Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. D. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/18/02299, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., A. V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė savo patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir skundą persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ji visiškai teisėtai ir pagrįstai įkalinimo įstaigai vykdymui pateiktame patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė išieškojimą iš skolininko gaunamų pajamų vykdyti įstatymo numatytų procentų ribose. Pateiktame patvarkyme antstolė skolininkui taip pat buvo pritaikiusi vienkartinį apribojimą išieškojimo vykdymui iš lėšų, esančių skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje ir neviršijančių 1 MMA.

Skundas dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/18/02299 medžiagos nustatyta, kad antstolė J. Ž. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. vykdomąjį raštą išduotą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1650 Eur išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) G. D. išieškotojui A. V. K. (v. b. l. 6). Antstolė J. Ž. 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S18-40925 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 8–9). Antstolė J. Ž. 2018 m. spalio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S18-43305 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 26–27). Antstolė patvarkymuose nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2018 m. spalio 31 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl patvarkymų vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S18-40925, S18-43305 patikslinimo. Šiuo patvarkymu antstolė patikslino, kad išieškojimas nevykdomas iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (v. b. l. 30).

Pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreiptu jį jam priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) sumos.

Pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tuo pačiu tinkamai apginti išieškotojo interesai nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 4 punkto nuostatos).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Skunde keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančių vienos MMA, teisėtumo.

Siekiant apsaugoti skolininkų interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmenų kasdieninius poreikius, CPK 668 straipsnyje numatyti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinių asmenų turto. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas SVI. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas ir SVI 93.6 punkte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi pradedant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-390-436/2018).

Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą ir, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas.

Antstolė, priimdama patvarkymą, kuriuo reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaityti 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, privalėjo nustatyti visą skolininko turto masę ir patvarkyme nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieną MMA dydį, o vėliau nukreipti išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ar kitas jam prilygstančias pajamas, t. y. vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis, patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Antstolė savo 2018-10-10 patvarkyme Nr. S18-43305 nurodė, kad šiuo atveju negali būti išieškoma iš skolininko (pareiškėjo) piniginių lėšų buvusių jo sąskaitoje šio patvarkymo priėmimo dieną ir neviršijančių 1 MMA, o toliau turi būti išieškoma iš skolininko sąskaitoje esančių pajamų tokia tvarka: 70 procentų nuo sumos viršijančios 1 MMA ir 20 procentų nuo sumos neviršijančios 1 MMA (v. b. l. 27). 2018-10-31 patvarkymu antstolė patikslino, kad išieškojimas nevykdomas iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (v. b. l. 30). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad antstolė priėmė pagrįstus ir teisėtus patvarkymus, todėl pareiškėjo (skolininko) skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo G. D. skundo netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.