Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-12621-1089/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-29
Bylos Nr.: e2-12621-1089/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07544-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Linas Virkutis
Ieškovas: If P
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Aukštalipių era“

Kategorijos

2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-12621-1089/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07544-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. M.,atsakovės vadovui K. T., atstovei advokatei G. R.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei S. P.,

nuotoliniu būdu vykusiame viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės If P&C Insurance AS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aukštalipių era“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“, T. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė If P&C Insurance AS pareiškė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aukštalipių era“ 10 090,38 Eur žalos atlyginimą, 786,80 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. UAB „Palangos komunalinis ūkis“, vykdydama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigas, dėl gyvenamojo namo defektų šalinimo 2016 m. rugpjūčio 29 d. su atsakove UAB „Aukštalipių era“ sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. AERA 16/08/29/01 (toliau – ir Rangos sutartis). Pagal Rangos sutartį atsakovė įsipareigojo pakeisti langų gumeles.

1.2. Pradėjus vykdyti darbus, skilo buto Nr. 46 ir buto Nr. 45 stiklo paketai (po vieną kiekvieno buto). UAB „Aukštalipių era“ prisiėmė atsakomybę ir minėtų butų stiklo paketus pagamino, tačiau pakeitė tik butui Nr. 46. Vykdant tolesnius darbus pradėjo skilti ir kitų butų stiklo paketai. Dėl skilusių paketų keitimo bei žalos atlyginimo namo gyventojai pradėjo teikti UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kurios civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ieškovė, pretenzijas. Siekdama įrodyti stiklo paketų įskilimo priežastis dėl rangovo kaltės, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ sudarė neeilinę apžiūros komisiją, kuri nustatė, kad stiklo paketai mechaniškai pažeisti, įskilimai atsirado pertempiant paketų tvirtinimo segmentą.

1.3. 2017 m. kovo 13 d. buto Nr. 46, kurį buvo apdraudusi ieškovė, savininkas T. K. pranešė ieškovei, kad 2017 m. kovo 12 d. atvykęs į butą rado jį užlietą. 2017 m. birželio 14 d. buto Nr. 46 savininkas taip pat pranešė ieškovei, kad 2017 m. birželio 13 d. atvykęs į butą pastebėjo, jog yra trūkęs stiklo paketas. Ieškovės užsakymu UAB „Papilio kibirkštis“ 2017 m. birželio 17 d. atliko buto apžiūrą ir nustatė, kad yra trūkę 3 stiklo paketai. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 4 d. remonto darbus atlikusiai UAB „Papilio kibirkšis“ sumokėjo 4 482,60 Eur. Vėliau T. K. pastebėjo, kad yra įskilęs dar vienas lango stiklas, už kurio keitimo darbus ieškovė tai pačiai įmonei sumokėjo 3 259,36 Eur.

1.4. Išsiaiškinusi, kad AB „Lietuvos draudimas“ pagal UAB „Aukštalipių era“ civilinės atsakomybės draudimo polisą T. K. patirtos žalos neatlygins, ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. išmokėjo T. K. 2 757,59 Eur draudimo išmoką dėl buto apliejimo pagal UAB „Palangos butų ūkis“ civilinės atsakomybės draudimo polisą. Ieškovė dėl žalos butui Nr. 46 padarymo iš viso išmokėjo 10 499,42 Eur draudimo išmokų. Tačiau išmokėdama draudimo išmokas ieškovė neatsižvelgė į patalpų ir stiklo paketų nusidėvėjimą. Ieškovės skaičiavimu nusidėvėjimo suma sudaro 409,04 Eur, todėl iš atsakovės reikalaujamas žalos atlyginimo dydis yra 10 090,38 Eur.

1.5. Ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę, kadangi, išmokėjusi draudimo išmoką, įvykdė draudėjo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pareigą atlyginti buto savininko patirtą žalą dėl subrangovo netinkamai atliktų darbų ir įstojo į UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir atsakovės tarpusavio santykius. Įvykdžiusi UAB „Palangos komunalinis ūkis“ prievolę, ieškovė perėmė pastarosios teises kartu su regreso teise į atsakovę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalis).

1.6. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu darbų atlikimu ir žalos padarymu. Tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes padaryta žala yra netinkamai atliktų darbų ir dėl to kilusios žalos (langų stiklų skilimo, patalpų užliejimo lietaus vandeniu) rezultatas. Atsakovė vykdydama langų gumelių pakeitimą pažeidė stiklus. Atsakovė yra verslininkė, todėl jos elgesys turi atitikti aukštesnius nei vidutiniai protingumo ir rūpestingumo standartus. Atsakovės vykdyti langų stiklų sandarinimo gumelių pakeitimo darbai nebuvo įtraukti į AB „Lietuvos draudimas“ atsakovės civilinės atsakomybės draudimo polisą. Taigi AB „Lietuvos draudimas“ nekyla pareiga atlyginti atsakovės padarytą žalą. Dėl to ieškinys reiškiamas atsakovei.

1.7. Ieškovė, atsakovei pateikdama 2018 m. balandžio 6 d. pretenziją, pareikalavo prievolę įvykdyti per 15 dienų, todėl ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos nuo termino patenkinti ieškovės pretenziją suėjimo dienos (2018 m. balandžio 21 d.) iki 2020 m. kovo 10 d. (ieškinio parengimo diena), ir sudaro 786,80 Eur.

1.8. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis), t. y. nuo momento, kada ieškovė išmokėjo draudimo išmokas atlygindama žalą nukentėjusiajam. Todėl ieškinys teikiamas nepraleidus ieškinio senaties termino.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Aukštalipių era“ atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo jų netenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1. Ieškovė neįrodė, kad pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką pagal tarp ieškovės ir UAB „Palangos komunalinis ūkis” sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovės nurodoma žala kilo ne dėl kokių nors atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant Rangos sutartį, o dėl ilgalaikio vandens pratekėjimo į ginčo pastato vidų dėl iki su atsakove sudarytos Rangos sutarties. Tai yra, dėl iki Rangos sutarties sudarymo buvusių ginčo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijos trūkumų, netinkamų techninių sprendinių, kurie ir lėmė ginčo pastate esančių butų apliejimus ir stiklų skilimus. Rangos sutartis sudaryta 2016 m. rugpjūčio 29 d., ieškovės nurodoma žala bute Nr. 46 atsirado dar iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. Ieškovės ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaryta ir draudimo apsauga pradėjo galioti nuo 2016 m. rugsėjo 28 d., t. y. po to, kai, bute Nr. 46 atsirado žala. Taigi nei pagal ieškovės su trečiuoju asmeniu UAB „Palangos komunalinis ūkis“ sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nei pagal ieškovės su buto Nr. 46 savininku sudarytą turto draudimo sutartį, ieškinyje nurodoma žala nėra ir negali būti laikoma draudžiamuoju įvykiu.

2.3. Atsakovė pripažino savo atsakomybę tik dėl dviejų stiklo paketų, kurie buvo sugadinti ne jų keitimo metu, bet atsakovės darbuotojui netyčia užlipus ant stiklo, vykdant darbus ir laipiojant stogu. Jie buvo pakeisti pačios atsakovės sąskaita.

2.4. Buto Nr. 46 savininkas bute nuolat negyvena, todėl akivaizdu, kad jis laiku nepastebėjo besitęsiančio vandens patekimo į jo butą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į nurodomą stiklo paketų įskilimų atsiradimą bute Nr. 46 ne vienu metu, o per ilgą laiko tarpą ir skirtingu metu, taip pat į tai, kad ginčo pastate dar iki Rangos sutarties sudarymo nuolat ir ilgą laiką tekėjo vanduo ir gadino butus, akivaizdu, kad ieškovės nurodoma žala bute Nr. 46 nėra ir negali būti susijusi su atsakovės vykdytais darbais pagal Rangos sutartį.

2.5. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos kyla atsakovės atsakomybė, ieškovės reikalavimui turėtų būti taikoma ieškinio senatis, nes ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl darbų trūkumų (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2017 m. vasario 24 d. pateikė pretenziją atsakovei. Vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2018 m. vasario 24 d., o ieškinys pateiktas 2020 m. kovo 12 d.

2.6. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jų ir ieškovės nurodomos žalos, galiotų draudimo apsauga pagal tarp atsakovės ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą draudimo sutartį. Todėl tokiu atveju tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti AB „Lietuvos draudimas“, o ne atsakovė.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją trečiasis asmuo grindžia tokiais esminiais argumentais:

3.1. Atsakovės įvykio metu vykdyti darbai nepateko į verslo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, sudarytos tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės, apsaugos ribas. Draudimo sutarties liudijime (polise) nurodyta, kad veiklos civilinei atsakomybei draudimo apsauga suteikiama tik vykdomos veiklos draudimui, kai draudėjo veikla yra aukštuminiai darbai: dažymas, valymas, langų keitimas. Žalos administravimo metu nustatyta, kad atsakovė atliko pastato fasado sandarinimo darbus – keitė stiklų paketų gumeles, nekeitė langų, neatliko kitų polise nurodytų kaip apdraustų darbų. Taigi veikla, iš kurios ieškovė kildina reikalavimą atsakovei, nebuvo apdrausta draudimo sutartimi.

3.2. AB „Lietuvos draudimas“ apie galimai atsakovės veiksmais padarytą žalą sužinojo daugiau nei po pusės metų nuo pirmojo užfiksuoto stiklo paketo skilimo – 2017 m. gegužės 24 d. Dėl atsakovės pareigų nevykdymo, t. y. nepranešimo apie įvykį laiku, įmonė neturėjo objektyvios galimybės laiku apžiūrėti įvykio vietos ir sugadinimų, nustatyti jų galimą atsiradimo priežastį, įvertinti, ar visi stiklų skilimai dėl kurių buvo kreiptasi ir buto Nr. 46 apliejimas yra atsakovės veiksmų pasekmė. O tai yra pagrindas draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

3.3. AB „Lietuvos draudimas“, siekdamas išvengti didesnės žalos, pagal taikų susitarimą UAB „Palangos komunalinis ūkis“ išmokėjo 7 020,41 Eur draudimo išmoką už 9 pažeistus stiklo paketus. Taigi AB „Lietuvos draudimas“ nėra atsakingas dėl bet kokių kitų iš įvykio kildinamų nuostolių, žalos.

3.4. Žala, kurios atlyginimo ieškovė reikalauja iš atsakovės, atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, atsakovė už juos nėra atsakinga: 1) stiklo paketai buvo nesandarūs dar iki atsakovės darbų pradžios – būtent dėl to ir buvo sudaryta Rangos sutartis, atliekami atsakovės darbai; 2) nėra aišku, ar žala atsirado toje vietoje, kurioje dirbo atsakovės darbuotojai; 3) ieškovės reikalaujama priteisti žala atsirado dėl netinkamos pastato konstrukcijos arba kitų su atsakovės veiksmais nesusijusių veiksnių; 4) net sutinkant, kad vienas buto Nr. 46 stiklas skilo dėl atsakovės veiksmų, abejonių kelia aplinkybė, jog kiti skilimai pastebėti ne kartu, pakankamai dideliais laiko intervalais.

3.5. AB „Lietuvos draudimas“, kaip vieno iš pastato butų turto draudikas, dar 2013 m. yra registravęs žalą ir išmokėjęs draudimo išmoką, kai per pastato stiklo fasadą į butą patekęs vanduo sugadino viduje esantį turtą. Tai rodo, kad pastato konstrukcijos, pačių stiklų, jų sandarinimo elementų trūkumai, ydingumas, dar iki atsakovės darbų pradžios lemdavo pastate esančių butų apliejimus, turto sugadinimus.

4. Trečiasis asmuo T. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti patenkintas. Savo poziciją trečiasis asmuo grindžia tokiais esminiais argumentais:

4.1. Tiek jis pats, tiek jo šeimos nariai ir draugai šiltuoju metų laiku bute būna pakaitomis beveik nuolat, taip pat dažnai į jį nuvyksta ir šaltuoju metų laiku. Jei butas dėl stogo ar stoglangių nesandarumo būtų užlietas iki atsakovės atliktų darbų, kurių metu buvo išdaužtas stoglangio stiklas, tokio užliejimo pėdsakus būtų pastebėjęs anksčiau, nebent ilgalaikės drėgmės požymiai būtų itin nežymūs.

