Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-916-311/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
T-916-311/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52905-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-916-311/2021baudžiamoje byla Nr. 1-4208-311/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52905-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16; 2.5.19 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei,antstoliui V. K.,nuteistajam M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio V. K. teikimą dėl baudos bausmės pakeitimo į laisvės apribojimo bausmę nuteistojo M. M. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas 40 MGL, tai yra 2 000 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas M. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 4 d. 18.37 val. iki 2018 m. lapkričio 5 d. 16.27 val., iš viso –viena para, šią parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyta, kad M. M. paskirta galutinė bausmė yra 38 MGL, tai yra 1 900 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, M. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams; turto konfiskacija – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),vertę atitinkančios pinigų sumos –3 150 eurų – išieškojimas. Paskirtos baudos sumokėjimui nustatytas 6 (šešių) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminas. Teismo baužiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. sausio 1 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. gegužės 18 d. gautas antstolio V. K. teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam M. M. 2018 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme. Teikime nurodoma, pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl šios baudos išieškojimo nuteistojo M. M. atžvilgiu antstolio kontoroje 2019 m. liepos 23 d. užvesta vykdomoji byla. Bauda neišieškota. Antstolis, siekdamas nustatyti skolininko faktinę gyvenamąją vietą ir jam įteikti procesinius dokumentus, su juo mėgino susisiekti vykdomajame dokumente nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) kuris yra ir skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Visi šiuo adresu siųsti dokumentai grįžo į antstolio kontorą kaip neatsiimti adresato, o pats skolininkas su antstoliu nesusisiekė, nors jo pašto dėžutėje buvo palikti pranešimai apie siųstus dokumentus. Nuo vykdomosios bylos pradėjimo iki dabar antstolis periodiškai tikrino M. M. turtinę padėtį. Šis skolininkas nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose, nėra juridinių asmenų dalyvis bei šiuo metu negauna pajamų, į kurias būtų galima nukreipti priverstinį baudos išieškojimą, todėl įvertinus visas aplinkybes, bauda turėtų būti pakeista kita bausmės rūšimi.

Antstolis teismo posėdyje teikimą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad visas šio nuteistojo gyvenimas yra baudos – pas antstolius jo atžvilgiu yra užvesta 19 bylų.

Nuteistasis prašė teikimą atmesti. Paaiškino, kad baudos sumokėjimui neturi lėšų. Dirba pavienius darbus. Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Į antstolį nesikreipė, nes nežino antstolio kontaktų. Baudą galėtų sumokėti per pusę metų. Nenori, kad bauda būtų pakeista laisvės apribojimu.

Prokurorė, atsižvelgdama į teikime nurodytas aplinkybes, siūlė teikimą tenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis net neregistruotas užimtumo tarnyboje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalis). Iki 2019 m. liepos 6 d. galiojusioje BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu, tačiau BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2019 m. liepos 6 d., nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Toks BK 47 straipsnio 8 dalies pakeitimas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, nes numatytas baudos pakeitimas į švelnesnę bausmę, nei buvo anksčiau, turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis)..

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo užimtumo tarnyboje (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Teikimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuteistasis M. M. per teismo nustatytą terminą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl nuo 2019 m. liepos 23 d. baudą priverstinai iš jo išieško antstolio V. K. kontora. Iš teismui pateikto antstolio teikimo matyti, kad per šį beveik dvejų metų laikotarpį bauda iš M. M. nebuvo išieškota.

Taip pat nustatyta, kad vykdant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą vykdomąjį raštą dėl 2018 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. M. paskirtos baudos išieškojimo, antstolis, patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes ir nustatęs, kad skolininkas nedirba ir pajamų negauna, jo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar ginklų, jis nėra juridinių asmenų dalyvis ir areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų nelaiko, 2021 m. gegužės 6 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą (b. l. 108). Be to nustatyta, kad vykdomojoje byloje esančiu M. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), antstolio rengtų procesinių dokumentų šiam skolininkui įteikti nepavyko, neįteiktos pašto siuntos grąžintos antstolio kontorai, kadangi gavėjas jų pašte neatsiėmė per nustatytą terminą. Per visą laikotarpį nuo vykdomosios bylos užvedimo pats skolininkas su antstoliu nesusisiekė, į antstolio kontorą neatvyko, su antstoliu nebendradarbiavo, baudos sumokėjimo galimybių (pavyzdžiui, baudos išdėstymo dalimis ir pan.) nesprendė. Tuo pačiu antstolis neturėjo galimybės gauti skolininko sutikimo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

Teismo posėdyje nuteistasis M. M. paaiškino, jog su antstoliu nesusisekė, kadangi nežinojo antstolio kontaktų. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teikimo nagrinėjimo metu vykdant teismo nutartį dėl M. M. atvesdinimo, jis buvo surastas ir teismo šaukimas jam buvo įteiktas tuo pačiu pirmiau minėtu adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu nuteistajam buvo siunčiami ir antstolio procesiniai dokumentai, kuriuos, kaip matyti, skolininkas ignoravo ir pašto siuntų neatsiiminėjo sąmoningai. Be to, iš antstolio pateiktos informacijos matyti, kad M. M. turi ne vieną jo atžvilgiu užvesta vykdomąją bylą, todėl turi patirtį, kad gera valia per teismo nustatytą terminą nesumokėjus teismo paskirtos baudos, ją išieško antstolis, todėl norint sužinoti jo kontaktus, būtina sekti ir laiku atsiimti jam adresuotas pašto siuntas. Esant tokiai situacijai, M. M. argumentai, jog jis su antstoliu nesusisekė, kadangi nežinojo antstolio kontaktų, teismo vertinami kaip nepagrįsti, kaip nuteistojo siekis išvengti griežtesnės bausmės rūšies.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis (šiuo atveju – teismo baudžiamasis įsakymas) turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti įvykdoma laiku. Kaip matyti, nuo bausmės – baudos vykdymo pradžios M. M. niekur nedirba, antstoliu siunčiamu procesinius dokumentus ignoruoja ir jų neatsiima, su antstoliu nebendradarbiauja. Duomenų, kad nuteistasis ėmėsi visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, nėra. Lėšų ir turto, į kurį antstoliui būtų galima nukeipti išieškojimą, nuteistasis neturi. Tuo tarpu į teisminį teikimo nagrinėjimą M. M. atvyko tik su policijos pagalba, teismui priėmus nutartį dėl jo atvesdinimo. Teismo posėdyje nuteistasis žadėjo baudą sumokėti per pusę metų, tačiau įrodymų, galinčių patvirtini, kad jis turės tokią galimybę (pavyzdžiui, kad jis įsidarbino ir gauna pastovias pajamas ar pan.), nepateikė. Jo paaiškinimu, jis dirba neoficialius pavienius darbus, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Tad akivaizdu, kad M. M., jau keletą metų nesiimdamas jokių priemonių tam, kad sumokėtų teismo paskirtą baudą, sąmoningai leidžia kilti tokioms pasekmėms, tokiu būdu siekdamas išvengti mokėti baudą, o jam paskirta bausmė – bauda, nėra efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams – nubaudimo ir prevenciniams – užtikrinti, kadangi bausmės tikslai yra pasiekiami ne tik jos paskyrimu, bet ir tinkamu bei realiu jos įvykdymu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nuteistasis M. M. 2018 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę vengia atlikti, tuo tarpu antstolis neturi galimybių ją išieškoti, todėl ši bausmė M. M. keistina į laisvės apribojimo bausmę.

BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai. Kadangi nuteistasis baudą savo noru sumokėti vengia ir nėra galimybės ją išieškoti, 2018 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta galutinė bausmė-38 MGL, tai yra 1 900 eurų dydžio bauda keistina į 38 dienų laisvės apribojimo bausmę. Siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, nuteistasis laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (nuteistojo teisinę padėtį lengvinanti iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi BK 48 straipsnio redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

antstolio V. K. teikimą tenkinti.

M. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę bausmę-38 (trisdešimt aštuonių) MGL, tai yra 1 900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų dydžio baudą pakeisti į 38 (trisdešimt aštuonių) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį M. M. per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 30 (trisdešimt) dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmė pradedama vykdyti nuo įsiteisėjusios šios nutarties nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.

M. M. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas