- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- e2-2617-1115/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00381-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- G. G. Ž.
- Advokatai
- Eglė Mockienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui G. G. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) atidalyti šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantį po 1/2 dalį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) – išmokant piniginę kompensaciją tokiu būdu: ieškovei natūra priteisti žemės sklypą su statiniais ir sodo namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteisti 80 000 Eur piniginę kompensaciją už jo nuosavybės dalį žemės sklype su statiniais ir sodo name, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) arba atsakovui natūra priteisti žemės sklypą su statiniais ir sodo namą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo priteisti 80 000 Eur piniginę kompensaciją už jos nuosavybės dalį žemės sklype; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 662,57 Eur nuostolių atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 600 Eur netesybų pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-481-723/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties 4 punktą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo jai priteistos pinigų sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė J. Ž. ir atsakovas G. G. Ž. yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 481-723/2022. Pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, šalių nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais ir sodo namas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), – pripažintas šalių bendrąja daline nuosavybe, kiekvienai šaliai priteisiant po 1/2 dalį šio turto asmeninės nuosavybės teise.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad tuo pačiu teismo sprendimu patvirtintos sutarties 4 p. jos šalys susitarė minėtą bendrą nekilnojamąjį turtą parduoti tretiesiems asmenims, papildomai pažymėdamos, kad už vienos iš šalių sąmoningą turto pardavimo vilkinimą, t. y. nesutikimą parduoti turtą, esant potencialiam pirkėjui, nesutinkančioji šalis kitai šaliai per tris dienas nuo atsisakymo parduoti turtą pareiškimo dienos privalo sumokėti 300 Eur dydžio baudą.
4. Ieškovė pažymėjo, kad nurodytame šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name visą šį laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. jau beveik trejus metus gyvena vien atsakovas, nors tame pačiame teismo patvirtintos sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad atsakovas šalių sodo name turi teisę gyventi tik ne ilgiau nei iki tada, kai bus sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.
5. Ieškovės įsitikinimu, ji dėjo pastangas parduoti abiem šalims dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą jau tris kartus ir visais atvejais atsakovas tyčia sudarė kliūtis tą padaryti bei turtą realizavus gauti už jį kiekvienam savąją pardavimo kainos dalį.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gegužės 16 d. ji kartu su atsakovu buvo sudarę bendradarbiavimo sutartį Nr. 0512 su nekilnojamojo turto brokeriu D. M., kuris įsipareigojo ieškoti šalių nekilnojamajam turtui pirkėjų už 228 000 Eur. 2023 m. kovo 30 d. ieškovei buvo išrašyta jau kito paslaugos teikėjo – nekilnojamojo turto brokerio S. R. sąskaita-faktūra už nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugą – 600 Eur. Šią sąskaitą ieškovė apmokėjo 2023 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimu iš savo „Swedbank“, AB banko sąskaitos. Į S. R. ieškovė kreipėsi pagalbos dėl nekilnojamojo turto fotografavimo ir skelbimo apie pardavimą patalpinimo, todėl už jo paslaugas sumokėjo visą sutartą mokestį. S. R. paviešinus skelbimą, šį nekilnojamojo turto pardavimo procesą ėmėsi organizuoti pati ieškovė, imdamasi veiksmų parduoti šalių bendrą nekilnojamąjį turtą - pati važiavo aprodyti turtą, bendravo su potencialiais pirkėjais. Būtent tuomet turtu susidomėjo A. M..
7. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal 2024 m. kovo 18 d. vienos ieškovės sudarytą preliminarią sutartį, pagal kurią susitarta su pirkėju A. M. sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, turtas turėjo būti parduotas pirkėjui už 180 000 Eur. Atsakovas vilkino procesą, nepaisydamas šalių sutartų dar santuokos nutraukimo procese sąlygų bei preliminariosios sutarties atsakovas taip ir nepasirašė. Šią 2024 m. kovo 18 d. su pirkėju A. M. sudarytą preliminariąją sutartį atsakovas tiesiog suplėšė. Po to, t. y. 2024 m. balandžio 23 d. ieškovė buvo sudariusi tarpininkavimo paslaugų sutartį su nekilnojamojo turto brokere Ž. N.. Joje yra užfiksuota su brokere suderinta skelbime nurodytina turto pardavimo kaina 198 000 Eur. Turto perleidimo tikslu ieškovė netgi buvo pateikusi prašymą notarui dėl leidimo parduoti namą išdavimo. Šiuo tikslu ieškovė 2024 m. liepos 30 d. sudarė panaudos sutartį dėl teisės jai ir dviem šalių nepilnamečiams vaikams naudotis gyvenamąja patalpa, adresu: (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 4 d. buvo sudaryta abiejų šalių preliminari sutartis su pirkėjais A. M. ir M. M. dėl nekilnojamojo turto pardavimo už 190 000 Eur ne vėliau, kaip iki 2024 m. rugpjūčio mėn. 30 d. Taipogi šia preliminaria sutartimi buvo susitarta, kad nekilnojamojo turto atlaisvinimas turi būti įvykdytas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo visų pinigų už jį sumokėjimo dienos. Pirkėjai įsipareigojo sumokėti po 2 500 Eur avanso sumos ieškovei ir atsakovui. Be to, pagal preliminarią sutartį ieškovė ir atsakovas netgi įsipareigojo ne tik grąžinti gautą avanso sumą pirkėjams, bet dar ir papildomai sumokėti jiems avanso dydžio pinigų sumą kaip šalių aptartus minimalius pirkėjų nuostolius tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki joje numatyto termino nebūtų pasirašyta dėl pardavėjų kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį).
8. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. liepos 5 d. iš A. M. ieškovė gavo 2 500 Eur avansą į savo asmeninę banko sąskaitą pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pardavimo sutartį. 2024 m. rugpjūčio 30 d. Trakų r. 1-ajame notaro biure šalių turėjo būti pasirašoma pagrindinė turto pardavimo sutartis su pirkėjais Augustinu ir M. M., sutarties projektas buvo parengtas notarės S. J. tvirtinimui ir pateiktas šalims. Atvykęs į notaro biurą atsakovas galiausiai nesutiko parduoti turtą ir pasirašyti šį notarinės sutarties projektą. Atsakovo žodiniai argumentai buvo nurodyti ieškovei, kad tai ne tavo namas, kad manęs iš ten neiškraustysit. Atsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovė gautą 2 500 Eur avanso sumą dalimis grąžino (po 1000 Eur dviem mokėjimo pavedimais A. M. – 2024 m. rugpjūčio 30 d. ir 2024 m. rugpjūčio 31 d. bei dar 500 Eur – 2024 m. rugsėjo 1 d.) preliminariam pirkėjui ir tik didelėmis ieškovės pastangomis ji išsiderėjo iš avanso mokėtojo, kad jis nereikalautų iš ieškovės 2024 m. liepos 4 d. preliminariosios sutarties 6.2 papunktyje numatyto netesybų mokėjimo, nors A. M. pagrįstai turėjo teisę pagal sutartį jo reikalauti ir pradžioje tikrai reikalavo iš ieškovės. Visgi, tik dedant asmenines pastangas, ieškovei pavyko įtikinti šį potencialų turto pirkėją, kad ji pati suinteresuota sudaryti sandorį, tačiau yra tiesiog bejėgė įtikinti ar priversti kitą bendraturtį (atsakovą) vykdyti savo įsipareigojimus ir nesudaryti kliūčių namo pardavimo procesui.
9. Ieškovės pabrėžė, kad buvo sudaryti net keli susitarimai dėl bendro nekilnojamojo turto pardavimo. Šalys santuokos nutraukimo procese turėjo aiškų ketinimą realizuoti turtą, tačiau dėl vieno atsakovo veiksmų pardavimo procesas buvo vilkinamas ir turto pardavimas neįvyko.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties dėl vykdomojo dokumento išdavimo pagrindu 2024 m. spalio 23 d. ieškovei buvo išduotas Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomasis raštas (Nr. e2-481-723/2022) pagal 2022 m. vasario 23 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą. Tačiau tai nepadėjo iš esmės apginti pažeidžiamų ieškovės interesų, atsakovui atsisakant gera valia vykdyti pirminį ir pagrindinį šalių susitarimą parduoti bendrą turtą.
11. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas atsisakė pasirašyti notarines turto pirkimo–pardavimo sutartis ir tokiu būdu nevykdo savo paties pasirašyto šalių susitarimo, tuo pažeisdamas ieškovės interesus, kadangi ji savąja turto dalimi net negali naudotis, nes atsakovas vienas gyvena šalių bendrame name ir naudojasi visu abiem šalims lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausančiu turtu absoliučiai tik savo vieno nuožiūra, o šalių santykiai yra įtempti bei konfliktiški ir gyventi tuose pačiuose namuose kartu su atsakovu ieškovė negali dėl jo ūmaus, neprognozuojamo ir agresyvaus būdo.
12. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo piktybiškų veiksmų, atsisakymo vykdyti savo paties prisiimtus įsipareigojimus parduoti bendrą šalių turtą ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos sudaro mokesčiai VĮ Registrų centrui, brokeriams už dokumentų, reikalingų nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti, parengimą. VĮ Registrų centrui ieškovė yra apmokėjusi 45,94 Eur ir 16,63 Eur. Kaip jau minėta, nekilnojamojo turto brokeriui S. R. 2023 m. kovo 30 d. ieškovės apmokėta nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslauga – 600 Eur. Viso ieškovės patirti dėl atsakovo kaltės (vengimo ir atsisakymo sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sutartį bei vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo) tiesioginiai nuostoliai, t. y. turtinė žala sudaro 662,57 Eur. Akivaizdu, jog šie ieškovės patirti nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu būtent su atsakovo neteisėtais veiksmais, nes yra jo kaltų veiksmų pasekmė. Taigi, faktiškai egzistuojant visoms keturioms įstatymo numatytoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, atsakovas privalo atlyginti ieškovei šios patirtą turtinę žalą.
13. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos sutarties 4 p. už kiekvieną atsakovo sąmoningą turto pardavimo vilkinimą, t. y. nesutikimą parduoti turtą, esant potencialiam pirkėjui, jis ieškovei per tris dienas nuo atsisakymo parduoti turtą pareiškimo dienos privalėjo sumokėti 300 Eur dydžio baudas, kurios nė vienu atveju ieškovei nesumokėjo. Taigi ieškovė už jau du faktinius turto pardavimo sandorio atšaukimus dėl atsakovo kaltės reikalauja priteisti iš jo viso 600 (300×2) Eur netesybų (baudų).
14. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovas yra įsiskolinęs ieškovei ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, o prie ieškinio pridedama 2024 m. gruodžio 2 d. antstolio M. M. pažyma apie atsakovo įsiskolinimą ieškovei už vaikų išlaikymą patvirtina, jog atsakovo išlaikymo skola 2024 m. gruodžio 1 d. sudaro 7 490,26 Eur. Ši aplinkybė, ieškovės vertinimu, yra reikšminga sprendžiant dėl atidalijimo iš šalių bendrosios nuosavybės būdo parinkimo.
15. Ieškovė nurodė, kad siekia atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsižvelgiant į šalims nuosavybės teise priklausančias dalis, ginčo turto paskirtį, jo fizines savybes ir išsidėstymą, faktinės naudojimosi atskiromis turto dalimis atsietai galimybės nebuvimą bei atsakovo poziciją dėl patalpų atidalijimo, ieškovė savo teises gina reikšdama šiuo ieškiniu du alternatyvius reikalavimus. Bet kurio iš ieškinio reikalavimų patenkinimas ieškovei yra priimtinas ginčo turto atidalijimo variantas.
16. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
17. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi paskirtas parengiamasis posėdis, atsakovui pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu.
18. 2025 m. balandžio 30 d. parengiamajame posėdyje atsakovas nurodė bylą vesiantis ir nuo ieškinio reikalavimų ginsiantis pats, be atstovo. Teismas šalims išaiškino atidalijimo teisės absoliutumą.
19. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti 600 Eur netesybas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-481-723/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties 4 punktą. Nutartis įsiteisėjusi.
20. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir argumentus. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su kompensacijos dydžiu, nes ji neatitinka nekilnojamojo turto rinkos kainos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
21. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
22. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Nagrinėjamu atveju šalims atidalijimo teisės absoliutumas buvo išaiškintas 2025 m. balandžio 30 d. parengiamajame teismo posėdyje.
24. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
25. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
26. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys yra buvę sutuoktiniai. Jie, nutraukę santuoką ir pasidaliję turtą, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo šiuos nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini): žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantį sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys šiuos nekilnojamojo turto objektus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po ½ dalį. Nei ieškovė, nei atsakovas nepageidavo pasidalyti turtą natūra taip, jog žemės sklypas liktų vienam iš jų, o pastatas – kitam.
27. Šalys žemės sklypo ir sodo namo atidalijimo natūra projekto nepateikė, atidalyti nekilnojamojo turto natūra neprašė. Be to, tiek žemės sklypo, tiek sodo pastato, šiuo metu, teismo vertinimu, nėra galimybės atidalyti natūra. Pastebėtina, kad sodo pastatas yra negyvenamasis pastatas, atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomas (žr. Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“), o sodo sklypas turi atitikti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.
28. Atsižvelgiant į atidalijimo teisės absoliutumą, šalių pozicijas dėl atidalijimo būdo ir nustačius, jog bendrosios nuosavybės natūra negalima atidalyti, spręstinas klausimas dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais.
29. Nors ieškinyje nurodyti alternatyvūs būdai kaip atidalyti turtą, t. y., kad tiek atsakovui, tiek ieškovei galima priteisti turtą natūra, kitai šaliai išmokant kompensaciją, tačiau teismo posėdžio metu tik ieškovė nurodė, kad turi santaupų išmokėti kompensaciją. Atsakovas nurodė pinigų neturintis, galbūt galėtų pasiskolinti. Aplinkybę, kad atsakovas neturi lėšų išmokėti kompensaciją patvirtina ir ieškovės paaiškinimai, išdėstyti tiek teismo posėdžio metu, tiek ieškinyje, kad atsakovas yra įsiskolinęs ieškovei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo. Iš kartu su ieškiniu pateiktos 2024 m. gruodžio 2 d. antstolio M. M. pažymos apie atsakovo įsiskolinimą ieškovei už vaikų išlaikymą matyti, jog atsakovo išlaikymo skola 2024 m. gruodžio 1 d. sudarė 7 490,26 Eur.
30. Taigi nors šiuo metu (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovas, tačiau, atsižvelgiant į šalių poziciją dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, į tai, kad kompensacijos išmokėti atsakovas šiuo metu galimybės neturi, o ieškovė turi, konstatuotina, kad labiausiai bendraturčių interesus atitiktų toks sprendimas, kai ieškovei turtas bus priteistas natūra, atsakovui išmokant kompensaciją už netektą turto dalį. Taigi tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo būdo, ieškovei priteisiant turtą natūra, atsakovui išmokant kompensaciją.
Dėl kompensacijos dydžio
31. Ieškovė nurodė, kad priteistinos kompensacijos dydis – 80 000 Eur. Atsakovas iš pradžių prašė jam priteisti 110 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, vėliau, bylos nagrinėjimo metu, patikslinęs poziciją, nurodė, kad jam turėtų būti priteista 90 000 Eur kompensacija.
32. Ieškovė, apskaičiuodama priteistinos kompensacijos dydį, nurodė, jog remiasi realia dabartine šio turto rinkos verte, kuri šiuo metu bendrai sudaro 160 000 Eur. Ieškovės įsitikinimu, vertinant ginčo turto būklę (atsakovo netausojantį turto naudojimą, einamųjų remontų nedarymą, faktiškai naudojantis šalių turtu vienam beveik trejus pastaruosius metus) bei funkcinę paskirtį, aukštesnė turto kaina ieškovei nepriimtina ir nenaudinga. Todėl atsakovui nesutinkant dėl nurodytos kompensacijos dydžio, ieškovė prašo atidalyti ginčo turtą pagal antrąjį alternatyvų ieškinio reikalavimą. Be to, anot ieškovės, siūlomos piniginės kompensacijos dydžio pagrįstumą patvirtina ir pačios ieškovės pozicija byloje, nes, jos nuomone, būtų teisinga pačiai gauti iš atsakovo tokio dydžio piniginę kompensaciją, kokią ji siūlo išmokėti atsakovui. Aptartų alternatyvių reikalavimų reiškimas, anot ieškovės, per se (savaime) įrodo ieškovės sąžiningumą dėl kompensacijos dydžio.
33. Atsakovas nurodė, kad ieškovės siūlomas kompensacijos dydis neatitinka nekilnojamojo turto rinkos kainos.
34. Teismas, atsižvelgdamas į šalių argumentus, pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 33 punktą; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1120/2023 49 punktą).
35. Iš VĮ Registrų centro 2024 m. liepos 30 d. išrašo matyti, kad žemės sklypo vertė, įvertinta masiniu vertinimu, 10 300 Eur, sodo namo – 70 400 Eur (b. l. 20-22). Iš byloje pateiktos 2022 m. gegužės 16 d. bendradarbiavimo sutarties matyti, kad šalys rengėsi turtą parduoti už 228 000 Eur (b. l. 24). Iš 2024 m. kovo 18 d. preliminarios sutarties-avansinio susitarimo matyti, kad bendra turto pirkimo–pardavimo kaina – 180 000 Eur (b. l. 27). Iš 2024 m. balandžio 23 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties matyti, kad turto pardavimo kaina yra 198 000 Eur (b. l. 29). Iš civilinės bylos Nr. e2-916-1141/2025 (minėtos bylos l. 51-53) matyti, kad 2024 m. liepos 4 d. preliminarioje sutartyje Nr. 1 nurodyta ginčo turto kaina yra 190 000 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš 2024 rugpjūčio 29 d. žemės sklypo su sodo pastatu pirkimo–pardavimo sutarties (b. l. 36-50) projekto matyti, kad nekilnojamojo turto kaina – 190 000 Eur.
36. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ginčo nekilnojamojo turto rinkos kaina yra 180 000 Eur. Atkreiptinas šalių dėmesys ir į tai, kad viešojo registro duomenų bazėje nurodyta nekilnojamojo turto vertė nustatyta vertinant turtą masiniu būdu, o ne individualiai. Dėl to, esant kitų rašytinių įrodymų apie individualų ginčo turto vertę, teismas remiasi būtent pastaraisiais įrodymais. Pažymėtina, kad 180 000 Eur turto vertę nurodė ir atsakovas. Preliminariame susitarime taip pat nurodyta tokia kaina. Rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti, kokia nekilnojamojo turto vertė buvo bylos nagrinėjimo metu, šalys nepateikė.
37. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad ji turi mokėti 80 000 Eur atsakovui už netekto turto dalį, nepagrįsti.
38. Pirma, kaip minėta, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad turtas vertas 180 000 Eur. Dėl to atsakovui mokėtina kompensacija už netektą ½ turto dalį – 90 000 Eur.
39. Antra, ieškovės argumentai, kad atsakovas netausojo turto, nedarė einamųjų remontų ir dėl to turtas nuvertėjo, nepagrįsti įrodymais. Priešingai, atsakovas pateikė byloje įrodymus (nuotraukas, sąskaitas), kad remontą darė.
40. Trečia, ieškovės argumentai, kad atsakovas beveik trejus pastaruosius metus vienas pats naudojosi turtu, nesudaro pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovui mažesnę kompensaciją, nes, viena vertus, tai nedaro įtakos turto vertei, kita vertus, jei ieškovė manė, kad atsakovo gyvenimas ginčo turte pažeidžia jos teises, ji galėjo ginti savo, kaip bendraturtės, teises, prašydama nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar kt. Nors ieškovė nurodė, kad bendrame turte dėl atsakovo konfliktiško būdo gyventi nenori, tačiau tai nereiškia, kad dėl to ieškovė turi teisę mokėti atsakovui mažesnę kompensaciją.
41. Ketvirta, net jei atsakovui mokėtina didesnė kompensacija ieškovei nepriimtina ir nenaudinga ir dėl to prašo teismo iš jos nepriteisti, o atidalyti turtą kitu alternatyviu būdu, t. y. atsakovui priteisiant turtą natūra, o jai už netekto turto dalį – kompensaciją pinigais, tai šis alternatyvus reikalavimas nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės dėl turto vertės dydžio, taip pat tai, kad ieškovė lėšų kompensacijai turi, o atsakovas – ne. Teismo vertinimu, ieškovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad ji gavo palikimą, be to, turi santaupų, leis jai sumokėti sąžiningą kompensaciją atsakovui.
42. Teismas taip pat pažymi, kad būtent ieškovė, vadovaudamasi CPK 5 straipsniu, pasinaudojo kreiptis teise į teismą su ieškiniu dėl turto atidalijimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei turėjo būti žinoma, jog bylos nagrinėjimo metu teismas spręs turto atidalijimo klausimą pagal įstatymo nuostatas ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į bendraturčių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CPK 265 straipsnio 1 dalis), todėl sprendimas nebūtinai atitiks ieškovės lūkesčius dėl atidalijimo būdo ar kompensacijos dydžio.
43. Atsakovo argumentai, kad jam mokėtina kompensacija turėtų būti 110 000 Eur, taip pat laikytini nepagrįstais. Atsakovo pateiktos nuotraukos, sąskaitos nepagrindžia turto vertės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo turto vertė šiuo metu - 220 000 Eur. Kaip minėta, teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, taip pat atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu patikslintą atsakovo poziciją dėl 180 000 Eur ginčo turto vertės, nustatė būtent šią nekilnojamojo turto vertę (CPK 185 straipsnis).
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo tenkintinas iš dalies, ieškovei ginčo turtą priteisiant natūra, atsakovui priteisiant iš ieškovės 90 000 Eur kompensaciją už netektą turto dalį.
Dėl nuostolių
45. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 662,57 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo piktybiškų veiksmų, atsisakymo vykdyti savo paties prisiimtus įsipareigojimus parduoti bendrą šalių turtą ji patyrė nuostolių, kuriuos sudaro mokesčiai VĮ Registrų centrui, brokeriams už dokumentų, reikalingų nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti, parengimą. Atsakovas nurodė jokių piktybiškų veiksmų neatlikęs.
46. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
47. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 10-14). Šalys šios sutarties 4 punkte susitarė parduoti ginčo turtą, o gautas lėšas pasidalinti.
48. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė dėjo pastangas pasiekti bendrai šalių valdomo turto realizavimo, tačiau atsakovas nebuvo linkęs ieškoti abiem bendraturčiams naudingo sprendimo. Atsakovas, atsisakydamas sudaryti bendro turto perleidimo sandorį, elgėsi nesąžiningai, atsisakydamas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir vilkindamas ginčo turto pardavimo laiką. Šią aplinkybę pagrindžia ne tik ieškovės paaiškinimai, bet ir įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-916-1141/2025 turinys, iš kurio matyti, kad atsakovas, sudaręs preliminarią ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, vengė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį.
49. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad VĮ Registrų centrui ieškovė yra sumokėjusi 45,94 Eur ir 16,63 Eur, o nekilnojamojo turto brokeriui S. R. 2023 m. kovo 30 d. ieškovė sumokėjo 600 Eur brokeriui už nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugą.
50. Taigi ieškovės patirti dėl atsakovo kaltės (vengimo ir atsisakymo sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sutartį bei vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo) tiesioginiai nuostoliai, t. y. turtinė žala, sudaro 662,57 Eur. Šie ieškovės patirti nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais, nes yra jo kaltų veiksmų pasekmė. Taigi, egzistuojant visoms įstatymo numatytoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, atsakovas privalo atlyginti ieškovei šios patirtą turtinę žalą.
Dėl procesinių palūkanų
51. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 5 proc. procesines palūkanas.
52. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
53. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl procesinės baigties
54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinio dalis dėl turto atidalijimo tenkina iš dalies, priteisiant ieškovei ginčo turtą natūra, o atsakovui priteisiant 95 000 Eur kompensaciją už netektą turto dalį. Ieškovei iš atsakovo priteistina 662,57 Eur nuostolių bei procesinės palūkanos. Ieškinio dalis dėl netesybų priteisimo įsiteisėjusia teismo nutartimi nutraukta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
55. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė šios išlaidos.
56. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė turėjo 139 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur advokato teisinės pagalbos, iš viso 1 639 Eur, išlaidų. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.
57. Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškinio dalis tenkinta iš dalies, o kita bylos dalis dėl netesybų buvo nutraukta, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 180,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
58. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (8,08 Eur pašto išlaidos) valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma iš kiekvienos šalies yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Dėl atsakovo el. laiško, pateikto teismui esant sprendimo priėmimo kambaryje
59. Atsižvelgiant į reikalavimus teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat į CPK nuostatas, reglamentuojančias šalių pareigas teikiant prašymus, paaiškinimus ir naujus įrodymus, atsisakytina priimti atsakovo 2025 m. liepos 10 d. teisme registruotą el. laišką (CPK 7, 12 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnis, 251, 257 straipsniai, 263 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas pažymi, kad dėl jo paaiškinimų, teiktų posėdžio metu, apie turto vertę ir kompensacijos dydį pasisakyta šio sprendimo 32-44 punktuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 ir 270, 275 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalyti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui G. G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) , esančius adresu: (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) , esančius adresu (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovui G. G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90 000 (devyniasdešimt tūkstančių) Eur piniginę kompensaciją už jam priklausančią turto dalį.
Priteisti ieškovei J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 662,57 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 57 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (662,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 180,08 Eur (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.