Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui G. Č. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos technologijų institutas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas (apeliantas) apeliacinį skundą grindžia, be kita ko, ir argumentais, susijusiais su dokumentų (ne)pasirašymu, taip pat į tai, kad ieškovės teikiamo papildomo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria jį priimti.

Dėl faktinių aplinkybių

19. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas (apeliantas) sudarė 2022 m. gegužės 9 d. dvišalę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dvišalė sutartis) (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t.) 1, lapas (toliau – l.) 7–11, 91–95) dėl profesinio mokymo organizavimo paslaugų pagal formaliojo profesinio mokymo ir / ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas tiekimo atsakovui (apeliantui) ir jo į(si)darbinimo pabaigus profesinį mokymą (dvišalės sutarties 1 punktas, kuriame pabrauktas žodis „formaliojo“, o „ir / ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo“ punkto dalis nepabraukta). Pagal dvišalę sutartį atsakovas (apeliantas), be kita ko, įsipareigojo mokytis pagal (duomenys neskelbtini) modulinę profesinio mokymo programą (dvišalės sutarties 2.1.1 punktas) ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. įgyti kvalifikaciją (duomenys neskelbtini) arba / ir šią kompetenciją (dvišalės sutarties 2.1.2.1 punktas, kuriame pabraukta jo dalis „(duomenys neskelbtini)“, o „arba / ir šią kompetenciją“ punkto dalis nepabraukta) bei dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (dvišalės sutarties 2.1.2.1.1 punktas, pabrauktas visas sakinys). Dvišalės sutarties 2.1.2 punkte nurodytas terminas buvo 2022 m. gruodžio 27 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. susitarimais pratęstas atitinkamai iki 2023 m. balandžio 28 d. ir 2023 m. liepos 31 d. (e. b. t. 1, l. 112, 114).

20. Atsakovui (apeliantui) 2022 m. gegužės 9 d. buvo išduotas profesinio mokymo kuponas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – profesinio mokymo kuponas) (e. b. t. 1, l. 13), kuriame nurodyta, kad jis išduotas įgyti kvalifikacijai (2 punktas) ir profesinis mokymas finansuojamas pagal formaliojo profesinio mokymo programą, (duomenys neskelbtini) modulinė profesinio mokymo programa, 22,50 sav., 900 val. (3 punktas), o profesinio mokymo kupono vertė – 2 282,83 Eur (4 punktas). Atsakovas (apeliantas) su trečiuoju asmeniu sudarė 2022 m. gegužės 11 d. profesinio mokymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – profesinio mokymo sutartis) (e. b. t. 1, l. 19–24, 96–99) dėl atsakovo (apelianto) formaliojo profesinio mokymo pagal profesinio mokymo programą „(duomenys neskelbtini) modulinė profesinio mokymo programa“, 50 kreditų, nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. spalio 24 d., t. y. 900 mokymo valandų, 113 mokymo dienų bei formaliojo profesinio mokymo metu įgytų kompetencijų (profesinio mokymo sutarties 1 punktas).

21. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė už atsakovo (apelianto) profesinį mokymą trečiajam asmeniui faktiškai sumokėjo 2 282,81 Eur, taip pat išmokėjo atsakovui (apeliantui) stipendiją už iš viso 1 834,90 Eur sumą (e. b. t. 1, l. 40–63, 67).

22. Ieškovė 2023 m. liepos 31 d. pretenzija nurodė, kad dvišalė sutartis buvo nutraukta 2024 m. liepos 24 d., atsakovas (apeliantas) neįvykdė dvišalės sutarties 2.1, 2.1.2 ir 2.1.2.1 punktais prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir turi atlyginti ieškovei 2 282,81 Eur sumą už mokymo paslaugas bei 1 834,90 Eur sumą už mokymo atsakovui (apeliantui) išmokėtas stipendijas.

23. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas (apeliantas) privalėjo įgyti (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, taip pat ar jis turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius už (ne)tinkamai vykdytą dvišalę sutartį.

Dėl atsakovo (apelianto) pareigos įgyti kvalifikaciją (ne)buvimo ir dvišalės sutarties (ne)tinkamo vykdymo

26. PMĮ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d.) 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad formalusis profesinis švietimas – tai profesinis mokymas, vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama kvalifikacija ar jos dalis. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad neformalusis profesinis mokymas – tai profesinis mokymas, vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama kvalifikacija ar jos dalis. Mokiniui, baigusiam pirminio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija (PMĮ 6 straipsnio 5 dalis).

27. Taigi, iš pirmiau nurodytų ŠĮ ir PMĮ nuostatų akivaizdu, kad vien tik kompetencijos (-ų) įgijimas nėra pakankamas spręsti, kad taip pat buvo įgyta ir kvalifikacija. Asmuo laikomas turinčiu kvalifikaciją tuo atveju, jeigu jis ne tik pabaigia profesinį mokymą, bet ir gauna įgytų kompetencijų įvertinimą.

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas (apeliantas) dvišale sutartimi įsipareigojo įgyti būtent kvalifikaciją, t. y. ne tik išeiti mokymų programą, bet ir gauti surinktų kompetencijų tinkamą įvertinimą. Tai patvirtina dvišalės sutarties nuostatos, kuriose yra pabraukta (išskirta), jog atsakovui (apeliantui) bus teikiamos profesinio mokymo organizavimo paslaugos pagal formaliojo profesinio mokymo programą (1 punktas), atsakovas (apeliantas), be kita ko, įsipareigoja: dalyvauti profesiniame mokyme ir mokytis pagal (duomenys neskelbtini) modulinę profesinio mokymo programą (2.1.1 punktas), įgyti (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją (2.1.2.1 punktas) ir dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (duomenys neskelbtini) (2.1.2.1.1,.2.1.2.2.2 punktai). Tai, kad atsakovas (apeliantas) įsipareigojo įgyti būtent kvalifikaciją, o ne tiesiog baigti / išklausyti formaliojo profesinio mokymo programą ir įgyti kompetencijas, patvirtina ir profesinio mokymo kuponas, kuriame nurodyta, kad jis išduotas kvalifikacijai įgyti (2 punktas) pagal formaliojo profesinio mokymo programą (3 punktas), taip pat su trečiuoju asmeniu sudaryta profesinio mokymo sutartis, kurios dalykas buvo ne tik formalusis profesinis mokymas pagal profesinio mokymo programą, bet ir formaliojo profesinio mokymo metu įgytų kompetencijų teorinės dalies bei praktinio mokymo įvertinimai (1 punktas).

29. Atsakovo (apelianto) teigimu, jo tinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą patvirtina 2022 m. spalio 17 d. mokymosi pasiekimų pažymėjimas (e. b. t. 1, l. 86). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka, nes šiuo pažymėjimu tik yra patvirtinama, kad atsakovas (apeliantas) pabaigė ir įgijo kompetencijas pagal programą „(duomenys neskelbtini) modulinė profesinio mokymo programa“, tačiau ne kad įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, kaip tai įsipareigojo padaryti dvišale sutartimi. Priešingai – minėtame pažymėjime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kvalifikacija atsakovui (apeliantui) bus patvirtinta gavus teigiamus kvalifikacijos vertinimo rezultatus. Apie tai, kad atsakovas (apeliantas) šiuos teigiamus rezultatus būtų gavęs ir kvalifikaciją įgijęs, byloje duomenų nėra.

30. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad atsakovas (apeliantas) kompetencijų vertinimo negalėjo atlikti dėl pateisinamų priežasčių – ligos. Atsakovas (apeliantas) į kompetencijų vertinimą dėl ligos neatvyko 2022 m. lapkričio 14 d., gruodžio 30 d., 2023 m. kovo 6 ir 9 d. ir jam buvo leista kompetencijų vertinimą laikyti kitomis datomis, tačiau atsakovas (apeliantas) teorinio kompetencijų vertinimo neišlaikė 2023 m. balandžio 25 d., birželio 2 d. ir liepos 28 d. (e. b. t. 1, l. 25–33). Taigi, atsakovas (apeliantas) (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos neįgijo ne todėl, kad dėl ligos negalėjo dalyvauti kompetencijų vertinime, bet dėl to, kad šio vertinimo neišlaikė.

31. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad atsakovas (apeliantas) dvišalės sutarties sąlygas suprato taip, jog jis turi įgyti arba kvalifikaciją, arba kompetencijas, arba ir tą ir tą, taip pat kad dvišalės sutarties sąlygos yra standartinės ir atsakovas (apeliantas) nebuvo su jomis supažindintas, be to, jis parašu patvirtino tik dokumentų įteikimą, bet ne supažindinimą. Atkreipiamas dėmesys, kad dvišalės sutarties 16 punkte yra nurodyta, jog ši sutartis yra sudaryta dviem egzemplioriais. Tai reiškia, kad atsakovas (apeliantas) turėjo savo sutarties egzempliorių, su kuriuo galėjo susipažinti ir, jeigu sutarties sąlygos neatitiko atsakovo (apelianto) valios, reikšti dėl to pretenzijas ieškovei netgi ir po sutarties sudarymo. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas (apeliantas) prašė ieškovės jam leisti iš anksto susipažinti su dvišalės sutarties turiniu, tačiau ieškovė nesutiko to padaryti arba atsisakė paaiškinti atitinkamas nuostatas. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad po dvišalės sutarties pasirašymo atsakovas (apeliantas) pasirašė ir profesinio mokymo kuponą, kuriame nurodyta, kad jis išduotas įgyti kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą, bei po kelių dienų (2022 m. gegužės 11 d.) – profesinio mokymo sutartį, kurioje susitariama dėl atsakovo (apelianto) formaliojo profesinio mokymo ir jo metu įgytų kompetencijų vertinimo. Šios sutartys ir kuponas, kaip minėta, yra pasirašyti abiejų šalių, kas yra normali sutarčių bei susitarimų sudarymo praktika, ir juose nėra nurodyta, kad atsakovo (apelianto) parašas reiškia tik tai, kad jis dokumentus gavo, bet ne tai, kad jie atitinka jo valią.

33. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo (apelianto) argumentus, kad jis negalėjo suprasti dvišalės sutarties turinio, nes turi silpną regą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas atsakovo (apelianto) akinių receptas yra išrašytas 2023 m. spalio 24 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų po dvišalės sutarties sudarymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo (apelianto) regėjimas būtent dvišalės sutarties sudarymo metu buvo toks, kad jis nebūtų galėjęs jos perskaityti, taip pat kad jis neturėjo korekcinių priemonių (akinių, korekcinių akių lešių), kurios jam būtų padėjusios tai padaryti. Atsakovo (apelianto) argumentai dėl silpno regėjimo, kuris, jo teigimu, sutrukdė susipažinti su dvišale sutartimi, vertinami kaip atsakovo (apelianto) gynybinė versija dar ir dėl to, kad atsakovas (apeliantas) dvišalės sutarties, profesinio mokymo kupono ir profesinio mokymo sutarties pagrindu mokėsi pagal (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo programą. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio mokymuose, kuriuose yra reikalinga dirbti su kompiuteriu, atsakovas (apeliantas) su jo nurodomu itin silpnu regėjimu ir be jokių tinkamų korekcinių priemonių objektyviai apskritai nebūtų galėjęs dalyvauti. Tačiau atsakovas (apeliantas) formaliajame profesiniame mokyme dalyvavo (e. b. t. 1, l. 86).

34. Pasisakydamas dėl atsakovo (apelianto) argumento, kad ieškovė darė jam spaudimą kuo greičiau pasirašyti dokumentus, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. susitarimus dėl dvišalės sutarties pakeitimo (e. b. t. 1, l. 112, 114), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie susitarimai buvo sudaryti paties atsakovo (apelianto) prašymu (e. b. t. 109) ir dėl to, kad atsakovui (apeliantui) buvo nustatytos naujos (perkeltos) teorinio egzamino datos. Pagal dvišalės sutarties 2.1.2 punktą atsakovas (apeliantas) turėjo savo sutartinius įsipareigojimus įvykdyti iki 2022 m. gruodžio 31 d., o 2022 m. gruodžio 27 d. susitarimu – iki 2023 m. balandžio 28 d. todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra natūralu, jog buvo stengiamasis pratęsti sutarties terminą iki jam pasibaigiant.

36. Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas (apeliantas) įsipareigojo ieškovei įgyti (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, tačiau šio įsipareigojimo, neišlaikęs kompetencijų vertinimo, neįgyvendino.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

37. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės trečiajam asmeniui sumokėta 2 282,81 Eur suma yra nepagrįsta, nes tiek mokymo valandų (1 676 val.) atsakovui (apeliantui) nesuteikta, ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, nes atsakovo (apelianto) profesinis mokymas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė UĮ 37 straipsnio 13 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įtraukti į bylą trečiojo asmens bei priimti pavėluotai pateiktus dokumentus, taip pat trečiojo asmens atstovas advokato padėjėjas neturėjo pagrindo jo atstovauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

39. Taigi, pagal UĮ 37 straipsnio 13 dalį nuo ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo yra atleidžiami tie bedarbiai, kurie pirmą kartą įgijo kompetenciją ir / ar kvalifikaciją. Nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad atsakovas (apeliantas) pagal dvišalę sutartį privalėjo įgyti kvalifikaciją (ne kompetenciją), tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, jam UĮ 37 straipsnio 13 dalyje nustatyta išlaidų atlyginimo išimtis nėra taikoma.

40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo (apelianto) pareiga atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas yra numatyta ir dvišalėje sutartyje, kurios 2.3.1 punkte nurodyta, kad atsakovas (apeliantas) turi atlyginti ieškovei visas patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu jis nevykdė ar netinkamai vykdė dvišalės sutarties 2.1.1–2.1.3, 2.2.1–2.2.3 punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad atsakovas (apeliantas) be svarbių priežasčių neįgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos 2.1.2.1 papunktyje, tuo jį pažeisdamas bei įgydamas pareigą atlyginti ieškovei jos su profesiniu mokymu susijusias išlaidas – 2 282,81 Eur sumą, sumokėtą trečiajam asmeniui už formaliojo profesinio mokymo paslaugas ir 1 834,90 Eur atsakovui (apeliantui) sumokėtas stipendijas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

41. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (ne)pagrįstumo atmeta kaip neturinčius nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes tokia už formaliojo profesinio mokymo paslaugas mokėtina suma buvo numatyta profesinio mokymo kupono 4 punkte, be to, yra pagrįsta trečiojo asmens ieškovei pateiktais profesinio mokymo paslaugų suteikimo aktais bei PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimu (e. b. t. 1, l. 40–63, 67). Ieškovės atsakovui išmokėta stipendijų suma už iš viso 1 834,90 Eur sumą taip pat yra pagrįsta byloje pateiktu sąskaitos išrašu (e. b. t. 1, l. 67), be to, atsakovas (apeliantas) jos ir neginčija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujama priteisti 4 117,71 Eur nuostolių suma (2 282,81 Eur + 1 834,90 Eur).

42. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė iš tiesų jokių nuostolių nepatyrė, nes formalusis profesinis mokymas buvo finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų, nes ieškovės finansavimo šaltinis nepanaikina atsakovo (apelianto) pareigos atlyginti išlaidų UĮ ir dvišalės sutarties nuostatų pagrindu.

43. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo įtraukti į bylą trečiojo asmens yra nepagrįsti, nes atsakovas (apeliantas) ginčijo ieškovės patirtų nuostolių sumą būtent toje dalyje, kuri yra susijusi su trečiajam asmeniui išmokėtomis sumomis, todėl akivaizdu, jog teismo procesinis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis. Be to, trečiojo asmens įtraukimas į bylą yra teismo teisė, numatyta CPK 47 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad trečiasis asmuo turi visas šalies teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Viena iš šalies teisių, kurią turi ir trečiasis asmuo, yra teikti įrodymus, duoti teismui paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Taigi, trečiajam asmeniui pateikus papildomus įrodymus (e. b. t. 3, l. 148–150) teismas turėjo pareigą svarstyti jų priėmimo klausimą ir teisę šiuos įrodymus priimti, kas nėra laikytina jokiu CPK nuostatų pažeidimu, kaip neteisingai nurodoma apeliaciniame skunde.

44. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka, kad trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo būti atstovaujamas advokato padėjėjo. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 34 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta trečiojo asmens atstovavimo sutartis (e. b. t. 3, l. 118), kurioje nurodyta kad advokato padėjėjui yra pavedama atstovauti trečiąjį asmenį sutartyje nurodytų įgalinimų apimtyje ir ši atstovavimo sutartis bei joje nurodytų atstovavimo veiksmų atlikimas apima tinkamą kliento (trečiojo asmens) atstovavimą būtent civilinėje byloje Nr. e2-3394-987/2024. Atstovavimo sutartis pasirašyta tiek advokatės, tiek advokato padėjėjo, taip pat byloje pateiktas sprendimas dėl advokato padėjėjo vienerių metų praktikos atlikimo ataskaitos tvirtinimo (e. b. t. 3, l. 119). Vien tai, kad atstovavimo sutartyje yra nurodyta, kad advokato padėjėjui trečiąjį asmenį atstovauti konkrečioje byloje yra pavedama, bet ne leidžiama, nesudaro pagrindo vertinti, jog toks atstovo įgaliojimas yra neatitinkantis AĮ 34 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

45. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu ginčija trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodydamas, kad trečiojo asmens atstovui advokato padėjėjui nebuvo pavesta analizuoti dokumentus ar vertinti įrodymus, todėl už tai neturėjo būti skaičiuojamas užmokestis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo (apelianto) vertinimu nesutinka ir pažymi, kad byloje pateiktoje atstovavimo sutartyje nurodyta, jog trečiojo asmens atstovui advokato padėjėjui, be kitų įgalinimu, taip pat pavedama atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su tinkamu kliento interesų atstovavimu. Akivaizdu, kad atstovas tinkamai pasiruošti bylai ir atstovauti klientui (trečiajam asmeniui) be bylos dokumentų ir įrodymų analizės negalėtų. Šių teisinių paslaugų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.17, 8.19, 8.20 punktai), todėl buvo priteistos pagrįstai.

46. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su (ne)teisėtu vienašališku dvišalės sutarties nutraukimu neturi esmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, nes vienašališkas sutarties nutraukimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apimtį (atsakovas (apeliantas) neteikė priešieškinio, kuriuo būtų formuluojamas reikalavimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu), be to, tai nepaneigia pirmiau nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo (apelianto) įvykdytu dvišalės sutarties pažeidimu ir pareigos atlyginti dėl to ieškovės patirtus nuostolius (išlaidas profesiniam mokymui ir atsakovo (apelianto) stipendijai).

47. Taigi, iš pirmiau nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad atsakovas (apeliantas) netinkamai įvykdė dvišalę sutartį ir neįgijo įsipareigotos įgyti kvalifikacijos, todėl turi atlyginti ieškovės patirtas iš viso 4 117,71 Eur išlaidas . Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, taip pat tinkamai pritaikė teisinį reglamentavimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

49. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovė ir jos pusėje buvęs trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų patyrimo. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 480,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos apmokėtos 2024 m. lapkričio 12 d., maksimali suma sudarytų 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur × 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apeliantės (atsakovės) ieškovei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos technologijų institutas“ (juridinio asmens kodas 304166570) iš atsakovo G. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 480,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.