Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovui M. V. pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas M. V. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

11. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas M. V. 2019 m. balandžio 9 d. sudarė priedą prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 4 999,22 Eur kredito sumą 60 mėnesių terminui. Priede šalys susitarė dėl 24 procentų metinių palūkanų normos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 30,95 procentai. Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl 578,16 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida. Bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti, sudaro 9 207,36 Eur. 2019 m. balandžio 9 d. atsakovas ir ieškovė taip pat pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui buvo suteiktas 5 000,78 Eur kreditas 60 mėnesių terminui. Priede šalys susitarė dėl 24 procentų metinių palūkanų normos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 30,94 procentai. Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl 578,31Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida. Bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti, sudaro 9 209,91 Eur. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei gautus kreditus periodinėmis įmokomis kas mėnesį ir sumokėti ieškovei visus sutartyje nustatytus mokesčius ir palūkanas.

12. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė 2019 m. lapkričio 12 d. pranešimu ragino atsakovą padengti įsiskolinimą, o 2019 m. gruodžio 20 d. pranešimu sutartį nuo 2019 m. gruodžio 26 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal kredito sutartis numatytus mokėjimus.

13. Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditus refinansavimui, atsakovas juos gavo, tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdo, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo, dėl naujų įrodymų pateikimo

14. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

15. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl reikalavimo priteisti 2 798,51 Eur tarpininkavimo mokesčio

16. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – ir VKĮ) 2 str. 3 d., į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Kaip nurodo apeliantė, Lietuvos Banko valdybos nutarimo „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir išlaidos, įskaičiuojamos į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti keičiamos ir jų negalima kiekybiškai įvertinti skaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma skaičiuojama darant prielaidą, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos nekis ir bus taikomos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos.

17. Pagal Sutarties 1.8. p., bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) yra visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, mokestis apskaičiuojamas remiantis Sutarties 1.26., 5.3., 5.3.1., 5.3.2., 5.4. ir 5.14. punktais. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Šalys susitarė, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis laikytina netesybomis.

18. Teismo cituojamose nutartyse apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarpininkavimo mokesčio sąvoką prilygino administravimo mokesčio sąvokai. Administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl tarpininkavimo mokesčio, sutartyje aiškiai nenurodyta, kokią paskirtį atlieka tarpininkavimo mokestis, mokestis apibrėžiamas tiesiog kaip mokestis bendrovei, neaiškinant šio mokesčio tikslo ir paskirties. Sutarties 5.3 punkte, į kurį nukreipia 1.27 punktas, kalbama apie komisinį, o ne tarpininkavimo mokestį. Ieškovė nurodo, jog tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose šalys aptarė atsakovės pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį. Kaip matyti iš Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Taigi, sprendžiama, jog tarpininkavimo mokestis, kaip atlygis tarpusavio platformos operatoriui, tokia forma, kokia numatyta Kredito sutartyje yra galimas, pagrįstas Vartojimo kredito įstatymo 25-3 straipsnio 6 dalimi. Pateikta analizė patvirtina, jog tarpininkavimo mokestis, nors ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas Sutarties bendrųjų sąlygose, tačiau tiek bendrosiose, tiek specialiosiose sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Pagal Kredito sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį nėra didesnė už vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovei turi būti priteisiama visa numatyto tarpininkavimo mokesčio suma (civilinė byla Nr. e2A-309-430/2019).

19. Byloje apeliantė pagrįstai teigia, jog specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 6.70 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1.p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida tvirta suma yra 1156,47 Eur. Kredito gavėjas sudarydamas sutartį žinojo kokio dydžio bus tarpininkavimo mokestis, jei kredito gavėjas netinkamai vykdys sutartį. Sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 2956,47 Eur.

20. Teismas pritaria apeliantės vertinimui, kad 1 642,04 Eur yra tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pažymėta, kad tai mokestis yra su nuolaida. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei pirmosios instancijos teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis.

21. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Dėl to prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sudarytos kredito sutarties nuostatas, sprendžia, jog šalių nustatytas tarpininkavimo mokestis ir jo skaičiavimas sudarytos kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio nustatymą, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra pakankamai aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia (CK 6.156 straipsnis), byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas buvo suklaidintas ar priverstas sudaryti sandorį sau itin nenaudingomis sąlygomis. Šalių sudarytos kredito sutarties nuostatos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo ir jo skaičiavimo neprieštarauja ir imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Dėl to prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, įvertina ir formuojamą Kauno apygardos teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.

23. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodomais motyvais skundžiamą apeliacine tvarka sprendimą už akių pakeičia, ieškovės reikalavimą priteisti 2 798,51 Eur tarpininkavimo mokestį tenkina visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo dalis, kuria priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, keičiama padidinant sumą, nuo kurios skaičiuojamas palūkanos iki 13 464,91 Eur sumos (CPK 178 straipsnis, CK CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Apeliantė nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, prašo priteisti apeliantei iš atsakovo M. V. 549,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme.

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 549,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuriuos sudaro 303 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkinus apeliacinį skundą ieškovės ieškinys yra tenkintinas visiškai, keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl bylinėjimosi išlaidų, numatant, kad ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 549,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 38,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas šios išlaidos (284,01 Eur) priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, 9 731,67 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 67 ct) negrąžinto kredito, 934,73 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus 73 ct) palūkanų, 2 798,51 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 51 centą) tarpininkavimo mokesčio, 24 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito dalies nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 464,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gruodžio 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 549,01 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 1 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, 284,01 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 1 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.