Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų R. Z. ir J. A. S., atstovaujamų advokatės Kristinos Česnauskienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10616-950/2017 pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis ir juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, tretieji asmenys: Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnija, J. A. S., R. Z., S. N. ir K. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. I. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis 2015-03-30 Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūno R. S. išduotas pažymas Nr. 1.3-192, parengtas A. M. ir R. A.; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po E. I. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Parengiamojo teismo posėdžio 2017-05-24 metu trečiųjų asmenų J. A. S. ir R. Z. atstovė pateikė savarankišką pareiškimą, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. I. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus S. (S.) I., faktiškai pradėdamas jį valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. (S.) I. mirties(duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė J. A. S., faktiškai pradėdama jį valdyti; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos dukterėčia R. Z., faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų J. A. S. ir R. Z. pateiktą savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 4 punkto numatytais pagrindais; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM grąžinti J. A. S. ir R. Z. žyminį mokestį.Teismas nurodė, kad kartu su savarankišku pareiškimu nėra pateikti jokie įrodymai, kad E. I., savo mirties dieną turėjo realiai paliktino (kitų asmenų paveldėtino) turto, taip pat, kad šiuo metu realiai yra išlikęs ir realiai egzistuoja E. I. anksčiau priklausęs turtas, kurį kokie nors asmenys šiuo metu realiai galėtų įgyti savo nuosavybėn gavę paveldėjimo teisės liudijimą. Realiai nesant jokio E. I. priklausiusio paveldimo turto, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas J. A. S. nesukels jokių realių teisinių pasekmių. Be to, pateikti faktiniai duomenys leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad S. (S.) I. mirė anksčiau nei E. I., todėl akivaizdu, kad priimti palikimo po E. I. mirties jis objektyviai neturėjo jokios galimybės.Teismas dėl antrojo reikalavimo nurodė, kad nėra pateikti jokie įrodymai, liudijantys, kad S. (S.) I., savo mirties dieną (duomenys neskelbtini) turėjo realiai paliktino, taip pat, kad šiuo metu turtas yra išlikęs. Realiai nesant jokio S. (S.) priklausiusio paveldimo turto, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas J. A. S. nesukels jokių realių teisinių pasekmių (CPK 444 str. 1 d.). Vienintelis ginčo turtas – 2/3 dalys gyvenamojo namo, taip pat jo priklausiniai (kiti pastatai), jau nuo 2015 m. yra registruoti J. A. S. vardu, todėl antrasis reikalavimas taip pat negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas dėl trečiojo reikalavimo nurodė, kad byloje yra pateiktas Kauno rajono apylinkės teismo 2006-09-25 sprendimas, kuriuo yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė J. I., faktiškai pradėjęs valdyti jai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Nurodytos civilinės bylos nagrinėjime suinteresuoto asmens teisėmis dalyvavo ir R. Z., kuri civilinės bylos nagrinėjimo metu sutiko ir patvirtino, kad palikimą po M. V. mirties priėmė būtent J. I.. Dėl palikimo po M. V. mirties priėmimo jau yra išduotas 2009-05-19 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Kadangi dėl ginčo, kas po M. V. mirties priėmė jos palikimą, jau yra priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, naujas ginčas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir dėl tų pačių asmenų negali būti nagrinėjamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu tretieji asmenys R. Z. ir J. A. S., atstovaujamos advokatės Kristinos Česnauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės- pareiškimą priimti arba perduoti klausimą spręsti naujai 1 instancijos teismui. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:Teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog po E. I. mirties yra likęs koks nors turtas, prieštarauja bylos duomenims. Ieškovo ir trečiųjų asmenų seneliai buvo L. ir E. I. pastatė namą 63,83 kv. m. Šiuo metu nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad gyvenamas namas yra viso 97,26 kv. m bendro ploto. Po E. I. mirties jos palikimą priėmė, faktiškai pradėję turtą valdyti, M. V. ir S. I.. Juridinis faktas sukels teisines pasekmes, nes palikimą priėmę asmenys privalės atlikti pastatų teisinę registraciją ir prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.Teismas dėl antro reikalavimo nepagrįstai nurodė, kad nėra įrodymų apie turėtą turtą. Bylos dalyviai ir seniūnija nurodo, kad pastato dalis yra pastatyta S. I. su sutuoktine 1960 m, todėl juridinis faktas sukels teisines pasekmes, nes naujai bus atliekama daliai pastatų teisinė registracija ir užvedama paveldėjimo byla, kurioje bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai S. I. palikimą priėmusiems asmenims.Tai, kad kitoje civilinėje byloje buvo nustatytas juridinis faktas, jog palikimą priėmė J. I., su tuo sutiko R. Z.. neatima galimybės nustatyti ir kitus juridinius faktus, kad palikimą priėmę ir kiti asmenys. Savarankiškas reikalavimas tuo metu nebuvo pareikštas.Ieškovas J. I., atstovaujamas advokatės Aušros Veselovaitės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:S. I. niekaip negalėjo priimti palikimo po motinos mirties, kadangi mirė anksčiau nei jo motina E. I.. Todėl reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. I. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus S. (S.) I., miręs (duomenys neskelbtini), yra niekinis, neturi jokios juridinės reikšmės ir nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjoms, todėl yra nenagrinėtinas ypatingos teisenos tvarka.Turto, kurį galėtų paveldėti S. I. sutuoktinė ar/ir kiti įstatyminiai įpėdiniai (vaikai, tėvai), sudėtis ar palikimo priėmimo faktas neturi jokios juridinės ar kvalifikuojančios reikšmės nagrinėjamoje byloje, šis turtas nėra nei nagrinėjamos bylos dalykas ir niekaip neįtakoja įrodinėtinų byloje aplinkybių turinio, ar ginčo kvalifikacijos. Be to pateiktas pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų.Į bylą yra pateiktas įsiteisėjęs Kauno rajono apylinkės teismo 2006-09-25 sprendimas, priimtas civ. byloje Nr. 2-1606-058/2006, kuriame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę ir įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje. Kvescionuoti šiuo metu jau įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadas dėl to, kad po M. V. palikimą faktinio valdymo būdu perėmė J. I., nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 4 punkto numatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas reiškia, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 str. 1 d. 12 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012). Pagal CPK 444 ir 445 straipsnius juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas J. I. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2015-03-30 Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūno R. S. išduotas pažymas Nr. 1.3-192, parengtas A. M. ir R. A.; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po E. I. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Apeliantės R. Z. ir J. A. S. pateikė savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. I. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus S. (S.) I., faktiškai pradėdamas jį valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. (S.) I. Mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė J. A. S., faktiškai pradėdama jį valdyti; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos dukterėčia R. Z., faktiškai pradėdama jį valdyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi R. Z. ir J. A. S. pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 4 punkto numatytais pagrindais.Įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliančių R. Z. ir J. A. S. pareiškimo pirmuoju ir antruoju reikalavimu prašomi nustatyti juridiniai faktai joms nesukels teisinių pasekmių. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat pagal 1964 m. galiojusio CK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo momentas yra palikėjo mirties diena. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. I. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sūnus S. (S.) I. mirė (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, kad anksčiau miręs S. (S.) I. negalėjo priimti vėliau mirusios savo motinos E. I. palikimo, o tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas apeliantėms (S. (S.) I. žmonai J. A. S. ir jo dukrai R. Z.) nesukels jokių teisinių pasekmių. Kaip minėta, ieškovas šioje byloje turto paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad po jo senelės E. I. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė jos dukra M. V. (ieškovo teta), mirusi (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės šiuo metu nenustatytos į E. I. jos mirties dieną priklausiusį turtą - gyvenamojo namo dalį ir ūkinius pastatus - tvartą, daržinę, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto paveldėjimo tikslu nustatymo į minėtą turtą. Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. A. S. vardu yra įregistruotos daiktinės teisės į 2/3 gyvenamojo namo 1A1m., pastatą-kiemo rūsį, pastatą-tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos išduotos pažymos 2015-03-30 Nr. 1.3-192 pagrindu. Nustačius, kad S. (S.) I. negalėjo priimti vėliau mirusios savo motinos E. I. palikimo, taip pat, kad 2/3 dalys gyvenamojo namo, taip pat jo priklausiniai (kiti pastatai), jau nuo 2015 m. yra registruoti J. A. S. vardu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliančių pirmuoju ir antruoju reikalavimu prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukels jokių teisinių pasekmių nenagrinėtinas ypatingos teisenos tvarka (CPK 444, 445 str.), todėl tokie reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme ir atsisakė juos priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliančių argumentus, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje buvo nustatytas juridinis faktas, kad palikimą, atsiradusį po M. V. mirties, priėmė J. I., neatima galimybės nustatyti ir kitus juridinius faktus, kad palikimą priėmę ir kiti asmenys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio (pareiškimo) dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje yra pateiktas įsiteisėjęs Kauno rajono apylinkės teismo 2006-09-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1606-058/2006, kuriuo yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė J. I., faktiškai pradėjęs valdyti jai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Iš teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1606-058/2006 nustatyta, kad minėtoje byloje pareiškėjas J. I. pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, R. Z., S. N., kuriuo prašė paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė po savo tetos M. V. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Taigi, minėtos bylos nagrinėjime dalyvavo suinteresuotas asmuo R. Z., kuri sutiko ir patvirtino, kad palikimą po M. V. mirties priėmė J. I.. Nagrinėjamoje byloje apeliantės prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos dukterėčia R. Z., faktiškai pradėdama jį valdyti. Akivaizdu, kad apeliančių reikalavimas, t. y. nustatyti, kas po M. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, buvo išnagrinėtas Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1606-058/2006 ir dėl šio reikalavimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 18 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jau yra priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl apeliančių pateiktą pareiškimą dalyje dėl trečiojo reikalavimo pagrįstai atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.