- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- 1S-563-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00641-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- B. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam B. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. B. S. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 12 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu B. S. paskirta 12 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.2. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi ištaisytos Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties aprašomoje ir rezoliucinėje dalyse padarytos klaidos, nurodant, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu B. S. paskirta 12 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punkte ir 9 dalimi, bendrinama su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 12 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 7 d.
3. Komisija 2019 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam B. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2019 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į tai, jog B. S. praeityje teistas 3 kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskutinį kartą jis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, pataisos namuose jis nedirbo, buvo 8 kartus baustas drausmine tvarka. Teismas konstatavo, jog nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad B. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė.
5. Nuteistasis B. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pritaikant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, numatytas Komisijos nutarime.
Atsiliepimas
5.1. Visų pirma, skunde kritikuojama Komisijos nario atskiroji nuomonė ir prokuroro apylinkės teismui pateiktas atsiliepimas. Teigiama, jog Komisijos nario nuomonė „persikėlė“ į prokuroro pateiktą atsiliepimą, o vėliau ir į skundžiamą nutartį. Tokiu būdu buvo sąmoningai formuojamas neobjektyvus neigiamas nusistatymas nuteistojo atžvilgiu. Atskiroji nuomonė yra nepagrįsta įrodymais, neaišku ką Komisijos narys norėjo pasakyti kalbėdamas apie tariamą manipuliavimą liga, tariamą neigiamos įtakos darymą kitiems nuteistiesiems, nurodydamas tariamą motyvą, jog nuteistasis neteikė apie save teisingų duomenų, nepaaiškindamas kokių duomenų nuteistasis neteikė. Anot nuteistojo, suprasti vieno iš Komisijos nario atskirojoje nuomonėje išdėstytų pasisakymų neįmanoma be atskiro nurodytų aplinkybių tyrimo ir aptarimo. Šio Komisijos nario nuomonė prieštarauja kitų Komisijos narių nuomonei, todėl teismas prieštaravimus privalėjo pašalinti. Nurodytas visiškai naujas aplinkybes, žinomas tik vienam Komisijos nariui, teismas turėjo tirti išsamiai, o ištyręs privalėjo pateikti argumentuotą Komisijos nario nuomonės vertinimą, tačiau to nepadarė. Daroma prielaida, kad komisijos narys savo neobjektyviu pasisakymu padarė įtaką prokurorui ir teismui. Nuteistojo teigimu, prokuroras pateikė procese nereglamentuotą dokumentą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1, 2 dalis prokuroro atsiliepimai neteikiami. Akivaizdu, kad aptariamų įstatymu nereglamentuotų „raštų“, „atsiliepimų“ forma teismas patyrė tiesioginį neigiamos nuomonės formavimą apie nuteistąjį ir tokiomis aplinkybėmis likti objektyviam teismui nepavyko. Nuteistojo teigimu, kad teismas buvo neobjektyvus jo atžvilgiu, matyti ir iš teismų praktikos, formuojamos spendžiant klausimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pavyzdžiui, Viliaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. T-1296-486/2018, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą patvirtino esant net dviem atskirosioms Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narių nuomonėms, kai nuteistasis nebuvo atlyginęs nemažų finansinių įsipareigojimų, nelankė reabilitacijos programų, kai prieš tai taip pat buvo 3 kartus teistas ir turėjo neaiškią poziciją dėl intensyvios priežiūros, piktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nebuvo ir aiškios pažangos mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką.
5.2. Kad teismas nebuvo objektyvus ar atidus jo atžvilgiu, nuteistojo B. S. nuomone, rodo ir kita grubi teismo klaida. Teismas iki šiol, pažeisdamas procesinius terminus ir kitas teisės normas, nėra priėmęs nutarties dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 2019 m. birželio 10 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, nes nutartimi atsisakė tvirtinti neegzistuojančios įmonių registre įmonės „Kybartų pataisos namų“ 2019 m. birželio 10 d. nutarimą. Kai tokius įrašus nutarties rezoliucinėje dalyje padaro ypatingai aukštos kvalifikacijos įstaiga – teismas, tai negali būti laikoma apsirikimo klaida, tai turi būti vertinama kaip bylos išnagrinėjimas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai.