4.2. 2017 m. kovo 12 d. atvykus į butą buvo akivaizdžiai matyti gausaus momentinio ar per trumpą laiką pasireiškusio buto užliejimo požymiai. Laikotarpis sutampa su atsakovės vykdytais darbais, kurių metu buvo išdaužtas stoglangio stiklas.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad:

5.1. Butas Nr. 46 buvo užlietas lietaus vandeniu dėl to, kad atsakovės darbuotojo neatsargiais veiksmais buvo išdaužtas buto stoglangis. Lango dūžis yra draudžiamasis įvykis pagal draudimo taisykles. Vadinasi nesandarumas atsirado dėl draudžiamojo įvykio.

Atsiliepimas

5.2. Atsakovės su atsiliepimu pateiktos langų nuotraukos neįrodo, kad vanduo patekdavo į butą Nr. 46 iki atsakovės darbuotojui išdaužiant stoglangį. Nėra aišku, ar atsakovė pateikė buto Nr. 46 stogo langų nuotraukas, taip pat nėra aišku, ar nuotraukos darytos prieš atsakovei pradedant darbus, ar darbų eigoje, nuėmus senas sandarinimo juostas.

5.3. Remiantis Statinio techninės priežiūros žurnalo įrašais, informacija apie sugadintą buto Nr. 46 stiklo paketą užfiksuota 2016 m. spalio 11 d., o stiklo paketo pakeitimo data – 2016 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po stiklo paketo sudaužymo. Todėl labai tikėtina, kad per šį laikotarpį lietaus vanduo per išdaužtą stoglangį pateko į butą. Statinio techninės priežiūros žurnalas įrodo, kad iki atsakovei pradedant darbus vanduo per stoglangį į butą Nr. 46 nepatekdavo, nes buto Nr. 46 savininkas į pastato administratorių dėl lietaus vandens patekimo į butą per įstiklintą stogą nesikreipė. Statinio techninės priežiūros žurnalas taip pat įrodo, kad iki atsakovės darbų pradžios stiklo paketai neskilinėjo, skilimai prasidėjo (buvo pastebėti) atsakovei vykdant darbus ir po jų atlikimo.

5.4. Atsakovės argumentai, kad stiklo paketų skilimai yra seni, atsiradę dar iki Rangos sutarties sudarymo, taip pat yra nepagrįsti. Jeigu buto Nr. 46 stiklai būtų skilę prieš atsakovei pradedant šio buto stiklų gumelių pakeitimo darbus, atsakovė būtų tai pastebėjusi ir apie tai būtų informavusi pastato administratorių, nes nėra tikslinga keisti sandarinimo juostelių langų, kurie yra skilę.

6. Atsakovė pateiktame triplike iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad:

6.1. Byloje esančių rašytinių įrodymų turinys patvirtina, kad dar iki Rangos sutarties su atsakove sudarymo į ginčo pastato butus, įskaitant butą Nr. 46, nuolat ir ilgą laiką tekėdavo ir pratekėdavo vanduo. Priežastys, dėl kurių vanduo nuolat patekdavo į ginčo pastate esančius butus, labai aiškiai nustatytos ir įvardintos Statinio techninės priežiūros žurnale padarytais įrašais ir tos priežastys buvo dar iki sudarant Rangos sutartį.

6.2. Butas Nr. 46 yra viršutiniame pastato aukšte ir turi tiek vertikalius, tiek horizontalius stiklus, nekokybiškai sumontuotus stoglangius, nesumontuotus tvirtinimo segmentų gaubtus, nesumontuotas lietskardes, nesumontuotus apsauginius stogelius, blogą stogą, blogą lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemą ir pan. Dėl to vanduo, drėgmė patenka į butą ir gadina (pažeidžia) vidaus patalpų apdailą. Visa tai patvirtina, kad iki Rangos sutarties sudarymo kritulių vanduo į butą Nr. 46 tekėjo ir pratekėjo ilgą laiką.

6.3. Nors ieškovė ieškinyje deklaruoja apie ženklius buto Nr. 46 apgadinimus (sienų, lubų, grindų ir t. t.), tačiau nei su ieškiniu, nei su dubliku nepateikė ir nepateikia nei vienos fotonuotraukos, patvirtinančios konkrečius buto Nr. 46 apgadinimus. Kartu su ieškiniu pateiktose buto Nr. 46 langų fotonuotraukose matyti tik vienas skilimas. Jei skilimas būtų atsiradęs atsakovei vykdant rangos darbus, apie tai atsakovei būtų buvę pranešta iš karto, tačiau pranešta nebuvo.

6.4. Dar iki pradedant darbus pagal Rangos sutartį, atsakovė padarė keletą ginčo pastato fotonuotraukų (ties butu Nr. 46 ir ties butu Nr. 47 ), iš kurių akivaizdžiai matyti ginčo pastato konstrukcijų nusidėvėjimas, trūkumai (ties langų kraštais pajuodavę, matosi trūkinėjimai, tarpai ir pan.), buvę iki Rangos sutarties sudarymo. Dėl šių trūkumų vanduo (krituliai) nuolat ir ilgą laiką patekdavo į pastato butus.

7. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ triplike iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad:

7.1. Atsakovės atsiliepime pateiktas draudimo sutarties interpretavimas, pastato fasado sandarinimo, langų gumelių keitimo darbus prilyginant langų keitimui, laikytinas gynybine atsakovės pozicija ir siekiu, tuo atveju, jei ieškovės ieškinys bus patenkintas (iš dalies patenkintas), pasinaudoti draudimine apsauga, dėl kurios draudimo sutarties šalys nebuvo susitarusios. Buvo keičiamos tik stiklo paketų gumelės, o tai iš esmės skirtingi tiek savo apimtimi, tiek technologija darbai.

7.2. Atsakovė žalos administravimo metu veikė pasyviai ir nebendradarbiavo, draudikas neturėjo objektyvios galimybės įsitikinti, kad ieškovės nurodyta ir prašyta atlyginti žala susijusi tik su atsakovės veikla.

7.3. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokie vidaus apdailos sugadinimai buvo padaryti bute Nr. 46, kad jie buvo nulemti būtent atsakovės veiksmų, neveikimo.

7.4. Byloje esančių dokumentų, tarp jų ir 2017 m. sausio 25 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Objekto (duomenys neskelbtini) Pastato išorinių konstrukcijų, stogo ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės techninės būklės ir jo konstrukcijų apžiūros akto, analizė leidžia daryti išvadą apie netinkamą viso ginčo pastato konstrukciją, netinkamus techninius sprendinius, kurie lėmė ar bent ženkliai prisidėjo prie ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Ieškovė If P&C Insurance AS pareiškė atsakovei UAB „Aukštalipių era“ reikalavimą, kurį grindžia tuo, kad atlygino atsakovės neteisėtais veiksmais trečiajam asmeniui T. K. padarytą žalą. Žalos faktas yra grindžiamas tuo, kad ieškovė kompensavo T. K. priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų remonto išlaidas. Tai yra, ieškovė tiesiogiai T. K. ar remonto darbus atlikusiam asmeniui (UAB „Papilio kibirkštis“) išmokėjo tokias kompensacijas: 2017 m. rugsėjo 4 d. – 4 482,60 Eur už trijų stiklo paketų pakeitimą; 2017 m. gruodžio 11 d. – 2 757,59 Eur už butą užliejus padarytą žalą; 2018 m. balandžio 23 d. – 3 259,36 Eur už vieno stiklo paketo pakeitimą (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedus Nr. 9, 14 ir 20). Ginčo dėl žalos fakto, išmokėtų kompensacijų dydžio pagrįstumo byloje iš esmės nėra. Buto užliejimo aplinkybę ir užliejimo apimtį pagrindžia ne tik ieškovės, bet ir T. K. pateikti dokumentai (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedus Nr. 19 ir 20; 2020 m. rugsėjo 22 d. DOK-183264). Pastarųjų duomenų, gautų po to, kai proceso dalyviai buvo išdėstę savo pozicijas paruošiamuosiuose dokumentuose, patikimumo ir turinio atsakovė bei AB „Lietuvos draudimas“ neginčijo. Atsakovė ir AB „Lietuvos draudimas“ taip pat nekvestionuoja ieškovės atliktų skaičiavimų dėl stiklo paketų ir buto remontui panaudotų medžiagų nusidėvėjimo koeficientų ir dydžių. Dėl to ieškiniu prašomos priteisti sumos pagrįstumas detaliau neaptariamas.

9. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo apdraudusi trečiojo asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ civilinę atsakomybę (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 3). Šiuo laikotarpiu UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vykdė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, o T. K. nuosavybės teise priklausė name esantis butas, kurio numeris – 46. Taip pat nustatyta, kad nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2017 m. liepos 18 d. galiojo ieškovės ir T. K. sudaryta buto ir turto draudimo sutartis (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 4).

10. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“, vykdydama savo kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, atlikdavo namo (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą. 2016 m. birželio 9 d. Statinio apžiūros akte Nr. 50-1 fiksuota, kad per vertikalias ir horizontalias stiklo vitrinas dėl susidėvėjusių sandarinimo hidroizoliacinių juostų vanduo patenka į pastato vidų (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 22). Tokie duomenys koreliuoja su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ Statinio techninės priežiūros žurnale 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. rugpjūčio 23 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. atliktais įrašais, kad vanduo per stiklo vitrinas patenka į butus Nr. 14, Nr. 28, Nr. 37 ir Nr. 51A (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 21). Susidėvėjusių sandarinimo hidroizoliacinių juostų (langų gumelių) keitimui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pasitelkė atsakovę UAB „Auktalipių era“, su kuria 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Statybos rangos darbų sutartį Nr. AERA 16/08/29/01 (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 5).

11. Atsakovės darbų (gumelių keitimo) atlikimo periodu (2016 m. spalio mėn. – 2017 m. vasario 15 d.), Statinio techninės priežiūros žurnale atlikti įrašai, kurie patvirtina, kad buvo fiksuoti stiklo paketų sugadinimai (2016 m. spalio 11 d. – butuose Nr. 45 ir Nr. 46; 2016 m. gruodžio 28 d. – butuose Nr. 30, 37, 39 ir 49; 2017 m. sausio 26 d. – butuose Nr. 34, 40, 41 ir 51) (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 21). Kaip galima spręsti iš procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų, atsakovė pripažino, kad sugadino du stiklo paketus, kurių pažeidimai fiksuoti 2016 m. spalio 11 d. Nėra ginčo, kad atsakovė pakeitė bute Nr. 46 sugadintą stiklo paketą. Tai pagal Statinio techninės priežiūros žurnalą atlikta 2016 m. gruodžio 15 d.

12. Kitų stiklo paketų atsakovė nekeitė ir savo atsakomybės už jų sugadinimą nepripažino (žr. 2020 m. balandžio 17 d. DOK-77556 priedus Nr. 10 ir 14). UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. sausio 25 d. Statinio apžiūros akte Nr. 01/25/1, parengtame atlikus namo (duomenys neskelbtini) apžiūrą, fiksuoti fasado stiklinių atitvarų paketų pažeidimai (įskilimai). Šiame akte, be kita ko, pateikta išvada, kad pažeidimai galimai atsirado pertempiant paketų tvirtinimo segmentus (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 23). Langų gumelių darbų atlikimo metu atsakovės veiklos civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ (žr. 2020 m. balandžio 17 d. DOK-77556 priedą Nr. 1). Pastaroji, atlikusi stiklo paketų, kurių atsakovė nepakeitė, sugadinimo priežasčių tyrimą, 2017 m. spalio 4 d. su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pasirašė Susitarimą, kuriuo susitarė dėl kilusios žalos atlyginimo (žr. 2020 m. balandžio 17 d. DOK-77556 priedą Nr. 11). Į šio Susitarimo apimtį nepateko ieškovės šioje byloje pareikštame ieškinyje minimi žalos, kurią ieškovė kompensavo, atvejai.

13. Kiek tai susiję su ieškinio faktinį pagrindą sudarančiomis faktinėmis aplinkybėmis, išskirtina, kad T. K. 2017 m. kovo 13 d. pranešė ieškovei, jog yra aplietas jam priklausantis butas Nr. 46. 2017 m. birželio 14 d. T. K. pranešė, kad yra skilęs stiklo paketas, o 2017 m. birželio 17 d. buto apžiūros metu UAB „Papilio kibirkštis“ darbuotojas, veikdamas kaip ieškovės atstovas, nustatė, jog viso yra skilę trys stiklo paketai. Apie dar vieno paketo skilimą T. K. ieškovę informavo 2017 m. rugpjūčio 28 d. Šioje vietoje pabrėžtina, kad atsakovė rangos darbų nebevykdė nuo 2017 m. vasario 15 d.

14. Nurodytų T. K. pranešimų tyrime nei atsakovė, nei AB „Lietuvos draudimas“ nedalyvavo. Apie T. K. pretenziją, susijusią su buto užliejimu, ieškovė pranešė AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. liepos 25 d. (žr. 2020 m. balandžio 17 d. DOK-77556 priedą Nr. 8). Poziciją, kad T. K. buto užliejimo nelaiko atsakovės veiksmų pasekme, AB „Lietuvos draudimas“ išsakė 2017 m. lapkričio 20 d. laiške (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 25). Iš ieškovės atstovės paaiškinimų aišku, kad stiklo paketų, kurių pakeitimo kaštus padengė ieškovė, skilimo priežastį vienašališkai nustatė UAB „Papilio kibirkštis“ – ieškovės partneris, paketų apžiūros metu. Įrodymų, kad būtų buvęs atliktas paketų skilimo priežasčių specialus tyrimas, nepateikta. Įtrūkę paketai nėra išsaugoti. Taigi UAB „Papilio kibirkštis“ išvadų pagrįstumas kito nepriklausomo specialiųjų žinių turinčio asmens negali būti patikrintas. Savo poziciją, kad aptarti žalos faktai yra nulemti atsakovės veiksmų ieškovė grindžia tikimybių pusiausvyra. Ieškovė teigia, kad T. K. butas buvo užlietas per stiklo paketą, kurį sugadino atsakovė, o keturi stiklo paketai įtrūko dėl UAB „Papilio kibirkštis“ 2017 m. birželio 17 d. parengtame Sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte nurodytos priežasties – tvirtinant ir gręžiant apsauginius stiklo paketų rėmus buvo pataikyta į stiklą (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 6). Šių versijų pagrįstumo patikrinimas ir sudaro sprendžiamo ginčo esmę.

15. Prieš pereinant prie teisminio nagrinėjimo dalyko klausimų analizės, svarbu paminėti, kad įrodinėjimo našta pagrįsti, jog atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą, tenka ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai, CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atsikirtimas, kad ieškovės subrogacinis reikalavimas yra nepagrįstas vien tik dėl to, jog ieškovė galimai be pagrindo T. K. nurodytus įvykius pripažino nedraudžiamaisiais, atmestinas kaip ydingas. Pritartina ieškovės pozicijai, kad pagal aktualią kasacinio teismo praktiką aplinkybė, jog galbūt ieškovei nebuvo teisinio pagrindo mokėti draudimo išmokos, neatleidžia žalą padariusio asmens nuo prievolės atlyginti ieškovės išlaidas, kurios buvo patirtos atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui. Tai, kad subrogacinį reikalavimą nagrinėjamu atveju pareiškė draudikas, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 ir 26 punktai). Atlyginusi T. K. patirtą žalą, ieškovė perėmė pastarojo teisę į žalos atlyginimą išmokėtos draudimo išmokos apimtyje. Pripažindama T. K. pretenzijų pagrįstumą ieškovė veikė savo riziką. Tačiau tai nereiškia, kad, jeigu ieškovė ir be pagrindo žalos atvejį pripažinimo draudiminiu įvykiu, ieškovė turėtų netekti teisės pareikšti jos manymu už žalą atsakingam asmeniui subrogacinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atsikirtimai dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais plačiau neaptariami.

Ar atsakovė UAB „Aukštalipių era“ yra atsakinga už trečiojo asmens T. K. buto apliejimą?

16. Kaip jau pasisakyta, ieškovė laikosi pozicijos, kad T. K. butas turėjo būti užlietas per stoglangį, kurį išdaužė ir vėliau keitė atsakovė. Atsakovė ir AB „Lietuvos draudimas“ iškėlė priešingą versiją – kad butas buvo užlietas dėl kitų veiksnių, nesusijusių su atsakovės atliktais rangos darbais, t. y. namo konstrukcijų trūkumų. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus, spręstina, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovės veiksmai nėra T. K. buto užliejimo priežastis.

17. Visų pirma, sudaužytą stoglangį atsakovė pakeitė 2016 m. gruodžio 15 d. Taigi, jeigu butas būtų buvęs užlietas per stoglangį, tai turėjo įvykti iki 2016 m. gruodžio 15 d. Apie užliejimą T. K. ieškovei pranešė 2017 m. kovo 13 d. – praėjus beveik trim mėnesiam po to, kai buvo sutvarkytas sudaužytas langas. Atsakovės vadovas K. T. teismo posėdyje paaiškino, kad stoglangio keitimo darbus priėmė arba T. K., arba jo įgaliotas asmuo (2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 27 sek. – 57 min. 14 min.; 58 min. 5 sek. – 58 min. 30 sek.). Pagrindo abejoti tokių paaiškinimų patikimumu nėra. Kad juos paneigtų ieškovė prašymų dėl papildomų įrodymų pateikimo nepareiškė (CPK 251 straipsnis). Vargu, ar rūpestingas ir atsakingas turto savininkas nebūtų pasidomėjęs stiklo paketo pakeitimo darbų atlikimo eiga ir rezultatu. Juolab, kad atsiliepime į ieškinį T. K. nurodė, jog dažnai į butą nuvyksta ir šaltuoju metų laiku. Įvertinus laiko tarpą tarp paketo pakeitimo ir pranešimo apie buto užliejimą, darytina išvada, kad nėra tikėtina, jog pagal pateiktus duomenis buto užliejimo faktas, jeigu tai būtų įvykę per išdaužtą stoglangį, nebūtų buvęs pastebėtas anksčiau nei po beveik trijų mėnesių (CPK 185 straipsnis).

18. 2017 m. balandžio 14 d. pretenzijoje, adresuotoje UAB „Palangos komunalinis ūkis“, T. K. informavo, kad vandens pralaidumas pro stogą yra iki šiol (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 16). Kadangi atsakovės išdaužtas stoglangis buvo sutvarkytas, nekyla reikšmingų abejonių, kad 2017 m. balandžio 14 d. vanduo į T. K. butą galėjo patekti tik dėl namo stogo ar išorinių konstrukcijų trūkumų. Būtent tokia priežastis buvo įrašyta ne tik 2017 m. kovo 18 d. Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte, bet ir nurodyta T. K. pranešime (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 17). Faktą, kad į ginčo name esančius butus dėl išorinių konstrukcijų trūkumų patekdavo vanduo, patvirtina visetas ir kitų byloje pateiktų duomenų.

19. Visų pirma, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pasitelkė atsakovę atlikti gumelių keitimo darbus, nes per vertikalias ir horizontalias stiklo vitrinas dėl susidėvėjusių sandarinimo hidroizoliacinių juostų vanduo patekdavo į pastato vidų. Antra, įvairūs pastato konstrukcijų trūkumai, dėl kurių vanduo patenka į vidų, fiksuoti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. sausio 25 d. parengtame akte (pvz., konstatuota, kad dėl stogo parapeto apskardinimo trūkumų drėgmė patenka į perdangos apšiltinimo ir kitas konstrukcijas). Trečia, AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. lapkričio 28 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas patvirtina, kad vanduo į vieną iš name esančių butų per stiklinį pastato fasadą pratekėdavo ir anksčiau – 2013 m. (žr. 2020 m. balandžio 17 d. DOK-77556 priedą Nr. 16). Be to, vandens pratekėjimas į namo vidų pro stiklo vitrinas Statinio apžiūros aktuose fiksuotas ir vėliau: 2017 m. gegužės 9 d., 2017 m. spalio 11 d., 2018 m. gegužės 15 d. (žr. 2020 m. liepos 10 d. DOK-133449). Pastarieji duomenys tiesiogiai koreliuoja su T. K. raštuose išdėstytais paaiškinimais (CPK 185 straipsnis). Ieškovės teiginiai, kad T. K. bute nebuvo pelėsio, neturi įrodomosios reikšmės. Pelėsio buvimas ar nebuvimas savaime nėra rodiklis, galintis nusakyti apliejimo šaltinį ir priežastį.

20. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra atsakinga už T. K. buto apliejimą. Labiau tikėtina, kad T. K. butas buvo užlietas per nesandarias namo išorines konstrukcijas.

Ar atsakovė UAB „Aukštalipių era“ yra atsakinga už tai, kad skilo keturi trečiojo asmens T. K. buto stiklų paketai?

21. Ieškovė teigia, kad atsakovės netinkamai atlikti langų gumelių keitimo darbai lėmė keturių T. K. bute buvusių stiklo paketų skilimus. Tiksliau, ieškovė kelia versiją, kad paketai skilo dėl to, jog, atsakovei tvirtinant ir gręžiant apsauginius stiklo paketų rėmus, buvo pataikyta į stiklą. Ištyrus bylos medžiagą, prieitina prie išvados, kad ieškovės versija yra nepagrįsta.

22. Ginčo paketų skilimai negali būti laikomi atsakovės veiksmų pasekme dėl kelių priežasčių. Pirma, šio sprendimo 11 punkte aprašytų stiklo paketų, kurių pakeitimą apmokėjo AB „Lietuvos draudimas“, skilimo priežastys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto aplinkybė, kad po to, kai atsakovė pradėjo darbus, buvo fiksuoti grupės paketų skilimai, suponuoja, jog negalima besąlygiškai atmesti prielaidos, kad, keičiant gumeles, atsakovė galėjo pažeisti atskirus stiklų paketus. Šią prielaidą sustiprina ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. sausio 25 d. parengtame akte išdėstytos išvados, kad paketai galėjo skilti pertempiant paketų tvirtinimo segmentus. Pastarojo akto išvadų, nors ir preliminaraus pobūdžio, pagrįstumu, įvertinus atsakovės ir AB „Lietuvos draudimas“ atsikirtimus, įrodomąją reikšme nėra pagrindo abejoti. Tačiau paskutiniai stiklo paketų skilimai Statinio techninės priežiūros žurnale fiksuoti 2017 m. sausio 26 d. Ginčo paketų skilimai pastebėti 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. birželio 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. – praėjus ne mažiau kaip keturiem mėnesiam po to, kai atsakovė baigė rangos darbus. Paminėti laiko skirtumai, taip pat faktas, kad nesutampa UAB „Papilio kibirkšis“ ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ vertinimai dėl to, kokios priežastys lėmė atskirų stiklo paketų skilimus, suponuoja, jog aptariamos aplinkybės dėl grupės stiklo paketų skilimo, galimų jų skilimo priežasčių kvalifikuotinos kaip netiesioginę įrodomąją galią turintys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis).

23. Jau pasisakyta, kad UAB „Papilio kibirkštis“ parengtame stiklo paketų apžiūros akte pateiktas vertinimas, kad stiklo paketai buvo pažeisti dėl fizinio poveikio (pataikyta į stiklą gręžiant). O UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ akte išdėstyta, kad kitų paketų pažeidimo mechanizmas buvo kitoks, t. y. stiklų skilimą galėjo lemti paketų tvirtinimo segmentų pertempimas. Taigi stiklo paketų, kurių keitimo išlaidas apmokėjo ieškovė, galima pažeidimo priežastis yra individuali. Kaip prieš tai nurodyta, nei atsakovei, nei AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti ginčo paketų ir atitinkamai pateikti savo vertinimo dėl tikėtinų stiklų skilimo priežasčių. Toks specifinio įvykio aplinkybių administravimas objektyviai apriboja galimybes objektyviai patikrinti ir nustatyti, kas lėmė aptariamą įvykį.

24. Išanalizavus proceso dalyvių argumentus ir atsikirtimus į juos, pritartina atsakovės ir AB „Lietuvos draudimas“ teiginiams, kad labiau tikėtina, jog stiklo paketų skilimai, jeigu jie buvo nulemti atsakovės veiksmų, turėjo išryškėti vienu metu ar panašiu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju T. K. bute buvusių paketų skilimai pastebėti praėjus nuo keturių iki šešių mėnesių po to, kai atsakovė baigė vykdyti rangos darbus. Skilimų atsiradimo momentų skirtumas ir prieš tai nurodytos aplinkybės suponuoja, kad nėra tikėtina, jog už juos yra atsakinga atsakovė. Juolab, kad namo fasado stiklo paketų apžiūrą 2017 m. sausio 25 d. atliko UAB „Pastatų diagnostrika ir statyba“, o UAB „Papilio kibirkštis“ pirmą kartą – 2017 m. birželio 17 d. (šis faktas yra reikšmingas dėl ketvirto stiklo skilimo nustatymo). Negalima ignoruoti ir to, kad T. K. butas, be kita ko, ieškovės atstovų buvo apžiūrėtas 2017 m. kovo 18 d., kai tirtos buto užliejimo aplinkybės (žr. 2020 m. rugsėjo 22 d. DOK-183264). Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad po to, kai atsakovė baigė rangos darbus, ilgą laiką nebuvo nustatyta langų paketų pažeidimo požymių. Ieškovės atstovės teismo posėdyje išsakyta prielaida, kad pažeidus stiklą skilimas su laiku iš lėto plečiasi šiuo atveju neturi realios praktinės reikšmės, nes nepateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent atsakovės veiksmai yra skilimo priežastis (CPK 185 straipsnis). Vien tik netiesioginių įrodymų prieiti prie priešingos išvados šioje situacijoje nepakanka, nes kiti faktiniai duomenys nerodo realios koreliacijos tarp skilimų ir atsakovės veiksmų. Svarbu ir tai, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, jog, praėjus ne mažiau kaip keturiem mėnesiam po darbų baigimo, stiklo paketai būtų pradėję skilinėti ne tik T. K., bet ir kituose butuose.

25. Teismo posėdyje atsakovės vadovas K. T. paaiškino, jog, keičiant gumeles, gręžimo darbai, kurių metu galėjo būti fiziškai pažeisti stiklai, nebuvo atliekami (2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 52 sek. – 59 min. 15 sek.; 1 val. 4 min. 45 sek. – 1 val. 4 min. 59 sek.; 1 val. 6 min. 20 sek. – 1 val. 6 min. 45 sek.). Įrodymų, kurie paneigtų šiuos teiginius, ieškovė nepateikė. Kita vertus, pritariant AB „Lietuvos draudimas“ atsikirtimams, pastebėtina, kad nepateikta ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė iš tiesų keitė skilusių stiklo paketų gumeles. UAB „Papilio kibirkštis“ akte šie duomenys nėra fiksuoti. Šiame faktiniame kontekste taip pat negalima ignoruoti vienos iš UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ išvadų, kad dėl atsiradusių stiklo paketų įtrūkių yra reikalingi pastato konstruktyvo metalinių konstrukcijų geometriniai tyrimai. Taigi ginčo paketų skilimą galėjo lemti tiek pastato kontrukcijų trūkumai, tiek kitos aplinkybės, neturinčios ryšio su atsakovės atliktais darbais. Vadinasi, nėra pagrindo spręsti, kad ginčo stiklo paketų skilimo priežastis buvo būtent atsakovės veiksmai.

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės pateikti netiesioginiai įrodymai nėra pakankami nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ginčo stiklo paketų skilimo (CK 6.247 straipsnis).

Ar ieškovė If P&C Insurance AS yra praleidusi ieškinio senaties terminą?

27. Ieškinys remiantis ieškinio senaties termino pabaiga, kaip to prašo atsakovė, negali būti atmestas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kiek tai susiję su ieškinio senaties klausimu, ieškovė pagrįstai teigia, kad pareikštam reikalavimui taikytinas ne CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų, bet trejų metų terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

28. Byloje pareikštas ieškinys yra grindžiamas tuo, kad atsakovė ne netinkamai pakeitė langų gumeles, bet, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, sugadino svetimą turtą arba sudarė sąlygas turtui sugadinti. Šios įrodinėtinos aplinkybės nėra susijusios su atliktų darbų trūkumų apibrėžtimi, kaip ji detalizuota CK 6.665 straipsnio 1 dalyje. Tai yra, ieškovės pareikštas reikalavimas yra kildinamas ne iš atsakovės atliktų darbų rezultato trūkumų, o iš atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų sugadinant trečiojo asmens turtą. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas ne vienerių, bet trejų metų ieškinio senaties terminas.

29. Į teismą ieškovė kreipėsi 2020 m. kovo 12 d. Apie buto užliejimą T. K. tapo žinoma 2017 m. kovo 12 d. Taigi ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, nors dėl dalies žalos atlyginimo ieškinį pareiškė paskutinę senaties termino dieną.

Ar trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ yra apdraudęs atsakovės UAB „Auktalipių era“ civilinę atsakomybę dėl ieškovės minimų įvykių?

30. Nuo pareikšto reikalavimo atsakovė, be kita ko, ginasi ir tuo, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra apdraudusi įmonės civilinę atsakomybę, todėl būtent šis asmuo, o ne atsakovė, turėtų būti laikomas tinkamu atsakovu. Atsakovės ir AB „Lietuvos draudimas“ pozicijos dėl šių aspektų yra priešingos. Ištyrus pateiktus įrodymus, prieitina prie išvadų, kad ieškinys formaliai pareišktas tinkama atsakovui, o AB „Lietuvos draudimas“ kiltų pareiga atlyginti ieškiniu prašomą priteisti žalą, jeigu būtų konstatuota, kad už ją atsakinga atsakovė.

31. Klausimas dėl to, ar nagrinėjamoje situacijoje atsakovė gali gintis nuo įmonei pareikštų reikalavimų remdamasi savo interesų draudimo faktu, yra betarpiškai susijęs su atsakovės ir AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. gegužės 6 d. sudarytos Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir jos priedo esančių Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 sąlygų aiškinimu (žr. 2020 m. balandžio 17 d. DOK-77556 priedus Nr. 1 ir 2). Pagal draudimo sutartį AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 1 d. apdraudė atsakovės veiklą, kai vykdomi aukštuminiai darbai: dažymas, valymas, langų keitimas. Atsakovė ir AB „Lietuvos draudimas“ nesutaria dėl to, ar langų keitimas gali būti aiškinamas kaip apimantis ir langų gumelių keitimo darbus.

32. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad, aiškinant draudimo sutartis, taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018, 47 punktas).

33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, aiškinant sutartis, turi būti remiamasi ne tik esminiais sutarčių aiškinimo principais – nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, tačiau taip pat atsižvelgiant ne tik į sutarčių sąlygų lingvistinę reikšmę, bet įvertinant ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Aiškinant draudimo sutartį svarbu įvertinti, ar ji sudaryta derybų ar prisijungimo būdu, ar draudimo paslauga skirta vartotojui ar verslininkui (įmonei), kaip sutarties sąlygas aiškina ją sudariusios šalys, ar sutarties išaiškinimas yra svarbus kitiems asmenims, kurių naudai ji yra sudaryta. Paprastai draudimo sutartys sudaromos prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo taisykles. Aiškinant tokią sutartį, taikoma contra proferentem taisyklė, t. y. neaiškiai suformuluotos sutarties sąlygos aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018, 48–50 punktai).

34. AB „Lietuvos draudimas“ procesiniuose dokumentuose teigia, kad pagal su atsakove sudarytą draudimo sutartį apdraudė tik įmonės veiklos atsakomybę už langų keitimą, o stiklo paketų gumelių keitimas negali būti prilygintas langų keitimui. Kaip galima spręsti iš atsakovės paaiškinimų, atsakovė pripažįsta, kad stiklo paketų gumelių keitimas formaliai negali būti prilygintas lango kaip visumos keitimo veiksmui. Kalbinė 2016 m. gegužės 6 d. draudimo sutarties sąlyga dėl draudimo objekto išreikšta konkrečiai, tačiau jos turinys kalbiniu požiūriu nėra vienareikšmis. Tai yra, nėra visiškai aišku, ar buvo apdrausta atsakovės veikla tik už langų kaip visumos keitimą, ar vis dėlto ir už atskirų jų dalių keitimą. Šį neaiškumą pašalina pačios AB „Lietuvos draudimas“ veiksmai, vykdant draudimo sutartį.

35. Byloje nėra ginčo, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. spalio 4 d. su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pasirašė Susitarimą, kuriuo faktiškai pripažino, kad yra apdraudusi atsakovės veiklą keičiant ne tik langus, bet ir jų sudėtines dalis – gumeles. Akivaizdu, kad laikydamas, jog nėra apdraudęs draudėjo civilinės atsakomybės, draudikas nemokėtų draudimo išmokos. AB „Lietuvos draudimas“ pagal pateiktus duomenis nesiekė iš atsakovės susigrąžinti pagal Susitarimą išmokėtų sumų. Taigi remiantis contra proferentem ir CK 6.193 straipsnio 5 dalyje apibrėžomis taisyklėmis spręstina, kad atsakovės veikla – langų gumelių keitimas, buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ pagal įmonių sudarytą sutartį. Tai, kad, susirašinėdama su ieškove, AB „Lietuvos draudimas“, be kita ko, reiškė abejones dėl draudimo apsaugos apimties, nepaneigia to, jog, priimdama sprendimą padengti dalį reikalautos žalos, AB „Lietuvos draudimas“ pripažino, kad stiklo paketų skilimai patys savaime patenka į draudimo apsaugos ribas (žr. 2020 m. kovo 12 d. CBP-7508 priedą Nr. 25; 2020 m. balandžio 17 d. DOK-77556 priedus Nr. 3 ir 8). Jeigu AB „Lietuvos draudimas“ laikė, kad atsakovės atlikti rangos darbai nėra apdrausti, negalima logiškai paaiškinti draudiko sprendimo padengti dalį žalos.

36. Pripažinus, kad atsakovė nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, gali gintis draudiminės apsaugos faktu, vis dėlto kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės atsikirtimas, kad ieškinys turėjo būti pareikštas būtent AB „Lietuvos draudimas“. Dėl šio ginčo aspekto pritartina ieškovės argumentui, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškovė turi pasirinkimą, kam pareikšti ieškinį: ar atsakovei, ar įmonės civilinę atsakomybę apdraudusiai AB „Lietuvos draudimas“. Tokia taisyklė suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016. Nors šios ir paminėtos kasacine tvarka nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau tai savaime nereiškia, kad kasacinio teismo nutarties obiter dictum dalyje pateiktos teisės aiškinimo išvados šioje byloje yra nereikšmingos ir jomis neturėtų būti vadovaujamasi. Juolab, kad nurodyta kasacinio teismo praktika yra naujesnė ir išsamiau motyvuota nei cituojama atsakovės atsiliepimo į ieškinį 32 punkte.

37. Kiek tai susiję su aptariamais klausimais, pridurtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ atsikirtimai, jog atsakovė netinkamai vykdė draudimo sutartimi prisiimtas pareigas, yra teisiškai nereikšmingi. Šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyku nėra aplinkybės, susijusius su tuo, ar atsakovė tinkamai vykdė savo sutartines prievoles, kylančias iš draudimo sutartis, ir ar atsakovės veikimas ar neveikimas yra priežastiniame ryšyje (ir kokia apimtimi) tarp konkretaus AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimo neįvykdymo ir padarytos žalos.

Dėl bylos baigties

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą. Ieškovės pateiktų įrodymų ir nurodytų duomenų nepakanka pripažinti, kad žalos atsiradimo priežastis yra konkretūs atsakovės veiksmai, pasireiškę tyčia ar neatsargumu. Dėl to ieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Netenkinus ieškinio, ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė dokumentus, kurie pagrindžia, kad įmonė už advokato suteiktą teisinę pagalbą (parengtas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, rinkti įrodymai, dalyvauta teismo posėdžiuose) sumokėjo 1 815 Eur (žr. 2020 m. rugpjūčio 24 d. DOK-161829; 2020 m. gruodžio 9 d. DOK-240720). Įvertinus suteiktos teisinės pagalbos apimtį, byloje spręstų klausimų pobūdį, nurodyta suma laikytina adekvačia (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovės prašymas koreguoti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iš jo atimant mokėtiną PVM netenkinamas.

40. Kasacinio teismo praktikoje klausimu dėl išlaidų, kitos šalies patirtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo iš pralaimėjusios šalies dydžio (mažinimo PVM suma) yra išaiškinta, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 38 punktas). Nurodyti išaiškinimai sudaro pagrindą laikyti, kad ieškovės prašymas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio koregavimo yra nepagrįstas.

41. Pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu proceso dalyviams, sudaro 14,89 Eur. Šių išlaidų atlyginimas, netenkinus ieškinio, valstybei priteisiamas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Aukštalipių era“ iš ieškovės If P&C Insurance AS 1 815 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės If P&C Insurance AS 14,89 Eur (keturiolikos eurų ir 89 ct) pašto išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis