Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ ir atsakovas M. V. 2019 m. balandžio 9 d. sudarė priedą prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu, ieškovė suteikė atsakovui 4 999,22 Eur kredito sumą 60 mėnesių terminui. Priede šalys susitarė dėl 24 procentų metinių palūkanų normos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 30,95 procentai. Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl 578,16 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida. Bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti, sudaro 9 207,36 Eur. 2019 m. balandžio 9 d. atsakovas ir ieškovė taip pat pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui buvo suteiktas 5 000,78 Eur kreditas 60 mėnesių terminui. Priede šalys susitarė dėl 24 procentų metinių palūkanų normos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 30,94 procentai. Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl 578,31Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida. Bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti, sudaro 9 209,91 Eur. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei gautus kreditus periodinėmis įmokomis kas mėnesį ir sumokėti ieškovei visus sutartyje nustatytus mokesčius ir palūkanas.

Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė 2019 m. lapkričio 12 d. pranešimu ragino atsakovą padengti įsiskolinimą, o 2019 m. gruodžio 20 d. pranešimu sutartį nuo 2019 m. gruodžio 26 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal kredito sutartis numatytus mokėjimus.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditus refinansavimui, atsakovas juos gavo, tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdo, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovės reikalavimas dėl negražinto kredito dalies tenkintinas, iš atsakovo priteistina 9 731,67 Eur negrąžintos kredito dalies, 934,73 Eur palūkanų (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo sutartines 24 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 731,67 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais (CK 6.870 straipsnis, 6.872 straipsnis). Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-3-272/2014).

Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 24 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito dalies, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 2 798,51 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 6,70 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 1 156,47 Eur. Šis mokestis pagal sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėtina, kad 1 156,47 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 18 417,27 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (10 000 Eur kreditas + 7 260,80 Eur palūkanos + 1 156,47 Eur tarpininkavimo mokestis). Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 156,47 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį tenkintinas.

Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatyta administravimo mokesčio dalis yra tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuriai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Teismas, įvertinęs minėtas kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, daro išvadą, kad šiuo atveju savo esme ši tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis.

Kaip matyti iš sutarties 5.3 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudą, kaip vieną iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnis). Vien tai, kad šalys sutartyje prievolės įvykdymo užtikrinimą įvardijo nuolaidos terminu nekeičia šalutinės – netesybų – prievolės esmės. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai, kas nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais (Vilniaus apygardos teismo 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A 309 430/2019; 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1697-258/2019; Kauno apygardos teismo 2019-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2172-480/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019 ir kt.).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi toks reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas vartojimo kredito įstatyme, be to, akcentuotina, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas dėl 1 642,04 Eur administravimo mokesčio dalies netenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nagrinėjamu atveju patyrė 549,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuriuos sudaro 303 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Laikant, kad patenkinta 87,80 procentai ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 13 464,91 Eur, priteista suma 11 822,87 Eur), iš atsakovo ieškovui priteistina 482,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, 9 731,67 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 67 ct) negrąžinto kredito, 934,73 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus 73 ct) palūkanų, 1 156,47 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 47 ct) tarpininkavimo mokesčio, 24 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito dalies nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gruodžio 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 482,03 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.