Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams BTA Insurance Company SE, veikiančiam Lietuvoje per BTA Insurance Company SE filialą, ir UAB „Tytus“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. K., A. S., L. T. ir V. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių ir jų atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojo V. G. parodymus, taip pat atsižvelgdamas į minėtų teismų sprendimus, kuriuose konstatuota, kad 2009-03-12 sudarant ginčo pastato pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovo BŽŪB „Kalnelis“ bankroto administratorius pardavė ieškovui bendrovei nuosavybės teise nepriklausantį turtą, nebūdamas daikto savininko įgaliotas ir neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, kaip pripažino A. S. jis ginčo pastatą pardavė žinodamas apie apribojimus (II t. 113 b.l.), pripažįsta, kad ieškovas įrodė, kad atsakovas UAB „Tytus“ (jo darbuotojas A. S.) atliko neteisėtus veiksmus parduodant ginčo pastatą ieškovui, kadangi pardavė bankrutuojančiai bendrovei nepriklausantį pastatą, ignoruodamas pastatui taikytus apribojimus, be to, faktiškai šio turto ieškovui neperdavė, tuo pažeisdamas ne tik ieškovo, kuris faktiškai pastato neįgijo, bet ir trečiųjų asmenų – pastato savininkės ir UAB „Jogekas“, kuri panaudos pagrindais tuo metu naudojo ginčo pastatą, teises (prijungtos bylos I t. 13, II t. 33-35, 104-109, 168-175 b.l.). Tai, kad R. K. byloje dėl sandorio nuginčijimo sprendimuose buvo pripažintas nesąžiningu pastato įgijėju, bankroto administratoriaus atsakomybės nešalina, be to, teismai nevertino bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo ir sąžiningumo. Akivaizdu, kad bankroto administratorius sudarydamas sandorį, kuris vėliau teismine tvarka nuginčytas veikė nesąžiningai, nesilaikė jam nustatytų profesinės veiklos standartų ir pareigos veikti itin atidžiai ir kvalifikuotai. Tai, kad ankstesnis BŽŪB „Kalnelis“ direktorius A. K. buvo nuteistas už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, neperdavus UAB „Tytus“ visų dokumentų, tame tarpe kaip teigia atsakovo atstovė ir dokumentų, susijusių su pastatu, esančiu Draugystės g. 4, Joniškyje, bankroto administratoriaus atsakomybės nešalina. Nesutiktina su atsakovo atstovės teiginiais, kad atsakovui nebuvo žinoma apie minėto pastato suvaržymus, be to atsakovas nepagrindė rašytiniais įrodymais savo teiginių, kad buvo užklaustas Joniškio rajono policijos komisariatas, prokuratūra ir teismas dėl minėto pastato suvaržymų ir kad atsakymų nebuvo gauta (CPK 178 str., 185 str.). Tai, kad BŽŪB „Kalnelis“ iškėlus bankroto bylą 2008-01-18 pranešimais pranešta apie tai minėtoms institucijoms, dar neįrodo, kad UAB „Tytus“ ėmėsi visų būtinų veiksmų išsiaiškinti dėl ieškovui parduodamam pastatui taikytų apribojimų (I t. 90-97 b.l.).

Nustatytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – žala (ieškovo bankrutuojančiai bendrovei už pastatą sumokėta suma, už kurią jis neįgijo kokio nors turto) ir priežastinis ryšys tarp žalos fakto ir neteisėtų veiksmų (ši žala atsirado bankroto administratoriui netinkamai vykdant pareigą parduoti bankrutuojančios įmonės turtą), todėl bankroto administratoriaus kaltė yra preziumuojama.

Atsižvelgiant į nurodytą pripažintina, kad ieškovas R. K. dėl atsakovo UAB „Tytus“ darbuotojo A. S. kaltės vykdant BŽŪB „Kalnelis“ bankroto administravimo veiksmus patyrė 15 100 Lt turtinę žalą. Kad ginčo pastatui įsigyti buvo panaudoti ieškovo šeimos ar kitų asmenų pinigai ir kiek byloje neįrodyta, todėl remiantis bylos medžiaga, proceso dalyvių paaiškinimais pripažintina, kad šią sumą sumokėjo ieškovas iš savo lėšų (I t. 50 b.l.).

Žalos atsiradimo metu (2009-03-12) UAB „Tytus“ buvo apsidraudus savo profesinę civilinę atsakomybę, draudikas buvo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą. Iš bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo serija 90/50 Nr. 00029084 matyti, kad draudimo sutarties galiojimo laikas nuo 2009-03-09 iki 2010-03-08, draudimo suma vienam draudiminiam įvykiui 200 000 Lt (II t. 25 b.l.).

Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą (ĮBĮ 13 d.). Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas (ĮBĮ 14 d.). Kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.323 str. 1 d.).

Teismas nesutinka su atsakovo „BTA Insurance Company" SE atstovo teiginiais, kad yra pagrindas pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį (žala atsirado dėl nukentėjusiojo veiksmų) atleisti bankroto administratorių UAB „Tytus" nuo atsakomybės. Kad žalą ieškovui padariusį bankroto administratorių, kurio kaltė atsižvelgiant į aplinkybių visumą, preziumuota, atleisti nuo civilinės atsakomybės šiuo pagrindu turi būti nustatyta, kad buvo nukentėjusio asmens (ieškovo) sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas, ir toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.253 str. 5 d.). Pažymėtina, kad prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms tai, kad bankroto administratorius pardavė bankrutuojančiai bendrovei nepriklausantį pastatą ir tai kad turtas negalėjo būti perleistas dėl jam taikytų nuosavybės apribojimų, be to tai konstatuota įsiteisėjusių teismo sprendimų. Nebuvo ieškovo pareigos išsiaiškinti, ar parduodamas pastatas areštuotas ir ar pastatas nepriklauso pardavėjui, nes tokią pareigą turėjo bankrutuojančios bendrovės atstovas - bankroto administratorius sutinkamai su CK 6.321 str. 1 d. (CK 6.317 str., 6.321 str., 6.344 str. – 6.349 str., 6.393 str., 6.398 str.), kuris ginčo pastato pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtino, kad parduodamas pieno supirkimo punktas niekam neparduotas, teisme dėl jo ginčų nėra, pardavėjas įsipareigoja panaikinti visus areštus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad bankroto administratorius informavo ieškovą apie tai, kad parduodamas pastatas turi suvaržymų, kad ieškovas sutiko pirkti pastatą žinodamas, kad faktiškai jo neįsigis.

Abejones R. K. sąžiningumu teismams sukėlė parduodamo daikto kaina, tai, kad visi Joniškyje (tame tarpe ir šis asmuo) turėjo žinoti apie pastato paskirtį, ir kad pardavimo sutartis sudaryta neapžiūrėjus parduodamo turto. Įsiteisėjusiuose sprendimuose konstatuota, kad UAB „Tytus“ įstatymo nustatyta tvarka parduoto pastato pirkėjui R. K. neperdavė, pardavėjas neturėjo raktų, į ginčo pastatą R. K. pateko tik įregistravęs nuosavybės teises viešajame registre, pastatą pirko jo neapžiūrėjęs. UAB „Tytus“ (pardavėjo) atstovai jam paaiškino, kad į pastatą pirkėjas turi patekti su antstoliu ir apylinkės inspektoriumi. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu pripažino apklausti UAB „Tytus“ ir UAB „Algsta“ darbuotojai V. G., L. T. ir A. S.. Reikia pažymėti, kad ginčo turtui 2004 m. taikytos apsaugos priemonės buvo įregistruotos viešajame registre, ieškovė V. D., būdama areštuoto turto saugotoja, turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad be jos žinios turtas negali būti perleistas tretiesiems asmenims, be to ji nuosavybės teisių negalėjo įregistruoti būtent dėl arešto baudžiamoje byloje (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-420-267/2010 I t. 13, 18-20, 79 b.l.). Areštas turtui panaikintas kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas R. K. ir kaip pripažino A. S. tik ieškovui įsigijus pastatą (I t. 104 b.l.).

