Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-188/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-03-02Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-363-503/2019Nutartis · 2019-06-26Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-23Kauno apygardos teismas
  4. TS-70-564/2020Nutartis · 2020-08-04Marijampolės apylinkės teismas
  5. TS-92-537/2021Nutartis · 2021-06-03Marijampolės apylinkės teismas
  6. T-3-564/2023Nutartis · 2023-01-05Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
1A-188/2012
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00641-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Algimantas Venckus, Valdimaras Bavėjanas, Svajūnas Knizleris (pran.)
Nuteistasis
B. S.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-188/2012Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00641-2010-3 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 1.2.3.1. (S)LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjas),teisėjų Valdimaro Bavėjano, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Virginijui Sabučiui,gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo B. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė B. S. paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų aštuoniems mėnesiams.

Iš B. S. priteista: 3983,30 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. S. naudai; 4433,52 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 7 d. apie 16.15 val. prie IĮ „E“ (duomenys pakeisti) alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia iš keršto, kad anksčiau buvo sumuštas, sudavė peiliu vieną smūgį A. S. į pilvo sritį, tuo padarydamas jam durtinę–pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą su kepenų pažeidimu. Tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, šoku, abipusiu plaučių uždegimu ir ūmiu plaučių funkcijos nepakankamumu. Dėl to nukentėjusysis 2010-07-15 ligoninėje mirė. Tokiu būdu B. S. tyčia nužudė A. S. .

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis B. S. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendį ir sušvelninti bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalį, taip pat galutinę subendrintą bausmę.

Nuteistasis B. S. tvirtina, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino veikos padarymo motyvus bei tikslus ir neteisingai nustatė tyčios rūšį, nes jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis) ir tik pasikėsino į žmogaus gyvybę (BK 22 straipsnio 1 dalis) – peiliu durdamas nukentėjusiajam į pilvo sritį jis suvokė nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y., kad bus sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir tokių padarinių norėjo, tačiau tikslo nužudyti nukentėjusįjį neturėjo ir tokių pasekmių nenumatė. Jis norėjo tik pamokyti pastarąjį už tai, kad jį anksčiau buvo sumušęs. Tai, nuteistojo manymu, patvirtina sužalojimo lokalizacija pilvo, o ne krūtinės srityje, taip pat ta aplinkybė, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto, o po kelių dienų. Be to apygardos teismas nepakankamai įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visos šios pirmiau išvardintos aplinkybės, nuteistojo nuomone, rodo mažesnį jo veiksmų pavojingumo laipsnį ir sudaro pagrindą skirti jam laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytai minimaliai šios bausmės ribai.

Šalies argumentai

B. S. teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą“ 3.1.12 punkto nuostatomis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 str.), nes nuosprendyje nenurodė, kurios BK 54 straipsnyje nurodytos, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir kaip nulėmė bausmės rūšį ir dydį, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos motyvą ir tikslus.

Nuteistasis tvirtina, jog apygardos teismas, bendrindamas keliais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl už šias veikas paskirtas bausmes teismas turėjo bendrinti ne dalinio sudėjimo, o bausmių apėmimo būdu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo B. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam B. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis B. S. .

Taip pat apygardos teismas nuteistajam B. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė tinkamą bausmę bei teisingai ją subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė tinkamą subendrintą galutinę bausmę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo B. S. apeliaciniame skunde.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam B. S. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, B. S. padarė tyčinį nusikaltimą (tyčia nužudė kitą žmogų), kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis nukentėjusįjį A. S. nužudė iš esmės dėl žemų paskatų, t.y. iš keršto už ankstesnį jo sumušimą. Nusikaltimo padarymui nuteistasis panaudojo specialiai žaloti skirtą įrankį – peilį, kurį, pamatęs kieme stovintį nukentėjusįjį ir nutaręs jam atkeršyti, nuėjo ir atsinešė iš šalia esančių savo pažįstamo namų. Šiuo peiliu nuteistasis sudavė smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą, t.y. pilvą. Taigi, visos šios aplinkybės, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia B. S. , rodo didesnį jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnį. Nuteistasis apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog jis inkriminuotą nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tačiau būtent tokią B. S. tyčios rūšį nustatė apygardos teismas, konstatavęs, jog pastarasis, suduodamas peiliu nukentėjusiajam į pilvą, suvokė savo veiksmų keliamą pavojų kito asmens gyvybei, ir nors tiesiogiai tokių pasekmių nesiekė, bet sąmoningai leido joms kilti, ir šias aplinkybes teismas skirdamas bausmę įvertino. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo tyčios turiniu, nepasisako.

Skirdamas nuteistajam B. S. bausmę, apygardos teismas taip pat atsižvelgė į pastarojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: nuteistasis praeityje ne kartą teistas, šį nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, praėjus vos kelioms dienoms nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (t. 2, b.l. 149-150). Be to B. S. iki šio nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, ne kartą buvo baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 18, 31, 34-37). Taigi šiuo konkrečiu atveju ne tik B. S. padarytos veikos pobūdis, bet ir kiti jo asmenybę apibūdinantys duomenys rodo didesnį pastarojo pavojingumą visuomenei ir patvirtina, jog jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkęs daryti nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, o paskutinis padarytas labai sunkus nusikaltimas yra anksčiau susiklosčiusių jo antivisuomeninių nuostatų padarinys. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena nuteistojo B. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas nuteistajam B. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nežymiai viršijančią šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą jos vidurkį. Dar kartą atsižvelgti į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kurios tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo.

Neapgrįstas nuteistojo B. S. apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas, subendrindamas keliais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Kaip jau minėta, šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, B. S. padarė ankstesniu, t.y. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

BK 64 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad tuo atveju, kai naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę teismas gali bausmes tik visiškai arba iš dalies sudėti. Galimybė taikyti bausmių apėmimo būdą bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu numatyta tik vieninteliu atveju, t.y., kai už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (BK 64 straipsnio 5 dalis). Taigi, esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu B. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų aštuoniems mėnesiams, BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė, be to taikė nuteistajam palankesnį – dalinio bausmių sudėjimo būdą.

Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuteistajam B. S. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima šią bausmę, o taip pat ir nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę švelninti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Valdimaras BavėjanasJonas Algimantas Venckus