- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- eI3-1285-764/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00737-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geovika“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Geovika“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Geovika“ kreipėsi į teismą su skundu bei prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2024 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-378/03-2023) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2D-7086 ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti UAB „Geovika“ 2023 m. vasario 13 d. prašymą.
Paaiškina, kad 2023 m. vasario 15 d. UAB „Geovika“ (toliau – ir Bendrovė) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau –Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui prašymą - paaiškinimą (toliau – Prašymas) (Inspekcijos 2023-04-24 DVIS „DBSIS“ registracijos Nr. 1D-8623), kuriuo prašė pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-160526-00048 įvykdymo terminą 6 (šešiems) mėnesiams Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d. pagrindu. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. gegužės 26 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-160526-00048 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo įrašė įpareigojimus Bendrovei iki 2016 m. lapkričio 26 d. nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), ir sutvarkyti statybvietę, kadangi pastatas buvo statomas miškų ūkio paskirties žemėje neturint projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2605-643/2017 nusprendė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo dienos, kai įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-350-558/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31971-2013-6). 2020 m. liepos 14 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje Nr. N2-350-558/2017. Bendrovė kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pratęsti Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 18 mėnesių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu tenkino Pareiškėjos prašymą iš dalies, t. y. pratęsė Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 12 mėnesių, skaičiuojant nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja Prašyme nurodė, kad ji pagrįstai tikėjosi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suteiks prašomą papildomų kelių mėnesių terminą pabaigti būtinas teisines procedūras Pastato įsiteisinimui (kadangi tokio Pastato statyba žemės sklype yra galima, o Pastato nugriovimas sukeltų Bendrovei didelių nuostolių), kartu su Prašymu pateikdama informaciją, kokie veiksmai iš Bendrovės pusės buvo atlikti per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu nustatytą 12 mėnesių terminą. 2023 m. gegužės 25 d. Inspekcija priėmė sprendimą Nr. 2D-7086 (toliau – Sprendimas), kuriuo nusprendė pareiškėjos prašymo dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-160526-00048 įvykdymo pratęsimo „nenagrinėti“. Inspekcija skundžiamą Sprendimą grindė tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, Pareiškėja jau yra pasinaudojus savo teise iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu buvo patenkintas pareiškėjos prašymas iš dalies, t. y. Privalomojo nurodymo terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęstas 12 mėnesių, Inspekcija dabartinio Prašymo nenagrinės. Pasinaudodama procesine teise, pareiškėja pateikė skundą LAGK, kuri 2024 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-378/03-2023) nusprendė pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2D-7086 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja su LAGK 2024 m. vasario 6 d. sprendimu ir Inspekcijos 2023 m. balandžio 25 d. Sprendimu nesutinka. LAGK, atmesdama pareiškėjos skundą, savo spendimą motyvavo tuo, kad: Pareiškėjai pateikus 2016 m. lapkričio 24 d. Inspekcijai prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcija 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu terminą pratęsė iki 2017 m. vasario 26 d., t. y. Inspekcija vadovavosi Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Iš bylos dokumentų matyti, jog Inspekcija 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (23.51)-RE-301 vieną kartą jau yra pratęsusi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2017 m. vasario 26 d.. Pareiškėjos skunde nurodomi argumentai, jog Inspekcija nevertino pareiškėjos prašyme pateiktų naujų argumentų bei aplinkybių vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi Įstatymo nuostatos Inspekcijai nesuteikia teisės kelis kartus vertinti to paties objekto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą. Pažymėtina, jog atsakovė patikslino, kad ginčijamame rašte yra įsivėlusi techninė klaida, nurodant Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, tačiau ne Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytas nuostatas dėl privalomojo nurodymo, kuriuo statytojas įpareigojamas pašalinti būtent savavališkos statybos padarinius, termino pratęsimo“. Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo pagrindai nustatyti Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje ir STR 1.05.01:2017 143 punkte. Minėti teisės aktai nustato, jog Inspekcijos sprendimu vieną kartą gali būti pratęstas nepasibaigęs Privalomojo nurodymo vykdymo terminas. Šiuo atveju Inspekcija vykdydama teisės aktų reikalavimus įvertino su pateiktu prašymu susijusias faktines aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad Privalomojo nurodymo vykdymo terminas yra pasibaigęs. Atitinkamai Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos prašyme nurodytų dokumentų ir aplinkybių, kuriomis pareiškėja grindė savo argumentus dėl būtinybės pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą. Inspekcija prašymą gavo pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, tuo tarpu Įstatymui nenumato tokio termino pratęsimo galimybės. Komisijos vertinimu prašyme nurodytos aplinkybės dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, Inspekcijos skundžiamu sprendimu pagrįstai paliktos nagrinėtos.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, jog bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. gegužės 26 d. Inspekcijai surašius Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėja įpareigota iki 2016 m. lapkričio 26 d. nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), ir sutvarkyti statybvietę, kadangi pastatas buvo statomas miškų ūkio paskirties žemėje neturint projekto ir statybą leidžiančio dokumento, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pratęsti Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 18 mėnesių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu tenkino Pareiškėjos prašymą iš dalies, t. y. pratęsė Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 12 mėnesių, skaičiuojant nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Esminis šio pareiškėjos skundo motyvas ne Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. Privalomojo nurodymo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi pasibaigusios administracinės bylos rezultatų ir įpareigojimų kvestionavimas, o pareiškėjos naujai pateikto 2023 m. vasario 13 d. Prašymo Inspekcijai išsprendimas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustatyta tvarka ir forma. Kartu 2023 m. vasario 13 d. prašymu Pareiškėja pateikė duomenis ir papildomus dokumentus, patvirtinančius kad ji laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki kreipimosi į teismą dėl termino pratęsimo dienos ėmėsi aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti: 1) 2020-08-14 pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis Nr. GM_20-08-14_01 tarp UAB „Geovikos“ ir UAB „Geodeziniai matavimai“; 2) Pateiktas prašymas Trakų raj. sav. administracijos direktoriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; 3) 2021 – Trakų raj. sav. administracijos direktoriaus Įsakymas dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo; 4) 2021-04-02 Skelbimas apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; 5) 2021-04-02 Prašymas Valstybinei miškų tarnybai pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti; 6) 2021-05-25 gauti Trakų raj. sav. administracijos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai; 7) 2022-07-29 sugeneruotas Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinys ((duomenys neskelbtini).; 8) 2022-11-14 sugeneruotas Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinys ((duomenys neskelbtini).; 9) 2022-03-28 iš LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos gauta Pažyma apie piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis Nr. 127549; 10) 2022-07-28 UAB „Geovikos“ atliktas bankinis mokėjimas už mišką (įmokos kodas 5442) 353,33 Eur sumai; 11) 2022-11-15 UAB „Geovikos“ direktorės J. V. pasirašytas Sutikimas dėl UAB „Geodeziniai matavimai“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais ir aiškinamuoju raštu; 12) 2022 – Trakų raj. sav. administracijos neigiamas atsakymas „Dėl projekto sprendinių derinimo“; 13) 2022-11- Trakų raj. sav. administracijos teigiamas atsakymas „Dėl projekto sprendinių derinimo“; 14) 2022-11-18 Skelbimas apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; 15) 2022-12-09 Prašymas Valstybinei miškų tarnybai derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; 16) 2022-12- Valstybinės miškų tarnybos pranešimas „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“; 17) 2022-12-16 Prašymas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymi, kad visi prie 2023 m. vasario 13 d. Prašymo pridėti dokumentai ir juose nurodytos aplinkybės nebuvo nei Pareiškėjos skundo dėl Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. Privalomajame nurodyme nustatyto termino pratęsimo pagrindas, nei administracinėje byloje, kurioje buvo priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis, tyrimo objektas, t.y. dabartinis 2023 m. vasario 13 d. pareiškėjos prašymas Inspekcijai buvo grindžiamas aplinkybėmis ir dokumentais, kurie nebuvo tiriami ir vertinami administracinėje byloje. Sutiktina, kad pareiškėjos 2023 m. vasario 13 d. Prašyme suformuluotas prašymas „pratęsti“ Privalomojo nurodymo Nr. įvykdymo terminą 6 (šešiems) mėnesiams – yra ne visai tinkamas, kadangi kaip matyti iš prie 2023 m. vasario 13 d. Prašymo pridėtų priedų – tai buvo prašymas įvertinti naujai pateikiamus dokumentus dėl Pastato atitikimo teisės aktais ir galimos teisinės registracijos. Darytina išvada, kad 2023 m. vasario 13 d. Prašymu pareiškėja prašė Inspekcijos įvertinti naujai pateikiamą dokumentaciją, susijusią su 2016 m. gegužės 26 d. Privalomojo nurodymo pasekmėmis, tuo tarpu Inspekcija tokios prašymo iš viso nusprendė „nenagrinėti“. Dar daugiau, priimdama tokį sprendimą, Inspekcija skundžiamame 2023 m. balandžio 25 d. Sprendime iš visi nepateikė tokio savo sprendimo motyvų. Darytina išvada, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų: Inspekcija, gavusi Pareiškėjos prašymą, kuris grindžiamas naujais duomenimis ir naujomis aplinkybėmis, šio prašymo iš viso nenagrinėjo ir neišsprendė, o tai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl LAGK ir Inspekcijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, vadovaudamasi tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 nuostatomis, nustačiusi savavališkos statybos darbų faktą, 2016 m. gegužės 26 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-160526-00054 dėl miškų ūkio paskirties žemėje be statybą leidžiančio dokumento statomo apie 360 kv. m ploto, 7 m aukščio pastato. Šio savavališkos statybos akto pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi savavališkos statybos nustatymo metu) 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu Inspekcija Pareiškėjai 2016 m. gegužės 26 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-160526-00048 ir įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. lapkričio 26 d. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę.
Pareiškėja 2017 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą dar 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo dienos, kai bus panaikintas 6,8376 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,2478 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) areštas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2605-643/2017 pareiškėjos prašymą tenkino, pratęsė Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo dienos kai įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-350-558/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-31971-2013-6).
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-350-558/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31971-2013-6, 2020 m. suteiktas bylos Nr. e2-17-1102/2020) įsiteisėjo 2020 m. liepos 14 d., todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2021 m. sausio 14 d.
Nurodytu terminu pareiškėja, pakartotinai nespėjusi įvykdyti Privalomojo nurodymo, 2021 m. sausio 11 d. pateikė prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo 18 mėnesių.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1808-764/2021 iš dalies tenkinęs pareiškėjos prašymą, terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui partęsė 12 mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 9 d.
LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-131-556/2023, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1808-764/2021 paliko nepakeistą. Taigi terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą suėjo 2022 m. laprkičio 9 d.
Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu, pateikė skundą LAGK, kuri 2024 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-378/03-2023) pareiškėjos skundą atmetė.
Pareiškėja, nesutikdama su LAGK sprendimu kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.
Pažymėtina, jog Privalomojo nurodymo, kurio terminą prašyta pratęsti, įvykdymo terminas pasibaigė 2022 m. lapkričio 9 d.. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo priėmimo metu) 14 straipsnio 4 dalimi, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Šiuo atveju į bylą pateikiamas Inspekcijos 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. (23.51)-RE-301, patvirtina, kad Inspekcija jau vieną kartą yra pratęsusi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2017 m. vasario 26 d., taigi įstatymas nesuteikė pareiškėjai teisės pakartotinai kreiptis dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo Inspekcijos sprendimu. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma skunde teismui, pareiškėjos Prašyme yra suformuluotas toks prašymas Inspekcijai „kadangi Bendrovė nespėjo įteisinti Pastato dėl objektyvių, nuo Bendrovės nepriklausančių priežasčių, per Inspekcijos nustatytą bei teismo pratęstą terminą, todėl Bendrovė šiuo metu rengia papildomus argumentus NŽT, prašome Jus pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dar šešiems mėnesiams“ t. y. Prašyme Inspekcijos prašoma dėl svarbių priežasčių, kurias įrodo su Prašymu teikiami dokumentai, pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti pareiškėjos skundo argumentai, kad Prašyme iš esmės buvo prašoma Inspekcijos ne pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o tik išnagrinėti su Prašymu pareiškėjos pateiktus naujus dokumentus ir pateikti atsakymą. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra numatyta pasibaigusio Privalomojo nurodymo termino pratęsimo galimybė, Inspekcija neturėjo jokio teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti pateikto Prašymo bei vertinti jame, pareiškėjos įvardintų ir jos vertinimu svarbių aplinkybių, su kuriomis pareiškėja siejo būtinybę pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą ilgesniam laiko tarpui. Taip pat sutiktina su skundžiamame LAGK sprendime pateikta pozicija, kad „Pareiškėjos skunde nurodomi argumentai, jog Inspekcija nevertino pareiškėjos prašyme pateiktų naujų argumentų bei aplinkybių vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi Įstatymo nuostatos Inspekcijai nesuteikia teisės kelis kartus vertinti to paties objekto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą“.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Inspekcijai teisingai ir išsamiai įvertinus su pateiktu Prašymu susijusias faktines aplinkybes bei nustačius, kad Privalomojo nurodymo vykdymo terminas yra pasibaigęs, Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos Prašyme nurodytų dokumentų ir aplinkybių, kuriomis pareiškėja grindė savo argumentus dėl būtinybės pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą. Šiuo atveju Inspekcijai Prašymą gavus pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, tuo tarpu Priežiūros įstatymui nenumatant tokio termino nei atnaujinimo nei pratęsimo galimybės, Prašyme nurodytos aplinkybės dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, pagrįstai Inspekcijos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu paliktos nagrinėtos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Inspekcijos nuomone, Komisija tinkamai taikydama teisės aktus ir įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus skundžiamame sprendime padarę pagrįstą išvadą, kad „Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos prašyme nurodytų dokumentų ir aplinkybių, kuriomis pareiškėja grindė savo argumentus dėl būtinybės pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą. Inspekcija prašymą gavo pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, tuo tarpu Įstatymui nenumato tokio termino pratęsimo galimybės. Komisijos vertinimu prašyme nurodytos aplinkybės dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, Inspekcijos skundžiamu sprendimu pagrįstai paliktos nagrinėtos“.
Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
Teismas nurodo, jog Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, nes jame buvo išdėstytos visos faktinės aplinkybės, teisės aktų nuostatos, kurios buvo susietos su faktinėmis aplinkybėmis. Sprendime nuosekliai ir aiškiai nurodyti teisės aktai ir jų normos, pagrindė, kas ir kada buvo nustatyta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog 2023 m. balandžio 25 d. sprendimas turėtų būti panaikintas bent vienu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Tuo tarpu Inspekcijos nurodyti argumentai ir teisės aktų nuostatos pagrindžia, jog Inspekcija 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą priėmė atsižvelgusi į nagrinėjamu atveju aktualias faktines aplinkybes bei Skundžiamame sprendime aiškiai išdėsčiusi faktinį pagrindą, tai yra nurodžiusi, kad Privalomojo nurodymo terminas yra pasibaigęs. Skundžiamame sprendime taip pat įvardintas administracinio akto teisinis pagrindas nurodant Priežiūros įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Privalomojo nurodymo termino pratęsimo klausimus, jame nurodyti visi privalomi rekvizitai bei Skundžiamo sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, įvardintą teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, skunde teismui nėra nurodoma aplinkybių, kurios galėtų nulemti 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo panaikinimą vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnyje numatytais pagrindais, tuo tarpu 2023 m. balandžio 25 d. sprendimas priimtas objektyviai ir nešališkai įvertinus jo priėmimui aktualias faktines aplinkybes. Darytina išvada, kad 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo turinys atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl sutiktina su LAGK sprendime nurodytais argumentais, kad „Inspekcijos sprendimas yra išsamus, motyvuotas bei argumentuotas, atitinka VAĮ nuostatas. Atsižvelgiant į tai, tenkinti skundą pareiškėjos nurodomais argumentais, Komisija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo“. Atitinkamai LAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti Pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas Sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Geovika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.