Nesutiktina, kad ieškovas rizikavo įsigydamas pastatą jo neapžiūrėjęs, nepasidomėjo, ar pastatas areštuotas, tai paneigia ieškovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojo parodymai, iš kurių matyti, kad ieškovas ne kartą prašė bankroto administratoriaus pastatą aprodyti, duoti raktus, tačiau dėl įvairių priežasčių bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ darbuotojai A. S. ir V. G. vengė aprodyti pastatą, nieko nenurodė apie trečiųjų asmenų (V. D., UAB „Jogekas“) teises į ginčo pastatą. Pirkdamas iš bankroto administratoriaus pastatą už ne itin didelę sumą, prieš tai kaip teismo posėdžio metu paaiškėjo jau sėkmingai įsigijęs ir daugiau turto iš kitos bankrutuojančios bendrovės (kur nieks sandorių neginčijo), ieškovas negalėjo žinoti, kad iš bankrutuojančios bendrovės žalos neatgaus. Be to, nenustatyta, kad ieškovas rizikavo įsigydamas iš BŽŪB „Kalnelis“ parduodamą turtą, kad žinojo apie ankstesnes šio turto varžytynes, kadangi nenustatyta, kad jis žinojo tai, kad bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ parduodamas turtas bankrutuojančiai bendrovei nepriklauso ir kad šiam turtui taikyti apribojimai. Apie šias aplinkybes ieškovas sužinojo tik po apmokėjimo už perkamą turtą, kai įsigytą pastatą norėjo įregistruoti Nekilnojamo turto registre i kai turto savininkė pradėjo bylinėtis dėl turto.

Teismas nenustatė kitų pagrindų dėl kurių bankroto adminsitratorius turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Draudimo sutarties galiojimo metu bankroto administratoriaus ir (arba) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras padarytą žalą, viršijančią tūkstantį litų, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką; jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą (ĮBĮ 11 str. 22 d.).

Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė yra privalomai draudžiama, siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų teises ir interesus, todėl UAB „Tytus" draudikas „BTA Insurance Company“ SE privalo atlyginti bankroto administratoriaus ir jo darbuotojų veiksmais ieškovui padarytą žalą, kas visiškai atitiktų profesinės civilinės atsakomybės esmę. Be to, tokį sprendimą buvo priėmusios ir kitos institucijos, o atsakovo (draudiko) siekimas nevykdyti savo pareigos, už kurią gauną atlygį, draudimo įmoką, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, bei turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Be to pažymėtina, kad atsakovas, draudikas, niekada neginčijo žalos dydžio, ir savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindė tik tuo, kad nėra nustatyta neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, nors Draudimo taisyklių 11.3 p. numato, kad nedraudiminiu įvykiu laikoma tik bankroto administratoriaus tyčiniai veiksmai, o jų nenustačius, draudiminė apsauga galioja, nes bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sutinkamai su CK 6.254 str. 2 d. ir Draudimo taisyklių 35 p. jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškovo ieškinį dalyje dėl 15 100,00 Lt žalos priteisimo, kuri yra priteistina iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE ir subsidiariai iš atsakovo UAB „Tytus".

Dėl kitos ieškovo prašomos priteisti žalos.

Ieškovas iš atsakovų prašo priteisti ne tik tiesioginę jam bankroto administratoriaus padarytą žalą, kurią sudaro už ginčo pastatą sumokėta suma, bet ir kitas su tuo susijusias išlaidas (nuostolius): 3563,01 Lt už statybos darbus, 1500,00 Lt už geodezinius matavimus, 584,00 Lt žyminį mokestį, 3176,00 bylinėjimosi išlaidų bei 1210,00 Lt advokatės išlaidų pagal teismo sprendimą civilinėje byloje 2-420-267/2010 V. D., 143,08 Lt antstolei V. Š., viso ieškovo teigimu jis dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų patyrė turtinės žalos už 25 276,09 Lt (I t. 7, 51-78 b.l.).

Reikia pastebėti, kad 2010-10-15 Šiaulių apygardos teismas tenkino pateiktą V. D. ieškinį iš dalies ir pripažino negaliojančia 2009-03-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1/2009 bei perdavimo-priėmimo aktą Nr. 01/2009 dėl pastato-pieno supirkimo punkto, adresu Draugystės g. 4, Joniškyje, sudarytus tarp BŽŪB „Kalnelis“ ir ieškovo, priteisė iš BŽŪB „Kalnelis“ ieškovui 15 100,00 Lt, be to iš atsakovų BŽŪB „Kalnelis“ ir R. K. solidariai priteisė 3176 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. D., iš atsakovo R. K. priteisė 584 Lt žyminio mokesčio ieškovei V. D. bei 54,08 Lt pašto išlaidų valstybei.

Reikia pastebėti, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Kadangi BŽŪB „Kalnelis“ šiuo metu jau yra išregistruota, teismas neturi duomenų, kad yra šios bendrovės teisių ir pareigų perėmėjai.

Taigi R. K. civilinėje byloje Nr. 2-420-267/2010 pagal ieškovės V. D. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje jis buvo bendraatsakovis su BŽŪB „Kalnelis“, šią bylą iš esmės su bendraatsakoviu pralaimėjo, todėl iš jų ieškovės naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, be to, toje byloje R. K. pripažintas nesąžiningu ginčo turto įgijėju, taigi šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas yra išspręstas toje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai ieškovas nepagrįstai kelia klausimą dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovų šioje byloje, kadangi tas klausimas yra išspręstas, be to, šių išlaidų negalimą laikyti tiesioginiais ir/ar susijusiais nuostoliais su ieškovui bankroto administratoriaus veiksmais padaryta 15 100 Lt žala. Todėl šis ieškovo ieškininis reikalavimas dėl 584,00 Lt žyminio mokesčio, 3176,00 bylinėjimosi išlaidų bei 1210,00 Lt advokatės išlaidų pagal teismo sprendimą civilinėje byloje 2-420-267/2010 V. D. atmestinas kaip nepagrįstas.

Reikia pažymėti, kad iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos 2009-10-14 PVM sąskaitos-faktūros ir pridėtų mokėjimo kvitų (I t. 51-52 b.l.) negalima nustatyti, kad ieškovas sumokėjo jo tėvo V. K. individualiai įmonei 3563,01 Lt už statybos darbus, atliktus būtent pastate-pieno supirkimo punkte, adresu Draugystės g. 4, Joniškyje. Šiuos savo teiginius ieškovas grindžia tik savo ir trečiųjų asmenų – savo sutuoktinės N. K. ir savo tėvo V. K., kurie yra suinteresuoti, kad ieškovo ieškinys būtų patenkintas, paaiškinimais, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei paaiškinimuose ieškovas plačiau nekomentavo kokie konkrečiai darbai ir kokiu laikotarpiu buvo atlikti (CPK 178 str.), be to, ieškovas turėjo teisę reikšti atitinkamus reikalavimus dėl pirkto pastato, kuris iš jo išreikalautas, pagerinimus iš teisėtos šio pastato savininkės V. D., tiek pareikšdamas priešieškininius reikalavimus sandorio nuginčijimo byloje, tiek vėliau, tačiau to jis nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytą ieškovas nepagrįstai šiuos reikalavimus reiškia atsakovams šioje civilinėje byloje, kadangi šie galimi pastato pagerinimai, kurių jis neįrodė, nėra tiesiogiai susiję su bankroto administratoriaus jam padaryta žala, kurią jis patyrė sumokėjęs už pastatą, kurio faktiškai neįgijo. Tas pats yra ir dėl ieškovo užsakytų geodezinių matavimų, atliktų adresu Draugystės g. 4, Joniškyje. Ieškovas turėjo reikšti reikalavimus V. D.. Be to, reikia pastebėti, kad geodezinius matavimus atlikusi UAB „Imposta“ atitinkamas išvadas ir duomenis dėl minėto žemės sklypo pateikė 2009-10-05, tą dieną R. K. išrašė sąskaitą-faktūrą 1500 Lt sumai, kurią R. K. apmokėjo 2009-10-12 (I t. 53-78 b.l.), t.y. kai jau Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas (2009-09-28) ieškovės V. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir po to kai šios apsaugos priemonės 2009-09-30 teismo nutartimi, kuri išsiųsta ir R. K., jau buvo pritaikytos (prijungtos c.b. I t. 1-5, 31-32, 37 b.l.). Iš ieškovo kartu su ieškiniu pridedamų dokumentų, negalima nustatyti, kada ieškovas kreipėsi į geodezinius matavimus atlikusią UAB „Imposta“ dėl atitinkamų darbų atlikimo, to ieškovas nenurodė ir teismo posėdžio metu. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes taip pat pripažįsta, kad geodeziniai matavimai, atlikti kai jau buvo kilęs ginčas dėl pastato, esančio žemės sklype, kurio matavimai atliekami, priklausomybės, nėra tiesiogiai susiję su bankroto administratoriaus jam padaryta žala, kurią R. K. patyrė sumokėjęs už pastatą, kurio faktiškai jis neįgijo. Atsižvelgiant į nurodytą ieškovo ieškinys dalyje dėl žalos, t.y. ieškovo sumokėtų 3563,01 Lt už statybos darbus ir 1500,00 Lt už geodezinius matavimus, priteisimo iš atsakovų atmestinas.

Ieškovas dar iš atsakovų prašo priteisti 143,08 Lt, sumokėtų antstolei V. Š.. Kokios tai išlaidos bei už ką jos sumokėtos ieškovas plačiau nekomentuoja, taip pat ieškovas nenurodo kaip jos yra susijusios su jam bankroto administratoriaus padaryta 15 100 Lt žala (CPK 178 str.). Iš ieškovo kartu su ieškiniu pridėto 2011-12-27 mokėjimo nurodymo matyti, kad šią sumą R. K. mokėjo antstolei pagal vykdomąją bylą Nr. 2-420-267/2010, kur skola nurodyta 64,08 Lt ir 89 Lt vykdymo išlaidos (I t. 56 b.l.). Nėra aišku, ar tai išlaidos antstolei vykdant laikinąsias apsaugos priemones ar jau išieškojimą pagal galutinį teismo sprendimą civilinėje byloje 2-420-267/2010 pagal ieškovės V. D. ieškinį. Bet kokiu atveju šios išlaidos yra susijusios su R. K., pralaimėjusio minėtą civilinę bylą priverstinio vykdymo išlaidomis ir nėra tiesioginiai R. K. nuostoliai, susiję su jam bankroto administratoriaus padaryta 15 100 Lt žala, todėl ir šis ieškovo reikalavimas dėl 143,08 Lt sumokėtų antstolei V. Š. išlaidų priteisimo iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE ir subsidiariai iš atsakovo UAB „Tytus" yra atmestinas kaip neapgrįstas (CPK 185 str.).

Reikia pastebėti, kad atsakovas UAB „Tytus" iš neteisėtų veiksmų kažkokios papildomos naudos negavo, už ginčo pastatą gauti iš ieškovo R. K. 15 100 Lt buvo panaudoti bankroto administravimo išlaidoms padengti (I t. 151 b.l.) sutinkamai su ĮBĮ nuostatomis.

Dėl neturtinės žalos.

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo UAB „Tytus" 10 000,00 Lt neturtinę žalą. Ieškovo teigimu dėl jam padarytos turtinės žalos, jis patyrė ir neturtinę žalą. Buvo pažeisti jo pagrįsti ir teisėti lūkesčiai įsigyjant nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad ieškovas buvo sąžiningas turto įgijėjas, šį turtą įsigijo įstatymo nustatyta tvarka, darė jo pagerinimus, tvarkė dokumentus (kadastrinės bylos suformavimas, elektros įvadų įvedimas, ir kiti darbai), tačiau po ilgų teisminių bylinėjimosi netekau nekilnojamojo turto, už kurį buvo sumokėjęs pinigus, o realiai turto negavo. Visi šie dalykai turėjo įtakos ir ieškovo šeimos planams bei sveikatai, dėl ko ieškovas nuo 2010 metų gydėsi dėl depresinių ir nerimo sutrikimų, jam buvo skirtas gydymas, ir šiuo metu šios pasekmės yra jaučiamos ir periodiškai ieškovas turi lankytis pas gydytoją dėl miego sutrikimų, nerimo, bei vartoti vaistus. Ieškovas pateikia medicininius pažymėjimus (I t. 79 b.l., II t. 53 b.l.). Ieškovo teigimu neturtinė žala taip pat pasireiškė ne tik jo sveikatos problemomis, bet ir kitais veiksniais, dėl kurių sutriko įprastas mūsų šeimos gyvenimas, didelė dalis laisvo šeimos laiko buvo nukreipta į teisminius ginčus ir jų analizę, o tai sukėlė didelius nepatogumus kasdieniniame mano gyvenime. Ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos grindžia CK 6.250 straipsniu (Neturtinė žala) ir 6.299 straipsniu, kur įtvirtintas žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 297/2005. Nurodė, kad atsakovo UAB „Tytus" kaltė yra įrodyta Šiaulių apygardos teismo 2010-10-15 dienos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-26 dienos nutartyse. Neturtinė žala turi būti priteista iš UAB „Tytus", kadangi draudikas nedraudžia bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės dėl neturtinės žalos padarymo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Reikia pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo neturtinės žalos atlyginimo, negalima vadovautis CK 6.299 straipsniu, kadangi BŽŪB „Kalnelis“ bankroto administratorius UAB „Tytus" teikė bankrutuojančios bendrovės administravimo paslaugas, atstovavo šią bendrovę parduodant šios turtą, bet ne teikė kažkokias paslaugas ieškovui R. K.. Be to ir ieškovo minima teismine praktika negalima vadovautis, nes toje byloje yra visai kitos faktinės aplinkybės, tarp šalių buvo sudaryta telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutartis, kurią norėjo nuginčyti ieškovas, nes nebuvo tinkamai informuotas apie naudojimosi paslaugomis sąlygas.

Pagal CK 1.91 straipsnio 3 dalį neturtinė žala priteisiama, jeigu sandoris yra pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės ar kitų jame išvardytų aplinkybių. Sandoris pagal V. D. ieškinį pripažintas negaliojančiu CK 6.307 str. 1 d. pagrindu, t.y. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Nei šiame straipsnyje nei CK 6.323 str. (pardavėjo atsakomybė, kai parduotas daiktas atiteisiamas iš pirkėjo) nei kituose teisės aktuose nenumatyta, kad daikto pirkėjas, iš kurio išreikalautas neteisėtai perleistas daiktas, turi teisę prisiteisti dėl to jo patirtą neturtinę žalą. Be to, reikia pažymėti, kad sandorio nuginčijimo byloje jis pripažintas nesąžiningu turto įgijėju. Ieškovas be to neįrodė, kad būtent dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų parduodant ginčo pastatą ieškovas turėjo sveikatos problemų, ginčo sandoris tarp ieškovo ir bankroto administratoriaus sudarytas 2009-03-12, ieškovo pateiktuose medicininiuose pažymėjimuose kalbama, kad ieškovas nuo nerimo ir nemigos, atsiradusių dėl streso, gydėsi nuo 2010 m. sausio mėn., įrodymų, kad ieškovas savarankiškai gydėsi dėl to anksčiau (CPK 178 str.), taip pat nenustatyta, kad bankroto administratorius veikė tyčia ir kad siekė, kad atsirastų žala. Natūralu, kad ieškovas galėjo patirti stresą dėl bylinėjimosi su V. D., kad dėl to galėjo padidėti įtampa šeimoje, tačiau atsakovas toje byloje buvo atsakovas ir būtent toje byloje konstatuota, kad R. K. buvo nesąžiningas turto gijėjas, todėl reikalauti iš atsakovų šioje byloje neturtinę žalą už patirtus nepatogumus daikto savininkei teismine tvarka siekiant susigrąžinti ginčo pastatą nėra jokio pagrindo. Be to, ieškovas išsamiai nepagrindė kodėl savo neturtinę žalą vertina būtent 10 000 Lt.

Atsižvelgiant į minėtas teisės normas dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat į teisminę praktiką dėl galimybės prisiteisti tokią žalą nuginčijus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2007 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2007 ir kt.), į tai, kad ieškovas neįrodė, kad dėl bankroto administratoriaus veiksmų patyrė nurodyto dydžio neturtinę žalą, teismas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta.

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi, todėl plačiau neanalizuoti.

Dėl palūkanų.

Atsakovas pažeidė sutarčių ir prievolių vykdymo principus, kad sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku (CK 6.38 str. 1d., 6.63 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). Atsakovas UAB „Tytus“ ir jo draudikas negrąžinę ieškovui neteisėtai parduodant ginčo turtą iš R. K. gautos 15 100 Lt įmokos už neperduotą nekilnojamąjį turtą, laikytini praleidę terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš UAB „Tytus“ draudiko BTA Insurance Company SE ir subsidiariai iš UAB „Tytus“ ieškovui priteistinos įstatymu numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 15 100 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 2 d.).

Procesinių palūkanų priteisimas tokiu atveju atitinka formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012, kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad, patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Pažymėtina, kad galima vadovautis tik atstovavimo išlaidas pagrindžiančiais mokėjimo pavedimais už suteiktas teisines paslaugas, kadangi tik faktūromis ar suteiktų paslaugų ataskaitomis, pagal kurias nėra pateikti įrodymai, kad yra faktiškai apmokėta už teisines paslaugas, teismas negali vadovautis (CPK 178 str.).

Ieškovas šioje byloje už ieškinį sumokėjo 1058,00 Lt žyminio mokesčio, iš pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad patyrė 5263,50 Lt atstovavimo išlaidų (I t. 12, 80 b.l., II t. 54-65, III t. 67-71 b.l.). Atsakovas UAB „Tytus“ šioje byloje patyrė viso 3722,50 Lt atstovavimo išlaidų (I t. 105-106 b.l., II t. 8-13 b.l.). Atsakovas BTA Insurance Company SE byloje buvo atstovaujamas įgalioto asmens (I t. 112-114 b.l.), nepateikė teismui įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų.

Šis šalių atstovavimo išlaidų paskaičiavimas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir trukmę, teiktų rašytų procesinių dokumentų kiekį ir teismo posėdžiuose atstovų sugaištą laiką, teismo vertinimu neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.6 p. nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių.

Tretysis asmuo L. T. buvo atstovaujamas tos pačios atstovės kaip ir atsakovas UAB „Tytus“ (III t. 26-27, 64-66 b.l.), iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų. Kiti tretieji asmenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad turėjo šioje byloje bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (42,81 proc.), ieškovui iš atsakovų UAB „Tytus“ ir BTA Insurance Company SE lygiomis dalimis priteistina 453,00 Lt ieškovo už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, taip pat 2253,30 Lt ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys buvo atmestas 57,19 proc., atsakovo UAB „Tytus“ naudai iš ieškovo priteistina 2128,90 Lt atstovavimo išlaidų.

Šioje byloje liudytojas V. G., kurį pradžiai liudytoju prašė kviesti ieškovas ir kurį po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas vėl kvietė liudytoju paskutinio teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą dėl jo išlaidų, susijusių šios civilinės bylos nagrinėjimu – dėl jo atitraukimo nuo tiesioginio darbo už dėl teismo iškvietimo sugaištą laiką. Šio liudytojo teigimu už jo vykimo į teismą 2013-07-11 ir 2013-08-28 ir atitraukimo nuo darbo laukiant kol bus pakviestas liudyti aštuonias valandas jis prašo 75,14 Lt kompensacijos (valandinis atlygis yra 9,39 Lt), prideda UAB „Tytus“ pažymą apie jo paskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas. Liudytojas, atsižvelgiant į jo pateiktą UAB „Tytus“ pažymą apie jo paskaičiuotą vidutinį ir faktiškai išmokėtą darbo užmokestį, į ankstesnių šios bendrovės vadovų A. S. ir L. T. gautą darbo užmokestį būnant šios bendrovės direktoriais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas V. G. skiriant šios bendrovės vadovu nustatė jam 2000 Lt atlyginimą, į liudytojo faktiškai sugaištą laiką, į tai, kad jo parodymai byloje buvo svarbūs, teismo vertinimu liudytojas pagrįstai prašo jo prašyme nurodyto dydžio kompensacijos dėl jo atitraukimo nuo tiesioginio darbo ir už dėl teismo iškvietimo sugaištą laiką (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 89 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteistina kompensacija liudytojui ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei: iš ieškovo 42,96 Lt kompensacijos liudytojui bei 52,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, iš atsakovų UAB „Tytus“ ir BTA Insurance Company SE lygiomis dalimis 32,18 Lt kompensacijos liudytojui bei 38,90 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo BTA Insurance Company SE, į.k. (duomenys neskelbtini) veikiančiam Lietuvoje per BTA Insurance Company SE filialą, į.k. 300665654, ir subsidiariai iš atsakovo UAB „Tytus“, į.k. 300930533, 15 100,00 Lt (penkiolika tūkstančių vieną šimtą litų) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15100 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis iš atsakovų 2706,30 Lt (du tūkstančius septynis šimtus šešis litus ir 30 ct) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. K. atsakovui UAB „Tytus“ 2128,90 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus ir 90 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. K. liudytojui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 42,96 Lt (keturiasdešimt du litus ir 96 ct) kompensacijos bei 52,00 Lt (penkiasdešimt du litus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Tytus“ ir BTA Insurance Company SE liudytojui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 32,18 Lt (trisdešimt du litus ir 18 ct) kompensacijos bei 38,90 Lt (trisdešimt aštuonis litus ir 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.