Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Seltex“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir aplinkybes. Papildomai nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu, 2022 m. gruodžio 30 d., ieškovei sumokėjo 200,00 Eur.

7. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylą nagrinėti jam 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje nedalyvaujant; ieškovės reikalavimą dėl 7 200,00 Eur skolos (avanso) grąžinimo ir 720,00 Eur palūkanų priteisimo tenkinti, likusioje dalyje ieškinį atmesti, o teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 6 mėn.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas sprendime išdėsto sutrumpintus motyvus.

9. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. UAB „Pilaitės Terasos IV“ (pardavėja) su ieškove (pirkėja) sudarė preliminariąją būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021.06.04/PT4 I-25, kurios pagrindu ieškovė sumokėjo UAB „Pilaitės Terasos IV“ 7 200,00 Eur avansą. 2022 m. birželio 20 d. pranešimu dėl vienašalio preliminariosios būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo UAB „Pilaitės Terasos IV“ su ieškove sudarytą preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė bei informavo, kad Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas įmonės kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Pilaitės Terasos IV“ iškėlimo, o bendrovės vystomas projektas parduotas naujajai statytojai UAB „Seltex“. 2022 m. birželio 20 d. ieškovė, UAB „Pilaitės Terasos IV“ ir atsakovė sudarė skolos perkėlimo sutartis Nr. 19, kuria ieškovė patvirtino, kad šios sutarties sudarymo dieną senosios skolininkės – UAB „Pilaitės Terasos IV“ skola pagal 2021 m. birželio 4 d. preliminariąją būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021.06.04/PT4 I-25 sudaro 7 200,00 Eur negrąžinto avanso bei neatšaukiamai sutiko, kad UAB „Pilaitės Terasos IV“ įsiskolinimas būtų perkeltas naujajai skolininkei – atsakovei UAB „Seltex“, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei skolą ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 1 d. (Skolos perkėlimo sutarties (Nr. 19) 1 – 3 punktai). Minėta trišale sutartimi šalys taip pat sulygo, kad nuo sutarties įsigaliojimo ieškovės naudai bus skaičiuojamos padidintos 10 procentų dydžio metinės kompensacinės palūkanos nuo kreditoriui (ieškovei) negrąžintos skolos sumos (Skolos perkėlimo sutarties (Nr. 19) 4 punktas). Atsakovė savo prievolių nustatytu terminu neįvykdė.

10. Byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl įsiskolinimo dydžio ir jo pagrįstumo. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad neginčija prašomos priteisti 7 200,00 Eur skolos ir 720,00 Eur palūkanų, jų dydžio ir pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

Dėl 7 200,00 Eur skolos priteisimo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka (CK 6.116 straipsnio 1 dalis).

12. Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010). Taigi sutarčių laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė.

13. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju skolos perkėlimo sutartimi Nr. 19 ieškovė sutiko, kad jos UAB „Pilaitės Terasos IV“ skola būtų perkelta atsakovei UAB „Seltex“. Atsakovė pagal 2022 m. birželio 20 d. trišalę skolos perkėlimo sutartį Nr. 19 įsipareigojo 7 200,00 Eur avanso sumą ieškovei grąžinti iki 2022 m. gruodžio 1 d., tačiau savo prievolės neįvykdė, skolos ieškovei nesumokėjo, įsiskolinimo dydžio ir fakto neginčijo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7 200,00 Eur skolą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.205, 6.256 straipsniai).

Dėl 720,00 Eur palūkanų priteisimo.

15. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 720,00 Eur kompensuojamąsias palūkanas.

16. Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos, o tiek netesybų, tiek ir palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

18. Nagrinėjamu atveju 2022 m. birželio 20 d. trišalės skolos perkėlimo sutarties (Nr. 19) 5 punkte numatyta, jog atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti 10 proc. metines kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties įsigaliojimo iki faktinio skolos grąžinimo. Viena vertus, ieškovė nepateikė duomenų, kaip 720,00 Eur palūkanų suma yra apskaičiuota, t. y. nenurodė konkretaus laikotarpio už kurį suma apskaičiuota ir neatskleidė skaičiavimo mechanizmo. Kita vertus, atsakovė pripažino ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, ieškovės prašomo priteisti palūkanų dydžio neginčijo. Vis dėlto, kaip nurodė pati ieškovė ir posėdžio metu pateikė, tai patvirtinančius dokumentus – atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieškovei sumokėjo 200,00 Eur. Iš pateikto 2022 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad mokėjimo paskirtis – kompensacija už avanso grąžinimo vėlavimą, kas iš esmės atitinka trišalės skolos perkėlimo sutarties 5 punktą. Atsižvelgiant į tai bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 720,00 Eur tenkintinas iš dalies ir ieškovei priteistina 520,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Dėl 40,00 Eur kompensacijos skolos išieškojimo išlaidoms priteisimo.

19. Pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis). Taigi, kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą, kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2A-1823-230/2018). Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40,00 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

20. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21. Byloje šalių ginčas iš esmės kilo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė žinojo, jog UAB „Seltex“ skolos neginčija, siekia grąžinti avansą bei palūkanas, susitarti dėl įsiskolinimo grąžinimo terminų, tačiau to nepaisydama inicijavo šį civilinį procesą, kas lėmė papildomų kaštų atsiradimą. Be to, tvirtina, kad negali būti laikoma pralaimėjusia bylos šalimi, nes pagrindinį materialųjį teisinį reikalavimą pripažino. Remdamasi šiais argumentais, atsakovė ginčija savo pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, šis konstitucinis principas įtvirtintas ir CPK 5 bei 6 straipsniuose, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Atsakovė teigia, kad ji skolos neginčijo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė savo sutartinių prievolių laiku ir tinkamai neįvykdė, maža to, skolos faktą pripažino, todėl laikytina, jog ieškovė pagrįstai inicijavo teisminį procesą.

23. CPK 95 straipsnyje nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, kurios gali kilti asmeniui, nesąžiningai pareiškusiam nepagrįstą ieškinį, o pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 94 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

24. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovė peržengė teisėto ir sąžiningo elgesio ribas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar atliko kitokius neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis nesiremia ir atsakovė. Ji ieškovės nesąžiningumą iš esmės grindžia tik kreipimosi į teismą faktu, kuris, kaip minėta, yra teisėtas veiksmas ir savaime, nesant kitų netinkamą procesinį elgesį patvirtinančių aplinkybių, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Priešingą išvadą būtų galima daryti atsakovei įrodžius, pavyzdžiui, kad ieškovė siekė ne apginti savo pažeistas teises, bet pasunkinti atsakovės turtinę padėtį, nepagrįstai išlaidavo, taip sukeldama neigiamas turtines pasekmes atsakovei ir pan., tačiau atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo.

25. Be to, ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies tik dėl to, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovei 200,00 Eur, todėl laikyti ieškovę iš dalies pralaimėjusiu bylą dėl skolos priteisimo šiuo konkrečiu atveju būtų neteisinga.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatų.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 532,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 45,00 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 187,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir laikinąsias apsaugos priemones, 300,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-18569, CPK 178 straipsnis).

28. Susidariusios ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą tenkinti jos prašymą.

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, CPK 79 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistinas 532,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

30. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos sumos (5,00 Eur), todėl valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Dėl atsakovės prašymo atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

31. Atsakovė prašo išdėstyti skolos sumokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui.

32. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

34. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Teismų praktikoje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą ir nukrypti nuo bendros taisyklės, numatančios, kad įsiteisėjęs sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prie tokių išskirtinių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kita vertus, sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022).

35. Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai vertinti atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Be to, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiais dispozityviškumo ir rungimosi principais, teismo sprendimo vykdymą prašantis atidėti ar išdėstyti asmuo, turi pagrįsti tokį savo prašymą, pateikdamas prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

36. Atsakovė savo prašymą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad jos vykdytini įsipareigojimai per metus siekia 1 544 835,00 Eur, o negrąžintų avansų sumą sudaro 130 343,00 Eur. Prašymą, be kita ko, motyvuoja tuo, kad pareigas visiems vienos rūšies kreditoriams siekia vykdyti vienodai, todėl tuo atveju, jeigu būtų įpareigota visą skolą grąžinti ieškovei iš karto, pažeistų likusių tos pačios rūšies kreditorių interesus, būtų išbalansuotas įmonės biudžetas, ji netektų apyvartinių lėšų. Kartu su prašymu atsakovė pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „Seltex“ turto balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir UAB „Zarembos įmonė“ elektroninio laiško kopiją.

37. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie atspindėtų jos realią turtinę padėtį, pavyzdžiui, banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima nustatyti realų pinigų srautą atsakovės sąskaitose, duomenų apie gaunamą pelną, apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pan. Prašymas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir dokumentais, kurie nėra pakankami atsakovės finansinės padėties vertinimui (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kad realiai siekė su ieškove atsiskaityti ir dėjo nuoseklias pastangas mokėti skolą dalimis.

38. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, jeigu atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, tuomet sprendimo įvykdymo išdėstymas apskritai nėra galimas. Taigi atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jos padėtis ateityje pagerės. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų neabejotinai spręsti apie iš tiesų sunkią materialinę padėtį, dėl ko atsakovė šiuo metu būtų nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė neįrodinėjo ir savo turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų. Atsižvelgiant į išimtines CPK 284 straipsnio taikymo sąlygas, įvertinus šalių turimą įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), pripažintina, kad atsakovės pateikti duomenys nėra pakankami prašymui dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrįsti (CPK 185 straipsnis).

39. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 271 straipsniais, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ (juridinio asmens kodas 305656125) 7 200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų ir 00 ct) skolą, 520,00 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų ir 00 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų ir 00 ct) išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 760,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 532,00 Eur (penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusią dalį ieškinio atmesti.

Prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.