisiamojo posėdžio metu persiūrėti vaizdo įrašai, daryti pareigūnų Body cam4 kamera (t. 1, b. l. 63-66). Kaltinamasis patvirtino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas jo asmuo.
18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyta, kad, ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą (2.1. punktas); neadekvačią elgseną (2.2. punktas); nerišlią kalbą (2.3. punktas); nekoordinuotus judesius (2.4. punktas). Šios Metodikos 3 punkte numatyta, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl asmens sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos (3.1. punktas); ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (3.2. punktas) (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-11-20 įsakymo Nr. V-1312 redakcija).
19. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2019-07-07, 17.55 val., A. S., kuriam nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (1.1. punktas), neadekvati elgsena (1.2. punktas), nekoordinuoti judesiai (1.4. punktas), taip pat užfiksuota, kad šis asmuo vengė neblaivumo patikrinimo (t. 1, b. l. 29). Kaltinamasis, nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, teigė, kad jis dėl savo negalios yra nerangus, tačiau testo reikalavimus eiti tiesia linija pėda po pėdos ir pirštu pataikyti į nosies galą atliko gerai.
20. Tačiau akcentuotina tai, kad policijos pareigūnai, be kitų nustatytų neblaivumo požymių, užfiksuotų 2019-07-07 neblaivumo nustatymo akte, visų pirma, nustatė esminį neblaivumui būdingą požymį – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Policijos pareigūnai tam, kad įvertintų, ar vairuotojas iš tiesų yra blaivus, įvykio vietoje turėjo su savimi alkotesterį ir nustatę bent vieną neblaivumo požymį, turėjo galimybę objektyviai nustatyti jo neblaivumą specialiai tam skirtu prietaisu. Vien tai, jog iš kaltinamojo sklido alkoholio kvapas ir tai, kad pats kaltinamasis pripažino tą pačią dieną vartojęs stipraus alkoholio (degtinės), sudarė vienareikšmišką pagrindą policijos pareigūnams tikrinti nuteistojo, kaip vairuotojo, blaivumą. Todėl spręsti, kad reikalavimo eiti tiesia linija (pėda po pėdos) ir pirštu pataikyti į nosies galą įvykdymas eliminavo kaltinamojo, kaip vairuotojo pareigą, pasitikrinti neblaivumą nėra pagrindo.
21. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020-06-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-130-606/2020).
22. Šiuo atveju teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, tarp kurių ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, leidžia nustatyti, kad pareigūnai siūlė nuteistajam pasitikrinti neblaivumą, tačiau pastarasis atsikalbinėjo ir su tokiu siūlymu nesutiko. Policijos pareigūnai taip pat kaltinamajam, paaiškino, kokias pasekmes sukels atsisakymas pasitikrinti neblaivumą (t. y., kad kaltinamasis bus sulaikytas, pristatytas į areštinę, bus pradėta baudžiamoji byla). Taigi nėra abejonės, kad kaltinamasis suprato siūlymo pasitikrinti neblaivumą esmę ir svarbą, tačiau pasitikrinti neblaivumą specialių prietaisu – alkotesteriu vengė.
23. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama A. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti, t. y., kad policijos pareigūnams nustačius transporto priemonės vairavimo faktą ir vairuotojo neblaivumo požymius bei pareikalavus pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, kaltinamasis A. S. patikrinimo vengė, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
24. Be to, teismas, atsižvelgdamas į šiame nuosprendyje nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad nenustačius konkretaus kaltinamojo A. S. neblaivumo laipsnio byloje nagrinėjamo įvykio metu, nėra pagrindo pripažinti, kad A. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietojo vairavo transporto priemonę „Lancia Lybra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Dėl bausmės skyrimo
25. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos tokios sankcijos – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
26. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančiu aplinkybių nenustatyta (BK 59 ir 60 straipsniai). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis , apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 183), daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už nusižengimus, susijusius su kelių eismo reikalavimų nepaisymu ir alkoholio vartojimu (t. 1, b. l. 176-182), seniūnijos charakterizuojamas iš esmės teigiamai: vedęs, turi neįgalumą, nedirbantis, vaikai sulaukę pilnametystės, seniūnijoje dėl kaltinamojo elgesio nusiskundimų negauta (t. 1, b. l. 110).
27. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taikant MGL dydį, galiojantį nuo 2018-01-01, t. y. 1 MGL = 50 Eur). Teismo vertinimu, šiuo atveju baudos dydžio nustatymui reikšmingos ir turtinio pobūdžio pasekmės, kylančios kaltinamajam, jo atžvilgiu taikius baudžiamojo poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) konfiskavimą.
28. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019-07-07 (17.55 val.) iki 2019-07-08 (11.23 val.), t. y., dvi dienas (t. 2., b. l. 56) todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
29. Teismas taip pat sprendžia, kad savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį ir jo finansines galimybes, nulemtas jo sveikatos būklės (kaltinamasis yra nedirbantis, turi neįgalumą) nustatytinas 5 mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise
30. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, suvokdamas, kad yra vartojęs alkoholio ir žinodamas, jog tokios būklės yra draudžiama vairuoti transporto priemones, dalyvavo eisme (viešoje gatvėje bandė perstatyti automobilį), be to, nusikalstamą veiką kaltinamasis baigė ne savo noru, o pareigūnams pastebėjus pavojingą vairavimą, vadinasi, tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamasis galėjo sukelti vairuodamas automobilį tokios būklės.
31. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
32. Byloje surinkti įrodymai, tarp kurių ir baustumo administracine tvarka duomenys (kaip minėta kaltinamasis jau anksčiau baustas už nusižengimus, susijusius su kelių eismo reikalavimų nepaisymu ir alkoholio vartojimu, t. 1, b. l. 176-182), necharakterizuoja kaltinamojo, kaip teigiamo kelių eismo dalyvio, be to, pastarasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailesčio neišreiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.
33. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimo (t. 2, b. l. 59-60), kuriuo paskirtos kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-07-08 (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Dėl turto konfiskavimo
34. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė, kuri priklauso kaltininkui turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (žr. pvz., kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose 2K-80-511/2018; 2K-80-511/2018).
35. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Lancia Lybra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra pats kaltinamasis A. S. (t. 1, b. l. 74). Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo poziciją dėl padarytos nusikalstamos veikos, jam skirtos baudos, artimos minimaliam įstatyme numatytam dydžiui sumą, o taip pat į VšĮ „Emprekis“ pateiktą analogiškos transporto priemonės Lietuvos Respublikoje vertinimą – 970 Eur (t. 1, b. l. 77), teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra nėra jokio pagrindo spręsti BK 72 straipsnio nuostatų taikymas galėtų būti neproporcingas A. S. atžvilgiu. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad turto konfiskavimas galėtų būti netaikomas remiantis proporcingumo kriterijais, todėl transporto priemonę „Lancia Lybra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotina(BK 72 straipsnis).,
36. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas (t. 2, b. l. 59-60, 62-63) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
37. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro 2019-07-22 nutarimu (t. 1, b. l. 78-79) paskirtas ir 2020-07-07 teismo nutartimi (t. 2, b. l. 102-103) pratęstas transporto priemonės „Lancia Lybra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikinas nuosavybės teisės apribojimas – paliktinas iki nuosprendžio dalies, susijusios su šios transporto priemonėms konfiskavimu, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti konfiskavimą – panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. S. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-07-07 17.55 val. iki 2019-07-08 11.23 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 56 MGL (2 800 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801), o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą pristatyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei (Šilutė, Martyno Jankaus g. 4). Nuteistajam nesumokėjus baudos per nurodytą terminą ir nepateikus Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.
Paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-07-08.
Transporto priemonę „Lancia Lybra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią A. S., perduotą saugoti pačiam kaltinamajam A. S., konfiskuoti.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro 2019-07-22 nutarimu paskirtą ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-07-07 nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei „Lancia Lybra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalies, susijusios su šios transporto priemonėms konfiskavimu, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti turto konfiskavimą – panaikinti.
A. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.