Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Ž. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (10.16E) VPE_SP6E-473 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo Ž. P.“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (18.20) 1.19 (toliau – ir 2021 m. sausio 11 d. sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą laikotarpius nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. bei nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. (toliau – ir Laikotarpiai) įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką ir perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir pensija) dydį; 4) priteisti iš VSDFV Utenos skyriaus pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad aplinkybė, jog iki sukarinimo ir po priešgaisrinės tarnybos reorganizacijos jis faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą, yra teisinis pagrindas pakeisti VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir perskaičiuoti paskirtos pensijos dydį bei nepriemokas iki naujo sprendimo priėmimo. Ši situacija susidarė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, kadangi Lietuvos valstybė ne iš karto visoje šalyje įgyvendino priešgaisrinės apsaugos tarnybų reformą.

10. Atsakovas vertino, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, kadangi pareiškėjui buvo pagrįstai ir teisėtai Laikotarpiai neįskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti. Laikotarpiams įskaityti Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi minėto įstatymo 16 straipsnyje išvardinti tik tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., jų sąrašas yra baigtinis ir nėra nurodytų jokių išimčių, kurios leistų darbą pagal darbo sutartį užskaityti po 1995 m. sausio 1 d.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II.

14. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla, ar pagrįstai į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaičiuojami laikotarpiai nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d., kurių metu pareiškėjas pagal darbo sutartį dirbo Neringos miesto PT prie PK priešgaisrinės dalies vyr. ugniagesiu (laikotarpis nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d.) ir Departamento Neringos PGK Budinčios dalies ugniagesiu gelbėtoju (laikotarpis nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d.).

15. Teismas aptarė pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Pensijų įstatymo, vadovavosi Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir iš Departamento Apskaitos lapo duomenų nustatė, jog pareiškėjas nuo 1984 m. balandžio 26 d. iki 1987 m. birželio 16 d. tarnavo kitos valstybės ginkluotose pajėgose. Laikotarpiais nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d., ir nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas ėjo Neringos PGT ugniagesio pareigas. Apskaitos lape nurodoma, jog pareiškėjui pirmasis specialus pareigūno nekarinis laipsnis buvo suteiktas Departamento Neringos PGT viršininko 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 3R-19TE, t. y. pareiškėjas iki 2007 m. rugsėjo 6 d. Neringos PGT dirbo darbo sutarties pagrindu. Teismas pažymėjo, jog ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

16. Teismas iš liudytojų, buvusių pareiškėjo bendradarbių, parodymų nustatė, kad jų bei pareiškėjo vykdomos funkcijos po PGT reorganizacijos bei sukarinimo iš esmės nepakito. Atliekamos funkcijos bei darbo grafikas išliko toks pats, atsirado tik papildomi reikalavimai ugniagesio fiziniam pasiruošimui.

17. Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir pažymėjo, kad tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas įvertino Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijai ir 2017 m. sausio 25 d. nutarime pripažino, jog Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog atsakovas, atsisakydamas įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas pagal darbo sutartį toliau dirbo priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, netinkamai taikė Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Pareiškėjo darbo Laikotarpių nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai gauti. Teismas VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimus pripažino pagrįstais, nes atsakovas tinkamai taikė ir aiškino Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Teismas tokią savo poziciją grindė ir aktualia naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021).

18. Teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. ir VSDFV 2021 m. sausio 11 d. sprendimų panaikinimo, o taip ir išvestinį skundo reikalavimą dėl VSDFV Utenos skyriaus įpareigojimo Laikotarpius įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką ir perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pensijos dydį.

III.

21. Pareiškėjas vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirties (be kita ko, atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei) ir pažymi, kad Pensijų įstatymas turėjo būti sietinas su priešgaisrinių tarnybų pertvarkymo užbaigimu. Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pertvarkymas šalyje vyko palaipsniui sukarinant atskirus padalinius. Tai, jog priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu metu, todėl skirtinguose padaliniuose dirbę ir iš esmės tas pačias funkcijas atlikę asmenys atsidūrė skirtingoje padėtyje, matyti iš byloje esančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus–vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1995 m. gruodžio 19 d. patvirtintos Etapinės šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programos. Pareiškėjas aptaria priešgaisrinės apsaugos reformą bei nurodo, kad Departamento pateiktas Apskaitos lapas patvirtina, jog pareiškėjui pirmasis specialus pareigūno nekarinis laipsnis buvo suteiktas Departamento Neringos PGT viršininko 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 3R-19TE.

22. Pareiškėjo nuomone, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teisiškai nevertino ir nepasisakė, kad profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl pareiškėjo kaltės. Priešgaisrinės tarnybos reforma nebuvo baigta iki 1995 m. sausio 1 d., o asmenys, dirbantys tą patį darbą pagal darbo sutartį ir tą patį darbą po priešgaisrinės tarnybos sukarinimo, įsigaliojus Pensijų įstatymui, pateko į nevienodą situaciją ir patyrė diskriminaciją.

23. Atsakovas VSDFV Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas pakartoja teismui teikto atsiliepimo argumentus ir papildomai nurodo, kad abstraktūs ir deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai nepagrindžia būtinybės nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021 suformuotos šio pobūdžio bylose teisminės praktikos. Teismas tinkamai atskleidė šios bylos esmę, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktus aktualius įrodymus ir teisingai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, o taip pat teisingai aiškino bei taikė aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos ir pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus ir proceso šalių paaiškinimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. VSDFV pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pensijų įstatymas turėjo būti siejamas su priešgaisrinių tarnybų pertvarkymo užbaigimu, kad profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pertvarka užsitęsė ne dėl pareiškėjo kaltės ir dėl to asmenys, dirbę profesionaliojoje priešgaisrinėje apsaugoje pagal darbo sutartį tą patį darbą, kaip ir joje tarnavę pareigūnai, pateko į nevienodą situaciją ir patyrė diskriminaciją, atmestini.

27. Paaiškėjus, kad dėl VSDFV reorganizacijos VSDFV Utenos skyrius buvo prijungtas prie VSDFV Panevėžio skyriaus, kuriam po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamo VSDFV teritorinio skyriaus teisės ir pareigos, teismo nutartimi atsakovas byloje iš VSDFV Utenos skyriaus buvo pakeistas į VSDFV Panevėžio skyrių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui Ž. P. į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaičiuojami laikotarpiai nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d., kurių metu pareiškėjas pagal darbo sutartį dirbo Neringos miesto priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato priešgaisrinės dalies vyr. ugniagesiu (laikotarpis nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d.) ir Departamento Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios dalies ugniagesiu gelbėtoju (laikotarpis nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d.).

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad nebuvo teisinio pagrindo įskaityti pareiškėjo darbo Laikotarpių į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai gauti. Teismas VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir VSDFV 2021 m. sausio 11 d. sprendimą pripažino pagrįstais, nes atsakovas tinkamai taikė ir aiškino Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl pareiškėjo kaltės, o asmenys (ir pareiškėjas), dirbantys tą patį darbą pagal darbo sutartį ir tą patį darbą po priešgaisrinės tarnybos sukarinimo, įsigaliojus Pensijų įstatymui, pateko į nevienodą situaciją ir patyrė diskriminaciją.

31. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Ginčo teisiniams santykiams aktualiame Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2915 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), be kita ko, nustatyta, kad vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos.

33. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2915 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) 3 punkte nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A-667-1062/2021, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo doktrina ir Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017, kuriame konstatuotas Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštaravimas Konstitucijai, sprendė, kad neturi pagrindo vertinti, jog institucija, atsisakydama įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas pagal darbo sutartį toliau dirbo priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, netinkamai taikė Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Aptariamoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d. nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

35. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 1984 m. balandžio 26 d. iki 1987 m. birželio 16 d. tarnavo kitos valstybės ginkluotose pajėgose. Laikotarpiais nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d, ir nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas ėjo Neringos miesto PGT ugniagesio pareigas. Pareiškėjui pirmasis specialus pareigūno nekarinis laipsnis buvo suteiktas Departamento Neringos PGT viršininko 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 3R-19TE, t. y. pareiškėjas iki 2007 m. rugsėjo 6 d. Neringos miesto PGT dirbo darbo sutarties pagrindu.

36. Įvertinusi bylai aktualų teisinį reglamentavimą, aiškią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktikos kryptį analogiško pobūdžio bylose bei bylai reikšmingas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje byloje nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021 suformuotomis taisyklėmis. Kadangi pareiškėjas iki 2007 m. rugsėjo 6 d. Neringos miesto PGT dirbo darbo sutarties pagrindu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pareiškėjo darbo laikotarpių nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas ir VSDFV 2021 m. sausio 11 d. sprendimas teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai taikant ir aiškinant Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

37. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių reforma, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarime nustatė, kad 1995 m. sausio 1 d. yra Pensijų įstatymo įsigaliojimo data, kuri nėra susijusi su profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pertvarka (jos pabaiga), taigi šiuo aspektu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad minėta reforma užsitęsė ne dėl pareiškėjo kaltės, nes, kaip Konstitucinis Teismas nurodė 2017 m. sausio 25 d. nutarime, valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, taigi nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas.

38. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pripažinęs, jog įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinį reguliavimą, tačiau ši diskrecija yra saistoma Konstitucijos, be kita ko, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo. Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarime vertino Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų atitikti ir lygiateisiškumo principui bei pažymėjo, kad ir iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, ir jam įsigaliojus buvo ir yra nustatytas ypatingas vidaus reikalų sistemos (įskaitant ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento) pareigūnų teisinis statusas: skirtingai nei pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, pareigūnams keliami specialūs reikalavimai, jie turi prisiekti Lietuvos valstybei ir laikytis tam tikrų apribojimų, jiems taikoma specifinė tarnybinė atsakomybė, jie turi įgaliojimus vykdydami tarnybines funkcijas duoti nurodymus jiems nepavaldiems asmenims; tik pareigūnams nustatytos tam tikros specialios materialinės ir socialinės garantijos. Priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumai yra objektyvus pagrindas apibrėžiant tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenis, tam tikrą laiką po 1995 m. sausio 1 d. priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbusius pagal darbo sutartis (vėliau paskirtus priešgaisrinės apsaugos pareigūnais), ir asmenis, atitinkamu metu tarnavusius priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, traktuoti skirtingai. Taigi Konstitucinis Teismas nenustatė pagrindo teigti, jog teisiniu reguliavimu, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais pagal darbo sutartis išdirbtas po 1995 m. sausio 1 d., nesilaikyta Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su asmenų, dirbančių tą patį darbą, tik skirtingose pareigose (pagal darbo sutartį ir kaip pareigūnai) diskriminacija, atmestini.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

40. Procesinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.