5.3. Nuteistasis nurodo sutinkantis, kad jis praeityje buvo teistas, be to, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, anot nuteistojo, žemesnės instancijos teismas, pabrėždamas šiuo faktus, neatskleidė visos jų esmės. Teismas nenurodė, jog lygtinio paleidimo laikotarpiu bei laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu jis naujų nusikaltimų nepadarė, kas suteikia pagrindą manyti, kad nuteistasis nenusikals ir šio lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, jog nusikaltimus jis padarė būdamas sveikas ir jauno amžiaus, o šiuo metu jis yra neįgalus, subrendęs 50 metų vyras, kuriuo tikėti ir pasitikėti galima kur kas labiau, negu jaunystėje.
5.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, jog Komisijos ir teismo išvados iš esmės skiriasi. B. S. manymu, aukštesnės instancijos teismas turėtų vadovautis būtent Komisijos išvadomis, nes dauguma jos narių yra pataisos įstaigos darbuotojai, nuteistąjį pažįstantys geriau. Tik Marijampolės pataisos namų administracijos Kybartų sektoriaus pareigūnams ir tarnautojams gali būti tiksliai žinoma, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad Komisija padarė teisingas išvadas.
5.5. Skunde taip pat teigiama, jog žemesnės instancijos teismas tarsi antrą kartą teisia nuteistąjį už tas pačias nusikalstamas veikas, kadangi sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą motyvuoja likusios neatliktos bausmės dalies dydžiu. Nuteistasis pažymi, jog BVK 157 straipsnio 2 dalies 1-2 punkto taikymui reikšmės likusios neatliktos bausmės dalis neturi, jei nuteistasis yra atlikęs įstatymu nustatytą paskirtos bausmės dalį.
5.6. Kritikuodamas skundžiamą nutartį, B. S., be kita ko, nurodo ir tai, jog teismas nepažymėjo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų dalį - 20 balų, sudaro statiniai balai, kurie niekada nepasikeis. Teismas taip pat nepažymėjo, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, buvo 9 kartus skatintas, yra padengęs įsiskolinimus pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus. Be to, teismas pabrėžė, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, nedirbo, tačiau net neužsiminė, jog galimybės dirbti jis neturėjo dėl objektyvių priežasčių - darbas jam nebuvo pasiūlytas ir negali būti pasiūlytas, kadangi jis yra neįgalus, o pataisos namuose darbo vietos neįgaliesiems nėra pritaikytos. B. S. skunde pažymi ir tai, jog bausmės atlikimo laikotarpiu jis nevartojo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų. Šios aplinkybės, anot nuteistojo, buvo nepagrįstai sumenkintos priimant skundžiamą nutartį. Teismas taip pat netyrė jo pozicijos dėl intensyvios priežiūros, apie tai net neužsiminė nutartyje. Teismas neištyrė to, kad nuteistasis buvo išreiškęs oficialų prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir buvo atlikęs visus veiksmus priklausančius nuo jo valios, to, kad pareigūnai nustatė, jog intensyvi priežiūra gali būti vykdoma nuteistojo sutuoktinės gyvenamosios vietos adresu, bei nepasidomėjo, kodėl dokumentai dėl intensyvios priežiūros taikymo nebuvo pateikti Komisijos posėdžio, vykusio 2019 m. birželio 10 d., metu, bei teismui. Teismas taip pat nesiaiškino, kodėl atskirąją nuomonę pareiškęs Komisijos narys melagingai ir subjektyviai nurodė, kad „nuteistojo elgesys į priežiūrą yra neigiamas, ciniškas“. Melagingai jis nurodė ir kitas aplinkybes.
5.7. Apibendrindamas nuteistasis nurodo, jog visos aplinkybės, susijusios su materialinių ir procesinių teisės normų taikymo pažeidimais, turi būti vertinamos jo naudai, o žemesnės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir priimta nauja nutartis, kuria Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas.
6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo B. S. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis B. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant B. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Šiuo atveju būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteisto asmens pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą.
10. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog B. S. daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama manyti, jog, paleistas lygtinai, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas B. S. daromą pažangą, apylinkės teismas visiškai pagrįstai vertino tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nedirbo, kadangi darbinių įgūdžių stoka gali apsunkinti nuteistojo galimybę įsidarbinti ir išėjus į laisvę, o galimas finansinis nestabilumas gali būti vienas iš veiksnių, paskatinsiančių jį nusikalsti ir ateityje. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis prieš pats patekdamas į pataisos namus nedirbo, nors nėra itin jauno amžiaus, iki bausmės atlikimo buvo dirbęs tik apytiksliai vienerius metus. Taigi, nuteistojo laisvėje įgyta darbinė patirtis buvo itin menka, didesnės darbo patirties, kaip jau minėta, jis neįgijo ir įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis skunde nurodo esantis nedarbingas, ką iš dalies patvirtina socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė neleidžia kategoriškai teigti, jog B. S. dėl savo sveikatos būklės tikrai negalėjo dirbti pataisos namuose, kadangi nuteistasis nedarbingas yra tik iš dalies, o ne visiškai. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad nuteistasis būtų domėjęsis galimybe bausmės atlikimo vietoje gauti jo sveikatą atitinkantį darbą. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis yra nurodęs, jog, išėjęs į laisvę, jis žada atidaryti įmonę arba prekiauti turgavietėje. Pastarasis darbas reikalauja fizinių jėgų. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog B. S. nustatytas dalinis nedarbingumas yra tik pretekstas nedirbti bausmės atlikimo vietoje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismui pateiktoje teikimo nagrinėjimo medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistasis, būdamas pataisos namuose, rodė iniciatyvą įgyti profesinį išsilavinimą, kas taip pat galėtų padidinti jo šansus ateityje įsitvirtini darbo rinkoje.
11. Žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti B. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo net 8 kartus baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu už vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų pažeidimus jam paskirtų galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau tai nereiškia, jog praeityje bausmės atlikimo metu padaryti pažeidimai turėtų būti visiškai sumenkinami ir į juos neturėtų būti atsižvelgiama, darant išvadas dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteisto asmens pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Be to, duomenys apie nuteistojo padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus kelia pagrįstas abejones dėl jo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.
12. Apygardos teismas, vertindamas nuteistojo B. S. daromą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atkreipia dėmesį į šios rizikos vertinimo rezultatus bei nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksnius. B. S. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistajam, net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo programose, vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo būdas ir savikontrolės problemos. Nors vienas iš nustatytų kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksniai apima praeityje įvykusius, su nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, kurių nuteistasis jau negali pakeisti, tačiau likusieji kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos savo dedamomis pastangomis nuteistasis gali panaikinti. Panaikinus bent dalį kriminogeninių veiksnių, pakistų ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateikiamų duomenų, šiuo metu nuteistasis vis dar priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei (64 balai iš 168 galimų). Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad dalį šių balų - 20, sudaro statiniai balai, kurie bausmės atlikimo metu jau nesikeis, tačiau pažymėtina, jog, vis tik, didesnę nuteistajam nustatytų balų – 44, sudaro dinaminiai taškai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis būtų priskiriamas vidutinei, o ne žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, net ir tuo atveju, jei išimtinai būtų vertinami tik jam nustatyti dinaminiai balai. Toks didelis nuteistajam nustatomų dinaminių balų skaičius, teisėjų kolegijos nuomone, vienareikšmiškai leidžia spręsti, jog B. S. daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pakankama jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Abejoti tuo, jog B. S., išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, neabejotinai verčia ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys. Pavyzdžiui tai, kad nuteistasis iki šiol pasirenka situacijas, padidinančias jo pakartotinio nusikalstamumo riziką, be to, labiau vertina greitą veikimą, kas rodo, jog nuteistasis nėra linkęs apgalvoti savo būsimo elgesio pasekmių.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti B. S. lygtinio paleidimo institutą, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ankstesnius nuteistojo teistumus, bei tai, kad šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę jis, be kita ko, atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudymą), be to, jo atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors tiek padarytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas ir paskirtos ir neatliktos bausmės dydis, tiek ankstesni teistumai bei nepateisintas teismo pasitikėjimas, taikant nuteistajam lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo institutus, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kaip teigiama B. S. skunde, kadangi, svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Be to, apygardos teismo manymu, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, kartu vertinant ir 10-12 šios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje B. S. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.
14. Tokių išvadų kontekste B. S. skundo argumentai, kad jis bausmės atlikimo metu buvo 9 kartus skatintas, be to, padengė visus įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus, gautus pataisos įstaigoje, taip pat bausmės atlikimo vietoje nevartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, jog jis nevartojo ir alkoholio, kadangi alkoholio vartojimo pataisos namuose 2012 m. faktas buvo užfiksuotas medicininiuose dokumentuose), nėra pakankami žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam B. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui.
