Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

(nuotoliniu būdu) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui G. Č. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos technologijų institutas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 3 dalimi teismas šioje byloje vykstant ginčui dėl mažos sumos (nesiekiančios 5 000,00 Eur), trumpai išdėsto ieškinio atmetimo motyvus.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ŠĮ) 2 straipsniu, kuris įtvirtinta pagrindines įstatymo sąvokas, kompetencija yra asmens gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (7 dalis); kvalifikacija yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma (8 dalis). Vadovaujantis ŠĮ 12 straipsnio, kuris apibrėžia profesinį mokymą, 1 dalimi profesinio mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje. Atitinkamo lygio kvalifikacija suteikia asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų vertinimą (ŠĮ 12 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis ŠĮ 39 straipsnio 3 dalimi kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių profesinio mokymo programų baigimą, kompetencijų įvertinimą, kvalifikacijos suteikimą, išdavimą nustato Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (toliau – PMĮ).

8. Vadovaujantis PMĮ 2 straipsniu, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas, formalusis profesinis mokymas yra apibrėžiamas kaip profesinis mokymas, vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias pabaigus, suteikiama kvalifikacija ar jos dalis; neformalusis profesinis mokymas yra apibrėžiamas kaip profesinis mokymas, vykdomas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama kompetencija (kompetencijos), kuri (kurios) gali būti pripažįstamos kaip įgyta kvalifikacija ar jos dalis. Vadovaujantis PMĮ 6 straipsnio 5 dalimi mokiniui, baigusiam pirminio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. Vadovaujantis PMĮ 12 straipsnio 2 dalimi įvertinus asmens kompetencijas, įgytas mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru suderinta tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija ar jos dalis.

9. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 7-8 punktuose įvardintas teisės aktų nuostatas, daro keturias nagrinėjamam ginčui aktualias išvadas. Pirma, profesinis mokymas gali būti dviejų rūšių: formalusis ir neformalusis. Antra, priklausomai nuo profesinio mokymo rūšies, mokinys jį pabaigęs įgyja arba atitinkamą kvalifikaciją (pabaigęs formalųjį profesinį mokymą), arba atitinkamą kompetenciją (pabaigęs neformalųjį profesinį mokymą). Trečia, net ir įgijus kompetenciją (pabaigus neformalųjį profesinį mokymą), ji turi būti įvertinama įstatyme nustatyta tvarka tam, kad ji galėtų būti pripažįstama kaip kvalifikacija ar jos dalis. Ketvirta, tik įgyta kvalifikacija (o ne kompetencija) suteikia asmeniui teisę užsiimti tam tikra veikla. Būtent dėl šios priežasties asmens įgytos kompetencijos (pabaigus neformalųjį profesinį mokymą) turi būti įvertinamos tam, kad įstatymo nustatyta tvarka jos galėtų būti pripažįstamos asmens kvalifikacija ar jos dalimi.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas su atsakovu 2022 m. gegužės 9 d. sudarė Dvišalę sutartį Nr. ES11(19.1)-1500, iš kurios turinio matyti, kad ši sutartis yra sudaryta iš ieškovo parengtų standartinių sąlygų. Kaip matyti iš sutarties dalyko, apibrėžto sutarties 1 punkte, atsakovui buvo nutarta suteikti profesinio mokymo organizavimo paslaugas ir jo į(si)darbinimą, užbaigus profesinį mokymą. Pastarajame punkte taip pat buvo nurodyta, kad profesinio mokymo organizavimo paslaugų teikimas vyks pagal formaliojo profesinio mokymo ir/ar neformaliojo suaugusiųjų švitimo programas. Šiame punkte buvo pabrauktas žodis „formaliojo“. Sutartyje taip pat buvo numatytos atsakovo kaip užimtumo dalyvio tokios pareigos: pagal 2.1.1 punktą mokytis pagal Php programuotojo modulinę profesinio mokymo programą; pagal 2.1.2 punktą ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. (pagal 2.1.2.1. punktą) įgyti kvalifikaciją Jaunesnysis programuotojas ar (ir) šią kompetenciją, reikalingą (pagal 2.1.2.1.1 punktą) dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; (pagal 2.1.2.1.2 punktą) dirbti savarankiškai; pareigų pavadinimas/veiklos pobūdis: Php programuotojas. Sutarties 2.1.1 punkte buvo pabraukti žodžiai: „Php programuotojo modulinę profesinio mokymo programa“, sutarties 2.1.2.1 punkte uvo pabrukti žodžiai: „Jaunesnysis programuotojas“, buvo pabrauktas visas 2.1.2.1.1 punktas ir pareigų pavadinimas „Php programuotojas“. (el. dok. Nr. CBP-18226/2023). Iš ieškovo atsakovui 2022 m. gegužės 9 d. Profesinio mokymo kupono Nr. PMK(19.1)-1932 turinio matyti, kad ieškovas atsakovui išdavė profesinio mokymo kuponą kvalifikacijai įgyti pagal formaliojo profesinio mokymo programą (el. dok. Nr. CBP-18226/2023). Pagal trišalę sutartį, 2022 m. gegužės 11 d. sudarytą tarp bylos šalių ir profesinio mokymo teikėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos technologijų institutas“ matyti, kad ieškovui buvo įsipareigota teikti kokybiškas profesinio mokymo paslaugas pagal formaliojo profesinio mokymo programą bei numatytas įgytų kompetencijų teorinis ir praktinis vertinimas (el. dok. Nr. CBP-18226/2023).

11. Taigi, teismas įvertinęs tarp bylos šalių sudarytos sutarties dėl profesinio mokymo turinį, daro išvadą, kad atsakovas (kaip bet kuris kitas atidus, protingas ir sąžiningas asmuo veikiantis atitinkamoje situacijoje) suvokė ir suprato sudarantis sutartį būtent dėl formaliojo profesinio mokymo pagal Php programuotojo modulinę profesinę mokymo programą, kurią pabaigus atsakovas turi įgyti būtent Php programuotojo kvalifikaciją (o ne tiesiog išklausyti mokymo programos kursą kaip teigia atsakovas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1-2 dalys, 5 dalis). Teismas šios išvados priėjo įvertinęs dvišalės sutarties turinį, kuriame būtent su atsakovu susijusi individuali informacija ir sąlygos buvo pabraukti (patį atsakovą identifikuojanti informacija, formaliojo profesinio mokymo rūšis, programos pavadinimas bei kvalifikacijos ir pareigų pavadinimas). Be to, tą pačią dieną atsakovas pasirašė ir profesinio mokymo kuponą, kuris buvo išduotas būtent kvalifikacijai įgyti ir nurodyta, kad atsakovas mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą. Analogiška informacija buvo dar karta nurodyta ir po kelių dienų su profesinio mokymo teikėju sudarytoje sutartyje, papildomai nurodant ir numatomas įgytų kompetencijų vertinimo datas. Teismas įvertino ir paties atsakovo elgesį, kuomet jis prašė net du kartus 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. balandžio 26 d. pratęsti sutartyje nustatytą terminą kvalifikacijai įgyti, turint tikslą (ne pabaigti išklausyti programos kursą, o) išlaikyti egzaminus.

12. Teismas pažymi, kad pastarosios teismo išvados nepaneigia atsakovo į bylą pateiktas 2022 m. spalio 17 d. Mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Pastarajame pažymėjime nurodyta, kad asmuo pabaigė ir įgijo kompetencijas pagal programą „Php programuotojo modulinė profesinio mokymo programa“; taip pat įvardinta kada vyks kompetencijų vertinimas bei paaiškinta, kad tik gavus teigiamus kvalifikacijos vertinimo rezultatus, asmeniui bus patvirtintina jaunesniojo programuotojo kvalifikacija (el. dok. Nr. DOK-842/2024). Taigi, iš pažymėjimo turinio matyti, kad profesinio mokymo paslaugų teikėjas patvirtino atsakovą išklausius mokymo programos kursą, reikalingą kompetencijai įgyti, tačiau (priešingai ne teigia atsakovas) nepatvirtino atsakovą įgijus kompetenciją, kuri gali būti pripažįstama jaunesniojo programuotojo kvalifikacija, nes atsakovo kompetencijos dar nebuvo įvertintos.

13. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis nesuprato sudarantis dvišalę sutartį su ieškovu dėl jaunesniojo programuotojo kvalifikacijos įgijimo, o manė sudarantis sutartį tik dėl pareigos įgyti kompetenciją vien tik išklausius programos kursą (neturint pareigos gauti teigiamą kompetencijų įvertinimo rezultatą) (CK 6.193 straipsnio 1-2 dalys, 5 dalis, CPK 176 straipsnio 1 dalis).

14. Teismas iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų viseto nustatė, kad dvišalės sutarties dėl profesinio mokymo 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. pakeitimai (dėl termino, nustatyto atsakovo kvalifikacijai įgyti pratęsimo) buvo sudaryti rašytine forma bei buvo pasirašyti paties atsakovo ir ieškovo įgalioto atsakovo elektroniniais parašais. Vaidinasi, pastarieji sutarties pakeitimai atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus, keliamus rašytinės sutarties pakeitimams (CK 1.76 straipsnis). Dėl šios priežasties teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atsiliepime iškeltus (prieštaringus) argumentus, kad sutarties terminas nebuvo pratęstas, o jei ir buvo pratęstas, tai negalioja, nes jo pratęsimas neatitinka įstatymo leidėjo keliamų reikalavimų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

15. Teismui iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto nustačius, kad dvišalės sutarties terminas atsakovui kvalifikacijai įgyti buvo pratęstas du kartus pagal paties atsakovo elektroniniais parašais pasirašytus rašytinius prašymus bei byloje nesant įrodymų apie ieškovo darytą spaudimą atsakovui, teismas atskirai nepasisako dėl atsakovo argumentų, susijusių su egzaminų datos perkėlimo priežastimi, nes pastarieji argumentai neįtakoja faktinės aplinkybės, kad dvišalėje sutartyje numatytas terminas atsakovo kvalifikacijai įgyti buvo pratęstas iki 2023 m. liepos 31 d.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 37 straipsnio 12 dalimi ieškovui jo patirtų išlaidų neturi pareigos atlyginti tie bedarbiai, kurie pirmą kartą įgijo kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją. Teismas, įvertinęs šio įstatymo nuostatą kartu su teismo sprendimo 9 punkte pateiktu ŠĮ ir PMĮ teisės normų išaiškinimu, daro nagrinėjamam ginčui aktualią išvadą, kad bedarbiai neturi pareigos užimtumo tarnybai atlyginti jų profesinio mokymo ir stipendijos išmokėjimo išlaidų tuo atveju, jei įgijo kvalifikaciją (pagal formaliojo profesinio mokymo programą) arba įgijo kompetenciją (pagal neformaliojo profesinio mokymo programą).

17. Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsakovui, kuris pagal dvišalę sutartį dėl profesinio mokymo buvo įsipareigojęs įgyti kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir jos neįgijo, negali būti taikoma UĮ 37 straipsnio 12 dalyje numatyta išimtis, atleidžianti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovui patirtas išlaidas dėl atsakovo mokymo apmokėjimo ir stipendijos sumokėjimo. Dėl šios priežasties atmetami kaip neatitinkantys faktinės situacijos atsakovo argumentai, jos jis turi teisę pasinaudoti įstatymo leidėjo įtvirtinta išimtimi, leidžiančia neatlyginti profesinio mokymo išlaidų ieškovui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

18. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigos prieš nustatytą terminą informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014).

19. Nagrinėjamu atveju pagal bylos šalių sudarytos dvišalės sutarties dėl profesinio mokymo 15 punktą, sutartis galėjo būti nutraukta vienos iš šalių iniciatyva įspėjus kitą šalį prieš 10 dienų, jei pastaroji nevykdo įsipareigojimų (el. dok. Nr. CBP-18226/2023). Iš bylos šalių sudarytų dvišalės sutarties dėl profesinio mokymo pakeitimų matyti, kad sutartyje numatytas terminas atsakovo kvalifikacijai įgyti buvo pratęstas iki 2023 m. liepos 31 d. (el. dok. Nr. CBP-18226/2023). Ieškovas pateikė į bylą ieškovo išsiųstą atsakovui 2023 m. liepos 31 d. pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kurioje buvo nurodyta, kad ieškovo iniciatyva dvišalė sutartis 2023 m. liepos 24 d. buvo nutraukta, atsakovui dalyvaujant pakartotiniame kvalifikacijų vertinime per 3 mėnesius neįgijus kvalifikacijos (el. dok. Nr. CBP-18226/2023). Teismas nustatė, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie ieškovo pretenzijoje minimą vienašalį sutarties nutraukimą ieškovo iniciatyva.

20. Teismas, įvertinęs bylos faktinę situaciją, daro dvi nagrinėjamam ginčui aktualias išvadas. Pirma, teismas sutinka su atsakovo atsiliepime iškelta prielaida, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį nesilaikydamas sutartyje numatytos jos nutraukimo tvarkos (tai yra 10 dienų įspėjimo termino). Antra, pastaroji aplinkybė niekaip neįtakoja fakto, kad atsakovas (tiek įspėjus jį prieš 10 dienų apie numatomą nutraukimą, tiek neįspėjus) neįgijo per sutartyje nustatytą terminą (du kartus pratęstą atsakovo prašymu) programuotojo kvalifikacijos, kas reiškia, kad pranešimo apie numatomą sutarties nutraukimą termino pažeidimas niekaip nenulėmė atsakovo civilinių teisių pažeidimo bei neskėlė atsakovui jokių papildomų nuostolių. Dėl šios priežasties teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atsiliepimo argumentus, reikalaujant dvišalės sutarties dėl profesinio mokymo nutraukimą pripažinti neteisėtu vien dėl įspėjimo termino apie numatomą nutraukimo nesilaikymo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

21. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungtyniškumo principu, kiekviena šalis turi įrodyti jos iškeltą prielaidą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsakovui iškėlus prielaidą apie nekokybiškai teiktas/nesuteiktas paslaugų teikėjo profesinio mokymo paslaugas, atsakovas turėjo šias savo prielaidas ir įrodyti. Tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad mokymosi paslauga jam nebuvo suteikta ar buvo suteikta nekokybiškai. Priešingai, atsakovui net buvo išduotas pažymėjimas apie išklausytą mokymosi programos kursą; atsakovas iki ieškinio jo atžvilgiu pateikimo teismui nereiškė pretenzijų mokymosi paslaugų teikėjui dėl nekokybiškų paslaugų. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas atmeta kaip neįrodytas atsakovo iškeltas prielaidas dėl mokymosi paslaugų nesuteikimo/netinkamo suteikimo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

22. Teismas pažymi, kad teismo posėdyje žodinių paaiškinimų teikimo metu, atsakovas iškėlė dar vieną prielaidą, kad paslaugų teikėjas netinkamai tvarkė dokumentus, susijusius su mokymo paslaugų suteikimu ir apmokėjimu. Teismas šių atsakovo argumentų neanalizuoja, konstatuodamas, kad tinkamas/netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas ar/ir bendrovės vidaus dokumentų tvarkymas niekaip neįtakoja faktinių aplinkybių, kad mokymosi paslaugos atsakovui buvo suteiktos, o ieškovas jas apmokėjo.

23. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas, nesant svarbių priežasčių, neįvykdė dvišalėje sutartyje nustatytos pareigos per sutartyje nustatytą terminą (pratęstą du kartus) įgyti jaunesniojo programuotojo kvalifikacijos (dvišalės sutarties 2.1.2, 2.1.2.1 punktai). Tokiu atveju atsakovui kyla sutartinė atsakomybė atlyginti ieškovui j patirtus nuostolius dėl atsakovo mokymosi programos apmokėjimo ir stipendijos išmokėjimo (dvišalės sutarties 2.3 punktas) (CK 6.205 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis).

24. Teismas pažymi, kad nustačius atsakovo pareigos įgyti programuotojo kvalifikaciją iki sutartyje nustatyto termino neįvykdymą be svarbių priežasčių, aplinkybė, kad atsakovas nepasinaudojo teise įgyti kvalifikacija savo lėšomis neturi įtakos atsakovo sutartinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties teismas nepasisako kaip dėl neaktualių atsakovo atsiliepimo argumentų apie jo teisę, o ne pareigą, pakartotinai bandyti įgyti kvalifikaciją savo lėšomis.

Dėl byloje kilusio ginčo baigties

25. Teismui nustačius, kad atsakovui kyla civilinė sutartinė atsakomybė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, ieškinio reikalavimas dėl 4 117,71 Eur patirtų nuostolių (kurie susideda iš 2 282,83 Eur išlaidų už profesinį mokymą apmokėjimo ir 1 834,90 Eur stipendijos atsakovui išmokėjimo) tenkinamas visiškai (CK 6.205 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad priteisia ieškovui iš atsakovo tokią galutinę sumą, kurią ieškinio faktiniame pagrinde ir reikalavime įvardina ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, 4 punktas).

26. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo, tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, skaičiuojamų už 4 117,71 Eur priteistą bendrą sumą, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Ieškinį tenkinus visiškai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos technologijų institutas“ iš atsakovo priteisiamos protingo dydžio 875,00 Eur išlaidos, patirtos dėl advokato padėjėjo teisinės pagalbos teikimo teisminiame procese (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškinį tenkinus visiškai ir ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteisiamas 93,00 Eur žyminis mokestis ir 28,26 Eur teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (į. k. 190766619) iš atsakovo G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 117,71 (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniolika eurų ir 71 ct) išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 117,71 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos technologijų institutas“ (304166570) iš atsakovo G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 875,00 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato padėjėjo teisinės pagalbos apmokėjimo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 93,00 Eur (devyniasdešimt tris eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio ir 28,26 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, teismo patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo. Šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.