Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. P. ir S. P. ieškinį atsakovams A. S., I. S., J. Ž., R. Z., T. Ž., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai S. P. ir S. P. pareiškė ieškinį atsakovams I. S., J. Ž., T. Ž., R. Z., A. S., kuriuo prašo atidalinti ieškovams S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią dalį nekilnojamojo turto – 0,0633 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje: ieškovams S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise natūra priteisti 0,0633 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje; priteisti solidariai iš ieškovų S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 217 EUR piniginę kompensaciją; priteisti solidariai iš ieškovų S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovams J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), 756 EUR piniginę kompensaciją; priteisti solidariai iš ieškovų S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei I. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 324 EUR piniginę kompensaciją.

Atsakovė I. S. sudarė su ieškovais taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti, atsakovei teismo posėdžio metu paaiškintos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Taikos sutartyje šalys patvirtino, kad šios pasekmės joms žinomos ir priimtinos. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo būdo, t. y. išmokant piniginę kompensaciją už I. S. tenkančią žemės sklypo dalį, o jai priklausančią dalį žemės sklypo perduodant natūra ieškovams ir ieškovų atsakovei I. S. išmokamos piniginės kompensacijos dydžio. Taikos sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo reikalavimų ir neprieštarauja viešajam interesui, todėl tvirtinama, civilinės bylos dalis atsakovės I. S. atžvilgiu nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

Kitoje dalyje ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovui S. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 265/633 dalys 0,0633 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, 356/633 dalys minėto žemės sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams S. P. ir S. P., 3/633 dalys žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovei I. S., o į 9/633 dalis minėto sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė (e.b.l. 31–62, tomas 2). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. sausio 10 d. išrašo kopija patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota šio sklypo vidutinė rinkos vertė – 67 600 EUR; vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2021 m. sausio 25 d. Patikrinus Nekilnojamojo turto registre nustatyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nuo 2023 m. sausio 1 d. – 72 100,00 EUR (e.b.l. 31–62, tomas 2). Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (buvusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) 2021 m. gruodžio 21 d. raštas dėl informacijos apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikimo patvirtina, kad į Lietuvos Respublikos nuosavybės teise įregistruotą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teise valdomą 12/633 dalį valstybinio žemės sklypo buvo atkurtos nuosavybės teisės šiems asmenims: B. S., atkurta 2 kv. m dalis, M. Ž., atkurta 7 kv. m dalis, R. S., atkurta 3 kv. m dalis (e.b.l. 15–17, tomas 1). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 116 punktą, sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. Todėl nuo sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo momento, pretendentai tapo jiems suteiktų žemės sklypo dalių savininkais.

Vilniaus apskrities viršininko 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 49S-136-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. S.“ B. S. nuspręsta atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko valdytą žemės plotą, grąžinant natūra ir 0,0002 ha ploto žemės sklypo dalį. Vilniaus apskrities viršininko 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 49S-171-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. Ž.“ M. Ž. nuspręsta atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko J. M. valdytą žemės plotą, grąžinant natūra ir 0,0002 ha ploto žemės sklypo dalį. Vilniaus apskrities viršininko 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 49S-131-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. S.“ R. S. nuspręsta atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko V. S. valdytą žemės plotą, grąžinant natūra ir 0,0003 ha ploto žemės sklypo dalį.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį pateiktų duomenų apie nuosavybės teisių atkūrimo byloje saugomus dokumentus nustatyta, kad M. Ž., kuriai atkurtos nuosavybės teisės į 7 kv. m dalį ginčo žemės sklypo, mirė, o pagal 2009 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 284, 7 kv. m, jos turtą lygiomis dalimis paveldėjo sūnus L. Ž. ir vaikaitis J. Ž.. Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad vienas iš M. Ž. įpėdinių L. Ž. mirė 2015 m. liepos 19 d., o jo palikimą priėmė atsakovės R. Ž. ir T. Ž.. Kiti L. Ž. įpėdiniai A. Ž. ir D. Ž. perleido savo paveldėjimo teises atsakovei T. Ž. (e.b.l. 63–64, tomas 2).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad B. S., kuriam atkurtos nuosavybės teisės į 2 kv. m dalį žemės sklypo, mirė 1993 m. rugpjūčio 27 d., jo palikimą pagal 1994 m. birželio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3732 priėmė įpėdinis – atsakovė A. S..

M. Ž. ir B. S. įpėdiniai neįregistravo nuosavybės teisių į jiems tenkančias žemės sklypo dalis, todėl Nekilnojamojo turto registre liko įrašas apie Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į 9/633 dalis ginčo žemės sklypo. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo negalima priimti iš dalies, su sąlyga ar su išlygomis, todėl 9/633 dalių žemės sklypo, į kurias Nekilnojamojo turto registre įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė, savininkais laikytini atsakovai: M. Ž. įpėdiniai J. Ž. ir R. Ž. bei T. Z., taip pat B. S. įpėdinė A. S..

Po R. S., kuriam atkurtos nuosavybės teisės į 3 kv. m dalį ginčo žemės sklypo, mirties jo palikimą pagal 2006 m. gruodžio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. N-6-3211VZ, priėmė atsakovė I. S., kuri bylos nagrinėjimo eigoje 2023 m. balandžio 20 d. savo nuosavybės teisę į minėtą turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dalių dydį lemia palikėjo valia, kai paveldima pagal testamentą, arba nustato paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, kai paveldima pagal įstatymą.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė A. S. paveldėjo visą B. S. turtą, įskaitant 2 kv. m dalis ginčo žemės sklypo.

M. Ž. turtą pagal 2009 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 284, lygiomis dalimis paveldėjo sūnus L. Ž. ir vaikaitis (atsakovas) J. Ž.. Taigi, atsakovui J. Ž. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 3,5 kv. m ginčo žemės sklypo (7 kv. m/2). Kita 3,5 kv. m žemės sklypo buvo paveldėta 4 pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą, kas sudaro po 0,875 kv. m kiekvienam įpėdiniui (3,5 kv. m/4). Kadangi atsakovė T. Ž. teisių pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo dviejų įpėdinių paveldėjimo teises, T. Ž. priklausanti žemės sklypo dalis sudaro 2,652 kv. m (0,875 kv. m x 3). Atsakovei R. Z. priklausanti žemės sklypo dalis sudaro 0,875 kv. m.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis numato kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.

Atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdus numato CK 4.80 straipsnio 2 dalis: daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pagal minėtą teisės normą prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Teismų praktikoje atidalijimas iš bendrosios nuosavybės laikomas prioritetiniu šios teisės įgyvendinimo būdu prieš kitus, pavyzdžiui, naudojimosi tvarkos bendrosios nuosavybės objektu nustatymą, tuo, kad šis būdas užkerta kelią tolimesniems nesutarimams ir ginčams dėl naudojimosi daiktu. Tačiau šio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo taikymas negali būti absoliutinimas. Reikalaujant atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, privalo būti laikomasi teisės normų aktų reikalavimų, atsižvelgiama į tai, ar toks bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdas yra įmanomas pagal nuosavybės objekto pobūdį (ar daiktas dalus ir įmanoma jį natūra padalinti keliems bendrasavininkams), ar tokio būdo taikymas nepaneigs kito bendraturčio, hipotekos kreditoriaus interesų, teisėtų lūkesčių. Jeigu pastaruoju požiūriu visumos bendraturčių ir kitų asmenų interesus labiau atitinka naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, teismas privalo taikyti šį bendraturčių teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdą (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-171-658/2013).

Nagrinėjamu atveju šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo padalinti natūra neįmanoma.

Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

Nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nenustatyta. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 29 d. atsakymas į ieškovų 2021 m. spalio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ patvirtina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti natūra, organizuojant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant jį pagal bendraturčiams priklausančias dalis, rengimą, negalima (e.b.l. 7–8, tomas 1). Minėtame rašte nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ (Teritorijų planavimo dokumento registracijos numeris – (duomenys neskelbtini)) ir jo sprendinius žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną (funkcinės zonos numeris – PYL-1-2). Šioje funkcinėje zonoje vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais minimalus sklypo dydis naujai statybai yra 400 kv. m. Norimo padalinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 633 kv. m, todėl šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, sprendiniai prieštarautų kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams, kadangi padalijus sklypą nebūtų galimybės suprojektuoti dviejų ar daugiau sklypų, kurių plotas nebūtų mažesnis kaip 400 kv. m.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 punktas numato, kad projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv. m. Padalijus ginčo sklypą natūra, atsakovai negalės naudoti 9 kv. m. ploto žemės sklypo dalies pagal žemės sklypui nustatytą paskirtį. Dėl minėtų nekilnojamojo daikto savybių nėra galimybės suformuoti dviejų atskirų izoliuotų žemės sklypų, kuriuos galima būtų naudoti pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių galimybę ir šalių valią pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą. Vienintelis galimas be neproporcingos žalos daiktui ieškinyje nurodyto turto padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį.

Atsakovai neišreiškė prieštaravimo ieškovų reikalaujamam bendro turto padalijimo būdui, taip pat nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog padalijus turtą ieškovų reikalaujamu būdu, t. y. turtą natūra priteisiant ieškovams, o atsakovams sumokant piniginę kompensaciją, būtų neproporcingai apribotos atsakovų kaip daikto savininkų teisės. Atsakovai taip pat nepareiškė reikalavimo dėl bendro daikto padalijimo kitokiu, nei ieškovų nurodytu, būdu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai raštu kreipėsi į atsakovus su pasiūlymu padalinti bendrą daiktą. Atsakovai į ieškovų siūlymą neatsiliepė. Atsakovai neįregistravo savo nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre, nuo nuosavybės teisių įgijimo neišreiškė jokio suinteresuotumo bendru turtu.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovų turtinė padėtis neleidžia išmokėti atsakovams piniginės kompensacijos.

Kaip minėta, pagal interneto svetainėje www.registrucentras.lt viešai skelbiamus duomenis apie vidutinę rinkos vertę pagal daikto unikalų numerį minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 72 100,00 EUR. Viso minėto žemės sklypo plotas – 0,0633 ha. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 621/633 dalys, kas sudaro 621 kv. m. Atsakovų dalis iš viso sudaro tik 12/633, arba 12 kv. m. Nustatant atsakovams priklausančios dalies rinkos vertę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo vertę, atsakovams tenkančios piniginės kompensacijos dydis sudarytų 1 270,24 EUR. Piniginė kompensacija padalijama kiekvienam atsakovui, proporcingai jam nuosavybės teise priklausančiai žemės sklypo daliai. Tokiu būdu atsakovui J. Ž. tenkanti piniginės kompensacijos dalis sudaro 398,66 EUR (72 100,00 EUR/633 x 3,5 kv. m), I. S. – 341,71 EUR (72 100,00 EUR/633 x 3 kv. m), T. Ž. – 302,07 EUR (72 100,00 EUR/633 x 2,652 kv. m), A. S. – 227,80 EUR (72 100,00 EUR/633 x 2 kv. m).

Ieškovai teismo posėdyje nurodė, kad neprašo iš atsakovų priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1 500,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, iš atsakovų nepriteisiamos.

Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 144,40 EUR, priteisiamos iš atsakovų, kurių atžvilgiu patenkintas ieškinys, lygiomis dalimis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 259–260 straipsniais, 264–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 294–295 straipsniais teismas

nusprendžia:

patvirtinti ieškovų S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei atsakovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Atsakovė R. Z. (toliau – Atsakovė) perleidžia jai priklausančią dalį daiktinių teisių į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus mieste iš 7 kv. m, į kuriuos pretendentei M. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės, o ieškovai S. P. ir S. P. (toliau – Ieškovai) sumoka 94,00 EUR (devyniasdešimt keturių eurų) kompensaciją Atsakovei, pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, per 7 (septynias) dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo.

2. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti, vykdant šią taikos sutartį tikslu įregistruoti žemės sklypo dalį Ieškovų vardu Nekilnojamojo turto registre. Išlaidas prisiima Ieškovai.

3. Šalys, pasirašydamos šią taikos sutartį, patvirtina ir pareiškia, kad taikos sutartimi yra išsprendžiamas šioje byloje nagrinėjamas ginčas.

4. Šia taikos sutartimi yra paskirstytos Ieškovų ir Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, šalys susitaria viena kitai nereikšti jokių reikalavimų dėl šia taikos sutartimi užbaigiamame teisminiame ginče turėtų bylinėjimosi išlaidų – visos bylinėjimosi išlaidos dalyje lieka šalims. Visas dėl šia taikos sutartimi užbaigiamo teisminio ginčo atsiradusias bylinėjimosi išlaidas valstybei apmoka Ieškovai.

Kitoje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovams S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią dalį nekilnojamojo turto – 0,0633 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje:

ieškovams S. P. ir S. P. nuosavybės teise natūra priteisti 0,0633 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje;

priteisti solidariai iš ieškovų S. P. ir S. P. atsakovui J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 398,66 EUR (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, šešiasdešimt šešis euro centus) už atsakovui J. Ž. tenkančią 3,5 kv. m ploto dalį turto;

priteisti solidariai iš ieškovų S. P. ir S. P. atsakovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 341,71 EUR (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą, septyniasdešimt vieną euro centą) už atsakovei I. S. tenkančias 3/633 dalis turto;

priteisti solidariai iš ieškovų S. P. ir S. P. atsakovei T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,07 EUR (tris šimtus du eurus, septynis euro centus) už atsakovei T. Ž. tenkančią 2,652 kv. m ploto dalį turto.

priteisti solidariai iš ieškovų S. P. ir S. P. atsakovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227,80 EUR (du šimtus dvidešimt septynis eurus, aštuoniasdešimt euro centų) už atsakovei A. S. tenkančią 2 kv. m ploto dalį turto.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų I. S., J. Ž., T. Ž. ir A. S. valstybei 144,40 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus, keturiasdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 36,10 EUR (trisdešimt šešis eurus, dešimt euro centų).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.