15. Nuteistojo skunde teigiama, jog apygardos teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, turėtų vadovautis Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, kadangi būtent jos nariai, pažįstantys nuteistąjį, sugeba objektyviausiai ir geriausiai įvertinti jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija sutikti negali. Pažymėtina, jog Komisija sprendimą taikyti (ar netaikyti) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priima atsižvelgdami ne į Komisijos narių turimas bendro pobūdžio žinias apie nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu. Tokį sprendimą ji priima iš esmės vertindama nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, t. y. tuos pačius duomenis, kurie yra pateikiami ir apylinkės teismui. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog B. S. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, šiuo atveju padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė B. S. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl jos nuomone, aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis dar nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksnius, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą ir kitas šioje nutartyje akcentuotas aplinkybes. Dėl to sutikti, jog Komisija objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.
16. Atsakydama į skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apygardos teismui pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje nuteistojo minima vieno iš Komisijos nario atskiroji nuomonė nėra pateikta. Jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad kažkuris iš Komisijos narių pateikė atskirąją nuomonė, nėra ir Komisijos 2019 m. birželio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) posėdžio protokole, nors Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154, 35 punkte numatyta, kad jeigu dėl komisijos sprendimo komisijos narys pareiškia atskirąją motyvuotą nuomonę, ji įrašoma posėdžio protokole. Kita vertus, net jei tokia atskiroji nuomonė ir buvo pateikta apylinkės teismui, pastarasis neturėjo pareigos pasisakyti dėl joje išdėstytų teiginių bei padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo, kadangi apylinkės teismas, nagrinėdamas klausimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, patikrina tik Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, įvertindamas, ar jame išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, ar buvo tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
17. Jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti ir nuteistojo skundo teiginiai, jog jis buvo pateikęs sutikimą, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, tačiau šis sutikimas nepasiekė Komisijos narių bei apylinkės teismo. Priešingai, B. S. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nori būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros. Kita vertus, ši aplinkybė jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui taip pat neturi, kadangi lygtinis paleidimas, nepaisant to, ar nuteistasis yra išreiškęs sutikimą, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, ar ne, gali būti taikomas tik tada, kai nuteistojo daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. O šiuo atveju to konstatuoti negalima.
18. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su B. S. pozicija, jog apylinkės teismas buvo neobjektyvus jo atžvilgiu. Šį skundo argumentą nuteistasis bando pagrįsti motyvais, kurie niekaip nepatvirtintina išankstinio teismo nusistatymo jo atžvilgiu. Vien tai, kad apylinkės teismui buvo pateiktas prokurorės atsiliepimas, kuriame ji prašė netvirtinti Komisijos nutarimo bei išdėstė aplinkybes, kurios, jos manymu, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nesuteikia jokio pagrindo daryti net menkiausios prielaidos, kad tokio atsiliepimo pateikimas turėjo įtakos nepalankaus nuteistajam sprendimo priėmimui. Teismo šališkumo nepagrindžia ir tas faktas, kad šioje byloje, priešingai nei byloje Nr. T-1296-486/2018, buvo atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog nuteistojo minimos bylos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai (pavyzdžiui, nuteistasis B. S. yra priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, tuo tarpu nutartyje, priimtoje byloje Nr. T-1296-486/2018, nurodoma, jog nuteistasis R. D. priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, ir t. t.), todėl atitinkamai nėra pagrindo tvirtinti, jog nuteistojo B. S. atžvilgiu turėjo būti priimtas sprendimas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kaip tai buvo padaryta minimoje byloje.
19. Nuteistojo skunde pagrįstai teigiama, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nurodė atsisakantis tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kai šį nutarimą iš tiesų priėmė Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, neteisingas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pavadinimo nurodymas nutarties rezoliucinėje dalyje šiuo atveju yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, kuri skundžiamo procesinio sprendimo turinio ir esmės nekeičia, todėl yra taisytina vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi. Nors nuteistasis tvirtina, kad ši klaida patvirtina tai, kad byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, pilnutinai neištyrus visų aplinkybių, reikšmingų teisingam procesiniam sprendimui priimti, su tokia B. S. pozicija sutikti negalima. Iš skundžiamos nutarties įžanginės bei aprašomosios dalių matyti, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas B. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertino būtent Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne kokį tai kitą nutarimą.
20. Apibendrinant konstatuojama, jog teisėjų kolegija, įvertinusi aktualią medžiagą, charakterizuojančią B. S. pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje, taip pat atsižvelgdama į tai, jog jis nusikalto ir buvo nuteistas ne pirmą kartą, jo įvykdyti nusikaltimai tik sunkėjo, sutinka ne su Komisijos sprendimu taikyti B. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o žemesnės instancijos teismo išvadomis, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl B. S. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 361 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo B. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartį.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, pirmąją rezoliucinės dalies pastraipą išdėstant taip:
atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam B. S., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.