- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-265-932/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- N. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. teikimas ir nuteistajam N. M. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-236-1020/2016 N. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 11 d. Iš N. M. priteista atlyginti D. Š. 695,16 eurų turtinę žalą, B. E. – 4 665,59 Eur turtinę žalą.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-580-148/2016 buvo iš dalies tenkintas N. M. apeliacinis skundas, panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje N. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką padarė recidyvistas, kita nuosprendžio dalis nepakeista.
3. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 2-518 „Dėl nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, paleidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi“ N. M. 2020 m. liepos 9 d. buvo paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra.
Šalies argumentai
4. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau – probacijos tarnybos) 2020 m. rugsėjo 7 d. teikimu Nr. 55-14662 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi probacijos tarnybos teikimas buvo patenkintas ir N. M. pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai, atsiliepimo į skundą esmė
6. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, N. M. pateikė skundą, kuriuo prašo išsiaiškinti, ar žemesnės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo teikimą, ar įvykdė pareigą išsiaiškinti aplinkybes ir ar priimta nutartis yra teisinga. Pasak nuteistojo, teismas viso proceso metu vadovavosi tik probacijos pareigūno argumentais, kurie yra jį kaltinantys, tačiau ne visi yra tikslūs. Pažymi, kad jam nebuvo paskirtas gynėjas. Nuteistasis neneigia, kad gynėjas galimai tokiais atvejais ir nėra būtinas, tačiau vis tiek mano, kad teismas galėjo jį skirti. Anot nuteistojo, teismas nesiaiškino ginčytinų aplinkybių. Skunde išreiškiamas nepasitenkinimas, kad nagrinėjant teikimą teismo posėdyje nedalyvavo su juo bendravusi probacijos tarnybos pareigūnė. Nuteistasis kelia klausimą, kodėl buvo vadovautasi narkotikų testu, kuris atliktas netinkamai. Pabrėžia, kad nusikaltimų ir administracinių nusižengimų nedaro, dirba, dėl visų pažeidimų yra pateikęs pasiaiškinimus, lygtinio paleidimo terminas eina jau visai į pabaigą.
7. Probacijos tarnyba pateikė atsiliepimą į N. M. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Probacijos tarnyba pažymi, kad priežiūros laikotarpiu asmuo atsisakė dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, buvo nustatyti dienotvarkės pažeidimo atvejai, du kartus užfiksuotas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, 2020 m. rugsėjo 26 d. tikrinant, kaip nuteistasis laikosi dienotvarkės, nustatyta, kad asmens nėra gyvenamojoje vietoje, pastarasis telefonu neatsiliepė, pateisinamų priežasčių dėl pažeidimo nepateikė. 2020 m. spalio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad puolė probacijos tarnybos pareigūnus. Probacijos tarnybos specialistai siūlė nuteistajam pagalbą sprendžiant psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, tačiau asmuo problemos iš esmės nesprendė, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nenuvyko, sutartu laiku į elgesį keičiančią programą taip pat neatvyko, jo elgesys vartojant psichiką veikiančias medžiagas kelia grėsmę aplinkiniams.
III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Skundas atmetamas.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties, skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, probacijos tarnybos pateikta asmens byla, daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai tenkino probacijos tarnybos teikimą ir pasiuntė nuteistąjį N. M. atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.
9. BPK 360 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam, kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, probacijos sąlygas pakeičia arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad klausimus dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BPK 360 straipsnio 8 dalį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali, o, kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.
10. Nuteistasis skunde pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismo posėdyje nedalyvavo jo probaciją vykdžiusi probacijos tarnybos pareigūnė. Pasisakydamas dėl tokio teiginio, aukštesnysis teismas pažymi, kad nei teismas, nei probacijos tarnyba nėra pagal teisės aktus įpareigoti užtikrinti dalyvavimą būtent to pareigūno, kuris probacijos metu asmeniškai bendravo ir dirbo su nuteistuoju. Nors apylinkės teismo posėdžio metu nuteistasis reikalavo, kad į teikimo nagrinėjimą atvyktų su juo bendravusi probacijos pareigūnė, tačiau teismas motyvuota protokoline nutartimi jo prašymą atmetė (b. l. 10-14). Aukštesnysis teismas sutinka, jog kviesti į posėdį su nuteistuoju bendravusią probacijos tarnybos pareigūnę nebuvo pagrindo, kadangi visos teikimo nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės yra užfiksuotos probacijos tarnybos pateiktoje asmens byloje.
11. Skunde nuteistasis akcentuoja ir tai, kad nagrinėjant teikimą jam nebuvo paskirtas gynėjas. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad posėdyje dėl lygtinio paleidimo panaikinimo privalo dalyvauti tik probacijos tarnybos atstovas, tuo tarpu gynėjo dalyvavimas nagrinėjant tokį klausimą nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra nustatytas ir nė vienas iš BPK 51 straipsnyje išvardintų pagrindų, numatančių būtiną gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas neturėjo pareigos kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT) dėl gynėjo parinkimo ir jo dalyvavimo teikimo nagrinėjime užtikrinimo. Pats nuteistasis atitinkamai nesudarė jokios teisinių paslaugų teikimo sutarties su savo paties pasirinktu advokatu, savarankiškai į VGTPT dėl gynėjo nesikreipė, posėdžio metu nuteistasis nepareiškė, kad norėtų pasinaudoti advokato pagalba, todėl teikimas pagrįstai buvo išnagrinėtas gynėjui nedalyvaujant.
12. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymo) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos lygtinai iš pataisos namų paleistų nuteistųjų specialiosios pareigos, o būtent: 1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo taikytas pagal BVK 157 straipsnio 3 arba 4 dalį; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose; 3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas pataisos įstaigoje; 4) nesilankyti tam tikrose vietose; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų; 6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
13. Iš probacijos tarnybos teikimo matyti, kad prašymas panaikinti lygtinį paleidimą grindžiamas tuo, jog nuteistasis: a) be pateisinamos priežasties pažeidė intensyvios priežiūros sąlygas; b) grafike nustatytu laiku neatvyko į probacijos tarnybą; c) du kartus buvo teigiami narkotinių medžiagų vartojimo testai; d) nedalyvavo elgesį keičiančioje programoje. Apylinkės teismas tenkino šiais pažeidimais grindžiamą probacijos tarnybos teikimą. Nepaisant nuteistojo skunde išdėstytų argumentų, toks žemesniojo teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
14. Pažymėtina, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Lygtinio paleidimo taikymo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Piktybiškai nesilaikant paskirtų įpareigojimų ir nebendradarbiaujant su probacijos įstaiga, iš to kylanti atsakomybė tenka pačiam nuteistajam.
15. Dar prieš išleidžiant nuteistąjį N. M. iš Alytaus pataisos namų, buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, su kuriuo nuteistasis buvo supažindintas pasirašytinai (asmens bylos lapai 6-12). Šiame plane buvo pacituoti Probacijos įstatymo 14, 15, 26 ir 27 straipsniai, kuriuose yra įtvirtintos bendrosios ir specialiosios lygtinai paleistų probuojamųjų pareigos, draudimai ir pareigos tiems asmenims, kuriems taikoma intensyvi priežiūra. Šiame plane yra pažymėta, kad nuteistasis yra supažindintas su probacijos vykdymo ir vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis.
16. Nors nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki probacijos tarnybos kreipimosi su teikimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą praėjo tik nepilni du mėnesiai, per trumpą laiko tarpą nuteistasis spėjo ne kartą pažeisti probacijos sąlygas. Dėl daugumos padarytų pažeidimų nuteistasis pateikia paaiškinimus, tačiau jie nepateisina pastarojo elgesio dėl nusižengimų darymo. Antai, nuteistasis aiškina nustatytu laiku nebuvęs namuose, kadangi vedžiojo šuniuką, o šis pabėgo, sumaišė atvykimo į probacijos tarnybą dienas, tačiau tokie pasiteisinimai, ypač atsižvelgiant į N. M. teisinį statusą, nėra nei pagrįsti, nei priimtini, jie, be abejonės, parodo nuteistojo atsainų, lengvabūdišką požiūrį į nustatytų draudimų ir įpareigojimų laikymąsi.
17. Dėl nedalyvavimo elgesio pataisos programoje nuteistasis mėgina įtikinti, kad jis buvo suklaidintas probacijos tarnybos pareigūnų, tačiau teismas primena, jog pagal minėtą Probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį dalyvavimas elgesį keičiančiose programose yra viena iš nuteistojo, kuris yra paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, specialiųjų pareigų. Posėdžio metu probacijos tarnybos atstovas pabrėžė, kad elgesio programoje nuteistasis turėjo pareigą sudalyvauti, tokios pareigos nešalino pataisos įstaigoje pastarojo galimai lankytos ar išklausytos programos, nors šiuo atveju, sprendžiant iš N. M. pristatytų pažymėjimų, atlikdamas bausmę, jis elgesio pataisos programoje net ir nebuvo dalyvavęs (b. l. 10-14). Taigi nuteistojo atsisakymas dalyvauti elgesio pataisos programoje nėra niekaip objektyviai pateisinamas.
18. Probacijos metu nuteistasis buvo tikrinamas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Per gana trumpą laikotarpį net du kartus atliekant narkotikų vartojimo testą buvo gauti teigiami rezultatai, reiškiantys, kad asmuo yra vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pažymėtina, kad dar Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-236-1020/2016 charakterizuojant nuteistąjį buvo nurodyta, kad jis „lydimas priklausomybės vartoti narkotines medžiagas“. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šioje probleminėje srityje nuteistasis nepadarė reikiamos pažangos, problemos nepripažįsta, netgi kaltina probacijos tarnybos atstovus suklastojus antrojo narkotikų vartojimo testo rezultatus. Suprantama, kad tokie nuteistojo reiškiami kaltinimai vertinami kaip deklaratyvūs, pats nuteistasis nenurodo jokio racionalaus pagrindo, kodėl probacijos tarnybos atstovai turėtų klastoti testo rezultatus, nenustatytas joks probaciją vykdančių pareigūnų šališkumas ar bet koks asmeninis suinteresuotumas dėl sprendžiamo klausimo. Be to, po atlikto pirmojo testo nuteistasis pripažino, kad prieš savaitę „rūkė žolę“ (a. b. l. 54). Vadinasi, jis iš dalies ir pats neneigia padaręs grubų probacijos vykdymo sąlygų pažeidimą.
19. Galiausiai teismas atkreipia dėmesį ir į probacijos tarnybos atsiliepime nurodytas aplinkybes, t. y. 2020 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo metu nuteistasis N. M. nerastas gyvenamojoje vietoje, neatsiliepė telefonu, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nenuvyko, taip pat sutartu laiku neatvyko ir į elgesį keičiančią programą. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis ir toliau nedaro jokių išvadų, jo elgesys yra niekaip nepateisinamas ir leidžia spręsti apie nustatytų draudimų bei įpareigojimų sistemingą nesilaikymą ir ignoravimą, kaip matyti, pastarajam įtakos nepadarė netgi skundžiama nutartis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo. Nuteistasis piktybiškai ir grubiai pažeidė probacijos sąlygas, todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai panaikino lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiuntė N. M. atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama