Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9321-918/2013 pagal civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovei J. A. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomais raštas dėl teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).

10. Vykdomojo rašto išdavimo tvarką teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo atveju reglamentuoja CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos. Minėtoje įstatymo normoje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

11. Vadovaujantis teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį šalių ginčas yra baigtas, šalių teisės ir pareigos yra nustatytos, o vykdomojo rašto išdavimo klausimas iš esmės patenka į teismo procesinių sprendimų vykdymo stadiją, reguliuojamą CPK VI dalies normomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-140/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tarp šalių kilęs naujas ginčas gali ir turi būti sprendžiamas būtent atskiroje civilinėje byloje, o ne išsprendžiamas per procesinį vykdomojo rašto išdavimo užbaigtoje nagrinėti byloje institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-189-464/2017).

12. Atskirajame skunde skundžiamos nutarties nepagrįstumas ir neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas dviem tarpusavyje susijusiais motyvais: taikos sutartis negali būti vykdoma dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių ir tuo, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą atsakovei nebuvo sudaryta galimybė nurodyti aplinkybes, dėl kurių taikos sutarties nevykdoma.

13. Atskirojo skundo argumentai pripažintini pagrįstais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo siunčiamas atsakovei atsiliepimui į prašymą pareikšti. Klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka iš esmės ištyrus tik vienos šalies (ieškovo) nurodytas aplinkybes. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 646 straipsnio 3 dalies normos reikalavimo.

14. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai (2020 m. spalio 9 d. atsakovės prašymas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl privalomosios mediacijos vykdymo, 2020 m. spalio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti), kurie CPK 314 straipsnio pagrindu prijungtini prie bylos, patvirtina, kad atsakovė iki ieškovui pateikiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo Kauno apylinkės teismui, kreipdamasi dėl privalomosios mediacijos ėmėsi įstatymo nustatytų priemonių dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimo.

15. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (c. b. Nr. e2-4372-1107/2021) pagal ieškovės J. A. P. (buv. B.) ieškinį atsakovui Ž. B. dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytos Ž. B. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku N. B., gim. (duomenys neskelbtini), pakeitimo ir dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu iš atsakovo Ž. B. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. B. padidinimo.

16. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šalių teisių ir pareigų taikos sutartyje apimtis nepilnamečio vaiko atžvilgiu priklauso nuo Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-4372-1107/2021 išnagrinėjimo rezultato. Susiklosčiusioje situacijoje, esant šalių teisminiam ginčui dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo ir dėl konfliktinių šalių santykių, taikos sutarties vykdymas priverstine tvarka gali turėti neigiamą poveikį šalių nepilnamečiui vaikui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad padarius išvadą, jog tam tikros šalių teisės ir pareigos taikos sutartyje nebuvo apibrėžtos ir jų apimtis priklausys nuo kitos bylos išnagrinėjimo rezultato, yra pagrindas vykdomąjį raštą atsisakyti išduoti, o ne stabdyti sprendžiamo klausimo nagrinėjimą neapibrėžtam laikui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-189-464/2017). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės, ieškovui vykdomąjį raštą išduoti atsisakytina. Ieškovo teisė bendrauti su vaiku gali būti realizuota kreipiantis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4372-1107/2021 CK 3.65 straipsnyje nustatytais pagrindais.

17. Remiantis išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti ieškovo Ž. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.