Šiaulių apygardos teismo sprendimas, 2-420-267/2010

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Data: 2010-10-15
Bylos Nr.: 2-420-267/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Tikra Teisėja
Ieškovas: V. D.
Atsakovas: R. K., Bankrutavusios Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „Kalnelis“, Valstybės įmonės „Registrų centras“
Trečiasis asmuo: UAB „Tytus“, UAB „Jogekas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriui, UAB „Algsta“
Advokatai: Dainius Žiedas, Modestas Švažas, Tadas Kelpšas

Šiauliai, 2010 m. spalio 15 d.(S)

Šiaulių apygardos teismo teisėja Danutė Burbulienė,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieškovei V. D., jos atstovei advokatei J. G.,atsakovui R. K., jo atstovui advokatui Modestui Švažui,

atsakovo Bankrutavusios Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „Kalnelis“ atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

trečiojo asmens UAB „Tytus“ atstovui advokatui Tadui Kelpšui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovams Bankrutavusiai Joniškio rajono žemės ūkio bendrovei „Kalnelis“, R. K., Valstybės įmonės „Registrų centras“ Šiaulių filialui, tretiesiems asmenims UAB „Jogekas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriui, UAB „Tytus“, UAB „Algsta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. D. 2009-10-16 ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-03-12 atsakovų sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-12 priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos atsakovas Bankrutavusi Joniškio rajono žemės ūkio bendrovė „Kalnelis“ (toliau tekste – BŽŪB „Kalnelis“) pardavė, o atsakovas R. K. nupirko ieškovei V. D. nuosavybės teise priklausantį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šia sutartimi pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą, neturėdamas tam teisės pagal įstatymus. Todėl sutartis turi būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininkės V. D. ieškinį, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą, jeigu neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus turėjo žinoti ar žinojo. Ieškinys pareikštas ginant savininko teises ir grindžiamas CK 4.93 str., 4.95 str., 1.78 str. 1 d., 1.80 str., 6.323 str. (b. l. 52 – 57 tomas 1).

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti paaiškino, kad ginčo sandorio sudarymo metu pardavėjas nebuvo parduodamo turto savininkas, nes šis turtas nuosavybės teise nuo 1993-12-21 priklausė ieškovei V. D.. Nurodė, kad atsakovas BŽŪB „Kalnelis“ galėjo ir privalėjo žinoti ir žinojo apie ieškovės nuosavybės teises į ginčo pastatą, tačiau sudarė neteisėtą sandorį, siekiant gauti turtinę naudą, nes VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo įregistruoti juridiniai faktai apie ginčo pastato areštus. Šie duomenys yra vieši, todėl atsakovo BŽŪB „Kalnelis“ administratorius, elgdamasis sąžiningai apdairiai ir rūpestingai, turėjo pasidomėti kokias teises ieškovė turi į ginčo objektą, juolab, kad šio turto saugotoja prokuroro nutarimu buvo paskirta pastato savininkė V. D.. Dublike nurodoma, kad atsakovai nuslėpė nuo teismo faktą, kad ginčo pastatas iki pardavimo nebuvo ir negalėjo būti apžiūrėtas, o pardavus neperduotas įstatymo nustatyta tvarka, nes juo naudojosi tretysis asmuo UAB „Jogekas“. Ieškovės atstovė akcentavo tai, kad 1993-12-21 Nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo ieškovės V. D. nuosavybės teises į ginčo objektą, o atsakovų argumentai dėl neatliktos teisinės registracijos pagal 1964 m. CK 255 str. nepagrįsti, nes turtas ieškovei buvo parduotas pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. 2010-04-01 pildydama ieškinio reikalavimus, ieškovės atstovė prašė pripažinti negaliojančia Kalnelio žemės ūkio bendrovės vardu atliktą pieno supirkimo punkto teisinę registraciją VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registre (b. l. 77 – 82, 127 – 129, 143 – 144 tomas 1).

Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad iki 2000-07-01 galiojęs CK nenumatė privalomos negyvenamų patalpų perleidimo sandorių teisinės registracijos. 2004 metais ieškovė norėjo įregistruoti pastatą savo vardu, bet paaiškėjo, kad šis turtas areštuotas baudžiamojoje byloje. V. D. prokurorui įrodė, kad yra turto savininkė ir ji buvo paskirta areštuoto turto saugotoja. Pripažinus sandorį negaliojančiu prašė teismo taikyti restituciją. Ieškovės atstovė atsisakė reikalavimo dėl Kalnelio žemės ūkio bendrovės vardu atliktos ginčo statinio teisinės registracijos VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registre ir bylą šioje reikalavimo dalyje prašė nutraukti (b. l. 6 – 12, 51 – 59, 99 – 103 tomas 2 ).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį ir tripliku atsakovas R. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes pagal 1993-12-07 galiojusio CK 255 str. nuostatas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį daro negaliojančia. V. D., neįregistravusi sutarties viešajame registre, nėra daikto savininkė. Atsakovas paaiškino, kad yra sąžiningas turto įgijėjas, nes sandorio sudarymo metu pardavėjas patikino, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į parduodamą pastatą. Vadovaujantis CK 4.96 str. 2 d. iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas (b. l. 68 – 69, 90 – 91 tomas 1).

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas R. K. ir jo atstovas Modestas Švažas prašė ieškinį atmesti, akcentavo aplinkybę, kad pirkėjas šioje byloje yra sąžiningas įgijėjas ir iš jo negali būti išreikalautas įgytas nekilnojamasis turtas, nes atlikta ginčo pastato teisinė registracija R. K. vardu (b. l. 6 – 12, 51 – 59, 99 – 103 tomas 2).

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Kalnelis“ atsiliepimais į ieškinį ir dubliką taip pat prašė pareikštus reikalavimus atmesti. Nurodė, kad 2008-01-07 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, o įmonės administratorius UAB „Tytus“, vykdydamas bankroto procedūras, kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ ir nustatė, kad ŽŪB „Kalnelis“ vardu registruotas pastatas – pieno surinkimo punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2008-12-29 kreditorių susirinkimas nustatė pastato pradinę kainą – 10000 Lt ir nutarė jį pardavinėti laisvai, skelbiant spaudoje. Administratorius, vykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimą, ginčo pastatą 2009-03-12 pardavė atsakovui R. K.. Atsakovas teigia, kad ieškovė neįregistravo viešajame registre nuosavybės teisių ir per visą bankroto bylos procesą nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jos nuosavybės teises į ginčo objektu esantį pastatą. Kadangi pagal CK 4.262 str. nuostatas į viešą registrą įtraukti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka, pareikštas ieškinys yra nepagrįstas (b. l. 72 – 73, 93 – 94 tomas 1).

Teismo posėdyje atsakovo BŽŪB „Kalnelis“ atstovas advokatas Dainius Žiedas nurodė, kad ieškovė ilgą laiką neįregistravo nuosavybės viešajame registre, nesinaudojo pastatu ir juo nesidomėjo. Turtą pardavęs BŽŪB „Kalnelis“ administratorius įstatymų nepažeidė, todėl ieškinys turi būti atmestas (b. l. 6 – 12, 51 – 59, 99 – 103 tomas 2).

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas atsiliepimu į pareikštą ieškinį nurodė, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Todėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, būdamas nekilnojamojo turto registro tvarkytoju, materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi ir sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra (b. l. 119 – 120, 141, 170 tomas 1).

Tretysis asmuo UAB „Jogekas“ atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad 1996-01-01 panaudos sutarties pagrindu UAB „Jogekas“ naudojosi ginčo pastatu. Iki 2005 metų šiose patalpose buvo įrengtas UAB „Jogekas“ alaus baras, o vėliau iki 2009 m. kovo pabaigos ten buvo saugomas bendrovės turtas. Šiuo metu panaudos sutartis nevykdoma, nes R. K. naudoja patalpas savo reikmėms (b. l. 33 – 34 tomas 2).

Tretysis asmuo UAB „Tytus“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos CK 1.75 str. nuostatos, nustatančios, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo (b. l. 88 – 94 tomas 2).

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas advokatas Tadas Kelpšas prašė ieškinio netenkinti, paaiškino, kad tretiesiems asmenims viešajame registre neįregistruotas sandoris nesukelia pasekmių (b. l. 99 – 103 tomas 2).

Tretysis asmuo UAB „Algsta“ atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir datą bendrovės direktoriui A. S. buvo pranešta pasirašytinai (b. l. 59 tomas 2).

Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyrius atsiliepimu į pareikštą ieškinį dėl ginčo esmės nepasisakė (b. l. 16, 17 tomas 2).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23straipsnis, LR CK 1. 5 straipsnis, 4.95 straipsnis, 6.307 straipsnis, 6.323 straipsnio 1 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės.

