- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-919-173/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00294-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Dalė Burdulienė, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- M. E. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono 3-iojo notarų biuro
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Dalės Burdulienės, Žibutės Budžienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-826-720/2011, pagal ieškovo J. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei M. E. Ž., tretiesiems asmenims Kauno rajono 3-iojo notarų biuro notarei G. P., L. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. J. Ž. patikslintu ieškiniu (2 t., b.l. 1-3) kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą ir prašė: 1) tikslu paveldėti tėvo Z. Ž., mirusio 2002 m. sausio 18 d., turtą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. Ž. mirties J. Z. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą; 2) panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2002 m. balandžio 29 d. Kauno rajono 3-iame notaro biure (notarė G. P.) Marijonai E. Ž. į Z. Ž. turtą - 0.63 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1.5000 ha, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl J. Ž. dalies paveldėjimo ir pripažinti J. Ž. teisę į 0.28125 dalis nekilnojamojo turto; 3) panaikinti 2011 m. vasario 28 d. Kauno rajono notarės G. P. išduoto papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą M. E. Ž. į Z. Ž. turtą - Vi dalį 0.0744 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vi dalį pastatų, gyvenamojo namo ir Vz dalį priklausinių dalį dėl J. Ž. dalies paveldėjimo ir pripažinti J. Ž. teisę į 0.28125 dalis nekilnojamojo turto; 4) priteisti iš atsakovės visas bylos vedimo išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2002 m. sausio 18 d. mirė jo tėvas Z. Ž., kuris iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Ši namų valda yra bendroji jungtinė jo tėvų Z. Ž. ir M. E. Ž. nuosavybė. Turtas buvo ir yra registruotas M. E. Ž. vardu. Po Z. Ž. mirties jo įpėdinė ir sutuoktinė M. E. Ž. kreipėsi į Kauno rajono 3-ajį notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini) (notarė G. P.). Mirusiojo sutuoktinei 2002 m. balandžio 29 d. yra išduotas paveldėjimo liudijimas į Z. Ž. vardu registruotus žemės sklypus. Z. Ž. dalis turte, kuris buvo registruotas jo sutuoktinės vardu, buvo atidalinta 2011 m. vasario 8 d., o paveldėjimo liudijimas į turtą išduotas 2011 m. vasario 28 d. Po Z. Ž. mirties J. Ž. priėmė tėvo palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti, prižiūrėti ir rūpintis šiuo turtu kaip savo.
Atsiliepimas
Atsakovė M. E. Ž. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2 t., b.l. 51-54) prašė ieškovo J. Ž. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis priėmė tėvo Z. Ž., mirusio 2002 m. sausio 18 d. palikimą, faktiškai pradėdamas palikimą valdyti ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais atmesti kaip nepagrįstą. Taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepime nurodė, kad ieškovas J. Ž. neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad jis priėmė 2002 m. sausio 18 d. mirusio tėvo Z. Ž., palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip vieno iš šio turto bendrasavininkių įpėdinis. Santuokos metu atsakovė su sutuoktiniu Z. Ž. įgijo žemės sklypus: 1.5 ha (duomenys neskelbtini); 0.63 ha (duomenys neskelbtini), kurie jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Mirus sutuoktiniui Z. Ž. pagal įstatymą atsakovė turėjo teisę paveldėti, kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis vieną ketvirtadalį palikimo. Pažymėjo, jog ieškovas per įstatymo nustatytą laikotarpį neatliko veiksmų, kuriais priimtų palikimą. Atsakovė M. E. Ž. įgyvendino įstatyme numatytą palikimo priėmimo procedūrą, kadangi laiku kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, ko pasėkoje jai buvo išduoti ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai.
Trečiasis asmuo L. R. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2 t., b.l. 48-50) prašė ieškovo J. Ž. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis priėmė tėvo Z. Ž., mirusio 2002 m. sausio 18 d. palikimą, faktiškai pradėdamas palikimą valdyti ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais atmesti kaip nepagrįstą. Taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Trečiojo asmens Kauno rajono 3-ojo notarų biuro notarė G. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu nusprendė atmesti patikslintą ieškinį; priteisti iš ieškovo J. Ž. 2000 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos teikimu atsakovės M. E. Ž. naudai; priteisti iš ieškovo J. Ž. 56 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad iš byloje dalyvavusių liudytojų I. S., V. K., E. K., V. M. ir K. J. parodymų matyti, kad atsakovės M.E. Ž. sūnus J. Ž. adresu (duomenys neskelbtini)negyveno nuo 1983 m. Nusprendė, kad ieškovas J. Ž. nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad po tėvo Z. Ž. mirties priėmė tėvo palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pažymėjo, kad ieškovas J. Ž. apie paveldėjimo dokumentų tvarkymą žinojo. Tai patvirtina jo teisminio nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai, jog „nebuvo tikslo kreiptis į notarą, kadangi pasitikėjo motina". Be to, jau 2006 m. žinojo, jog žemė yra motinos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas J. Ž. žinodamas, jog atsakovė M.E. Ž. kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau pats būdamas nerūpestingas, laiku nesikreipė dėl jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies priėmimo, praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Nusprendė, kad ieškovas J. Ž. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima naikinti paveldėjimo teisės liudijimų dalis, todėl ieškinio reikalavimą šioje dalyje teismas laikė nepagrįstu ir atmetė. Akcentavo, kad patikslintą ieškinį teismui dėl ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiais ieškovas pareiškė 2011 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po 9 metų, nuo palikimo atsiradimo momento ir nuo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Todėl padarė išvadą, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimų
nuginčijimo, praleidęs CK 5.8 str. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas praleistas senaties terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Apeliaciniu skundu ieškovas J. Ž. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo J. Z. patikslintą ieškinį patenkinti: tikslu paveldėti tėvo Z. Ž., mirusio 2002 m. sausio 18 d., turtą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. Ž. mirties J. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą; panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2002 m. balandžio 29 d. Kauno rajono 3-iame notaro biure (notarė G. P.) M.E. Ž. į Z. Z. turtą - 0.63 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1.5000 ha, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl J. Ž. dalies paveldėjimo ir pripažinti J. Ž. teisę į 0.28125 dalis nekilnojamojo turto; panaikinti 2011 m. vasario 28 d. Kauno rajono notarės G. P. išduoto papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą M. E. Ž. į Z. Ž. turtą - Vi dalį 0.0744 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Vi dalį pastatų, gyvenamojo namo ir Vi dalį priklausinių dalį dėl J. Ž. dalies paveldėjimo ir pripažinti J. Ž. teisę į 0.28125 dalis nekilnojamojo turto; priteisti iš atsakovės visas bylos vedimo išlaidas.
Apelianto nuomone, byla išnagrinėta pažeidžiant CPK 250 str. nuostatas. Teigia, kad byloje nebuvo išklausyti visų dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, neišklausytas ir neapklaustas ieškovo atstovas E. Ž., jo paaiškinimai nebuvo įvertinti byloje.Apelianto nuomone, teismas be pagrindo pripažino ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nors šis asmuo vedė bylą per savo atstovus.Apeliantas teigia, kad jo gyvenamoji vieta visą laiką buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), jis faktiškai nuolatos gyveno šioje namų valdoje ir čia buvo didžioji dalis jo šeimos kilnojamojo turto. Nurodo, kad nuo 2007 metų jo šeimos lėšomis ir pastangomis buvo atlikti namo pagerinimo darbai. Pažymi, kad jo šeima po Z. Ž. mirties naudojosi patalpomis R-2 (12.80 kv.m.), R-5 (16.15 kv.m.) ir T-6 (12.30 kv.m.) bei namo bendromis patalpomis. Mano, kad atsakovė M. E. Ž. nelaikytina sąžininga ginčo turto įgijėja, nes jai palikimo atsiradimo metu buvo žinoma apie įpėdinių buvimą, apie ką j i sąmoningai nepranešė paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas atsisakė savo palikimo dalies.
Šalies argumentai
4. Apeliantas teigia, kad ieškovui nebuvo žinoma apie atsakovės veiksmus, atliekamus notarų biure, dėl paveldėto turto iki 2010 metų spalio mėn. Nurodo, kad tik 2010 metų spalio mėn. 6 d. paštu gavęs Kulautuvos seniūnijos seniūno sprendimą sužinojo apie tai, kad M.E. Ž. reikalavimu buvo panaikintas jo gyvenamosios vietos deklaravimas namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kulautuvoje. Teigia, kad iki 2010 metų M. E. Ž. ieškovo teisių į paveldėtą turtą neginčijo, ieškovas paliktu turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo kaip turto savininkas. Mano, kad ginčas dėl paveldėto turto kilo tik 2010 m. spalio mėn., ir tuo metu, gindamas savo pažeistas teises, ieškovas sužinojo apie M. E. Ž. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į po ieškovo tėvo mirties likusius žemės sklypus, todėl turi būti laikoma, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo (LR CK 5.8 str.). Teigia, kad įstatyme nustatytas terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą yra nepažeistas, todėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentai dėl senaties taikymo yra nepagrįsti, jų prašymas taikyti ieškinio senatį reikalavimui panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą turi būti atmestas. Akcentuoja, kad ieškinį ieškovas pateikė per vienerius metus nuo to laiko, kai sužinojo apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Mano, kad dėl nurodytų priežasčių turi būti iš dalies
panaikintas ir papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, pažeidžiantis įstatyminio įpėdinio teises į palikimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo J. Ž. apeliacinį skundą atsakovė M. E. Ž. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad byloje buvo apklausti ir išklausyti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Ieškovo atstovas pagal įgaliojimą E. Ž. nebuvo apklaustas, nes buvo pašalintas iš teismo salės, kadangi savo veiksmais trukdė apklausti liudytojus, buvo įspėtas teismo kelis kartus, tuo pačiu trukdė vesti teismo posėdį, negerbė teismo, todėl pagrįstai teismo buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės. Dėl tų pačių priežasčių visiškai nepagrįstas ir ieškovo teiginys, jog ieškovo atstovas E. Ž. be pagrindo buvo pašalintas iš teismo posėdžio salės bylos teisminio nagrinėjimo metu, kai buvo apklausiami atsakovų liudytojai. Visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, jog teismas be pagrindo pripažino ieškovo J. Ž. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, kadangi jis vedė bylą per savo atstovą. Teismas ieškovo dalyvavimą pripažino būtinu pagrįstai. Teismas turi teisę, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybe, pripažinti procesinės šalies dalyvavimą būtinu. Šiuo atveju J. Ž. būdamas ieškovu turėjo paaiškinti svarbias bylai aplinkybes, susijusias su pareikštu reikalavimu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad po tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pažymi, kad aplinkybę, jog ieškovas J. Ž. apie paveldėjimo dokumentų tvarkymą žinojo, patvirtina teisminio nagrinėjimo metu duoti jo paties paaiškinimai, jog „nebuvo tikslo kreiptis į notarą, kadangi pasitikėjo motina". Be to, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas jau 2006 m. žinojo, jog žemė yra mano. Iš dalies nurodytas aplinkybes patvirtina ir ieškovo sutuoktinė, kuri nurodė, jog jai buvo žinoma, jog paveldėjimo dokumentai yra tvarkomi. Be to, liudytoja N. R. paliudijo, jog ji girdėjo, kai aš ieškovui sakiau, kad tvarkausi dokumentus. Mano, kad teismas tinkamai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, praleidęs CK 5.8 str. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas praleistas senaties terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas teigia, kad byla išnagrinėta pažeidžiant LR CPK 250 str. nuostatas. Nurodo, kad byloje nebuvo išklausyti visų dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, neišklausytas ir neapklaustas ieškovo atstovas E. Ž., jo paaiškinimai nebuvo įvertinti byloje. Be to, mano, kad be pagrindo pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nors jis vedė bylą per savo atstovus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teisme buvo išklausyta visų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai. Iš 2011 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovo atstovas pagal įgaliojimą E. Ž. nebuvo apklaustas, nes buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės dėl netinkamo elgesio teismo posėdžių salėje ir teismo negerbimo (2 t. 75-77 b. L). CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teismo posėdžio pirmininkas gali pripažinti, kad byloje dalyvaujantys asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį. 2011 m. birželio mėnesio 16 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėjo J. Ž. dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (1 t. 141-142 b. L). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju J. Ž. būdamas ieškovu turėjo paaiškinti svarbias bylai aplinkybes, susijusias su pareikštu reikalavimu, todėl jo dalyvavimas teismo posėdyje ir buvo pripažintas būtinu. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad apelianto teiginiai dėl CPK 250 str. nuostatų pažeidimo ir ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
Apeliantas teigia, kad po tėvo mirties faktiškai priėmė palikimą po jo mirties, pradėdamas jį valdyti ir gyveno bei atliko ūkio darbus namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Savo poziciją grindžia 2011 m. kovo 9 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir liudytojų V. Ž., R. S. ir N. R. paaiškinimais. Be to, mano, kad atsakovė savo veiksmais faktiškai pripažino ieškovo teisę į paveldėtą turtą. Iš ieškovo žmonos V. Ž. parodymų, kuriuos ieškovas laiko palankius sau ir jais remiasi matyti, kad J. Ž. su žmona kartu gyveno ir gyvena Jurbarko g., ten daro remontą (2 t. 64 b. L). Iš liudytojo R. S. paaiškinimo matyti, kad jis taip pat teigia, kad ieškovas tik kartais atvykdavo aplankyti motinos, bet nepatvirtina, kad ieškovas nuolatos čia gyveno, be to, liudytojas nurodė, kad yra ieškovo sūnaus bendradarbis, geras ieškovo draugas, todėl jo parodymai apie J. Ž. atliktus ūkio darbus, kuriais jis prisidėjo prie namo ir valdos būklės gerinimo negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs (2 t. 66-67 b. L). Kaip matyti iš bylos medžiagos liudytoja N. R. su atsakove yra susipykusi, nebendrauja, todėl jos parodymų irgi negalima vertinti kaip patikimų ir nešališkų (2 t. 76 b. L). Kaip matyti iš byloje esančių liudytojų I. S., V. K., E. K., V. M. ir K. J. parodymų, jie paneigia apelianto teiginius, kad jis faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš šių parodymų galima daryti išvadą, kad ieškovas adresu (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 1983 metų. Be to, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, minėti liudytojai nurodė, kad nematė, jog J. Ž. būtų atlikęs kokius nors ūkio darbus, priešingai, jie paliudijo, kad pati atsakovė sunkiai dirbo ir atlikdavo ūkio darbus pati ar samdydavosi žmones.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad faktines aplinkybes antstolis konstatuoja vykdymo procese teismo pavedimu Ir tik toks faktinių aplinkybių protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 straipsnis). Pažymėtina, kad antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra surašytas teismo pavedimu, todėl negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Teisėjų sprendžia, kad ieškovo teiginiai yra nepagrįsti, nes tiek byloje esantys liudytojų parodymai, tiek pateikti mokesčių mokėjimų kvitai patvirtina, kad po sutuoktinio Z. Ž. mirties būtent atsakovė rūpinosi ginčo turtu, mokėjo mokesčius (1 t. b. 1. 73-75, 85-97). Įvertinusi šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino liudytojų parodymus, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir pagrįstai nusprendė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovas po tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Apeliantas teigia, kad įstatyme nustatytas terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą yra nepažeistas, todėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentai dėl senaties taikymo turi būti atmesti.
Pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą, tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Iš bylos medžiagos matyti, kad patikslintą ieškinį teismui dėl ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiais ieškovas pareiškė 2011 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po 9 metų, nuo palikimo atsiradimo momento ir nuo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo 2 t. 1-3 b. L). Šiuo atveju, terminas prasidėjo nuo 2002 m. balandžio 29 d., t.y. nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovei dienos ir pasibaigė 2003 m. balandžio 29 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo J. Ž. nurodyta aplinkybė, kad jis tik 2010 m. spalio mėn. sužinojo apie atsakovei M. E. Ž. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi būti vertinama kritiškai, nes šiuos ieškovo parodymus paneigia jo sesers parodymai, kad jie nuo pat tėvo mirties buvo sutarę, kad mama priims palikimą. Remiantis įrodymų tikėtinumo teorija, be to, vertinant ieškovo veiksmus pagal atidaus, protingo ir rūpestingo asmens etaloną, konstatuotina, kad apelianto teiginiai, jog apie jo motinai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, su kuria anot J. Ž. jis dažnai bendravo ir palaikė glaudžius ryšius, laikytina nepagrįsta gynybine pozicija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai parinko ginčo santykiams taikytiną teisės normą ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu turi būti taikomas CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką civilinėse bylose dėl paveldėjimo teisės liudijimo ar testamento nuginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. L. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, notarė J. N., bylos Nr. 3K-3-527/2008).
Apeliacinio skundo netenkinant, iš atsakovo J. Ž. priteistina 1000 Lt (2 t. 148 b. 1.) bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. E. Ž. naudai (CK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei M. E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)