Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-02-05 · Civilinė byla Nr. 2-719-676/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
2-719-676/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10620-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
Ž. J.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2-719-676/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10620-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 2.3.5.2.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Renatai Garuolienei,dalyvaujant ieškovei J. M.,atsakovui Ž. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Ž. J., institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-5676-792/2014 priteisto iš atsakovo nepilnamečio sūnaus T. J. išlaikymo dydį bei priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalims gyvenant kartu nesudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. J., vaiko gimimo liudijime nepilnamečio vaiko tėvu nurodytas atsakovas Ž. J., kuris tėvystės neginčija. Nuo 2014 m. kovo mėnesio ieškovė ir jos sūnus gyvena atskirai. Ankščiau ieškovė gyveno socialiniame bute, bet pasikeitus jos gaunamoms darbinėms pajamoms, ji neteko socialinio būsto, todėl teko nuomotis būstą savo lėšomis. Sūnus pradėjo lankyti darželį, be to įvedus eurą kilo kainos. 2014 m. ieškovės pajamos sudarė 200 EUR, nes buvo vaiko priežiūros atostogose, šiai dienai darbinės pajamos sudaro apie 750 EUR, ji dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja, kartais papildomai užsidirba per mėnesį apie 20 EUR, kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi. Išėjus iš atsakovo namų, ieškovė turėjo pati įsigyti šaldytuvą, virtuvinį, stalą, skalbimo mašiną, lovą, nes pradžioje miegojo ant čiužinio, turėjo tik vaiko lovytę, būtiniems namų apyvokos daiktams įsigyti ėmė vartojimo paskolas. Jos negrąžintos paskolos suma yra apie 8 000 EUR. Gyvena nuomojamame bute, buto nuomos kaina 100 EUR per mėnesį. Kad galėtų atvesti vaiką į darželį nuo 7 valandų ryto, papildomai turi mokėti 15 EUR, vaiko daželis per mėnesį kainuoja 30 EUR. Vaikas turi alerginę egzemą. Kadangi vaikas yra didelio ūgio, tai krypsta stuburas, reikia jį vesti į baseiną, kurio vieno karto apsilankymas kainuoja 5 EUR. Papildomai vaikas lanko krepšinį. Po antibiotikų naudojimo, sūnui paaštrėja alergija, todėl reikia pirkti vaistus, kurių kaina 17 EUR, dar perka vaikui transferius, kurių kaina 38 EUR - tai imuninės sistemos stiprinimo papildai, šiuo metu vaikui neįgali nupirkti šių papildų, nes neturi lėšų, o jų reikia, nes vaikas tada neserga. Turi mamą, kuri turi didelių poreikių slaugą. Atsakovas moka priteistą vaikui išlaikymą po 145 EUR; be priteistos sumos atsakovas daugiau neprisideda prie vaiko išlaikymo. Vaikui gimtadieniui trijų metų proga, atsakovas nupirko už 5 EUR dviratį. Ieškovė studijuoja Klaipėdos E. G. profesinio mokymo centre, todėl tenka samdyti vaikui auklę, vasaros metu jai moka 200 EUR, kitu laikotarpiu moka po 100 EUR. Ieškovė turi dvi išvaržas, lanko reabilitacijos procedūras. Vaikui per mėnesį išleidžia nuo 400 iki 500 EUR. Darželyje perkamos vaikui pratybos, eina daželyje vaikai į teatrus, koncertus, šių išlaidų ji negali parodyti. Atsakovo tėvai pabūna kartais su vaiku. Teismo posėdžio metu ieškovė J. M. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė teismo tenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutinka iš dalies, sutinka mokėti savo sūnaus išlaikymui po 153 EUR per mėnesį. Nurodo, kad moka sūnaus išlaikymui 145 EUR kas mėnesį, mokėjo po 165 EUR, bet pablogėjo jo ekonominė situacija; šiuo metu atsakovas ieško darbo apie du mėnesius, iki tol jis vykdė individualią veiklą pagal pažymą ir jo pajamos buvo 2000 EUR su mokesčiais. Turi uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ akcijas, kurių vertė 32 EUR, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Mano, kad 300 EUR vaiko išlaikymui iš abiejų tėvų turėtų užtekti. Ieškovė gyvena ne pagal galimybes. Atsakovas dirba ir dieną ir naktį, todėl stengiasi vaiką pasiimti pagal turimas galimybes. Atsakovas gyvena su seneliu P. J., kuris serga Parkensono liga, ji prižiūri, senelį ateina aplankyti ir tėtis su mama kurie gyvena Klaipėdoje. Atsakovas turi ekotechniko specialybę, 2001 metais baigęs bakalauro studijas. Atsakovo šeima nesikreipė dėl seneliui suteikto žmogaus priežiūros specialisto. Papildomai mokosi savarankiškai programavimo. Teismo posėdžio metu atsakovas Ž. J. prašė sumažinti prašomą priteisti sumą vaiko išlaikymui iki 153 EUR per mėnesį, nurodė, kad tokią sumą gali mokėti, kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, jo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus T. J.. Atsakovas su ieškove kartu negyvena nuo 2014 metų kovo mėnesio. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-5676-792/2014 iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui buvo priteistas išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt (144,81 EUR). Byloje pateikti duomenys, kad šalių sūnus T. J. lanko Klaipėdos lopšelį - darželį „Pumpurėlis“. Taip pat pateiktas įrodymas, kad ieškovė dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, bendrosios praktikos slaugytojos pareigose; pateikti duomenys apie ieškovės gaunamas darbines pajamas, kurios sudaro apie 750 EUR. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovė neturi nekilnojamojo turto; Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis ieškovė neturi savo vardu įregistravusi transporto priemonių; ieškovė studijuoja Klaipėdos E. G. profesinio mokymo centre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovas neturi nekilnojamojo turto; Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis atsakovas savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę M. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovas nuo 2017 m. lapkričio 3 d. registruotas Lietuvos Darbo biržoje.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė detaliai pateikė vaiko išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį per mėnesį vaikui skiria apie 1136,72 EUR, iš jų : aprangai (per metus) – 120 EUR, maistui – 100 EUR, avalynei (per metus) – 100 EUR, sveikatos priemonėms– 100 EUR, stomatologui (per metus) – 135 EUR, sveikatos draudimui 9 ir dėl nelaimingų atsitikimų) kaupiamasis iki 18 m. – 21,72 EUR, šventėms: (gimtadieniui, Šv. Kalėdoms, Šv. Velykoms, įvairioms šventėms darželyje – 30,00 EUR, pramogoms – 40,00 EUR, hobiui (paspirtukas, dviratis, kas trejus metus – 100 EUR, vaiko lavinimas (knygos, baseinas, krepšinis, auklė, darželis, papildymo ugdymo grupė) – 260 EUR, buitinės higienos prekės – 20 EUR, TV ir internetas – 10 EUR, gyvenamasis būstas (nuoma, komunaliniai mokesčiai – 100 EUR (b.l. 31), teikė dalį tai patvirtinančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas nustato konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Nustatyta, kad nepilnametis T. J., gimęs (duomenys neskrlbtini), turi sveikatos problemų – nuo gimimo sekamas pediatro, dažnai sergantis, diagnozuotas dermatitas, taip pat turi problemų su dantimis (b.l. 89). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovė neturi nekilnojamojo turto; Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis ieškovė neturi savo vardu įregistravusi transporto priemonių; ieškovė dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja, per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 750 EUR, (b.l. 34-42); ieškovė turi kreditinių įsipareigojimų. Atsakovas nuo 2017 m. lapkričio 3 d. registruotas Lietuvos Darbo biržoje (b.l. 67); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovas neturi nekilnojamojo turto; Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis atsakovas savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę M. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 66, 159); atsakovas prižiūrį savo senelį P. J., kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l. 157).

Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametį šalių sūnų, jai tenka didžiausioji nepilnamečio sūnaus T. J. rūpinimosi našta. Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovas nurodo, jog jo nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 300 EUR suma per mėnesį, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnė nei ieškovės nurodyta 500 EUR sumos neteikė, ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės nenuginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė apsiribodamas tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui suma yra per didelė (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas moka sūnaus išlaikymui po 145 EUR kas mėnesį, jis registruotas darbo biržoje, atsakovas taip pat neabejotinai turi išlaidų gyvenamojo būsto išlaikymui, savo maistui, aprangai ir pan., todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinęs formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą sūnui didesnį, nei moka iki šiol ir teiktino išlaikymo nepilnamečiui dydis turėtų būti po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų bei įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo, mokytis bei siekti įgyti kitokias/kitokią specialybę, padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kaip kad paaiškino atsakovas jis turi ekotechniko specialybę, yra baigęs bakalauro studijas 2001 m. Pažymėtina, jog atsakovas yra 38 metų darbingas vyras. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, įvertindamas taip pat ir nepilnamečio vaiko būtinus poreikius jo amžiui, šalių turtinę padėtį, taip pat iš šalių bendravimą vaiko interesais, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau lieka ieškovė J. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 20 EUR žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-5676-792/2014 nepilnamečiam vaikui T. J. priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečio vaiko T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. J. 20 EUR (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėjas Raimondas Dilys