Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.4.2.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.;3.2.4.3.; 3.2.4.9.; 3.2.6.5.; 3.2.6.13.;

2019 m. rugsėjo 26 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui N. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, institucijai, teikiančiai byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. S. prašė (T1 b.l.1-12, T3 b.l.81-90): 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp N. S. ir A. S. (įrašo Nr. 142) dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – S., S.; 3) pripažinti 19 300 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe; 4) priteisti ieškovei A. S. asmeninės nuosavybės teise 19 300 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini); 5) priteisti atsakovui N. S. 2480 Eur vertės garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2 650 Eur vertės transporto priemonę O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6) pripažinti ieškovės A. S. asmenine prievole įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB SEB bankas pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 7) nustatyti nepilnamečių vaikų U. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. S.; 8) priteisti iš atsakovo N. S. nepilnamečių vaikų U. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Periodinės išmokas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavesti išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise A. S.. Nustatyti, kad N. S. periodines išmokas perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į A. S. banko sąskaitą; 9) priteisti iš atsakovo N. S. nepilnamečių vaikų U. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos, viso 14 400 Eur; 10) priteisti iš atsakovo N. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė netinkamu elgesiu ir sutuoktinio pareigų nevykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad su atsakovu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki santuokos sudarymo, įsigijo turtą, susilaukė dviejų dukrų U. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 metų atsakovas nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos ir nepilnamečių vaikų išlaikymo, nusišalino nuo dukrų priežiūros, auklėjimo, be kita ko, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, naudoti ieškovės atžvilgiu tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Tarpusavio konfliktai, neblaivaus atsakovo agresyvus ir priešingas šeimos interesams elgesys kėlė grėsmę tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų sveikatai ir saugumui, vaikų teisei augti saugioje aplinkoje, normaliai psichologinei būsenai ir socialinei raidai. Atsakovas ne kartą kreipėsi medicininės pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, sukeltų apsinuodijus alkoholiu, 2017 metais gydėsi anonimiškai dėl priklausomybės nuo alkoholio, lydėjo kartu į gydymo įstaigas. Dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje ieškovė su nepilnametėms dukroms ne kartą buvo priversta laikinai išvykti iš šeimos namų ir apsigyventi pas savo motiną. Nuo 2018 metų birželio, kai Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės, visiškai nutrūko bendras sutuoktinių gyvenimas, atsakovas nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Laiko, kad nurodytais veiksmais atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, galimybių atkurti santykius ir išlaikyti šeimą neliko, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti jo kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovė prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo motyvavo stipriais tarpusavio emociniais ryšiais. Nurodė, kad visada leido, leidžia ir įsipareigoja sudaryti sąlygas ir nekliudyti atsakovui bendrauti su nepilnametėmis dukromis, dalyvauti jų auklėjime, teikti bet kokią informaciją apie mokymosi pasiekimus, užklasinės veiklos laimėjimus ir kita, t. y. leisti bendrauti atsakovui maksimaliai su nepilnametėmis dukromis. Atsakovas nuo 2015 m. sausio 1 d. prie nepilnamečių vaikų išlaikymo geranoriškai neprisidėjo, todėl pareiškė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos 14 400 Eur sumą, t. y. kiekvienai po 7 200 Eur arba 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams teikiamas pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį, kuria iš atsakovo nepilnamečiams vaikams U. S. ir I. S. priteista kiekvienai po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 23 d. Išlaikymas teikiamas priverstine tvarka per antstolio kontorą, nereguliariai, ieškovės pateiktais skaičiavimais iki 2019 m. birželio 1 d. išlaikymo įsiskolinimo skola buvo 3 078,55 Eur. Pagal pateiktus poreikių paskaičiavimus nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienai būtina po 675 Eur. Išskaičius valstybės teikiamą paramą pinigais tėvams auginantiems nepilnamečius vaikus (po 50 Eur kiekvienam vaikui) iš atsakovo priteistina išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams kas mėnesį po 300 Eur kiekvienai. Nepilnametės dukros neturi sveikatos problemų ar specialių poreikių, tačiau didesnes išlaidas poreikių tenkinimui sąlygoja užklasinė veikla – lankymas šokių studijų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kolektyvuose, dalyvavimas konkursuose ir čempionatuose Lietuvoje bei užsienyje. Gebėjimams vystyti ir tobulinti patiriamos papildomos išlaidos specialiems drabužiams ir batams, startiniams mokesčiams, kelionių išlaidoms ir kt., kurios nėra kompensuojamos savivaldybės ar valstybės. Ieškovės turtinė padėtis nėra pakankama finansiškai užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą. Dirba socialine pedagoge (duomenys neskelbtini), per mėnesį gaunamos pajamos apie 850 Eur darbo užmokestis, 100 Eur vaikams skiriama valstybės (savivaldybės) parama. Galimybių papildomai dirbti neturi dėl darbo užimtumo, be kita ko, būtinybės pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir kasdiene buitimi. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turi teisinį išsilavinimą, kartu gyvenant dirbo neblogai apmokamus darbus, turi finansinių galimybių užsiimti hobiui (medžiokle), paskutiniu metu keitė darbovietes, buvo laikotarpių, kai nedirbo, dabartinės gaunamos pajamos nėra žinomos, sveikatos problemų dirbti neturėjo, kitų žinomų išlaikytinių neturi, todėl prie nepilnamečių vaikų išlaikymo privalo prisidėti pašoma priteisti suma.

Ieškovė pažymėjo, kad iki santuokos sudarymo su atsakovu vedė bendrą ūkį ir 2001 m. gruodžio 5 d. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 28 000 Lt. Nekilnojamojo turto registre nuosavybė registruota atsakovo vardu, vertė 19 300 Eur. Buto įgijimui ir remontui panaudotos ieškovės asmeninės lėšos – 3 229,84 JAV dolerių (12 919,36 Lt), iš kurių 8 500 Lt (atitinkamai 2461,77 Eur, t. y. 1/3 dalis buto) – pardavėjui iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Likusi buto kaina – 19 500 Lt, sumokėta pardavėjui pagal sudarytą kredito sutartį su AB „Lietuvos taupomasis bankas“ (vėlesnis pavadinimas – AB „Hansa-LTB“). 2006 m. rugpjūčio 24 d. AB SEB bankas kredito sutartimis suteiktas 50 000 Lt kreditas būsto pirkimo kreditui refinansuoti ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti. Santuokos metu įgijo 2004 m. kovo 31 d. garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2480 Eur, ir 2012 m. liepos 4 d. transporto priemonę O. F., valt. Nr. (duomenys neskelbtini) Dalijant santuokoje įgytą turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įvertinus tai, kad buto įgijimo metu naudotos ieškovės asmeninės lėšos, aplinkybes, kad viena vykdo prievoles kreditoriui (moka kredito įmokas) ir būsto išlaikymo komunalinius mokesčius, – nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą, ir asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei butą (19 300 Eur), atsakovui – garažo boksą (2 480 Eur vertė) ir transporto priemonę (2 650 Eur), nepriteisiant atsakovui piniginės kompensacijos už tenkančia didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Kreditoriui AB SEB bankas sutinkant, įsipareigoja prievoles pagal kredito sutartis vykdyti iš asmeninių lėšų. Atsakovas įrodymų apie tai, kad prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, būsto išlaikymo ir kreditorinių reikalavimų vykdymo nepateikė. Butą dalinti po ½ buto yra absoliučiai neįmanoma dėl netinkamo atsakovo elgesio (psichinio ir psichologinio smurto, konfliktų), pažeidžiančio ieškovės, nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Teismo posėdžio metu prašė. nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečiu vaikų gyvenamąja vietą su ieškove. Nurodė, kad smurto prieš ieškovę nėra naudojęs, problemų su alkoholio vartojimu neturi, nesutarimų ir konfliktų šeimoje pasitaikė. Po priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo gyventi šeimos namuose, nes įpareigotas gyventi skyrium nuo 2018 m. birželio 4 d. Pažymėjo, kad ieškovė nurodė ne visą santuokos metu įgytą turtą, t. y. neįtraukė sodo namo, kuris ieškovės su artimais giminaičiais paveldėtas po tėvo mirties ir santuokos metu pagerintas bendromis lėšomis. Pažymėjo, kad santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas vadovaujantis įtvirtinta sutuoktinių lygių dalių prezumpcija, pagrindo nukrypti nėra. Abejoja, ar padalinus butą natūra galėtų gyventi kartu su ieškove bendruose namuose. Ieškovės nurodytos turto – buto, garažo ir transporto priemonės, vertė neatitinka tikrovės. Sutinka, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas panaudojant ieškovės asmenines santaupas ir paimtu kreditu, vėliau pradinis kreditas refinansuotas ir paimtas papildomas kreditas buto remontui. Buto pagerinimui (įrengimui, remontui) po įgijimo skyrė taip pat asmenines lėšas. Ieškovė klaidinamai nurodo, kad viena mokėjo kredito įmokas ir būsto išlaikymo mokesčius. Tarpusavio sutarimu kredito įmokos buvo nuskaitomos nuo ieškovės asmeninės sąskaitos ir mokami būsto išlaikymo mokesčiai. Pagal gaunamas pajamas ieškovė negalėjo viena išlaikyti būsto, mokėti komunalinius mokesčius ir užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių. Santuokos metu nuolat dirbo, gavo pakankamas pajamas, prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo ir nepilnamečių vaikų išlaikymo. Neprieštarauja, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, bendravimo tvarkos nustatymo nereikalauja. Sutinka, kad gyvenant skyrium nuo 2018 m. birželio 4 d. neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo ir nepilnamečių vaikų išlaikymo geranoriškai. Išlaikymas buvo teikiamas priverstinai, nurašant nuo darbo užmokesčio pagal nutartį dėl laikino išlaikymo. Laiko, kad reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo reiškia nepagrįstai. Nurodo, kad pagal finansines galimybes negali teikti ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos kiekvienai nepilnametei dukrai po 300 Eur. Išlaidos nepagrįstai išdidintos dėl užklasinės veiklos, nors šokius lanko pakankamai ilgą laiką, pastebėjo, kad paskutiniu metu tai pradėjo daryti neigiamą įtaką mokymosi procesui (suprastėjo dukrų pažangumas mokykloje). Protinga, teisinga ir proporcinga išlaikymo suma galėtų būti ne daugiau nei 30 proc. nuo gaunamų pajamų, t. y. ne daugiau nei 170 Eur. Gaunamos mėnesio pajamos yra apie 700 Eur, neturi santaupų, gyvena pas motiną, patiria minimalias pragyvenimo išlaidas, kitų išlaikomų asmenų neturi.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas informuotas apie bylos dėl santuokos nutraukimą iškėlimą ir nagrinėjimą. Patvirtino, kad šalys turi galiojantį bendrą dalintiną solidarų įsipareigojimą pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos piniginės lėšos buvo skirtos šeimos reikmėms. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 18 d. banko kredito komitetas nusprendė leisti perkelti visas prievoles pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniškai vykdyti ieškovei, atsižvelgiant į pakankamas pajamas tinkamam prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Pagal pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus prieštaravimų nereiškia ir sutinka, kad po santuokos nutraukimo visas prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos 2006 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė atsakytų asmeniškai, tuo tarpu prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas – butas, su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neprieštarauja dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (T3 b. l. 124-125). Nurodė, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma turi užtikrinti tiek minimalių fiziologinių poreikių tenkinimą, tiek sudaryti sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus bei įgytus gebėjimus, todėl konkretus priteistino išlaikymo dydis turi būti įvertintas pagal faktiškai pateiktus poreikių paskaičiavimus, be kita ko, proporcingas tėvų finansinėms galimybėms. Duomenų apie tai, kad ieškovė pažeidinėtų nepilnamečių vaikų interesus, neužtikrintų saugų gyvenimo sąlygų, nenustatyta. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena šeimos būste, sudarytos tinkamos gyvenimo ir sanitarinės sąlygos normaliam dukrų mokymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui. Tarp ieškovės ir nepilnamečių dukrų yra stiprus tarpusavio ryšys, ypatingai daug dėmesio motina skiria dukrų lavinimui, sveikatos priežiūrai. Abi dukros išreiškė norą gyventi su motina ir pageidavimą daugiau bendrauti su tėčiu. Atstovė teismo posėdžio metu paaiškinimo, kad šeima nebuvo žinoma, šeimos problemos paaiškėjo po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, rengiant išvadą į bylą dėl klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų interesais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas gali viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 142. Šalys santuokoje susilaukė nepilnamečių vaikų – U. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini) (T1 b.l. 15,16,17,8).

Ieškovės paaiškinimais šalys kartu bendro ūkio neveda nuo 2015 metų, kai atsakovas nustojo prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo bei auklėjimo. Ieškovė kaip priežastį, be kita ko, nurodė atsakovo alkoholio vartojimą, fizinio ir psichologinio smurto naudojimą. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiais. Ieškovė prašė nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu, atsakovas laikė, kad santuoka galėjo nutrūkti dėl abiejų kaltės.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Nagrinėjamu atveju, fizinio, psichologinio smurto, su kuriuo siejama kaltės prezumpcija, panaudojimo faktą ieškovė įrodinėjo pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio (VTMT) 2016 m. spalio 31 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. išvadomis Nr. G1060/2016(06), G 406/2018(06) (T1 b.l. 19-20,21-22), atsakovas priešingai – prezumpcijos nenuginčijo. Duomenų apie tai, kad dėl panaudoto fizinio smurto ieškovė kreipėsi atitinkamai į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl tyrimo pradėjimo, nėra. Teismo vertinimu, nurodytos išvados yra pakankami ir leistini įrodymai fizinio smurto panaudojimo faktui įrodyti. Ieškovė teigia, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko ir faktiškai skyrium gyvena nuo 2015 metų, viena išlaikė šeimą, rūpinosi nepilnamečiais vaikais. Bylos duomenimis 2018 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės, kitų įrodymų, patvirtinančių šalių gyvenimą skyrium, byloje nėra. Ieškovė patvirtino, kad nors tarp jos ir atsakovo buvo nesutarimų, konfliktų, tačiau gyveno kartu, be kita ko, 2017 metais lydėdavo atsakovą į gydymo įstaigas dėl apsinuodijimo alkoholiu. Nors tarp šalių kilo konfliktų ir nesutarimų, ieškovės elgesys liudija siekį ir pastangas išsaugoti šeimą. Teismo vertinimu, šalių bendras gyvenimas ir ūkio vedimas nutrūko nuo 2018 m. birželio 4 d. – nutarties įpareigojančios gyventi skyrium. Atsakovas nutarties neskundė, prašymo pakeisti teismui taikytus apribojimus neteikė. Duomenų apie tai, kad atsakovas dėjo pastangas keisti elgesį ir atkurti tarpusavio šeimyninius santykius su ieškove, išsaugoti šeimą ir tęsti bendrą santuokinį gyvenimą, nėra. Priešingai, nuo 2018 m. birželio 4 d. visiškai nusišalino nuo bendro gyvenimo, ūkio vedimo, vaikų auklėjimo ir išlaikymo. Atsakovas nepateikė įrodymų ir nenurodė savo pasyvaus elgesio priežasčių. Atsakovo, teiginiai, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės atmestini, nes nėra byloje jokių įrodymų, kurie juos pagrįstų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad šalių santuoka iširo galutinai, dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas N. S..

Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes – „S.“, „S.“. Atsakovas prieštaravimų dėl to nereiškė. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ginčo tarp šalių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl paliekamos santuokinės pavardės –„S.“, „S.“ (CK 3.31, 3.69 straipsniai).

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Teismas, priimdamas sprendimą santuoką nutraukti, privalo išspręsti vaikų gyvenamosios vietos klausimą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečių vaikų U. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ieškovė prašė su ja nustatyti. Nurodė, kad vaikai su ja praleidžia daugiausia laiko, ji sugeba užtikrinti vaikų auklėjimą, santykiai su vaikais artimi. Atsakovas nereiškė reikalavimo su juo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Bylos duomenys patvirtina, kad santuokoje metu šalims gimė

CK 3.174 straipsnio 2 dalis teismą įpareigoja sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo vadovautis vaikų interesais, atsižvelgiant į jų norus. Duomenų apie tai, kad nepilnamečių vaikų U. S. ir I. S. gyvenamąją vietą nustačius su motina (ieškove) A. S., galėtų būti pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, nėra. Institucijos teikiančios byloje išvadą pateiktais duomenimis, ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią, rūpinasi bei prižiūri nepilnamečius vaikus, be kita ko, dukros U.ir I. tarnybos darbuotojams išreiškė norą gyventi su mama ir matytis su tėčiu. Aplinkybių, leidžiančių abejoti vaikų nuomone, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi kliudyti viena kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Nepaisant ginčo šalių tarpusavio nesutarimų, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu nekilo. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, ribojančių atsakovo teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais po byloje priimtos 2018 m. birželio 4 d. nutarties dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovės, nenustatyta, todėl pagrindo spręsti dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo teismo iniciatyva nėra.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams – U. S. ir I. S. po 300 Eur kiekvienai, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis iki vaikų pilnametystės paskirti ieškovę. Atsakovas nesutiko, nurodė, kad teisinga, protinga ir proporcinga išlaikymo suma galėtų būti po 170 Eur kiekvienai kas mėnesį.

CK 3.129 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų pareiga nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą, užtikrinantį ne tik būtiniausių vaiko poreikių (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.) patenkinimą, tačiau taip pat užtikrinti vaiko teisę į įgūdžių lavinimą, turiningą laisvalaikį, poilsį. Neabejotina, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Ieškovė nurodė, kad su juo gyvenančioms nepilnametėms dukroms išlaikyti ir patenkinti jų poreikius būtina per mėnesį po 675 Eur, pateikė paskaičiavimus bei įrodymus apie patiriamas išlaidas (T 3 b. l. 91-92). Paaiškino posėdžio metu, kad būtinos išlaidos poreikiams užtikrinti atitinka paskaičiuotų realiai patirtų išlaidų vidurkį. Akcentavo, kad be būtinųjų kasdienių poreikių tenkinimo, papildomai patiria išlaidas nepilnamečių dukrų gebėjimų lavinimui – užklasinei veiklai šokių studijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kolektyvuose, konkursuose ir čempionatuose, būtent šiam dukrų gebėjimų lavinimui tenka didžioji dalis šeimos pajamų, prie ko nuolat prisideda vaikų močiute – ieškovės mama. Pažymėjo, kad dukros užklasine veikla užsiima ne pirmus metus, apie tai atsakovui yra žinoma. Laiko, kad išskaičius valstybės gaunamą valstybės paramą, proporcingai prie nepilnamečių vaikų išlaikymo atsakovas turėtų prisidėti po 300 Eur kiekvienai per mėnesį. Atsakovas kėlė abejones dėl paskaičiuotų ir patirtų ieškovės mėnesinių išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, tačiau duomenų, paneigiančių paskaičiavimus nepateikė.

Spręsdamas dėl vaikų poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (aktualiu laikotarpiu MMA nuo 2019 m. sausio 1 d. 555 Eur). Įvertinus ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikius pagal pateiktus į bylą skaičiavimus (nepilnamečių U. ir I. amžių (keturiolikos ir vienuolikos metų), duomenų apie specialius poreikius nėra, papildomos išlaidas sąlygoja užklasinė veikla), atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į vaikų amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, laikytina, kad po 400 Eur dydžio suma per mėnesį reikalinga kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti, yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė A. S. dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge, mėnesio pajamos yra daugiau nei 800 Eur (T1 b. l. 24), gauna valstybės skirtą paramą nepilnamečiams vaikams po 50 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai. Dėl darbo pobūdžio, nepilnamečių dukrų užklasinės veiklos neturi galimybių dirbti ir papildomai užsidirbti piniginių lėšų. Sodros duomenų bazės duomenys patvirtina, kad atsakovas paskutiniu metu neturi nuolatinių darbo santykių, - 2019 m. sausio-balandžio mėn. vidutiniškai darbo užmokestis buvo apie 1 014,59 Eur, 2019 m. gegužės 23 d. darbo santykiai nutrūkę, vėlesnių duomenų apie įsidarbinimą nėra. Detalesnių duomenų apie įsipareigojimus ir patiriamas išlaidas nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus (42 metų), byloje nėra duomenų apie jos sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių negalėtų susirasti ir dirbti pakankamai gerai apmokamo darbo, kad galėtų prisidėti prie nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo, nėra. Bylos duomenimis tiek ieškovas, tiek atsakovė išlaikymo kitiems asmenims, išskyrus nepilnamečiams vaikams, neteikia.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis), prašoma priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur suma atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir jų tėvų turtinę padėtį, todėl priteistina nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2018 m. gegužės 23 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis). 2018 m. birželio 4 d. taikytos laikinosios priemonės – laikinas išlaikymas po 170 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, todėl sumokėtos (išieškotos) išlaikymo sumos iškaitytinos.

Ieškovė prašo priteisti 14 000 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už trejus metus, t. y. nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 23 (ieškinio teisme padavimo dienos), skaičiuojant po 200 Eur U. S. ir I. S..

CK 3.200 straipsnio numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Preziumuojama, kad tėvai gyvendami kartu tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, – išlaikymą vaikams teikia abu tėvai iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Pasisakydamas dėl šeimos iširimo bei spręsdamas sutuoktinio kaltės klausimą, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2018 m. birželio 4 d. kai jie nustojo vesti bendrą ūkį (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta, kad šalys, gyvendamos kartu, netvarkė bendro šeimos ūkio. Ieškovės teikiami argumentai, kad atsakovas neprisidėjo prie šeimos poreikių, be kita ko, vaikų išlaikymo nėra pakankami pripažinti faktą įrodytu. Teismo vertinimu, abejotina ar ieškovė aktualiu laikotarpiu gaudama apie 320 Eur darbo užmokestį galėjo viena išlaikyti du augančius mokyklinio amžiaus nepilnamečius vaikus, užtikrinti popamokinę veiklą (dviejų šokių kolektyvų lankymą, dalyvavimą konkursuose ir čempionatuose), mokėti kredito įmokas bei kitas būsto išlaikymo išlaidas (mokesčius už komunalines paslaugas) (T 1 b.l. 25-33, 66-135). Byloje esantys Sodros duomenys, patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu 2015-2018 metais dirbo, gavo darbo užmokestį, pvz. 2015 m. sausio-gruodžio mėn. draudžiamos pajamos sudarė 8328,43 Eur, 2016 m. sausio -kovo mėn. – 1943,79 Eur, 2016 m. balandžio mėn. nutraukus darbo santykius – 4559,22 Eur. 016 m. spalio-gruodžio mėn. nedarbo draudimo išmoka – 783,77 Eur; 2017 m. sausio-balandžio mėn. – 774,91 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2017 m. gegužės -birželio mėn. draudžiamos pajamos – 666,20 Eur, 2018 m. rugsėjo-gruodžio mėn. – draudžiamos pajamos 2192,00 Eur (T3 b.l. 141-144, 146-156). Vien tai, kad aktualiu laikotarpiu atsakovas neturėjo tęstinių darbo santykių, juolab, gavo nedarbo draudimo išmokas, nėra pakankama konstatuoti faktą įrodytu, kad neprisidėjo prie bendro ūkio išlaikymo, šeimos ir nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo. Vaiko išlaikymo faktui konstatuoti, kai tėvai gyvena kartu ir bendrai tvarko šeimos ūkį, nėra svarbu, kuris iš tėvų asmeniškai perka vaikui drabužius, maistą ar apmoka kitų jo poreikių tenkinimą. Tokiais atvejais pripažįstama, kad vaikus išlaikė abu tėvai, bendrai sutarę dėl išlaikymo tvarkos ir formos. Duomenų apie tai, kad šalims gyvenant kartu, ieškovė dėl išlaikymo vaikas priteisimo į kreipėsi į teismą, nėra. Įvertinus visumoje byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad atsakovas prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytojais uzufrukto teise iki jų pilnametystės skirtina vaikų įstatyminė atstovė – motina A. S. (CK 3.185 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti klausimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.118, 3.127 straipsniai). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti sudarytas turto balansas, nustatomas bendras sutuoktinų turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo N. S. vardu; negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; transporto priemonė O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo N. S. vardu (T1 b. l.37-39)

Bylos duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos atsakovo vardu, įgijimo pagrindas 2001 m. gruodžio 5 d. pirkimo pardavimo sutartis, 2006 m. rugsėjo 28 d. įregistruota hipoteka. Ieškovė prašo pripažinti butą, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrajai jungtinei nuosavybei atsirasti. Tuo tarpu, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėms lėšomis ir jų pačiu darbu gali būti pakankamas pagrindas buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Sutuoktiniai tiek iki santuokos sudarymo gali būti jau įgiję, tiek santuokoje gali įgyti turto asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, kad buto įgijimui panaudotos jos asmeninės lėšos – 8500 Lt (atitinkamai 2 461,77 Eur) (T1 b.l. 136-139) bei atsakovui suteiktas kreditas, kuris santuokos metu buvo refinansuotas ieškovei laiduojant, be kita ko, mokant kredito įmokas (T 1 b. l. 140-142). Atsakovas nurodytu aplinkybių neginčijo, 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus sutiko. Pagrindo abejoti nurodytomis šalių aplinkybėmis nėra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas akcentavo, kad savo asmenines lėšas panaudojo buto remontui, tačiau įrodymų per teismo nustatytą terminą nepateikė ir neįrodė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo turtą – butą, įgijo 2001 m. gruodžio 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi už 28 000 Lt (atitinkamai 8 109,36 Eur) (T1 b.l.46-47), t. y. 8 500 Lt (atitinkamai 2 461,77 Eur) sumokėjo prieš sudarant sutartį, 19 500 Lt pervedė AB Lietuvos taupomasis bankas (pakeistas pavadinimas AB bankas „Hansa-LTB“. 2006 m. rugpjūčio 24 d. sudarytas kredito sutartis su AB SEB Vilniaus bankas dėl kredito (T 1 b. l. 140-142), skirto būsto pirkimui, refinansavimui iš AB bankas „Hansabankas“ ir nekilnojamojo turto remonto (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punktas), bendra kredito suma 50 000 Lt, t. y. 12 200 Lt kredito refinansavimui ir 37 800 Lt turto remontui (Sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 punktas), prievolės pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė – įkeičiamas perkamas turtas (Sutarties specialiųjų sąlygų 7.1 punktas), sutarties sąlygas patvirtino kredito gavėjo sutuoktinė – A. S. ((Sutarties specialiųjų sąlygų 13 punktas). Buto, kaip šeimos turto, įkeitimui išduotas teismo leidimas (Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nutartis Nr. S2-3469-90/06) (T1 b. l. 44-45). Vien tai, kad turtas nuo įsigijimo momento – 2001 m. gruodžio 5 d., viešame registre registruotas atsakovo vardu, nėra pakankama konstatuoti esant atsakovo asmenine nuosavybe. Bylos duomenimis nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad atsakovas nesiekė įgyti buto kaip asmeninės nuosavybės, juolab, įgijęs nelaikė šio turto asmenine nuosavybe. Po pirminio kredito refinansavimo, butas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, t. y. kreditu, kurio įmokos atitinkamai vėliau buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų (T 1 b.l. 49-55, 56-65). Buto remontui gauto kredito suma žymiai viršijo refinansuotą paskolos dalį (pradinis kreditas 19 500 Lt, refinansuota suma – 12 000 Lt, remontui – 37 800 Lt, t. y. beveik 2 kartus pradines paskolos arba daugiau kaip tris kartus refinansuotos sumos). Atsakovas neginčijo ir sutiko, kad ieškovė mokėjo būsto išlaikymo mokesčius ir kredito įmokas.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės registruotos atsakovo vardu, yra bendroji jungtinė A. S. ir N. S. nuosavybė.

Ieškovės nurodyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. kovo 15 d. išrašą iš VĮ „Registrų centras“ svetainės vidutinė rinkos vertė 19 300 Eur. Atsakovas su nurodyta turto verte nesutiko, nurodė, kad yra žymiai didesnė. Įrodymų partratinančių savo teiginius iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, ieškovės aplinkybių nepaneigė (CPK 42, 178 straipsniai).

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.100 straipsnis). Turto vertė nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Nesant sutarimo tarp šalių dėl ginčo turto vertės, teismas, pasinaudojęs vieša prieiga prie VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieška pagal unikalų numerį prieiga (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. buto vidutinė rinkos vertė – 21 000 Eur. (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp).

Ginčo tarp šalių dėl nekilnojamojo turto garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nėra (T1 b.l. 40-41). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad patalpa – garažo boksas įgytas 2004 m. kovo 31 d., įregistruotas kaip N. S. ir A. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vidutinė turto vertė 2018 m. kovo 23 d. duomenimis – 2 480 Eur, tuo tarpu vidutinė rinkos vertė 2019 m. rugsėjo 26 d. – 2 450 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis, https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp).

Transporto priemonė O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota atsakovo vardu, įgyta 2012 m. liepos 4 d. (T3 b.l. 145) Ieškovė nurodyta transporto priemonės vertė – 2 650 Eur, transporto priemonės vertei pagrįsti pateikė skelbimus iš www.autoplius.lt, iš kurių matyti, analogiškos transporto priemonių pardavimo kaina – 2 650 Eur (T3 b. l. 108). Atsakovas nesutiko su nurodyta transporto priemonės verte, kadangi remontuotina, tačiau konkrečios vertės neįvardijo, įrodymų nepateikė. Paprastai (duomenys neskelbtini) pažymos yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis transporto priemonės vidutines rinkos kainas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1367/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1055/2012). Byloje esančiais 2019 m. liepos 26 d. VĮ „Regitra“ duomenis transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, kas liudija, kad galimai techniškai tvarkinga. Nesant duomenų apie transporto priemonės realų techninės būklės stovį (pvz.: apžiūros akto, serviso knygutės ar pan.), atsižvelgiant į ieškovės pateiktą vienos galimai analogiškos transporto priemones pardavimo kainą ir nustatytas aplinkybes dėl techninės būklės (CPK 12, 178, 185 str.), laikytina, kad 2001 m. birželio mėnesio gamybos automobilio „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė ne didesnė nei 2 000 Eur.

Tokiu būdu, dalintiną bendrąją sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą sudaro: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 21 000 Eur; 2) nekilnojamojo turto garažo bokso Nr. 11 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 2 450 Eur; 3) transporto priemonė O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 200 Eur. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), refinansavimui ir remontui su kreditoriumi AB SEB bankas 2006 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalims solidariai buvo suteiktas 50 000 Lt (atitinkamai 14 841 Eur) kreditas. Bylos duomenimis pagal kredito grąžinimo ir/ar palūkanų mokėjimo grafiką 2018 m. kovo 15 d. negrąžinto kredito likutis sudarė 7 215,64 Eur ( 1 756,99 Eur+5458,65 Eur), atitinkamai sprendimo priėmimo momentui 2019 m. rugsėjo 26 d.– 5 768,44 Eur, kai kas mėnesį mokėtina kredito įmokų suma 72,36 Eur (17,62 Eur+54,74 Eur) (7 242,64 – (72,36 Eur x 20 mėn.). Bendra dalintino turto vertė, įvertinus nesumokėtas įmokas kreditoriui AB SEB bankas pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra 19 681,56 Eur (21 000 Eur +2 450 Eur +2 000 Eur -5768,44 Eur).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, atitinkamai 2 dalyje – nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Kriterijai, kuriais remdamasis teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinę padėtis arba kitos svarbios aplinkybės (CK 3.123 straipsnis). Nurodyti kriterijai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Ieškovė prašo butą priteisti asmenine nuosavybe, nepriteisiant atsakovui kompensacijos, kadangi butas įkeistas bankui ir paskolos likutį ieškovė mokės asmeninėmis lėšomis, be kita ko, netaikyti buto padalinimo natūra po ½ dalį būdo tuo pagrindu, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė konfliktiški santykiai, butas yra trijų kambarių – nedalintinas, nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ja po santuokos nutraukimo, be kita ko, įgijimo metu buvo panaudotos asmeninės lėšos, atitinkamai 30 proc. buto vertės, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nekeičiant kredito sutarties sąlygų ir esant kreditoriaus AB SEB bankas sutikimui, ieškovė prašo priteisti ieškovei vykdyti asmeninėmis lėšomis prievolę bankui AB SEB bankas pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas – vadovautis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija ir priteisti kiekvienam po ½ dalį. Įvertinus ieškovės panaudotų asmeninių lėšų dalį bendrąja sutuoktinių nuosavybės teisė įgytame turte (30 proc. pirkimo kainos), be kita ko, aplinkybę, kad su ieškove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą, atitinkamai priteisiant ieškovei 2/3 dalis, atsakovui – 1/3 turto, atitinkamai piniginę kompensaciją už tenkančia didesnę turto dalį.

CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 3K-3-139/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-115/2012 ir kt.).

Įvertinus aplinkybę, kad butas nėra dalus ir jog padalijus butą natūra, kuriame nemaža dalis erdvių – virtuvė, vonia, tualetas, būtų naudojami bendrai, vertinant šalių negebėjimą bendrauti tarpusavyje, tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, gyvenant ginčo šalims bendruose namuose būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, teisė į saugią, ramią ir sveiką aplinką, vaikai ir toliau būtų verčiami kentėti dėl tėvų nesantaikos, Juolab atsakovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad po gyvenimo atskirai pagal taikytus ribojimus ir šiandieninę tarpusavio situacija, sudėtinga įsivaizduoti gyvenimą po santuokos nutraukimo su ieškove bendruose namuose. Tokiu būdu, yra pagrindas sprendžiant turto padalijimo klausimą priteisti butą natūra ieškovei, tuo tarpu, atsakovui kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 11 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertės 2 450 Eur, ir transporto priemonę O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 000 Eur. Ieškovė prašo transporto priemonę priteisti atsakovui, atsakovas, pasisakydamas dėl turto dalijimo, prašė vadovautis bendra prezumpcija, t. y. po ½ dalį turto kiekvienam. Įvertinus tai, kad nuo šalių gyvenimo skyrium transporto priemone faktiškai toliau naudojosi atsakovas, bei tai, kad transporto priemonė nėra dalus daiktas, po santuokos nutraukimo priteistina atsakovui, ieškovei atitinkamai teisę į kompensaciją į 2/3 turto vertė, t. y. 1 330 Eur (2000 Eur x 2/3). Atitinkamai nekilnojamasis daiktas – garažo boksas, priteistinas atsakovui, ieškovei atitinkamai teisę į kompensaciją į 2/3 turto vertė, t. y. 1 633 Eur. (2 450 Eur x 2/3)

Pagal nustatytas aplinkybes šalių bendrąją jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas po santuokos nutraukimo dalintinas sekančiai – ieškovei priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), vertė 21 000 Eur, atsakovui – nekilnojamasis turtas – garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), vertės 2 450 Eur, ir transporto priemonė O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 000 Eur, bei atitinkamai įvertinus kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio didesnio ar mažesnio turto dalį po santuokos nutraukimo, kompensacija pinigais, o būtent atsakovui iš ieškovės 2 966,52 Eur (19 681,56 x1/3) -5077,18 Eur - 2450 Eur- 2000 Eur) piniginė kompensacija.

Dalijant santuokoje įgytą turtą negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis). Pažymėtina, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių galioja solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį. Pripažintina, kad neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012). Esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pavyzdžiui, vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kreditoriaus sutikimas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių modifikavimo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi galiojantį bendrą dalintiną solidarų įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankas pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka (T1 b.l.140-142). Paskaičiuota, pagal kredito grąžinimo ir/ar palūkanų mokėjimo grafiką atitinkamai sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo momentui 2019 m. rugsėjo 26 d. likusi nesumokėta kredito įmokų suma yra 5 768,44 Eur (T1 b.l.143, 144). Ieškovė pareiškė prašymą po santuokos nutraukimo priteisus butą asmeninės nuosavybės teise, pripažinti pagal kredito sutartį teises ir prievoles asmeninėmis – modifikuoti solidarią prievolę. Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo AB SEB bankas sutiko, kad po santuokos nutraukimo visas prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos 2006 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė atsakytų asmeniškai, tuo atveju, jeigu prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas – butas, su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei asmeninės nuosavybės teise (T3 b. l. 118-120).

Nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra pakankami pripažinti ieškovės reikalavimą dėl sutuoktinių prievolės modifikavimo, nekeičiant kredito sutarties sąlygų ieškovei po santuokos nutraukimo perkelti vienasmeniškai visas teisės ir pareigas pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su kreditoriumi AB SEB bankas, o įkeisto turto padalijimo tarp sutuoktinių atveju hipoteka išlieka ir seka paskui daiktą, - užtikrinta kredito sutarties vykdymą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nuo 2018 m. birželio 4 d. gyveno skyrium ir atskirai vedė ūkį. Ieškovė pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. vykdė solidariam kreditoriui AB SEB bankas prievolę ir už atsakovą pagal paskaičiavimus sumokėjo 868,80 Eur. (T3 b. l. 101-102), UAB „Alytaus butų ūkis“ - 305,66 Eur (T3 b.l.103), UAB „C gates“ 218,66 Eur (T3 b. l. 104, už elektrą 245,09 Eur (T3 b.l.105), UAB „Litesko filialas Alytaus energija“ 614,29 Eur (T3 b. l. 106), Alytaus miesto savivaldybei už šiukšles 70,37 Eur (T3 b. l. 107). Nepaisant to, kad ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimų netikslino reikalavimų ir nereiškė prašymo atsakovo atžvilgiu dėl sumokėtų sumų kompensavimo, įvertinus aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose bei teismo prerogatyvą pagal šalių nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus kvalifikuoti teisinius santykius, aiškinti ir taikyti ginčo santykiui teisės normas, yra pagrindas papildomai spręsti ir pasisakyti dėl kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas. Pažymėtina, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia ne iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo teisme, o teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 6 punktą) Įstatymo nuostata, kad bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimas sukelia pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms (CK 3.67 straipsnio 1 dalis), neturi įtakos sutuoktinių tarpusavio prievolėms. Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai turi vienodą pareigą išlaikyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Galiojant prezumpcijai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą. Taigi įstatymas numato pareigą kiekvienam iš bendraturčių apmokėti tik tokias išlaidas, kurios yra susijusios su bendro turto tvarkymo ir šio turto išlaikymo išlaidoms. Bylos duomenimis pagal kredito grąžinimo ir/ar palūkanų mokėjimo grafiką kai kas mėnesį mokėtina kredito įmokų suma – 72,36 Eur, pripažintina, kad ieškovė nuo 218 m. birželio 4 d. iki sprendimo priėmimo momento 2019 m. rugsėjo 26 d. sumokėjo 1 085,40 Eur (72,36 Eur x 15 mėn.), todėl įgijo teisę į kompensaciją, atitinkamai ½ dalį – 542,70 Eur už atsakovo įvykdytą solidarios prievolės dalį kreditoriui AB SEB bankas pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, į ieškovės sumokėtas buto išlaikymo išlaidas t. y. 152,38 už komunalines paslaugas, 109,33 už televizijos ir interneto paslaugas, 122,55 Eur už suvartotą elektros energiją, 307,15 Eur už šildymą, 35,19 Eur šiukšles.

Tokiu būdu, bendra ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijos suma, atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, 1 697,22 Eur (2 966,52 Eur-542,70 Eur- 152,38 Eur -109,33 Eur-122,55 Eur -307,15 Eur-35,19 Eur). Byloje esantys duomenys apie ieškovės finansinę padėtį leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gaunamos pajamos (darbo užmokestis apie 820 Eur/mėn.) nėra pakankamos realiai mokėti kompensaciją. Pažymėtina, kad negalėjimas vykdyti sprendimo priteisti kompensaciją, automatiškai sąlygotų tokio sprendimo vykdymo nukreipimą į ginčo butą, kuris po santuokos nutraukimo atitenka ieškove, yra nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Nepažeidžiant nepilnamečių vaikų interesų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, ieškovė įpareigotina kompensaciją sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas atitinka ginčo šalių teisėtus interesus, nepaneigia teismo sprendimo esmės ir privalomo pobūdžio.

Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies – 72 proc. ((100proc. + 100 proc. + 66 proc+0 proc. +66 proc+100 proc.)/6), atitinkamai atmesti -28 proc.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Ieškovė ieškinio reikalavimus apmokėjo – 509 Eur žyminiu mokesčiu, t. y. 75 Eur – už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, 434 Eur – už turtinį reikalavimą (ieškinio suma 19 300 Eur), papildomai patyrė 23,30 Eur išlaidas už VTMT Alytaus poskyrio išvadą, 800 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai (T 3 b. l. 126-128, 167-169).

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtus dokumentus (ieškinys), advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, bei įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio 8.2., 8.19. punktuose nurodytus maksimalius dydžius ir atsižvelgiant į 2.1, 2.2., 2.3., 2.5., 2.9 punktuose nurodytus kriterijus ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pakankamos ir pagrįstos. Įvertinus patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (79,62 proc.). Tokiu būdu, iš atsakovo ieškovei priteistina 959,26 Eur (509 Eur+23,30 Eur+800 Eur) x 72 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina, kad atitinkamai pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusią aplinkybę dėl turto vertės ir kompensacijos už išlaidas dėl bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto išlaikymo (kredito įmokų dalies), perskaičiuotina ir papildoma žyminio mokesčio dalis sudaro – 15,75 Eur + 12,21 Eur+3,43 Eur+2,46Eur+2,76Eur+6,91Eur+0,79 Eur t. y. (21 000 Eur-19 300 Eur)x3proc.x 75 proc.)+ (542,70 Eur x 3 proc. x 75 proc.)+(152,38 Eur x 3 proc. x 75 proc.)+(109,33 Eurx3proc.x75proc.)+(122,55Eurx3proc.x75proc)+(307,15Eurx3proc.x75proc)+(35,19rx3proc.x75proc.), todėl pagal tenkintų ieškinio reikalavimų dalį papildomai priteistina iš ieškovės galutiniu sprendimu 12,40Eur žyminio mokesčio (44,31 Eur x 28 proc.), iš atsakovo – 20,16 Eur.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas iš dalies (72 proc.), o nuo ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas.), į valstybės biudžetą iš atsakovo už reikalavimą dėl išlaikymo priteistinas 108 Eur žyminis mokestis ((200 Eur x 12 mėn.) x 2 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudarė 28,72 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies. 3 punktas). Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (72 proc.), todėl priklausanti mokėti bylinėjimosi išlaidų dalis iš ieškovės atitinkamai būtų 8,04 Eur, atsakovės – 20,68 Eur.

Bendra valstybei mokėtina bylinėjimosi išlaidų suma atitinkamai ieškovei – 20,44 Eur (12,40Eur+8,04Eur), atsakovui – 159,84 Eur (108 Eur+20,68 Eur+20,16 Eur).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi taikytos laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini) priteisimo iš atsakovo N. S. ir įpareigojimo gyventi skyrium atsakovui N. S. nuo ieškovės A. S. (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263, 270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 142 ).

Pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą N. S..

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – S., S..

Nustatyti nepilnametės U. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. S. pagal jo gyvenamąją vietą.

Nustatyti nepilnametės I. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. S. pagal jos gyvenamąją vietą.

Nustatyti, kad šalys nekliudo viena kitai bendrauti ir dalyvauti nepilnamečių vaikų U. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjime.

Priteisti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus išlaikymui sumokėtas sumas vykdant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

Priteisti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus išlaikymui sumokėtas sumas vykdant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas N. S. periodines išmokas perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į A. S. banko sąskaitą.

Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Priteisti ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise pastatą-garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 697,22 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 22 centų) kompensaciją, įpareigojant sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visos teisės ir pareigos pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su kreditoriumi AB SEB bankas, pereina ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 959,26 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 26 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,44 Eur (dvidešimt eurų 44 centus) bylinėjimosi išlaidos valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 159,84 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurų 84 centus) bylinėjimosi išlaidos valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo iš atsakovo N. S. ir įpareigojimą gyventi skyrium atsakovui N. S. nuo ieškovės A. S..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Spendimą išlaikymo priteisimo dalyje vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.