Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-05-11 · Administracinė byla Nr. eI2-3829-583/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-05-11Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-11
Bylos Nr.
eI2-3829-583/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00119-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
Ž. P.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Rimvydas Kairys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3829-583/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00119-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 7.9; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu pareiškėjui Ž. P. ir jo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,

2021 m. balandžio 20 d. d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydamas:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Utenos skyrius) 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (10.16E) VPE_SP6E-473 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo Ž. P.“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas);

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (18.20) 1.19 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (10.16E) VPE_SP6E-473“ (toliau – ir 2021 m. sausio 11 d. sprendimas);

3) įpareigoti atsakovą laikotarpius nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. bei nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką ir perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir pensija) dydį.

4) priteisti iš Utenos skyriaus pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog atsakovas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjui, kuris Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2020 m, lapkričio 6 d. įsakymu Nr. TE-3-199 buvo atleistas iš vidaus tarnybos, buvo apskaičiuotas ištarnautas laikas – 16 m., 3 mėn. ir 19 d. Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu atsakovo sprendimu kreipėsi su skundu į VSDFV. VSDFV 2021 m. sausio 11 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Utenos skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą. VSDFV sprendime nurodė, kad pareiškėjui tarnybos laikas pensijai skirti įgytas nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d., kartu su tarnyba kitų valstybių ginkluotose pajėgose laikotarpiu nuo 1984 m. balandžio 26 d. iki 1987 m. birželio 4 d., yra 16 metų 3 mėnesiai ir 19 d. Laikotarpiai nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. bei nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. neįskaitytas į tarnybinį laiką pensijai skirti, nes minėtais laikotarpiais pareiškėjas Neringos miesto PT prie PK priešgaisrinės dalies ugniagesiu gelbėtoju dirbo pagal darbo sutartį.

Pareiškėjas teigia, jog nesutinka su Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimais tose dalyje, kuriose į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. bei nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. išdirbtas Neringos miesto PT prie PK priešgaisrinės dalies ugniagesiu gelbėtoju, nors ir šio laikotarpiu dirbo pagal darbo sutartį, o į darbo stažą buvo įskaičiuotas tik darbo laikas po gelbėjimo tarnybos reorganizacijos (sukarinimo).

Paaiškino, kad pagal pareiškėjo tarnybos laiko ( darbo stažo) apskaitos lapą Neringos miesto PT prie PK priešgaisrinės dalies ugniagesiu gelbėtoju pradėjo dirbti nuo 1997 m. vasario 5 d. ir baigė darbą (išėjo iš tarnybos ) vyr. ugniagesio pareigose 2004 m. lapkričio 2 d. 2006 m. liepos 17 d. Departamento Neringos PGT viršininko įsakymu Nr. 3R-10TE ugniagesiu gelbėtoju pradėjo dirbti nuo 2006 m. liepos 7 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. ir dirbo ugniagesiu gelbėtoju iki 2020 m. lapkričio 15 d. darbą užbaigdamas budinčio pamainos vyresnio ugniagesio pareigose. Pabrėžia, kad po 2007 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas ėjo lygiai tas pačias pareigas, kaip ir laikotarpiu, kuris įskaitytas į pareiškėjo stažą valstybinei pensijai gauti, jo atliekamos funkcijos niekuo nesikeitė, o tai kad Darbo sutarties įstatymo pagrindais dirbusių dar nereformuotų (nesukarintų) profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovų, gaisrininkų, gaisrininkų vairuotojų darbas 2007 m. rugsėjo 6 d. t. y. iki priešgaisrinės tarnybos sukarinimo nieko nesiskyrė ir nesudaro pagrindo neįskaičiuoti į darbo stažo laiką.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog iki sukarinimo ir po priešgaisrinės tarnybos reorganizacijos jis faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą, yra teisinis pagrindas pakeisti 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir perskaičiuoti paskirtos pensijos dydį bei nepriemokas iki naujo sprendimo priėmimo. Atkreipia dėmesį, kad ši situacija susidarė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, kadangi Lietuvos valstybė ne iš karto visoje šalyje įgyvendino priešgaisrinės apsaugos tarnybų reformą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas Ž. P. ir jo atstovas advokatas Rimvydas Kairys nurodė, jog palaiko skundą, prašė jį tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinės pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytos šio įstatyme 6 straipsnyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas pareigūno tarnybos laikas, išimtys. Viena iš tokių išimčių – darbo laiko, išdirbto profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas tarnybos laikui (Pensijų įstatymo 16 straipsnis 3 dalies 3 punktas).

Taigi, Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytos šio įstatyme 6 straipsnyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai (toliau – pareigūnų pensija) skirti įskaitomas pareigūnų ir karių tarnybos laikas, išimtys. Viena iš tokių išimčių – darbo laiko, išdirbto profesionalios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, prilyginimas tarnybos laikui.

Nurodo, jog Departamento Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2020 m. lapkričio 24 d. raštu persiuntė pareiškėjo dokumentus reikalingus pensijai skirti. Utenos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, 2020 m. lapkričio 26 d. raštu kreipėsi į Departamento Klaipėdos priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, prašydamas 2020-11-20 tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 9.4-3-2380 patikslinti pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Paprašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaityti laikotarpiai nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. bei nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d., kai pareiškėjas dirbo Neringos miesto PT prie PK priešgaisrinės dalies ugniagesio gelbėtojo (vyr. ugniagesio) ir Departamento Neringos PGT ugniagesio gelbėjimo pareigose pagal darbo sutartis. Pabrėžė, kad pirmasis specialus nekarinis (karinis) grandinio laipsnis buvo suteiktas tik 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 3R-19-TE. Be to, paprašė tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape patikslinti pareiškėjo tarnybos armijoje pabaigos datą, nes ji neatitinka tarnybos pabaigos datos (1987 m. birželio 4 d.), įrašytos kariniame biliete. Nesant teisiniam pagrindui, paprašė peržiūrėti pareiškėjo bendrą tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti.

Departamento Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 9.4-3-2459 „Dėl dokumentų pateikimo“ atsiuntė Utenos skyriui pareiškėjo patikslintą tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą. Remiantis Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos kartu su pareiškėjo 2020 m. lapkričio 20 d. prašymu skirti pareigūnų pensiją pateiktų dokumentų duomenimis, į pareigūno pareigas –Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas – pareiškėjas buvo paskirtas, suteikiant jam vidaus tarnybos grandinio laipsnį tik 2007 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti, įgytas nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d., kartu su tarnyba kitų valstybių ginkluotose pajėgose nuo 1984 m. balandžio 26 d. iki 1987 m. birželio 4 d. laikotarpiu, yra 16 metų 3 mėnesiai 19 dienų (patikslintas 2020 m. lapkričio 27 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas Nr. 9.4-3-2456) (visi šiame tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodyti laikotarpiai yra įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti).

Utenos skyrius remdamasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktais duomenimis apie pareiškėjo vidaus tarnybos laiką ir vadovaudamasis Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskyrė pareigūnų pensiją už tarnybą 166,01 Eur per mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. neterminuotai.

Teigiama, kad Utenos skyrius 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui pareigūnų pensiją nuo 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. nuo Vidaus tarnybos statute nustatymo išleidimo į atsargą 55 metų amžiaus (Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas), neatsižvelgdamas į 1997 m. vasario 5 d. – 2004 m. lapkričio 2 d. ir 2006 m. liepos 17 d. – 2007 m. rugsėjo 5 d. laikotarpius, kuriais pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartis. Laikotarpiai kada pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį neįskaitytinas į tarnybos laiką pensijai skirti kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų.

Nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo patikslinto skundo, kadangi pareiškėjui buvo pagrįstai ir teisėtai laikotarpiai 1997 m. vasario 5 d. – 2004 m. lapkričio 2 d. ir 2006 m. liepos 17 d. – 2007 m. rugsėjo 5 d. neįskaityti į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti ir dėl to nėra pagrindo Utenos skyriaus paskirtos pareigūnų pensijos dydį perskaičiuoti, nes neatitinka Pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų. Šių laikotarpių įskaitymui Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi 16 straipsnyje išvardinti tik tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., jų sąrašas yra baigtinis ir nėra nurodytų jokių išimčių, kurios leistų darbą pagal darbo sutartį užskaityti po 1995 m. sausio 1 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (10.16E) VPE_SP6E-473 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (18.20) 1.19 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (10.16E) VPE_SP6E-473“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas Utenos skyriui pateikė prašymą jam skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Utenos skyrius surinkęs duomenis, susijusius su pensijos skyrimu pareiškėjui, išnagrinėjo pareiškėjo minėtą prašymą ir 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu nusprendė nuo 2020 m. lapkričio 16 d. neterminuotai pareiškėjui skirti pensiją. 2020 m. gruodžio 3 d. sprendime nurodoma, kad pareiškėjo ištarnautas laikas – 16 metų 3 mėnesiai ir 19 dienų.

Pareiškėjas nesutikdamas su 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalimi, 2020 m. gruodžio 8 d. kreipėsi su skundu į VSDFV. Skunde pareiškėjas nurodė, jog Utenos skyrius apskaičiuodamas jo ištarnautą laiką nepagrįstai neįskaičiavo laikotarpio, kurio jis dirbo Neringos miesto PT prie PK priešgaisrinės dalies ugniagesiu gelbėtoju pagal darbo sutartį. Akcentuoja, jog pareiškėjas iki priešgaisrinės tarnybos reorganizavimo bei sukarinimo iš esmės ėjo tas pačias pareigas, kaip ir laikotarpiu, kuris įskaitytas į jo tarnybos stažą, todėl laikotarpiai nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. privalo būti įskaičiuoti į ištarnautą laiką.

VSDFV išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. gruodžio 8 d. skundą, 2021 m. sausio 11 d. sprendimu nusprendė skundo netenkinti ir paliko Utenos skyriaus sprendimą galioti. Sprendime nurodoma, jog pareigūnų tarnybos laikas pensijai skirti įskaitomas vadovaujantis Pensijų įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-11-20 iki 2021-01-01) 6 straipsniu ir 16 straipsnio 3 ir 13 dalimis. Pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnį pareigūnų ir karių tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas pensijai skirti įskaitomas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Remiantis Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis pareiškėjas į Departamento Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas buvo paskirtas 2007 m. rugsėjo 6 d. VSDFV nuomone Utenos skyrius 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui paskyrė pensiją neatsižvelgdamas į 1997 m. vasario 5 d. – 2004 m. lapkričio 2 d. ir 2006 m. liepos 17 d. – 2007 m. rugsėjo 5 d. laikotarpius, kadangi pareiškėjas tuo metu dirbo pagal darbo sutartį.

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla ar pagrįstai į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaičiuojami laikotarpiai nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d., kurių metu pareiškėjas pagal darbo sutartį dirbo Neringos miesto PT prie PK priešgaisrinės dalies vyr. ugniagesiu (laikotarpis nuo 1997-02-05 iki 2004-11-02) ir Departamento Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios dalies ugniagesiu gelbėtoju (laikotarpis nuo 2006-07-17 iki 2007-09-05).

1995 m. sausio 1d. įsigaliojo 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-693. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių pensiniam aprūpinimui buvo taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytas laikinasis teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 281 patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo tvarką. Šios tvarkos 1.1 punkte buvo nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, pareigūnams ir kariams pensijos skiriamos už ištarnautus metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. priimto nutarimo Nr.490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ 1.1 ir 1.1.7 punktais buvo nustatyta, kad iki įsigalios pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomas ir laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais samdos pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo priskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120, priimto 1991 m. gruodžio 18 d. ir galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. galiojusio ir 1995 m. sausio 1 d. - 1997 m. birželio 2 d. laikotarpiu, 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnyba yra struktūrinių padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje ir vykdančių specifines valstybės vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma ir ją sudaro Tardymo, Pataisos reikalų, Priešgaisrinės apsaugos departamentai, Emigracijos ir imigracijos tarnyba, vidaus daliniai, budėtojų dalis ir vadovybė, tai pat finansų ir kontrolės, materialinio-techninio aprūpinimo, ryšių, medicinos tarnybos, Informacinis statistikos centras bei kiti vidaus reikalų sistemą aptarnaujantys padaliniai.

Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui Nr. I-693, laikinasis pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo teisinis reguliavimas, nustatytas aukščiau nurodytais Lietuvos Vyriausybės nutarimais, neteko galios. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose buvo nurodyta, kokie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, yra prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais. Prie tokių laikotarpių priskirtas darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo priskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais (Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Remiantis Departamento 2020 m. lapkričio 20 d. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo Nr. 9.4-3-2380 (toliau – ir Apskaitos lapas) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1984 m. balandžio 26 d. iki 1987 m. birželio 16 d. tarnavo kitos valstybės ginkluotose pajėgose. Laikotarpiais nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d, ir nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas ėjo Neringos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio pareigas. Ataskaitos lape nurodoma, jog pareiškėjui pirmasis specialus pareigūno nekarinis laipsnis buvo suteiktas Departamento Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 3R-19TE, t. y. pareiškėjas iki 2007 m. rugsėjo 6 d. Neringos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnyboje dirbo darbo sutarties pagrindu. Pažymėtina, jog ginčo dėl minėtos aplinkybės nėra.

Teismo posėdžio metu liudytojai E. Š. ir L. K. nurodė, jog jie yra buvę pareiškėjo bendradarbiai. Nurodė, jog jų bei pareiškėjo vykdomos funkcijos po priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reorganizacijos bei sukarinimo iš esmės nepakito. Atliekamos funkcijos bei darbo grafikas išliko toks pats, atsirado tik papildomi reikalavimai ugniagesio fiziniam pasiruošimui.

Vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos.

Ginčo teisiniams santykiams aktualioje Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti šioje dalyje nurodytų institucijų pareigūnais ir kariais, „tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: <...> 3) darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais <...>“. Taigi pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas įvertino Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijai ir 2017 m. sausio 25 d. nutarime pripažino, jog Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarime išaiškino, jog Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto teisiniu reguliavimu apibrėžiant tarnybos laiką, būtiną pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, laikytasi iš Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, kylančio reikalavimo įstatymu nustatytą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją sieti būtent su asmens tarnyba Lietuvos valstybei ir, naudojantis įstatymų leidėjo diskrecija, šiam laikui prilyginti tam tikrus kitus su tarnyba susijusius laikotarpius, buvo įgyvendintas valstybės prisiimtas įsipareigojimas į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už tarnybą skirti, įskaityti iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais išdirbtą darbo laiką, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, ir buvo užtikrinti atitinkami asmenų teisėti lūkesčiai. Konstitucinis Teismas nurodė, jog valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, taigi nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas. Pažymėta ir tai, kad priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumai yra objektyvus pagrindas apibrėžiant tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenis, tam tikrą laiką po 1995 m. sausio 1 d. priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbusius pagal darbo sutartis (vėliau paskirtus priešgaisrinės apsaugos pareigūnais), ir asmenis, atitinkamu metu tarnavusius priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, traktuoti skirtingai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, apklausęs specialistus, nustatė, jog 1995 m. sausio 1 d. yra Pensijų įstatymo įsigaliojimo data, kuri nėra susijusi su profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pertvarka (jos pabaiga).

Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. <…> Konstitucinio Teismo aktuose yra aiškinamos Konstitucijos nuostatos – normos bei principai. Juose yra kuriama ir plėtojama oficiali konstitucinė doktrina. Visi teisę kuriantys ir taikantys subjektai, įskaitant ir teismus, taikydami Konstituciją privalo paisyti oficialios konstitucinės doktrinos, jie negali aiškinti Konstitucijos nuostatų kitaip, nei savo aktuose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis principas, kad įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas, būtų nepaisoma Konstitucijos viršenybės, būtų sudarytos prielaidos nesuderinamumams teisės sistemoje atsirasti. <…> Taigi pagal Konstituciją visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija – formuluojama oficiali konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (pareigūnus), neišskiriant nė bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 20 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo teisinė pozicija (ratio decidendi) atitinkamose konstitucinės justicijos bylose turi precedento reikšmę (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas).

Vadovaudamasi Konstitucinio Teismo doktrina ir Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu, kuriuo konstatuotas Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, atitikimas Konstitucijai, teisėjų kolegijai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog institucija, atsisakydama įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas pagal darbo sutartį toliau dirbo priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, netinkamai taikė Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbo laikotarpių nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Dėl to šiuo aspektu skundžiamų Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimų nėra pagrindo laikyti nepagrįstais, o atsakovas tinkamai taikė ir aiškino Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika patvirtina, jog teismai nuosekliai laikosi Konstitucinio Teismo formuojamos oficialios konstitucinės doktrinos, kuri savo turiniu saisto ir specializuotus teismus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-757-556/2021 dėl J. M. atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3146-261/2020 dėl paskirtų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo, nustačius, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje; išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3227-624/2019 dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo sutuoktiniui – tos pačios lyties asmeniui; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018 dėl ministro materialinės atsakomybės; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1143/2013 dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo; 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013 dėl pensijų kaupimo sutarties ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje buvo pasisakęs ir dėl kitokio Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto, reglamentuojančio laikotarpį, prilyginamą tarnybos laikui pensijai skirti, aiškinimo ir taikymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3890-552/2019, 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-591-602/2020 buvo laikomasi pozicijos, kad ir vėlesniais laikotarpiais, t. y. po 1995 m. sausio 1 d. priešgaisrinės apsaugos padaliniuose pagal darbo sutartis dirbę asmenys vertinami kaip esantys toje pačioje padėtyje su asmenimis, tarnavusiais minėtose pareigose iki 1995 m. sausio 1 d., ir tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami ne tik laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., bet ir laikotarpiai, buvę ir po 1995 m. sausio 1 d. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad priešgaisrinės apsaugos įstaigos buvo reorganizuotos ir sukarintos skirtingu laiku ir ši aplinkybė visiškai nepriklausė nuo pareigūnų valios, nors visą laikotarpį pareiškėjai faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą, o vykdoma tarnyba minėtu laikotarpiu niekuo nesiskyrė nuo iki 1995 m. sausio 1 d. vykdytos tarnybos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021 konstatavo, jog anksčiau minėtose nutartyse yra suformuluota ydinga teisminė praktika ir atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo doktriną, atskleisdama Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto, reglamentuojančio laikotarpį, prilyginamą tarnybos laikui pensijai skirti, turinį ir tikrąją prasmę, valstybinių pensijų prigimtį ir pobūdį bei įstatymų leidėjo plačią diskreciją reglamentuojant pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą, nusprendė suformuoti naują teisminį precedentą analogiškose bylose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į minėtą teisinį reguliavimą bei naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikto Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo išaiškinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (10.16E) VPE_SP6E-473 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo Ž. P.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (18.20) I-191 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (10.16E) VPE_SP6E-473“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo Ž. P. skundas bei patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl 2020 m. gruodžio 3 d. ir 2021 m. sausio 11 d. sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Utenos skyriaus įpareigojimo laikotarpius nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. bei nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką ir perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas skunde prašo iš Utenos skyriaus priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šiuo sprendimu konstatuota, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamų Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimų, todėl ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. P. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė