Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-989-743/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-27
Bylos Nr.
1-989-743/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Arvydas Gudas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-989-743/2022Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00114-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 27 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei,kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2020 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 34 minimalių gyvenimo lygių (toliau – ir MGL) dydžio, t. y. 1 700 Eur bauda;

2) 2020 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur bauda;

3) 2021 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, 2 punkto c) papunkčiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – 75 paros arešto ir 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur bauda; arešto bausmė atlikta, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2022 m. birželio 4 d., tarp 2–3 val., Vokietijos Federacinėje Respublikoje (duomenys neskelbtini), pagrobė automobilį – P. G. priklausantį, I. A. R. vardu registruotą „Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 920 Eur vertės, tuo padarydamas P. G. 4 920 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad maždaug 2022 m. gegužės mėnesį išvyko dirbti į Vokietiją, gyveno L. m. 2022 m. birželio 3 d. jis vartojo alkoholį su savo kolegomis, paskui nusprendė apsilankyti klube. Pamena, kad kai išėjo iš paskutinio naktinio klubo L. m., jį buvo užplūdęs adrenalinas, jis bėgo gatve, tikrino automobilius, ar jie užrakinti. Patraukus už durelių gal ketvirtą automobilį, tai buvo juodos spalvos „Mercedes Benz“ automobilis su gale pritvirtintu dviračių laikikliu, jos atsidarė, spynelėje buvo paliktas užvedimo raktelis. Jis paėmė raktelį iš spynelės, nuėjo iki vietos, kur jis gyveno, ten pasiėmė savo daiktus, grįžo prie to paties automobilio, užsivedė jį ir apie 3–4 val. išvažiavo. Buvo nusprendęs nuvažiuoti į Lietuvą ir automobilį parduoti. Važiuodamas sustodavo degalinėse įsipilti kuro. Prisimena, kad sustojęs telefonu filmavo automobilį, filmuodamas pripažino jį pavogęs ir ketinantis jį parduoti. Lietuvą pasiekė 2022 m. birželio 4 d. apie 21–22 valandą. Vos tik įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją, jį sustabdė pasienio pareigūnai, paprašė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Daiktadėžėje buvo automobilio dokumentai, jis juos pateikė, vairuotojo pažymėjimo jis pateikti negalėjo, nes jam teisė vairuoti atimta dėl vairavimo esant neblaiviam. Pareigūnai patikrino duomenis informacinėse sistemose ir pasakė, kad šis automobilis paieškomas. Tuomet jis jiems pasakė, kad jį pavogė Vokietijoje ir ketino parduoti Lietuvoje. Supranta, kad tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, mano, kad tokiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholio vartojimas, kai neblaiviam jam sunku valdyti savo veiksmus. Jis ryžtingai apsisprendė keisti gyvenimo būdą, baigė Minesotos gydymo kursą dėl priklausomybės nuo alkoholio, dabar tęsia reabilitaciją Vilniaus arkivyskupijos „(duomenys neskelbtini)“ organizacijoje, kol kas jam pavyksta siekti tikslo, prašo atsižvelgti į jo siekį pasikeisti ir neatimti galimybės toliau tęsti pradėtą reabilitaciją (t. 2, b. l. 146–147).

Liudytojas M. L. patvirtino, kad nuo 2022 m. birželio 4 d. 20 val. vykdė tarnybą, patruliavo valstybės sienos ženklo Nr. 066 ribose, Lazdijų r. sav. Akmenių k., kelyje Lazdijai–Seinai. Tarnybos metu, apie 20.30 val., pamatė iš Lenkijos Respublikos teritorijos atvažiuojantį „Mercedes“ markės automobilį. Automobilis buvo Vokietijos registracijos ženklais. Automobilį sustabdė dokumentų patikrinimui, jį vairavo vyriškis, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Vairuotojas pateikė A. S. vardu išduotą pasą bei Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Automobilį patikrinę Šengeno informacinėje sistemoje pamatė, kad automobilis paskelbtas kaip pavogtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 2022 m. birželio 4 d., t. y. nuo tos pačios dienos, kai šį automobilį sustabdė dokumentų patikrinimui Lietuvoje. Paprašius A. S. paaiškinti, kaip jis gavo šį automobilį, kur jis vyksta, jis pasakė, kad 2022 m. birželio 3 d. jis pats pavogė šį automobilį Vokietijoje ir dabar vyksta juo namo pas savo tėvus į Lietuvą (t. 1, b. l. 146–149).

Poėmio ir daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad 2022 m. birželio 5 d. iš A. S. paimtas automobilis „Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio identifikavimo kodas (toliau – ir VIN) (duomenys neskelbtini); automobilis juodos spalvos, keturių durų, universalo tipo kėbulu; automobilio gale pritvirtintas dviračių laikiklis; transporto priemonės registracijos liudijimo I dalyje nurodyta kad automobilio „Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN – (duomenys neskelbtini), valdytojas yra I. A. R. (t. 1, b. l. 17–29, 39–47).

Pažyma patvirtina, kad statistinio automobilio „Mercedes Benz C220 CDI“ vidutinė rinkos kaina 2022 m. birželio 5 d. buvo 4 920 Eur (t. 1, b. l. 58–60).

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimai patvirtina, kad automobilis „Daimler Benz C220 CDI“, VIN – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavogtas 2022 m. birželio 4 d., jo valdytojas nusikaltimo metu R. I. A.; pranešimas apie vagystę 2022 m. birželio 4 d. užregistruotas L. m. policijos skyriuje; automobilio teisėtas savininkas yra G. P.; automobilis draustas, žalos atlyginimas neišmokėtas (1, b. l. 63–68, 72–73, 81, 102–103).

Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S21 Ultra 5G“, paimtas iš A. S.; telefono galerijoje yra nuotrauka, kurioje matoma automobilio priekinės panelės vaizdas tamsiu paros metu, nuotraukos data 2022 m. birželio 4 d. 4.13 val., vietovė – Vokietija, (duomenys neskelbtini); rastas vaizdo įrašas, kuriame tamsiu paros metu filmuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); filmuojamas automobilio vidus, paskui apeinant automobilį filmuojama jo išorė; filmuojančio asmens nesimato; automobilio kėbulas tamsios spalvos, keturių durų, universalo tipo kėbulu, automobilio gale pritvirtintas dviračių laikiklis; įraše girdisi žodžiai „karočia nup... mašiną“, „... nuliovas Mersas, bandysim Lietuvoj prastūmt“ (t. 2, b. l. 36–43).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamas, be kita ko, tas, kas pagrobė automobilį. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2010, 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2012, 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517/2015).

Aukščiau aptartais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas Vokietijos L. mieste, radęs gatvėje neužrakintą automobilį, turėjo tikslą jį parsivaryti į Lietuvą, parduoti ir užvaldyti gautus pinigus. Kaltinamasis detaliai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Duomenys iš Vokietijos patvirtina, kad automobilio „Daimler Benz C220 CDI“, VIN – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas G. P. 2022 m. birželio 4 d. dėl šios vagystės pateikė pareiškimą. 2022 m. birželio 5 d. pagal informacinėje sistemoje išviešintus duomenis apie automobilį, automobilis, vairuojamas kaltinamojo, sulaikytas Lietuvoje. Tai, kad automobilį vairuojant sulaikytas A. S. patvirtino ir liudytojas M. L. Kaltinamojo telefone, rastame pas jį jo sulaikymo metu, rastas vaizdo įrašas, kuriame jis nurodo pavogęs automobilį ir ketinantis jį parduoti. Visi šie įrodymai visete patvirtina, kad kaltinamasis užvaldė P. G. automobilį prieš jo valią, išvyko su juo iš Vokietijos, taip užvaldydamas svetimą turtą ir įgydamas galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Kaltinamasis suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltinamasis pavers jį savo turtu ir to norėjo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad A. S. tyčia užvaldė svetimą turtą – P. G. priklausantį automobilį, kurio vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 4 920 Eur, turėdamas tikslą šį turtą paversti savo turtu, todėl jo veika kvalifikuotina kaip automobilio vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

II. Dėl bausmės

Kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus už įvairias nusikalstamas veikas: vieną kartą dėl neatsargaus nusikaltimo, du kartus dėl tyčinių nesunkių nusikaltimų, kuriuos padarė būdamas neblaivus (t. 2, b. l. 76–82, 88–103). Iki šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą (t. 2, b. l. 70–74). A. S. charakterizuojamas kaip aktyvi ir motyvuota asmenybė, pripažįsta priklausomybes, lanko grupinius bei individualius užsiėmimus, norėdamas sveikti nuo priklausomybės alkoholiui. Priklausomų asmenų bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas tarpininkauja, kad A. S. paskirta bausmė leistų jam toliau tęsti reabilitaciją Vilniaus arkivyskupijos „(duomenys neskelbtini)“ bendruomenėje (t. 2, b. l. 106). Diplomas patvirtina, kad A. S. (duomenys neskelbtini) Respublikiniame priklausomybės ligų centre baigė stacionarinę Minesotos programą blaiviam gyvenimui (t. 2, b. l. 105).

A. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S., būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), be to, jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

Šiame kontekste pažymėtina, kad A. S. teisiamas trečią kartą, kas patvirtina, kad pastaroji nusikalstama veika nėra atsitiktinė, kad A. S. turi elgesio problemų, dėl kurių nusikalsta pakartotinai. Tačiau svarbu ir tai, kad A. S. padaryta nusikalstama veika yra visiškai kitokio pobūdžio nei ankstesnės nusikalstamos veikos, dėl jos nukentėjęs nepatyrė praradimų, automobilis jam grąžintas, jis neprašo skirti kaltinamajam griežtos bausmės. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad išgėrus alkoholio, jam sunku valdyti savo elgesį. Tai patvirtina ir jo individualaus psichologinio vertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad A. S. impulsyvus, sunkiau valdo potraukius, todėl jam nustatytos rekomendacijos, tarp kurių ir rekomendacija nevartoti alkoholio, dirbti aplinkoje, kurioje alkoholis nevartojamas, taip pat lankytis Anoniminių alkoholikų klubo susirinkimuose (t. 2, b. l. 143–144). Tai leidžia spręsti, kad priklausomybė alkoholiui provokuoja delikventišką kaltinamojo elgesį. Siekdamas keistis, A. S. po nusikalstamos veikos padarymo, (duomenys neskelbtini) baigė stacionarinę Minesotos programą, reabilitaciją tęsia Vilniaus arkivyskupijos „(duomenys neskelbtini)“ priklausomų asmenų bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje lanko grupinius ir individualius užsiėmimus siekdamas atsikratyti priklausomybės, nepažeidinėja nustatytų taisyklių. Tai patvirtina, kad A. S. geba kritiškai vertinti savo poelgius, linkęs prisiimti atsakomybę, motyvuotas ir pradėjęs realiai įgyvendinti elgesio pokyčius. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad griežtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skyrimo susiejimas vien tik su pakartotiniu veikos padarymu, neatsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei jo pastangas keistis, prieštarautų teisingumo principui. Įvertinęs visas aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibudinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Įvertinus tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bausmė skirtina didesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė bus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1–2 dalys).

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 5 d. (viena para) (t. 2, b. l. 46–47).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis).

A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs bausmės – 1 700 Eur baudos, paskirtos jam 2020 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuri buvo subendrinta 2021 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Atsižvelgus į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2021 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 1 700 Eur bauda, visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1–2 dalys).

III. Dėl kardomųjų priemonių, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir advokato darbo apmokėjimo

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 49–62), panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy 21 Ultra“, saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Varėnos skyriaus logistikos padalinyje (t. 2, b. l. 44), grąžintinas teisėtam savininkui – A. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Pateikta pažyma, patvirtinanti, kad dėl gynėjo dalyvavimo valstybė patyrė 113,33 Eur išlaidų (t. 2, b. l. 140–142). Jos iš kaltinamojo nepriteistinos, nes jos susidarė dėl būtino gynėjo dalyvavimo pagal BK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, bei per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį viso bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, bei per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, A. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 5 d. (vieną parą).

Remiantis BK 64 straipsnio 1–2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 1 700 Eur bauda, visiškai sudedant ir nustatyti subendrintą bausmę ­– laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, bei per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 34 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1 700 Eur, baudą.

Kardomąsias priemones – dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 21 Ultra“, grąžinti savininkui A. S.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė