Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1172-1138/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-07
Bylos Nr.
1-1172-1138/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23062-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Kaltinamasis
N. D.
Nukentėjusysis
A. D.
Advokatai
Stanislovas Jankauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1172-1138/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23062-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 7 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,kaltinamajam N. D., kaltinamojo gynėjui advokatui Stanislovui Jankauskui,nukentėjusiajai A. D.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) U. r. sav., Lietuvos Respublikos pilieties, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 str.,2 d., 290 str.,paskirta galutinė bausmė 10 MGL (1300,00 Lt) bauda;

2) 2013 m. rugpjūčio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d., 145 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 4 mėnesiai viešųjų darbų per mėnesį dirbant 20 valandų visuomenės labui;

3) 2014 m. kovo 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. paskirta galutinė bausmė 8 mėnesiai viešųjų darbų per mėnesį dirbant 30 valandų visuomenės labui;

4) 2014 m. spalio 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto, atliekant areštinėje;

5) 2015 m. sausio 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto, atliekant areštinėje;

6) 2015 m. sausio 8 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str.1 d., paskirta galutinė bausmė 60 parų arešto, atliekant areštinėje;

7) 2015 m. rugpjūčio 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 8 mėn., laisvės apribojimo;

8) 2016 m. birželio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. galutinė bausmė 6 mėn., laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 10 p. bausmės vykdymą atidėti 1 metams;

9) 2018 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė 60 parų arešto;

10) 2018 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė 58 parų arešto;

11) 2018 m. balandžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., galutinė bausmė 60 parų arešto, subendrinus su 2018 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu 2018 m. balandžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 88 paros arešto;

12) 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 4 mėn. 30 dienų laisvės atėmimo;

13) 2019 m. kovo 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto;

14) 2019 m. birželio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 10 mėn. laisvės apribojimo;

15) 2020 m. sausio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui, 2020 m. vasario 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi 2019 m. birželio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo;

16) 2020 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto, atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje,

teistumas neišnykęs, 30 parų arešto bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. D. 2020 m. birželio 13 d. apie 12 val. 44 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.18 prom.), namuose, konflikto metu su šeimos nariu – motina A. D., grasindamas ją užmušti, metė į nukentėjusiąją virtuvinį peilį, tokiu būdu sudarė A. D. realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

2. Kaltinamasis N. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. birželio 13 d. įvykių nelabai prisimena, kadangi buvo išgėręs. Neneigia, kad galėjo paėmęs peilį mesti jį į mamą ir grąsinti užmušti. Ketina su tėvais nebegyventi, planuoja įsidarbinti. Mamos atsiprašė, savo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad jeigu būtų buvęs blaivus, taip pasielgęs nebūtų, yra ūmaus būdo žmogus. Nurodė, kad turi priklausomybę alkoholiui, šiuo metu alkoholio nevartoja. Prašo skirti lygtinę bausmę.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

5. Nukentėjusiosios A. D. parodymais, kad 2020 m. birželio 13 d. buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jos buvęs vyras A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir sūnus N. D., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Sūnus jau antra para namuose vartojo alkoholį. Būdamas girtas nuo pat ryto ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, šaukė ant jos ir nuolatos grasino smurtu. Apie 12 val. 45 min. ji su buvusiu vyru sėdėjo virtuvėje prie stalo ir atėjo girtas jos sūnus, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, įžeidinėdamas ją iš virtuvės spintelės paėmė didelį virtuvinį peilį ir šaukdamas, kad ją užmuš metė į ją peilį. Peilis jos nekliudė, nukrito po stalu. Ji išsigandusi išbėgo į namo kiemą kviestis pagalbos, tačiau sūnus ją persekiojo ir toliau grasino ją užmušti. Ji atbėgo į kaimynų teritoriją ir pasislėpusi už medžio, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykę pareigūnai jos sūnų sulaikė. Jos sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, išgėręs yra agresyvus ir neprognozuojamas. Pageidauja, kad jos sūnui N. D. būtų uždrausta artintis prie jos ir namų, kuriuose ji gyvena, nes dėl tokio jo elgesio ji namuose jaučiasi nesaugi ir bijo dėl savo gyvybės (b. l. 42-43).

6. Liudytojo A. D. parodymais, kad gyvena kartu su sugyventine A. D. (duomenys neskelbtini). Jis su žmona yra išsiskyręs apie 12 metų, tačiau vėl gyvena kartu. N. D. yra jo sūnus ir gyveno kartu iki šio įvykio. 2020 m. birželio 13 d. nuo ryto, tikslaus laiko nepasakys, sūnus namuose vartojo alkoholį, t. y. gėrė alų. Jis su sūnumi kartu negėrė. Per pietus jis su buvusia žmona buvo virtuvėje ir garsiai kalbėjo, atėjo sūnus priekaištaudamas, kad jie jam neleidžia miegoti. Žodinis konfliktas įvyko tarp sūnaus ir A. D.. Konflikto metu sūnus motinai pasakė žodžius ,,užmušiu, sunaikinsiu“. Sūnus realiai išsakė grasinančius žodžius ir jis mano, kad tie išsakyti sūnaus žodžiai buvo rimti ir realūs tai padaryti, nes jis yra neprognozuojamas. Jis mano, kad sūnus tai gali padaryti ir tai parodė mesdamas į žmoną peilį. Sūnus tuo metu buvo agresyvus, agresyviai nusiteikęs, aršus ir piktas. Peilis buvo padėtas virtuvės spintelėje. Sūnus supykęs neva, kad jie jam neleidžia miegoti, pasiėmė iš spintelės peilį ir metė per stalą į žmoną. Peilis nukrito po stalu. Peilis pro žmoną skrido apie 30 centimetrų atstumu, į žmoną nepataikė. Žmona tuo metu sėdėjo prie stalo ir išsigandusi išbėgo į lauką. Sūnus iškarto išėjo į savo kambarį ir daugiau negrasino. A. D. tuoj pat skambino policijai. Sūnus negirdėjo kaip žmona skambino 112. Sūnus ne pirmą kartą smurtauja jų atžvilgiu ir yra neprognozuojamas. Jis su žmona sūnaus bijo kada jis yra girtas. Blaivas taip nesielgia yra ramus, o kada girtas yra piktas, ne taip pasakai žodį viskas yra negerai, nervuotas ir neprognozuojamas. Sūnus labai pyksta ant motinos, nes pastoviai jam kviečia policiją. Atvykus policijai sūnų sulaikė ir uždarė į areštinę. Žmona sakė, kad išsigando tokio sūnaus elgesio, drebėjo rankos, paskui ėjo vaistų gerti. Kada sūnus geria, gyvena su žmona baimėje, nes nežino, kada kas sūnui užeis. Sūnus yra bedarbis, šiek tiek namų ūkyje padeda kada blaivas. Prieš šį įvykį sūnus gėrė beveik savaitę laiko (b. l. 49-51).

7. 2020 m. birželio 13 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu ir protokolu priedu (foto nuotraukos), iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą buvo matyti, jog virtuvėje stalas, kėdės, buitinė technika ir kiti daiktai tvarkingi, neišmėtyti, grumtynių pėdsakų neaptikta. Po stalu ant grindų virtuvinis peilis juoda plastikine rankena. Peilis 33 centimetrų ilgio, jo metalinė geležtė 21 centimetro ilgio su smailiu galu. Ant geležtės užrašas ,,P. E. r“. Peilis paimtas ir supakuotas (b. l. 17-25).

8. 2020 m. birželio 19 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro pateikta garso įrašo kopija, kurioje nukentėjusioji A. D. praneša apie sūnaus N. D. grasinimus su peiliu, kad ji yra pabėgusi ir laukia prie namų (b. l. 37-39).

9. 2020 m. birželio 13 d. pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodyti pirminiai įvykio artimoje aplinkoje duomenys, t. y. kad smurtą artimoje aplinkoje 2020 m. birželio 13 d., adresu (duomenys neskelbtini) galimai patyrė nukentėjusioji A. D., o galimai peilį į ją metė ir grasino nužudyti jos sūnus N. D. (b. l. 28).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

10. Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

11. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo N. D. prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte (nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas atitinka kaltinamąjį aktą) nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis N. D. aktyviais veiksmais – žodžiais ir mesdamas virtuvinį peilį į savo motiną A. D. – tiesiogiai išreiškė nukentėjusiajai ketinimą ją nužudyti, o grasinimo aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus realizuotas, t. y. kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiais „užmušiu“, „sunaikinsiu“ ir mesdamas peilį į savo motiną, grasino nužudyti savo motiną, ir buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. A. D. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ketinimas gali būti realizuotas, kadangi kaltinamasis jau yra ne vieną kartą smurtavęs prieš motiną, buvo neblaivus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog N. D. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ir bendrinimo

12. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14. Kaltinamojo N. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo N. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

15. Nagrinėjamu atveju N. D. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai, nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl nesaikingo (neatsakingo) alkoholinių gėrimų vartojimo. N. D. yra pilnametis, nevedęs, nedirbantis (b. l. 130-131), administracine tvarka baustas (b. l. 123-129), dauguma nusižengimų padaryti esant neblaiviam, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, 16 kartų teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 92-118), 30 parų arešto bausmės pagal 2020 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą nėra atlikęs, psichikos sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą teismas nenustatė. Kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, planuoja įsidarbinti, pradėti gyventi atskirai nuo tėvų, nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji A. D. prašė teismo sūnui skirti kuo švelnesnę bausmę.

16. Nurodytos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnį teistumą, tai, kad nusikalstama veika vėl padaryta motinos atžvilgiu, neatlikus anksčiau paskirtos arešto bausmės, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą šio bausmės rūšies sankcijoje numatytam vidurkiui.

17. Kaltinamasis N. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-884-951/2020 paskirta bausme (b. l. 115-118), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 30 parų arešto bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 punkto a papunktis). Nurodytas bausmių bendrinimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į ankstesnius kaltinamojo teistumus, tai, kad nauja veika padaryta praėjus itin nedideliam laiko tarpui.

19. Kaltinamasis N. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 13 d. 12 val. 55 min., iki 2020 m. birželio 15 d. 11 val. 2 min. (dvi paras) (b. l. 55 – 58). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičiuotinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis, vieną sulaikymo parą vienai laisvės atėmimo dienai. Į paskirtą bausmę įskaičiuotinas ir 2020 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-884-951/2020 nurodytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 19 d. 20 val. 35 min. iki 2020 m. balandžio 20 d. 14 val. 32 min. (viena para).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

20. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

21. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

23. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad N. D. yra jauno amžiaus, nors ir nedirba, ketina darbą susirasti, nukentėjusios atsiprašė, pati nukentėjusioji prašė sūnui skirti kuo švelnesnę bausmę. Bylos duomenimis nevartodamas alkoholio sūnus padeda tėvams namų ūkyje. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog N. D. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam N. D. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo N. D. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

25. 2020 m. birželio 15 d. N. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84–66), įpareigojimas gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšiu su ja (b. l. 87-90) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

26. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinė plokštelė su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, prisegta voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

27. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – peilis, saugomas Šiaulių apskrities VPK, paimtas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), proceso dalyviams neišreiškus prašymų jo grąžinti – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

N. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-884-951/2020 paskirta bausme, ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 2020 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 30 parų arešto bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 punkto a papunktis), bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (mėnesiams) ir 30 (trisdešimčiai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais, į N. D. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 13 d. 12 val. 55 min., iki 2020 m. birželio 15 d. 11 val. 2 min., taip pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-884-951/2020 nurodytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 19 d. 20 val. 35 min. iki 2020 m. balandžio 20 d. 14 val. 32 min. ir laikyti N. D. atlikusį 3 (tris) dienas laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, N. D. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 8 (mėnesiams) ir 30 (trisdešimčiai) dienų, vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšiu su ja, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinę plokštelę su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, prisegtą voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiagą palikti saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus peilį, saugomą Šiaulių apskrities VPK, paimtą iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), sunaikintini.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas