Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turintis neįgalumą, administracine tvarka baustas, teistas:

1) 2003 m. birželio 30 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 20 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų;

2) 2004 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, mokytis ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros įstaigose;

3) 2005 m. balandžio 20 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (septynios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnį (trys nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

4) 2005 rugsėjo 15 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, 2005 m. gruodžio 7 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu 2005 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės ir 2003 m. birželio 30 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) 2006 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi subendrinus su 2005 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) 2007 m. gegužės 4 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo;

7) 2007 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, 2008 m. vasario 26 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų pagal BVK 157 straipsnį, neatlikus 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės,

8) 2010 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, atlyginti turtinę žalą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

9) 2010 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, bausmes subendrinus su 2010 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

11) 2011 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (šešios nusikalstamos veikos) ir BK 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

12) 2014 m. balandžio 15 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu, paskirta – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2011 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, įskaičius atliktas bausmes ir suėmime išbūtą laiką, atlikta 2015 m. sausio 14 d. (teistumas neišnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. spalio 28 d., apie 10⁴⁵ val., išlaužęs lango rėmą ir tokiu būdu įsibrovęs į UAB „S“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė UAB „S“ direktoriui D. Š. priklausantį juodos spalvos nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur, baltą belaidę kompiuterio pelę „APPLE“ su dėžute, kurios vertė 65,16 Eur, juodos spalvos išorinį kompiuterio diską „WD“ (su laidu prie kompiuterio), kurio vertė 100 Eur, vyrišką laikrodį, kurio vertė 300 Eur, juodos spalvos odinę piniginę su vizitinėmis kortelėmis, kurios vertė 30 Eur, vyriškus kvepalus 50 ml talpos buteliuke ir dėžutę su skutimosi peiliukais „Gillete“, kurie dėl mažareikšmiškumo nevertinami. Šiais veiksmais N. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, N. M., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. gruodžio 11 d., apie 12⁰⁰ val., užkišęs peilį ir išlaužęs lango rėmą, ir tokiu būdu įsibrovęs į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė svetimą, B. ir A. E. priklausantį turtą, t. y. fotoaparatą „CANON“, įdėtą į odinį juodos spalvos dėklą, kurio vertė 30 Eur, voką su 200 zlotų, kurie vagystės dieną, atitiko 45,82 Eur vertę, planšetinį kompiuterį „APPLE iPad“, kurio vertė 300 Eur, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 80 EUR vertės, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 150 Eur, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 100 Eur, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 150 Eur, sidabrinę apyrankę, kurios vertė 100 Eur, sidabrinę apyrankę, kurios vertė 120 Eur, sidabrinę apyrankę, kurios vertė 80 Eur, karolius, kurių vertė 50 Eur, auksinį žiedą, kurio vertė 300 Eur, auksinę grandinėlę, kurios vertė 50 Eur, juodos spalvos rankinį laikrodį „Calvin Clein“, kurio vertė 144,81 Eur, taip pat surastu raktu atrakinęs seifą iš jo pagrobė grynuosius pinigus 2 000 eurų, juodos spalvos odinę piniginę, kurios vertė 150 Eur su viduje buvusiais grynaisiais pinigais - 695 svarais sterlingais, kurie vagystės dieną atitiko 888,26 Eur sumą, juodos spalvos piniginę, kurios vertė 15 Eur su viduje buvusiais grynaisiais pinigais - 120 Šveicarijos frankų, kurie vagystės dieną atitiko 109,01 Eur sumą, seifo raktus, kurių vertė 2 Eur, šaunamąjį ginklą - pistoletą „Walther PPK E“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur, įdėtą odiniame juodos spalvos dėkle, kurio vertė 20 Eur, ne mažiau kaip 9 „Brauwning“ 7,65 mm kalibro šovinius, skirtus šaudyti iš pistoleto „Walther PPK E“, kurių bendra vertė 4,5 Eur, 16 medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 12 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, kurių bendra vertė 20 Eur, vieną bevertę tokio paties šovinio tūtelę, taip pat leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. E. vardu, medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. E. vardu, bei socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. E. vardu. Šiais veiksmais N. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Dėl D. Š. turto vagystės

Šioje dalyje kaltinamasis N. M. savo kaltę visiškai pripažino ir pakankamai detaliai papasakojo kaip 2015 m. spalio 28 d., ryte, per langą įsibrovė į siuvyklos patalpas, pagrobė iš ten kompiuterį, kompiuterio pelę, kompiuterio išorinį diską, kvepalus, ir, galbūt, visus kitus nukentėjusiojo nurodytus daiktus, bet nepamena ar tarp jų buvo laikrodis. Kaltinamasis teigė, kad išeidamas iš siuvyklos patalpų sutiko duris atidarinėjusį vyrą, kažką jam sumurmėjo ir išėjo. Pagrobtus daiktus pardavė už 200 Eurų. Tą dieną blogai jautėsi dėl narkotinės abstinencijos ir visų detalių gerai nepamena, bet sutinka su nuketėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis.

N. M. kaltė pagrobus D. Š. turtą, įsibraunant į UAB „S“ patalpas, teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta iš esmės nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais kaltinamojo N. M. ir nukentėjusiojo D. Š. parodymais, juos iš esmės patvirtinančiais ir papildančiais liudytojos J. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais teismo posėdyje ištirtais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais, todėl teismo nuosprendyje plačiau nekartojamais duomenimis.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis D. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir kaltinime nurodytų daiktų įsigijimo aplinkybes ir pagrobtų daiktų vertę. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis patikslino, kad matė kaltinamąjį, kai jis išeidinėjo iš siuvyklos, vėliau jį atpažino pamatęs per televiziją, rodant reportažą apie kitą vagystę. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis detaliai apibūdino pavogtą laikrodį, patikslino, kad pagrobtas laikrodis buvo ne jo, o jo draugo, jis vertas 300 eurų, bet draugui atlygino jo patirtą žalą, suteiktomis paslaugomis ir pasiūtais drabužiais, kurių vertė 200 eurų, tad jo patirta žala dėl laikrodžio vagystės yra 200 Eur.

Liudytoja J. K. teisme nurodė, kad po vagystės nukentėjusysis D. Š. jos klausė apie stalčiuje laikyto laikrodžio vagystę, kad matė po vagystės juodos spalvos, baltais kraštais laikrodį ant nukentėjusiojo rankos, tačiau teisminio nagrinėjimo metu iškilusios abejonės dėl pagrobto laikrodžio aplinkybių buvo pašalintos apklausus nukentėjusįjį, kuris teismo posėdyje buvo su laikrodžiu, visiškai atitikusiu liudytojos J. K. nurodyto laikrodžio požymius. Nukentėjusysis nurodė, kad šis laikrodis yra jo, o pagrobtas buvo daug stambesnis, gelsvais, o ne baltais kraštas, kitos firmos, be to, jis buvo labai prabangaus laikrodžio kopija. Teismui šios aplinkybės abejonių nekelia, todėl laikrodžio vagystė laikytina įrodyta.

Teisminio nagrinėjimo metu tiriant inkriminuojamos veikos aplinkybes buvo nustatyta, kad nukentėjusysis iš jo pavogtą baltą belaidę kompiuterio pelę „APPLE“ su dėžute įsigijo už 225 litus, tokius pat parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 136). Tokia suma, t. y. 225 litai atitinka ne 85 Eur, kaip nurodyta kaltinime, o 65,16 Eur vertę, todėl ši aplinkybė teisminio nagrinėjimo metu patikslinta.

Turto pagrobimas įvykdytas įsibraunant į UAB „SUPOSA“ patalpas, todėl veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl B. ir A. E. turto ir dokumentų pagrobimo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. M. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir, detaliai papasakodamas įsibrovimo į nukentėjusiųjų gyvenamojo namo aplinkybes, pripažino pagrobęs tik dalį kaltinime nurodytų daiktų. Kaltinamasis pripažino pagrobęs sidabrinius papuošalus, tačiau neigė auksinių dirbinių vagystę, teigė nevogęs 2 000 eurų ir svarų sterlingų, bet pripažino pagrobęs ne 200, o 130 zlotų, ne 120, o 230 Šveicarijos frankų. Kaltinamasis teigė pagrobęs pistoletą ir šovinius, kuriuos visus gražino, bet nesutiko su kaltinime nurodytu per dideliu pagrobtų šovinių kiekiu. Kaltinamasis nesutiko ir su prokuroro pakeistame kaltinime inkriminuota antros pistoleto dėtuvės vagyste. Nurodė, kad su kitais daiktais galėjo pavogti dokumentus, bet kokius – tiksliai negali nurodyti.

Teismo įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis: kaltinamojo, nukentėjusiųjų B. ir A. E. parodymais apie vagystės iš jų namo laiką, pagrobtą turtą, jų vertę, įvykio vietos apžiūros metu surinktais duomenimis apie įsibrovimo į nukentėjusiųjų namą aplinkybes ir pagrobtų daiktų buvimo vietas (t. 1. b. l. 20-29), kratos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje duomenimis apie rastą laikrodį (t. 2 b. l. 28-30), kurį nukentėjusioji A. E. atpažino daiktų ir kitų objektų atpažinimų metu (t. 1 b. l. 89-93), savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo apie kaltinamojo pateiktus (grąžintus) daiktus (ginklą, šaudmenis ir fotoaparatą) ir jų apžiūros duomenimis (t. 2. 19-26), 2016 m. sausio 5 d. specialisto išvada dėl kaltinamojo pateiktų ginklo ir šaudmenų tyrimo (t. 1 b. l. 41- 43), valstybės institucijų pažymomis ir išrašais apie B. E. išduotus medžiotojo bilietą, leidimą nešioti ginklą, socialinio draudimo pažymėjimą (t. 1 b. l. 55-59, 66-67).

Iš teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis 2015 m. gruodžio 11 d., apie 12.00 val., užkišęs peilį ir išlaužęs lango rėmą, įsibrovė nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Kaltinamasis pakankamai detaliai nurodė, kur name rado kompiuterį iPad ir dėžutę su sidabriniais papuošalais. Nukentėjusioji A. E. teisme itin detaliai apibūdino kiekvieną pagrobtą papuošalą ir jo individualius požymius bei įsigijimo aplinkybes. Taip pat nurodė, kad juos laikė dėžutėje, kas atitiko ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Ji patikslino, kad ne iš karto po įvykio pastebėjo visus pagrobtus daiktus, kad po kiek laiko pasigedo ir laikrodžio „Calvin Clein“, kurį vėliau atpažino ir kuris buvo jai gražintas. Teismas pastebi, kad nukentėjusioji nuosekliai ir objektyviai vertino savo turtą, nevertino menkaverčių daiktų, ne iš karto po įvykio, o vėliau nurodyti daiktai buvo objektyviai rasti ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismui nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios A. E. parodymais, kuriuos teismas pripažįsta visiškai patikimais.

Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo nukentėjusiosios parodymų, jos atsiprašė, teigė apgailestaujantis, kad nepavyko surasti jo išmestų sidabrinių papuošalų, nors atitinkamas tyrimo vietas buvo nurodęs. Tuo pačiu kaltinamasis teigė, kad nematė tarp pagrobtų daiktų auksinių papuošalų ir auksinio žiedo, kurių dėl aukso vertės tikrai nebūtų išmetęs.

Šiame kontekste teismas pastebi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl pavogto auksinio žiedo ir grandinėlės nekelia abejonių. Auksinio žiedo pagrobimo faktą, priešingai nei visų kitų papuošalų pagrobimą, dar prieš nukentėjusiosios apklausą detaliai nurodė ir nukentėjusysis B. E. (t. 1 b. l. 50). Kaltinamasis teigė, kad papuošalus įvykio vietoje buvo išbėręs, tačiau paėmė „papuošalus per daug nežiūrėdamas, kas ten yra“ (2016 m. birželio 1 d. teisiamojo posėdžio protokolo 2 lapas). Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad visų nukentėjusiųjų nurodytų ir kaltinime inkriminuotų papuošalų pagrobimas yra įrodytas.

Kaltinime nurodytos pagrobtų papuošalų vertės iš esmės atitinka nukentėjusiosios nurodytas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jos nėra neprotingos, todėl pripažintinos įrodytomis.

Kaip jau minėta, kaltinamasis nesutiko su kaltinime inkriminuotomis piniginių lėšų pagrobimo aplinkybėmis, teigė, kad tarp pagrobtų pinigų nebuvo eurų ir svarų sterlingų, o kitos lėšos nurodytos neteisingai. Šioje dalyje teismas remiasi nukentėjusiojo B. E. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtino ir nukentėjusioji A. E.. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo teisme duotų parodymų patikimumą, atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo pakankamai tiksliai apibūdintas aplinkybes dėl pinigų laikymo vietos ir pavogtų banknotų nominalų. Nukentėjusysis dar iki įtariamojo apklausos (t. 2 b. l. 43-45), atliktos nors ir tą pačią dieną, tačiau po nukentėjusiojo apklausos (t. 1. b. l. 49-51) nurodė, kad 200 zlotų buvo kambaryje stalčiuje, o kiti seife (2000 eurų; 695 svarai sterlingai, 120 Šveicarijos frankų), šias aplinkybes nukentėjusysis nuosekliai tvirtino viso baudžiamojo proceso metu. Kaltinamasis kaip ir nukentėjusysis teigė, kad zlotus rado kambaryje, spintelės stalčiuje, o Šveicarijos frankus – seife. Vertindamas nukentėjusiojo parodymus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis pirmosios apklausos metu apskritai neigė ne tik eurų ir svarų sterlingų, bet ir Šveicarijos frankų pagrobimo faktą (t. 2 b. l. 44). Vėliau, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad Šveicarijos frankai, visgi, buvo pavogti ir teisme nurodė, kad jų buvo netgi daugiau nei nurodyta kaltinime – 230, kad juos rado seife. Teisme kaltinamasis nurodė ir tai, kad seife „buvo kažkiek vokų su pinigais” (2016 m. birželio 1 d. teisiamojo posėdžio protokolo 2 lapas), nors neigė eurų pagrobimo faktą. Nukentėjusysis teigė, kad 2 000 eurų buvo sudėjęs į baltą voką ir tą jis padarė prieš pat vagystę, todėl tą gerai pamena. Nukentėjusioji A. E. teisme negalėjo paaiškinti vyro ginklo ir šaudmenų pagrobimo aplinkybių, tačiau tvirtai teigė, jog iškart po vagystės jai vyras pasakojo apie pagrobtus pinigus. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas remiasi nukentėjusiųjų parodymais ir atmeta kaltinamojo versiją, neigiant eurų ir svarų sterlingų vagystę.