1993-12-07 įvykusiame uždarame aukcione buvo parduotas Kalnelio žemės ūkio bendrovei nuosavybės teise priklausantis pieno supirkimo punktas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastatą įsigijo bendrovės narė V. D., sumokėjusi už įsigytą daiktą grynais pinigais 373 Lt ir iš investicinės sąskaitos 7077 Lt. 1993-12-21 Joniškio rajono privatizavimo tarnyba išdavė pirkėjai V. D. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad minėtas pieno supirkimo punktas V. D. priklauso privatinės nuosavybės teise (b. l. 10 tomas 1). Šias faktines bylos aplinkybes pagrindžia ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, gauti iš Šiaulių apskrities archyvo, jas iš esmės pripažįsta šalys (b. l. 10, 145 – 159 tomas 1; b. l. 6 – 12, 51 – 59, 99 – 103 tomas 2). Todėl teismas plačiau neanalizuoja su šiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis susijusių įrodymų (CPK 182 str., 187 str.). Trečiojo asmens UAB „Tytus“ iškeltas abejones dėl ieškovės, kaip ginčo turto savininkės, asmens tapatybės teismas atmeta kaip nepagrįstas, sutikdamas su advokatės J. G. teismui pateiktais argumentais.

Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovė viešajame registre neįregistravo nuosavybės teisių į aukcione įsigytą pastatą – pieno supirkimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 7 – 8 tomas 1).

Ginčo pastatu panaudos sutarties pagrindu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki atsakovas R. K. 2009 m. kovo mėn. perėmė pastatą, naudojosi E. G. firma, vėliau pertvarkyta į UAB „Jogekas“. Pastate iki 2005 metų veikė alaus baras, vėliau buvo sandėliuojamas UAB „Jogekas“ turtas (b. l. 6 – 11, 35, 37 – 38, 51 – 58, 64 tomas 2).

2008-01-07 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Joniškio rajono žemės ūkio bendrovei „Kalnelis“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas įmonės administratorius UAB „Tytus“ (b. l. 18 tomas 2, prijungta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 20 – 21).

Įmonės administratorius, atstovaudamas Bankrutavusią Joniškio rajono žemės ūkio bendrovę „Kalnelis“, vykdydamas 2008-12-29 kreditorių susirinkimo nutarimą, vadovaudamasis viešojo registro duomenimis, 2009-03-12 tą patį pastatą – pieno supirkimo punktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovui R. K. už 15100 Lt (b. l. 66 tomas 1; prijungta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 80 – 85, 89). Tą pačią dieną šalys pasirašė ginčo pastato perdavimo – perėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 65 tomas 1) ir pirkėjas R. K. 2009-03-17 įregistravo nuosavybės teises viešajame registre (b. l. 7 – 8 tomas 1). Po to atsakovas R. K. su policijos ir antstolio pagalba pateko į įsigyto pastato vidų, susisiekė su pastato valdytoju – UAB „Jogekas“ administracija, perdavė šiai įmonei pastate buvusį turtą ir pradėjo remonto darbus, kuriuos sustabdė teismui areštavus šį pastatą.

Įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai.

Ieškinio reikalavimo atsakovui Valstybės įmonės „Registrų centras“ Šiaulių filialui dėl Kalnelio žemės ūkio bendrovės vardu atliktos ginčo statinio teisinės registracijos VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registre ieškovės atstovė 2010-06-30 teismo posėdyje atsisakė ir bylą šioje reikalavimo dalyje prašė nutraukti. Teismas atsisakymą priėmė (b. l. 6 – 7 tomas 2). Todėl prašymas tenkintinas ir byla šioje reikalavimo dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Pagal CK 6.305 str. 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui ir patvirtinti savo nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str., 6.317 str.). Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą valdyti ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Transverslas“ir kt. Nr.3K-3-229/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė v. UAB „Tomis“ ir V. B.).

Nagrinėjamu atveju pardavėjas BŽŪB „Kalnelis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, įstatymo nustatyta tvarka parduoto pastato pirkėjui R. K. neperdavė. Atsakovas R. K. teismo posėdyje patvirtino, kad į ginčo pastatą pateko tik įregistravęs nuosavybės teises viešajame registre, pastatą pirko jo neapžiūrėjęs, negalėjo patekti į pastato vidų, nes pardavėjas neturėjo raktų. UAB „Tytus“ (pardavėjo) atstovai jam paaiškino, kad į pastatą pirkėjas turi patekti su antstoliu ir apylinkės inspektoriumi. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu pripažino apklausti UAB „Tytus“ ir UAB „Algsta“ darbuotojai V. G., L. T. ir A. S., patvirtino liudytoja E. M. (b. l. 6 – 11, 52 – 57 tomas 2). Todėl galima teigti, kad atsakovas R. K., ginčo sandorio pagrindu netapo teisėtu daikto savininku.

Ieškovė V. D. pateikė teismui tinkamus įrodymus CPK 177 straipsnio prasme, pagrindžiančius jos nuosavybės teises į pastatą – pieno supirkimo punktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnis numatė, kad turto įgijėjui nuosavybės teisė pagal sutartį atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Ieškovė ginčo pastatą nusipirko 1993-12-07, kai galiojo 1964 m. CK 255 straipsnio redakcija, kuri numatė tik gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sandorio privalomąją registraciją atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Tik privalomos daiktinių teisių registracijos atveju šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo sandorio įregistravimo, todėl neteisūs yra atsakovai, teigdami, kad ieškovės 1993 metais sudarytas ginčo pastato pirkimo sandoris neįsigaliojo, nes neįregistruotas viešajame registre. Teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad įstatymai, įsigalioję po sandorio sudarymo, nagrinėjamoje byloje netaikytini, nes civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline data (CK 1.7 str. 2 d.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ir šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad šalims sandoris galioja nors jis ir nėra įregistruotas viešajame registre (CK 1.75 str. 1 d.) ir atmeta atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Tytus“ atsikirtimus, susijusius su 1964 m. CK 149 str., 255 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo, CK1. 75 str. 3 d., 4.262 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-04-25 nutarimo Nr. 312 nuostatų taikymu nagrinėjamoje byloje.

Spręsdamas tarp šalių kilusi ginčą teismas atsižvelgia, kad ginčo turtui 2004 metais taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įregistruotos viešajame registre, ir ieškovė, V. D., būdama areštuoto turto saugotoja, turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad be jos žinios turtas negali būti perleistas tretiesiems asmenims.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų išvadai, jog Bankrutavusi Joniškio rajono žemės ūkio bendrovė „Kalnelis“ 2009-03-12, sudarydama su R. K. pirkimo – pardavimo sutartį, pardavė bendrovei nuosavybės teise nepriklausantį turtą, nebūdama daikto savininko įgaliota ir neturėdama tam teisės pagal įstatymus. Todėl atsakovas R. K., kaip pirkėjas, netapo teisėtu ginčo pastato savininku (CK 4.37 str., 6.317 str.). Nustačius šiuos faktus, ginčijama 2009-03-12 pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.307 str. 1 d. pagrindu, kuriuo iš esmės ir rėmėsi ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį dėl pastatų išreikalavimo iš neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).

Įstatymas numato neribotą vindikaciją, tik esant nesąžiningam nekilnojamojo turto įgijėjui (CK 4.95 str.). CK 4.26 str. 4 d. nustatyta, kad nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba, kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą.

Teismas jau pasisakė dėl ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, kai pastatas buvo nupirktas jo neapžiūrėjus, neįvykdžius įstatymu reglamentuotos nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo procedūros. Šios sandorio sudarymo aplinkybės yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pirkėjo elgesys sutarties sudarymo metu neatitiko CK 1.5 straipsnio nuostatų, pagal kurias civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir pareigas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Vertinant pirkėjo sąžiningumą šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ir sutarties kaina. Ginčo pastato vertė ir pradinė pardavimo kaina – 100000 Lt (b. l. 7 – 8 tomas 1, b. l. 54, 56 tomas 2), o pardavimo kaina dešimteriopai mažesnė – 15100 Lt (b. l. 66 tomas 1). Atsakovo BŽŪB „Kalnelis“ atstovų argumentai dėl atlikto parduodamo turto vertinimo atmestini, nes nustatyta, kad turto vertinimas buvo atliktas, nepatekus į vertinamo pastato vidų. Be to, byloje pateikti duomenys, kad 2009-05-29 atsakovas R. K. vietiniame laikraštyje patalpino skelbimą apie ginčo pastato pardavimą, kuriame nurodyta kaina – 100000 Lt (b. l. 15 tomas 1). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame skelbime atsakovas ginčo pastatą įvardija, kaip „buvusį alaus barą“. Ši aplinkybė leidžia teismui spręsti, jog teisi yra ieškovė, nurodžiusi teismui, kad Joniškyje visi žinojo apie pastato paskirtį (E. G. įmonės alaus baras) ir jo valdytoją (UAB „Jogekas“). Todėl atsakovų paaiškinimai, kad sandorio sudarymo metu jiems nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie trečiųjų asmenų teises į ginčo pastatą atmestini. Juolab, kad prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir viešajame registre ginčo sandorio sudarymo metu buvo pakankamai duomenų apie ieškovės V. D. teises į ginčo pastatą: 2004 metais atšauktos paskelbtos varžytinės, Joniškio rajono apylinkės prokuroro 2004-12-22 nutarimu ginčo pastatas buvo areštuotas, areštas įregistruotas viešajame registre ir galiojo ginčo sandorio sudarymo dieną (iki 2009-03-16), turto saugotoju paskirta V. D. (b. l. 7 – 8, 13 – 14 tomas 1; prijungta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 90 – 91; prijungta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad ieškovė V. D. įstatymo nustatyta tvarka nuginčijo civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją ir įrodė, kad ginčo pastato pirkėjo, atsakovo R. K., negalima laikyti sąžiningu įgijėju. Nustačius pirkėjo R. K. nesąžiningumo, sudarant ginčo pastato pirkimo – pardavimo sutartį, faktą taikytina neribota vindikacija ir konstatuojama, kad ieškovė V. D. turi teisę išreikalauti ginčo pastatą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Todėl pirkimo – pardavimo sutartis pripažįstama negaliojančia CK 6.307 str. 1 d. pagrindu ir tenkinamas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu išvestinį sutarties šalių sudarytą dokumentą – 2009-03-12 perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui R. K. grąžintina už ginčo pastatą sumokėta kaina – 15100 Lt, taikant CK 6.323 str. 1 d. nuostatas.

Teismas nepasisako dėl ginčo šalių pateiktų teisiškai neaktualių argumentų, susijusių su sandorių negaliojimą reglamentuojančių CK 1.78 str., 1.80 str., 4.47 str. 11 p. bei 4.68 str. taikymu nagrinėjamoje byloje, nes ieškinys tenkinamas taikant vindikaciją reglamentuojančias teisės normas.

Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 9 p., 88, 93, 96 straipsnių nuostatomis iš atsakovų Bankrutavusios Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „Kalnelis“ ir R. K. solidariai priteistinos teismui pateiktais dokumentais pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ieškovei: 30 Lt archyvo paslaugų išlaidos ir 3146 Lt atstovavimo išlaidos. Taip pat iš atsakovo R. K. priteistina 584 Lt žyminio mokesčio ieškovei ir 54,08 Lt pašto išlaidos valstybei (b. l. 29, 38, 58, 99, 126, 162 - 165 tomas 1).

Vadovaujantis LR CPK 265-270 str., 293 str. 1 d. 4 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastato – pieno supirkimo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sudarytą Bankrutavusios Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „Kalnelis“ (įmonės kodas 5757717, Kalnelio kaimas, Joniškio rajonas) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti negaliojančiu 2009 m. kovo 12 d. perdavimo – perėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastato – pieno supirkimo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo, sudarytą tarp Bankrutavusios Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „Kalnelis“ (įmonės kodas 5757717, Kalnelio kaimas, Joniškio rajonas) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)).

Pastatą – pieno supirkimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) iš Bankrutavusios Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „Kalnelis“ (įmonės kodas 5757717, Kalnelio kaimas, Joniškio rajonas) 15100 Lt (penkiolika tūkstančių vieną šimtą Lt).

Reikalavimo dalyje dėl Kalnelio žemės ūkio bendrovės vardu atliktos ginčo statinio teisinės registracijos VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registre panaikinimo bylą nutraukti.

Iš atsakovų Bankrutavusios Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „Kalnelis“ (įmonės kodas 5757717, Kalnelio kaimas, Joniškio rajonas) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) solidariai priteisti 3176 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt šešis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)).

Iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) priteisti 584 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis Lt) žyminio mokesčio ieškovei V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) bei 54,08 Lt (penkiasdešimt keturis Lt 8 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė BurbulienėTikraTeisėjaD. Burbulienė