- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- II-604-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03148-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. B. (toliau- pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Beatos Sapitavičienės (toliau – ir Institucija) 2020 m. spalio 14 d. nutarimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Beata Sapitavičienė 2020 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant padarytai veikai turinčiai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalies, požymių (ANK 591 str. 1 d. 1 p.). Institucijos priimtas nutarimas grindžiamas šiais motyvais, kad atlikus A. B. pateikto pranešimo aplinkybių tyrimą, nenustatyta, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) nakties metu būtų triukšmaujama bei trikdomas gyventojų poilsis bei ramybė.
II. Skundo argumentai
A. B. nesutikdama su Institucijos priimtu procesiniu sprendimu teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020-10-14 nutarimą nutraukti administracinę teiseną, nes nutarime nėra dokumentų (duomenų) patvirtinančių padarytą išvadą; nutarime nurodyti pareiškėją kompromituojantis faktai; pasak pareiškėją bute Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat gyvena vyras, kuris nakties metu elgiasi bjauriai (triukšmauja, beldžia), trikdo ilsėtis, todėl A. B. manymu šis asmuo tikisi priversti ją išsikelti iš savo buto, tuo siekdamas išplėsti savo verslą.
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
Vilniaus AVPK šeštas policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą netenkinti. Nurodo, jog priimtas Institucijos nutarimą buvo imtasi priemonių dėl pareiškime įvardinto įvykio aplinkybių ištyrimo. Tyrimo metu žodžiu buvo apklausti kiti daugiabučio gyventojai, kurie paneigė A. B. pareiškime išdėstytas aplinkybes ir teigė jokio sklindančio triukšmo iš nurodyto buto negirdi, taip pat kitų duomenų apie galimą administracinį nusižengimą gauta nebuvo. Atsižvelgiant į surinktus duomenis, mano, kad A. B. skundas nepagrįstas, jame nenurodoma jokių esminių aplinkybių, dėl kurių skundas galėtų būti tenkinamas, todėl vadovaujantis išdėstytu Institucija prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus AVPK 6 PK vyresniosios tyrėjos 2020-10-14 nutarimą palikti galioti nepakeistą, (b.l. 38)
IV. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinkti ir ištirti duomenys
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Beata Sapitavičienė 2020 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant padarytai veikai turinčiai administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 d. 1 p.), (b.l. 5-6).
Pil. N. C. 2020-10-05 pareiškimas adresuotas Policijos departamentui prie LR VRM, kuriame N. C. nurodė, kad nuolatinio sklindančio garso iš buto adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji su atskirais pareiškimais 2020-06-29 Nr.5-AP-599 ir 2020-08-21 Nr. 5-AP-768 kreipėsi į policijos komisariatą, priversta dažnai nakvoti pas pažįstamą A. B., gyv. adresu (duomenys neskelbtini). Keletą kartų per naktį iš buto, esančio aukštu aukščiau, pasigirsta beldimas sunkiu daiktu virš miegamosios vietos, kuris (garsas) trukdo miegoti. Girdėti jungiamo kažkokio prietaiso garsas, kuris primena impulsinius smūgius į galvą, širdį. Atsiranda galvos ir širdies skausmai, karščiavimas, išsipučia vienos, padažnėja širdies plakimas. Taip buvo šiuo metų lapkričio 3-osios ir 5-osios naktį. Perėjus į kitą kambarį, skausmo pojūčiai dingsta, bet po kurio laiko girdėti žingsniai virš galvos ir sunkaus daikto statymo garsas, įjungiamas kažkoks elektros variklis ir vėl atsiranda nepakeliami skausmai. Užuot miegojus, tenka vaikščioti iš kambario į kambarį. Tai daroma siekiant be fizinio smurto požymių sukelti infarktą arba insultą ir nebaudžiamai užgrobti sukčiavimo būdu nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso mums. Prašė imtis priemonių ir apginti nuo asmenų, kurie pretenduoja į mūsų nuosavybę, teroro, (b.l. 10-12).
A. B. papildomai prie pil. N. C. 2020-10-05 pareiškimo policijai nurodė, kad jos manymu ji nusipelną ramaus gyvenimo senatvėje, nes jos kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas užgrobti jai nuosavybės teise priklausantį butą, bando ją „išspausti“ iš buto, nes ji yra našlė ir vieniša. Kiekvieną naktį, keletą kartų per naktį dvejus metus beldžia į lubas, jungia kažkokį garsinį elektros prietaisą, kuris sukelia skausmingus organizmo pojūčius. Šeštame policijos komisariate pareiškėjos problemos nesprendė, o atsirašinėjo. Kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau siautėja. 2020 m. lapkričio 5 d. jausdamasis nebaudžiamas, 00 val. 10 min. daužė plaktuku į lubas. Pas A. B. dėl tam tikrų aplinkybių nakvoja pažįstama B.C., kuri gali patvirtinti šiuos kaimyno iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmus. Prašė pagalbos sprendžiant jos klausimą bei sudrausminti kaimyną iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti tyčiotis iš pareiškėjos (b.l. 13-14).
2020-10-12 pil. D. S. paaiškinime policijos komisariatui nurodė, kad gyvendama bute adresu (duomenys neskelbtini), ji jokių garsinių prietaisų neturi ir jokio pašalinio garso neskleidžia, kurie galėtų žmonėms kenkti bei sukelti skausmingus pojūčius. Į kaimynę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) aukšto bute paaiškino, kad pati kaimynė kiekvieną rytą (nuo 07.00 val. iki 09.30 val.) kelia didelį triukšmą tiek viršuje gyvenantiems kaimynams, tiek pirmame aukšte. Dėl to jau keletą metų kyla konfliktai. Taip pat nuo šios kaimynės kenčia aplinkui gyvenantys kaimynai, su kuriais konfliktuoja ir nuolat ji išgalvoja „naujas“ istorijas apie prietaisus (b.l. 15-16).
A. B. kreipdamasi į policijos komisariato vadovą dėl leidimo susipažinti su jos rašyto 2020-10-05 pareiškimu surinktos medžiagos duomenimis, papildomai pranešė, jog naktį iš spalio 23-osios į 24-ąją kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), jausdamasis nebaudžiamas, apie vidurnaktį beldė į lubas. Iki 02.00 val. elgėsi chuliganiškai, praktiškai nebuvo įmanoma miegoti (b.l. 21-22).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja H. Š. 2020-10-09 tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbant pagal medžiagą, registruotą Nr. 10-AP-8183, 2020-10-09 kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. šeštojo PK Veiklos skyriaus tyrėja D. S. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta su namo gyventojais dėl A. B. pareiškime nurodytų aplinkybių. (duomenys neskelbtini) buto gyventoja, prisistačiusi E. J., gim. (duomenys neskelbtini) parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) buto naktimis sklistų keistas garsas negirdi, tačiau girdi kaip iš pačios pareiškėjos buto Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvieną rytą sklinda triukšmas, moteris turi kažkokį keistą aparatą, kuris daužosi į grindis, dėl ko dreba buto sienos. (duomenys neskelbtini) buto gyventoja, prisistačiusi G. O., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) naktimis sklistų triukšmas negirdi. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja, prisistačiusi N. P., nurodė, kad iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) triukšmo naktimis negirdi, tačiau pati pareiškėja kiekvieną ankstų rytą triukšmauja, neleidžia ilsėtis, namuose yra mažas vaikas. Daugiau su namo gyventojais pabendrauti nepavyko, kadangi niekas buto durų neatidarė. Tą pačią dieną telefonu buvo bendrauta su pareiškime nurodyto buto Nr. (duomenys neskelbtini) telefono (numerio (duomenys neskelbtini)) savininku, kuris prisistatė kaip D. Z., kuris paaiškino, kad butą, esanti adresu (duomenys neskelbtini), pardavė prieš 2-3 metus, kam pardavė neprisimena ir kas šiuo metu minėtame bute gyvena nežino (b. l. 20).
V. Skundo teisme nagrinėjimo metu surinkti duomenys
Skundą padavusi A. B. teismo posėdyje nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena viena, butas randasi daugiabučio namo antrame aukšte. Prieš 2 metus, bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris randasi (duomenys neskelbtini) aukšte, t.y. virš jos gyvenamosios vietos, vyras nupirko butą ir faktiškai nuo to momento šiame bute nakties metu nuolat sklinda įvairūs pašaliniai garsai - įjungiami įvairūs mechanizmai, bildesys, sunkių daiktų metimas ant grindų, tai vykdavo po keletą kartų per naktį. Dėl šio nuolatinio triukšmo ji negali ramiai ilsėtis, teko jai kreiptis ne kartą ir į policiją rašant pareiškimus, gaudavo iš policijos atsakymus, kad šiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) joks vyras nebegyvena, šiame bute nėra triukšmaujama, tuo viskas ir baigdavosi. Buvo atvejų, kai jai miegant į jos buto duris kažkas skambindavo, atsikėlus bei priėjus prie įėjimo durų girdėjo kaip žmogaus žingsniai nutoldavo į viršų ir užsidaro durys. Šiuo metu yra programos, kurios gali nukreipti skambutį į telefono žadintuvą. Bute girdimi ir vyriškos kompanijos balsai. Vieną kartą ant lango buvo grafiti apie pusę metro dydžio, viduje buvo skaičius „(duomenys neskelbtini)“, tai jos buto numeris, o apačioje buvo didžiulė spyga. A. B. manymu tas vyras jaučia nebaudžiamumą, jis tyčiojosi, jis trumpina jos senatvę. Jai rašant pareiškimus į policiją, su ja niekada policijos pareigūnai nėra bendravę. Ji kiekvieną rytą keliasi 7.00 – 7.30 val., kadangi turi daug darbų, ir kapinės, ir sergantys giminaičiai, ir šuo, ryte daro gimnastiką, gal dėl to ji nervuoja kaimynus. Garsai sklinda kasnakt. Įrašų dėl skleidžiamo garso ji neturi. Tą vyrą ji matė prieš 2 metus. Jos teigimu, šis butas buvo suremontuotas ir parduotas kažkokiai moteriai. Ji girdi vyrišką balsą ir dieną ir naktį. Ta moteris atsiranda tuo momentu, kai policija tiria jos pareiškimus. Pačių žmonių gyvenančių bute Nr. (duomenys neskelbtini) ji nepažįsta. A. B. prašo byla perduoti kitam tyrėjui, kad tyrimas būtų atliktas objektyviai. Prašo imtis veiksmų prieš kaimyną bei įvertinti jo elgėsi jos atžvilgiu, nes trumpinamas jos gyvenimas.
Liudytoja H. Š., naudojant nuotoliniu būdu garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo programa „ZOOM“, teismui parodė, kad dirba Vilniaus AVPK 2 PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos pareigose (iki š.m. spalio 21 d. dirbo Vilniaus AVPK 6 PK). Policijos komisariate gavus pil. A. B. skundą jai buvo pavesta atlikti skunde išdėstytų teiginių tyrimą. Tyrimo metu jai teko vykti į (duomenys neskelbtini), kur bendravo su šio daugiabučio namo gyventojais dėl galimo garso sklindančio nakties metu iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimynai, kurie buvo apklausti nurodyti jos tarnybiniame pranešime. Kaimynai nurodė, kad jokio triukšmo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) negirdi, šiame bute gyvena moteris su vaiku. Kaimynė pati teigia, jog iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja kiekvieną rytą kelia triukšmą. Tą moteris turi mažametį vaiką ir sakė, kad kiekvieną rytą trukdo ilsėtis, nes vaikas atsikelia nuo baisiausio beldimo, o bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena senyvo amžiaus moteris su sergančiu vyru, sakė, kad vyras sunkiai serga ir jų butai su butu Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi sienomis, todėl triukšmas eina iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), jie sakė, kad nebeįmanoma susikalbėti su šio buto Nr. (duomenys neskelbtini) moterimi. H. Š. teigimu jai teko telefonu bendrauti su moterimi gyvenančia bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuri jai pasakė, kad dėl nuolatinių A. B. nusiskundimų tapo nebeįmanoma gyventi, ši moteris be pagrindo rašo įvairius skundus. Be to, jai teko telefonu bendrauti ir su vyru, kuris jai paaiškino, kad butą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš daug metų yra pardavęs, sakė, kad jam dar gyvenant sename bute, jis irgi turėjo daug rūpesčių su A. B., teko ne kartą bendrauti su policijos pareigūnais. Liudytojos teigimu ji dienos metu apie 11 val. buvo asmeniškai nuėjusi į butą Nr. (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė vaikas, tos minėtos moters vaikas. Paprašė vaiko mamos telefono numerio, bendraujant su vaiku matėsi, kad vaikas yra ramaus būdo, jis ruošė pamokas, vaikas gal (duomenys neskelbtini), iš šio buto jokio pašalinio garso negirdėjo, kaip tik kiti šio namo gyventojai skundėsi A. B. veiksmais.
Liudytoja N. C. teismui paaiškino, kad ji pažįsta draugę A. B., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiame bute ji kartais nakvodavo. Pasak liudytojos, jai būnant bute, nakties metu apie 23.00 val. ji atsibusdavo dėl įvairaus triukšmo (beldimo), garsas sklido iš buto esančio viršuje. Šie pašaliniai garsai trukdo miegoti, garsai vyko metodiškai. Dėl šių skleidžiamų garsų fiksavimo jį jokių įrodymų neturi. A. B. jai sakė, kad jį ne kartą kreipėsi į policiją dėl šių garsų, tačiau jokios reakcijos. Jai neteko girdėti namo gyventojų nusiskundimų dėl pačios A. B. elgesio, jos manymu, jos draugė viešosios tvarkos nepažeidinėja, netriukšmauja. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja patvirtino, kad vieną kartą kažkas skambino į duris, žadintuvas kažkodėl skambėjo naktį, policijos pareigūnai su ja nebendravo.
Liudytoja D. S., naudojant nuotoliniu būdu garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo programa „ZOOM“, teismui parodė, kad jau trečius metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą jį pirko visiškai suremontuotą iš nekilnojamojo turto įmonės, kuri superka senus butus, juos suremontuoja, po to parduoda. Liudytojos teigimu, faktiškai nuo įsikėlimo į šį butą ji turi problemų su gyventoja, kuri gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), vienu aukštu žemiau. Ši senyvo amžiaus moteris nuolat ją šmeižia įvairiais nebūtais dalykais, skundžia ją įvairioms įstaigoms, policijai, kelia nuolatinę įtampą, neduoda jai ramiai gyventi. Ji gyvena su vaiku, vakare apie 22.00 val. jie eina miegoti, jokių pašalinių garsų neskleidžia. Dar prieš perkant butą kaimynai ją įspėjo, kad ši moteris iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) su visais namo gyventojais konfliktuoja. Liudytojos teigimu, jai gyvenant bute ji jokio remonto neatlikinėjo, jokių mechanizmų, išskyrus įprastinius buitinius, ji neturi ir jų neįjunginėja. Su šia moterimi ji nebendrauja, moteris yra nemaloni, nemandagus žmogus, nesisveikina. Pasak D. S., kiekvieną rytą nuo 7.00 val. iki 08.30 val. iš A. B. buto girdisi bildesiai, stuksenimai, per savaitgalius girdėsi įvairūs bildesiai. Jai atrodo, kad šie garsai trukdo ne jai vienai. Mano, kad pačio gyvenamojo mano konstrukcijos būsena – dėl nepakankamos garso izoliacijos, butuose gerai girdisi kaimynų skleidžiami įvairus buitiniai garsai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. ANK 488 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Skundą padavusi A. B. nesutinka su priimtu nutarimu dėl administracinės teisenos nutraukimo motyvuodama tuo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo imtasi objektyvių veiksmų dėl keliamo triukšmo iš (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), dėl bute gyvenančio vyro netinkamo elgesio įvertinimo, kuris nakties metu nuolat skleidžia įvairius pašalinius garsus įjungiant įvairius mechanizmus, tuo trukdydamas A. B. ilsėtis. Atsakomybę už viešosios rimties trikdymą nustato ANK 488 straipsnio nuostatos.
Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-73-174/2017). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens (-ų) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), veiksmus, kurie nakties metu sutrikdė asmenų ramybę, poilsį. Teismo posėdyje apklausta liudytoja H. Š. nurodė, kad atliekant A. B. skundė išdėstytu teiginių tyrimą ji bendravo su gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), gyventojais, kurie neturėjo jokių pretenzijų gyventojai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių garsų skleidžiančių iš šio buto kaimynai negirdėjo, priešingai buvo išsakyti nuogąstavimai dėl pačios A. B. elgesio, nes rytais pastaroji pati triukšmauja, girdėti įvairių daiktų bildėsis. Liudytoja D. S. paaiškino, jog jai gyvenant bute Nr. (duomenys neskelbtini), ji nuolat jau keletą metų girdi A. B. nusiskundimus dėl įvairių garsų sklindančių iš jos buto. Pasak liudytojos, ji minėtą butą pirko visiškai suremontuotą, bute nėra atliekami jokie statybos-remonto darbai, nėra jungiami jokie mechanizmai, bute ji gyvena su vaiku, pati liudytoja triukšmą nekelia ir jo netoleruoja. Liudytojos N. C. teigimu, jai būnant pas draugę A. B. bute Nr. (duomenys neskelbtini) bei nakvojant jame, ji nakties metu girdėjo įvairius pašalinius garsus, kurie sklido iš virš jų (duomenys neskelbtini) aukšte esančio buto, jokių duomenų (garsų įrašymo įrašo) neturi.
Aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad 2020-10-05 nakties metu adresu (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenantis asmuo (-is) būtų skleidęs triukšmą (bildėsis, įvairių mechanizmų įjungimas), kuris trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. Asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas dėl administracinio nusižengimo nutarimą grindžiant prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo nesutikti su Nutarime konstatuotomis aplinkybėmis ir jų vertinimu bei išdėstytu sprendimu. Nutarimą priėmęs pareigūnas pagal ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog 2020 m. spalio 5 d. apie 1.00 val. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būtų sklidę triukšmą keliantys pašaliniai garsai, kurie būtų trikdę kitų asmenų ramybę ir poilsį, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Beatos Sapitavičienės 2020 m. spalio 14 d. skundžiamą nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) naikinti pareiškėjos išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas netenkintinas, o skundžiamas Vilniaus AVPK 6 PK 2020 m. spalio 14 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
A. B. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Beatos Sapitavičienės 2020 m. spalio 14 d. skundžiamą nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.