Viso minėto turto vagystė, atsižvelgiant į neginčijamai nustatytą įsibrovimo į nukentėjusiųjų namus faktą, atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl kaltinime nurodytą veikos kvalifikaciją teismas pripažįsta teisinga.

Nukentėjusiojo B. E. nurodytų dokumentų (leidimo laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. E. vardu, medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. E. vardu, bei socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. E. vardu) vagystės kaltinamasis iš esmės neneigė, šių dokumentų išdavimo faktas patvirtintas valstybės institucijų pažymomis ir išrašais apie B. E. išduotus medžiotojo bilietą, leidimą nešioti ginklą, socialinio draudimo pažymėjimą (t. 1 b. l. 55-59, 66-67). Kaltinamasis teisme pripažino įsidėjęs dokumentus į kišenes, todėl pastarasis suprato dokumentų vagystės faktą, o tai lemia atitinkamos kaltinime nurodytos veikos kvalifikaciją pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Dėl ginklo ir šaudmenų pagrobimo

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nesutiko su kaltinime inkriminuotomis aplinkybės dėl pagrobto didelio kiekio šaudmenų ir teigė, jog ginklą ir šaudmenis, kurie buvo pagrobti, surado ir atidavė teisėsaugos pareigūnams.

Teismui pateiktame kaltinamajame akte, be inkriminuoto ginklo pagrobimo aplinkybių, nebuvo nurodytas tikslus pagrobtų šaudmenų kiekis, nors jis kvalifikuojant veiką pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, turi itin svarbią reikšmę. Kaltinamajame akte ydingai inkriminuotas kaltinimas pagrobiant „dvi popierines dėžutes su 12 kalibro šoviniais skirtais šaudyti medžiokliniu šautuvu, berods, 30 Eur vertės, dvi dėžutės su 7,65 kalibro šoviniais skirtais šaudyti pistoletu “Browning”, bendros 30 eur vertės.“, kuris įrodymų tyrimo teisme pabaigoje pakeistas kaltinimu pagrobiant „didelį kiekį šaudmenų – pistoleto dėtuvėje buvusius ne mažiau 4-5 vienetus, 73,65 mm kalibro „Brauwning“ šovinius, skirtus šaudyti pistoletu „Walther PPK E“ Nr. (duomenys neskelbtini), pistoleto dėtuve, su joje buvusiais 7 vnt. 7,65 mm kalibro „Brauwning“ šoviniais, skirtais šaudyti pistoletu „Walther PPK E“ Nr. (duomenys neskelbtini), dvi popierines dėžutes su jose buvusiais ne mažiau kaip 20 vnt. 12 mm kalibro medžiokliniais šoviniais, skirtais šaudyti iš 12 mm. Kalibro bendros 30 EUR vertės, dvi popierines dėžutes, kurių kiekvienoje buvo po 50 vnt. 7,65 mm. kalibro „Brauwning“ šovinių, skirtų šaudyti „Walther PPK E“ Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletu, bendros 30 EUR vertės“.

Atsižvelgiant į tokias kaltinimo pakeitimo aplinkybes, teismas pripažįsta kaip pagrįstą teisminio nagrinėjimo pradžioje kaltinamojo N. M. išreikštą kritiką dėl pareikšto kaltinimo ir tik dalinį prisipažinimą dėl pareikšto kaltinimo.

Dėl pagrobto medžioklinių šovinių kiekio

Teisminio nagrinėjimo metu pakeistame kaltinime inkriminuotas dviejų popierinių dėžučių su jose buvusiais ne mažiau kaip 20 vnt. 12 mm kalibro medžiokliniais šoviniais pagrobimas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis apie pagrobtus medžioklinius šovinius teigė, kad seife buvo medžioklinis šautuvas, kuris liko seife, prie jo buvo keletas dėžučių šovinių, liko tik viena, o buvo kelios, bet tiksliai negaliu pasakyti, nes nemedžiojau jau 10 metų <...> negaliu pasakyti kiek vienoje dėžutėje buvo medžioklinio šautuvo šovinių, o ir pirkau juos prieš 12 metų, todėl nepamenu. Buvo pagrobtos dvi dėžutės, o viena palikta, ji iki šiol yra namuose (2016 m. balandžio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

Paskutinėje nukentėjusiojo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis teigė, kad buvo pagrobtos dvi pilnos medžioklinių šovinių dėžutės po 12 šovinių (2016 m. birželio 1 d. posėdžio protokolo 1 lapas).

Teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiajam pateikus teismui ikiteisminio tyrimo metu neapžiūrėtą ir jo namuose laikytą dėžutę nustatyta, kad ji yra tokia pati, kokią (vieną iš dviejų) kaltinamasis surado ir grąžino teisėsaugos pareigūnams. Nukentėjusysis tą patvirtino teismo posėdyje, apžiūrėdamas 2015 m. gruodžio 14 dienos apžiūros protokolo fotolentelę Nr. (1 t. 2 b. l. 25). Iš fotolentelės ir apžiūros protokolo neaišku, kiek šovinių yra pilnoje šovinių dėžutėje su užrašu „Rottweil“, tačiau iš nukentėjusiojo teismui pateiktos ir prie bylos medžiagos prijungtos dėžutės ir paaiškinimų matyti, kad joje telpa ne daugiau kaip 10 šovinių.

Iš to teismui akivaizdu, jog nukentėjusysis klydo, nurodydamas 24 vienetų pavogtų medžioklinių šovinių skaičių, ir jis negali būti didesnis nei 20, net jei būtų pagrobtos dvi pilnos šovinių dėžutės.

Tikrinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą, nukentėjusiajam buvo parodytos byloje esančios specialisto išvados Nr. 11-2580 (15) priedas su kaltinamojo teisėsaugos institucijoms atiduotų ir specialistams tirti pateiktų šovinių nuotrauka, kurioje užfiksuota 16 medžioklinių šovinių ir viena iššauto šovinio tūtelė. Nukentėjusysis, teisme apžiūrėjęs šią nuotrauką, nurodė, kad pagal išvaizdą tai tokie patys šoviniai. Atsakydamas į patikslinančius klausimus, nukentėjusysis patvirtino, kad šoviniai buvo skirtingi ir jie galėjo būti sumaišyti dėžutėse, kad vieną kartą jis buvo medžioklėje ir pabandė iššauti vieną šovinį į orą, tad tuščia šovinio tūtelė galėjo būti dėžutėje. Taigi net ir neabejojant tokiais dviprasmiškais nukentėjusiojo parodymais, bei darant prielaidą, kad pavogtos dvi dėžutės buvo pilnos, patikslintame kaltinime nurodytas ne mažesnis kaip 20 šovinių kiekis yra neteisingas, nes negali būti didesnis nei 19 šovinių. Visgi turint omenyje teisminio nagrinėjimo pradžioje nukentėjusiojo duotus parodymus, kuriuose jis teigė tiksliai nepamenantis, kiek šovinių buvo dėžutėse, vėliau skirtingai aiškintą maksimalų šovinių skaičių, teismas negali remtis tokiais dviprasmiškais ir bylos medžiaga nepatvirtintais nukentėjusiojo parodymais bei iš jų daryti tvirtas teismo išvadas, kuriomis gali būti grindžiamas teismo nuosprendis. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo parodymus apie praėjusį ypatingai didelį laiko tarpą nuo šovinių įsigijimo ir ilgą jų nenaudojimą, negali atmesti prielaidos, kad nukentėjusysis dėl ilgo laiko gali klysti, todėl šias bylai svarbias aplinkybes, siekdamas išvengti abejotinų išvadų, privalo vertinti visų kitų surinktų duomenų kontekste.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai nuosekliai pasakojo, kad neskaičiavo šovinių skaičiaus, kad viską, ką pavogė, paslėpė maiše netoli autobusų stotelės „Juodasis kelias“. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie šoviniai buvo rasti tik po to, kai jų paslėpimo vietą nurodė sulaikytas kaltinamasis, kad jie rasti praėjus labai trumpam laikui po vagystės, t. y. tą pačią vagystės dieną, 21 val. (t. 1 b. l. 19). Tyrimo metu surastų šovinių skaičius – 16 šovinių ir viena iššauto šovinio tūtelė, t. y. 17 vnt. šovinių vertinant ir tūtelę, praktiškai nesiskiria nuo maksimalaus galimo, t. y. 20 šovinių skaičiaus, kuris tilptų rastose dėžutėse pagal nukentėjusiojo duotus parodymus ir apžiūrėtas šovinių dėžutes. Nukentėjusiojo nurodytas vieno iššauto šovinio ir tūtelės laikymo dėžutėje faktas visiškai patvirtina kaltinamojo parodymus, todėl teismas juos vertina kaip patikimus ir patvirtintus kitais byloje surinktais duomenimis.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas ne patikslintame kaltinime nurodytas, ne mažiau kaip 20 vnt. 12 mm kalibro medžiokliniais šovinių pagrobimo faktas, o bylos medžiaga neabejotinai patvirtintas 16 medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 12 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų ir vienos tokio paties šovinio tūtelės pagrobimo faktas.

Šių šovinių vertė nustatytina proporcingai pagal nukentėjusiojo nurodytą jų kainą, turint omenyje jo nurodytą 12 šovinių dėžutės kainą, kuri nėra neprotinga. Tokiu būdu, teismas laiko, kad pagrobtų šovinių vertė yra lygi 20 Eur, o pagrobta tūtelė – bevertė.

Dėl pagrobto pistoleto šovinių kiekio

Teisminio nagrinėjimo metu pakeistame kaltinime N. M. inkriminuojamas ne mažesnis kaip 111 pistoleto šovinių pagrobimas (dvi pilnos dėžutės po 50 šovinių, nemažiau kaip 4 -5 šovinius buvusius pistoleto dėtuvėje (teismas vertina šį dviprasmišką kiekį kaip reiškiantį ne mažiau nei 4 šovinius) ir 7 šovinius buvusius papildomoje, t. y. antroje, pistoleto dėtuvėje).

Bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusysis teigė, kad seife daug metų laikė kelias dėžutes šovinių iš kurių dvi dėžutės po 50 šovinių buvo pagrobtos. Taip pat teigė, kad iš viso buvo pagrobti 128 šoviniai (100 pistoleto šovinių, 24 medžiokliniai ir dėtuvėje buvę 7-8 šoviniai). Namuose dar turėjo dvi mažesnes dėžutes po 25 šovinius (2016 m. birželio 1 d. teisiamojo posėdžio protokolo 1 lapas). To paties teisiamojo posėdžio metu, po kitų proceso dalyvių apklausos, nukentėjusysis nurodė, kad buvo pagrobta 24 medžiokliniai, 100 pistoleto šovinių, apkaboje buvę 7 ir pistolete buvę 4-5 šoviniai, t. y. 111-112 pistoleto šovinių (2016 m. birželio 1d. teisiamojo posėdžio protokolo 5 lapas).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis B. E. buvo apklaustas kelis kartus. Pirminiame protokole pareiškime dėl vagystės nukentėjusysis paminėjo tris pagrobtas šovinių dėžutes, nedetalizuodamas, kiek iš jų buvo medžiokliniai, kiek pistoleto (t. 1 b. l. 4). Šiame kontekste teismas pastebi, kad kaltinamojo nurodytoje vietoje netrukus po įvykio buvo rastos ir tyrimui pateiktos dvi medžioklinio šautuvo šovinių dėžutės, tad pripažįstant kaip teisingus šiuos nukentėjusiojo parodymus, galėjo būti tik viena, o ne dvi pistoleto šovinių dėžutės. 2015 m. gruodžio 11 d. apklausos protokole šovinių ir dėžučių kiekis nebuvo nurodytas (t. 1 b. l. 48), o 2015 m. gruodžio 12 d. buvo paminėtos dvi pistoleto šovinių dėžutės (t. 1 b. l. 49-51). 2106 m. vasario 23 d. apklausos metu nukentėjusysis teigė: „negaliu nurodyti, kiek vienetų šovinių skirtų šaudyti pistoletu „Brauning“ buvo kiekvienoje pavogtoje dėžutėje, dėžutės buvo naujos <...> paprastai parduodamos dėžutės, kuriose yra 50 vnt. šovinių, pistoleto dėtuvėje buvo 9 šoviniai, skaičiuojant viso iš manęs buvo pagrobta 133 šoviniai“. Iš to, kad nukentėjusysis skaičiavo ir 24 medžioklinius šovinius, galima suprasti, kad buvo 109 pistoleto šoviniai, iš kurių 9 buvo pistoleto dėtuvėje. Taigi, šiuose parodymuose nukentėjusysis nemini papildomos, t. y. pistolete nebuvusios dėtuvės. Tikrindamas teisme duodamus nukentėjusiojo parodymus dėl naujos aplinkybės – antros, pistolete nebuvusios dėtuvės su 7 šoviniais, kurią kategoriškai neigė kaltinamasis, nukentėjusiajam buvo parodyta byloje esanti įvykio vietos apžiūros protokolo priedo fotonuotrauka Nr. 17 (t. 1 b. l. 26). Joje jau po vagystės užfiksuotas atidarytas seifo vaizdas, kurio viršutinėje dalyje, atskirame skyrelyje yra daiktas, kurį nukentėjusysis pripažino kaip panašų į pistoleto dėtuvę (2016 m. birželio 1d. teisiamojo posėdžio protokolo 14 lapas). Esant tokiems prieštaringiems nukentėjusiojo parodymams dėl pagrobto pistoleto šovinių skaičiaus, teismas iš jų negali daryti nuosprendžiui būtinų kategoriškų išvadų dėl pagrobto pistoleto šovinių skaičiaus.

Kaltinamasis, kaip ir nurodydamas medžioklinių šovinių skaičių, buvo nuoseklus tvirtindamas, kad pistoleto šovinių skaičius nebuvo didelis. Jis teigė, kad viską, ką pagrobė, paslėpė ir vėliau kartu su pareigūnais surado jo nurodytoje vietoje bei atidavė.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamojo nurodytoje vietoje buvo rasti 9 pistoleto šoviniai. (t. 1 b. l. 19-22).

2016 m. sausio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2580 (15) konstatuota, kad šie tirti pateikti 9 šoviniai yra 7,65 mm kalibro Brauningo šoviniai, skirti šaudyti iš tirti pateikto pistoleto. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, teismas gali daryti kategorišką išvada tik dėl ne mažesnio nei 9 „Brauwning“ 7,65 mm kalibro šovinių, skirtų šaudyti pistoletu „Walther PPK E“ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo.

Šių šovinių vertė nustatytina proporcingai pagal nukentėjusiojo nurodytą jų kainą, turint omenyje jo nurodytą 50 šovinių dėžutės kainą (15 Eur), kuri nėra neprotinga. Tokiu būdu, teismas laiko, kad pagrobtų ne mažiau nei 9 šovinių vertė yra 4,5 Eur.

Nusikalstamos veikos dėl ginklo ir šaudmenų pagrobimo kvalifikavimas

Byloje įrodyta, jog kaltinamasis N. M. pagrobė pistoletą „Walther PPK E“ Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 9 „Brauwning“ 7,65 mm kalibro šovinius, skirtus šaudyti iš pistoleto „Walther PPK E“, kurių bendra vertė 4,5 Eur ir 16 medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 12 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, kurių bendra vertė 20 Eur, bei vieną bevertę tokio paties šovinio tūtelę.

BK 254 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimo sudėtis. Vienas iš alternatyviųjų objektyviosios nusikaltimo sudėties požymių, aprašytų BK 254 straipsnio 2 dalyje – didelio kiekio šaudmenų grobimas. Šis požymis kaltinimo įžvelgtas nemotyvuotai ir nepagrįstai.

BK 254 straipsnyje nenurodoma, koks šaudmenų kiekis laikytinas dideliu. Teismų praktikoje pažymima, kad šis vertinamasis požymis konstatuojamas atsižvelgus ir į kiekybinę, ir į kokybinę nusikalstamos veikos dalyko charakteristiką. Todėl sprendžiant dėl šio požymio konstatavimo, teismų praktikoje įvertinamas ne tik šovinių kiekis, bet ir tai, kaip kaltinamasis šiuo šovinius pagrobė, ar tai buvo pavienė ar tęstinė veika, t. y. vieninga tyčia apimti pasikartojantys nuoseklūs veiksmai, siekiant sukaupti tam tikrą didelį kiekį šaudmenų iš įvairių vietų, vienam tikslui, ar tai buvo viena atsitiktinio pobūdžio veika.

Nagrinėjamu atveju didelio kiekio šaudmenų požymio teismas niekaip neįžvelgia nei pagal kiekybinius, nei pagal kokybinius nusikalstamos veikos dalyko požymius. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vykdė vagystes, siekdamas gauti pajamų, o ne sukaupti ginklus ar šaudmenis. Ginklą ir šaudmenis kaltinamasis pagrobė iš esmės atsitiktinai juos radęs name, kuriame ieškojo kito turto, t. y. šaudmenys pagrobti ne iš specialios ginklų ar šaudmenų saugojimo vietos, kariuomenės ir pan. Pagrobti šoviniai savo charakteristika nėra išskirtiniai, sunkiai prieinami, ar visiškai neprieinami visuomenei, t. y. skirti tik specialiesiems subjektams. Tokiais šaudmenimis laisvai prekiaujama rinkoje ir juos gali įsigyti santykinai didelė visuomenės dalis. Šių šaudmenų vertė yra nedidelė. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad byloje pagrobtų šaudmenų kokybiniai požymiai, įvertinant ir jų kiekį (net jei būtų konstatuotas kaltinimo inkriminuotas didesnis šaudmenų kiekis), pagal veikos pavojingumą ir įstatymų leidėjo tikslus, neatitinka BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko charakteristikos ir pavojingumo, todėl nustatyta veika kvalifikuotina pagal BK 254 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Spręsdamas kaltinamajam N. M. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė kelias apysunkes (BK 178 straipsnio 2 dalis (dvi veikos), BK 302 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkią nusikalstamą veiką (BK 254 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Pagal BK 60 straipsnio 13 punktą, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę už D. Š. turto vagystę, teismas atsižvelgia į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Skirdamas bausmę už ginklo ir šaudmenų pagrobimą, teismas lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog kaltinamasis netrukus po nusikalstamos veikos padarymo savanoriškai padėjo surasti ir grąžino jo paslėptą ginklą bei šaudmenis, taip sumažindamas riziką panaudoti šį ginklą ir sukelti galimus itin pavojingus padarinius visuomenei (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo sveikatos būklę, itin didelį kaltinamojo teistumų ir baustumų administracine tvarka skaičių. Tai rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, nekeičia savo elgesio, priešingai – vagystės ir kiti nusikaltimai yra jo gyvenimo būdas, lydimas priklausomybės vartoti narkotines medžiagas, o tai reiškia realų kaltinamojo pavojingumą visuomenei (teismas teigiamai vertina kaltinamojo reiškiamą siekį atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo ir nusikalstamo gyvenimo būdo, tačiau šiuo metu pripažinti šias aplinkybes kaip realaus fakto negali, nes tam nėra pagrindo).

BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju, atsižvelgiant į anksčiau kaltinamajam skirtas laisvės atėmimo bausmes ir nepaisant to tęstą nusikalstamą elgesį, teismas kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 254 straipsnio 1 dalyje, mato pagrindą skirti tik laisvės atėmimo bausmes, kurios, atsižvelgiant į atskirų veikų pavojingumą, savo dydžiu būtų griežtesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 50 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę skirtina atlikti pataisos namuose. Atsakydamas į kaltinamojo prašymą paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti konkrečioje įstaigoje, teismas pastebi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsniu, „Į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą”. Taigi kaltinamojo prašyme išdėstyti argumentai dar galės būti įvertinti kitos institucijos, tačiau nėra vertinami teismo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kurį kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas ir suimtas.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pateikė nukentėjusysis D. Š. ir nukentėjusysis B. E..

D. Š. civiliniu ieškinio prašo priteisti iš kaltinamojo 815 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 1 b. l. 150).

Turtinės žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir yra tenkintinas iš dalies. Iš bylos aplinkybių matyti, kad turtinė žala apskaičiuota matematiškai sudėjus kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų vertes, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinime buvo padaryta klaida, apskaičiuojant kompiuterinės pelės vertę eurais, ji buvo įsigyta už 225 litus, todėl žala šioje dalyje yra lygi ne 85, o 65,16 Eur. Kaip jau minėta, iš nukentėjusiojo D. Š. buvo pagrobtas 300 Eur vertės laikrodis, tačiau nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad dėl to patyrė ne 300 Eur, o 200 Eur nuostolius, atlygindamas dėl laikrodžio vagystės jo draugo patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, D. Š. priteistina 695,16 Eur turtinės žalos atlyginimas.

B. E. civiliniu ieškinio prašo priteisti iš kaltinamojo 4 750,09 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 1 b. l. 83).

Turtinės žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir yra tenkintinas iš dalies, sumažinant priteistinos sumos dydį iki įrodytos pagrobtų daiktų turto vertės (5 016,40 Eur) iš jos atimant nukentėjusiems gražintų daiktų (fotoaparato, pistoleto, jo dėklo bei laikrodžio) vertę. Tokiu būdu nukentėjusiajam priteistina 4 665,59 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiojo D. Š. turto vagystės) ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiųjų B. ir A. E. turto vagystės) ir paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;BK 302 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;BK 254 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 254 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiųjų B. ir A. E. turto, ginklo ir šaudmenų bei dokumentų pagrobimo) ir paskirti subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti N. M. laikinojo sulaikymo bei suėmimo terminą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 11 d.

N. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Priteisti iš N. M.: D. Š. - 695,16 Eur turtinei žalos atlyginti; B. E. – 4 665,59 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame lango rėmų dažų pavyzdys paimtas 2015 m. spalio 28 d. apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 119); voką su 1 d/pl ir viena avalynės pėdsako nuotrauka, paimta 2015 m. spalio 28 d. apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 122-123), voką su 3 d/pl daktilokortelėmis paimtomis 2015 m. spalio 28 d. apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (t .1, b. l. 128); CD laikmeną, kurioje yra informacija apie tai, kokie mobiliojo ryšio abonentai prisijungė prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų, veikusių įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini),, Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius bei abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės elektroniniai variantai; CD laikmeną su vaizdo įrašais, kuriame užfiksuotas N. M. palikti saugoti byloje.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylos tyrimui - 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. D. nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK daiktų saugojimo kamerą laikinam saugojimui: voke Nr. 1 esančias 2 polimerines atliejas su laužimo pėdsakais, voke Nr. 2, esančias plastiko atplaišas, voke Nr. 3, kuriame 1 d/pl nukopijuotas pirštinės pėdsakas, voke Nr. 4, kuriame į 1 d/pl, nukopijuotas rankos pėdsakas, voke Nr. 5, kuriame katinų plaukai, paimti 2015 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; raktų ryšulį, rastą ir paimtą 2015 m. gruodžio 13 d. N. M. parodymų patikrinimo vietoje metu; lygiavamzdžio šautuvo tūtelę (tuščia) ir dvi popierines dėžutes nuo šovinių, 2015 m. gruodžio 11 d., savanoriškai pateiktas N. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Asmeninius daiktus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. M., ir neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. M., paimtus 2015 m. gruodžio 11 d. asmens kratos metus pas įtariamąjį N. M., perduotus saugoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritoriniam skyriui (t. 1, b. l. 89-98), žibintuvėlį „RAYOVAC“, paimtą 2015 m. gruodžio 11 d. kratos metu, MRT „Samsung“ ir 1 vnt. monetą, rastus ir paimtus 2015 m. gruodžio 11 d. kratos metu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam N. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.