- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- 1-365-1204/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02364-2026-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- T. C.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.12.2.3Teismo veiksmai, kai gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 428 str.)
- 2.12.2.7Gynėjo dalyvavimo pagreitintame procese ypatumai (BPK 431 str.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
- 2.12.2.9Kiti su pagreitintu procesu susiję klausimai
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.12.2.3; 2.12.2.7; 2.12.2.8; 2.12.2.9
2026 m. vasario 12 d.
dalyvaujant prokurorui L. V. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neįgalus (dalyvumo lygis 15 proc.), baustas administracine tvarka, teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį 9 MGL dydžio bauda;
2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri subendrinta su 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu skirta bausme ir T. C. skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 9 MGL dydžio bauda, bauda išieškota 2023 m. rugpjūčio 29 d.,
3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2026-01-21 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. C. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2026-01-23 apie 02:00 val., kelyje Nr. 4012 Drąsučiai - Šiupyliai - Gruzdžiai, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB – 0194 (patikros sertifikato Nr. 2430038), jam buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas
2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. C. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad vakare pavartojo alkoholio, turi pomėgį sėsti ir važiuoti su mašina pasivažinėti. (duomenys neskelbtini) yra gimęs ir užaugęs galvojo, kad gal kokį draugą susitiks, todėl važiavo išgėręs neapgalvotai. Savo veiksmų jau nebekontroliavo. Vakare išgėrė pusantro butelio trauktinės „Trejų devynerių“. Nesuvaldė automobilio, ten slidus ir vairavo neblaivus. Labai gailis dėl tokio poelgio. Pernai balandžio mėnesį sulaukė organo kaip dovanos, buvo atlikta inksto persodinimo operacija. Ilgą laiką nevartojo alkoholio. Dabar gyvena su sugyventine, kuri turi priklausomybę ir pats pradėjo vartoti. Yra ne vienoje reabilitacijoje buvęs, turi priklausomybę nuo alkoholio. Supranta, kad vėl reikės eiti į kokią reabilitaciją gydytis, vartoju vaistus, o tai su alkoholiu nesuderinama. Kol nevartojo, tai per 3 metus pavyko teises išsilaikyti, nusipirkti automobilį, susirasti draugę. Automobilis nuosavybes teise priklauso bendrovei (duomenys neskelbtini), jį pirko išsimokėtinai 5 metams, buvo likę mokėti pusantrų metų. Jo pajamos yra neįgalumo ir socialinių poreikių mokamos išmokos. Yra nevedęs, vaikų neturi.
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėja.
4. Kaltinamojo T. C. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:
5. Kaltinamasis T. C. nurodė, kad dėl pateikto įtarimo kaltas prisipažįsta visiškai. 2026-01-22 namuose, adresas (duomenys neskelbtini), pavakarį, pats vienas pradėjo vartoti trauktinę „Trejos devynerios“, 35 procentų stiprumo. Iš viso išgėrė pusantro butelio trauktinės (trauktinės butelis buvo 0,5 litro talpos). Nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigęs. Apie 01.30 val., bet tikslaus laiko neprisimena, nusprendė automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, pagalvojo pasivažinės, gal ką sutiksi iš pažįstamų. Tuo metu nepagalvojo apie tai, kad neblaiviam automobilio vairuoti negalima. Apie pasekmes nepagalvojo. Turi automobilyje kolonėlę, galvojo pasileisti muziką ir pasivažinėti. Atsisėdo už automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir išvažiavo iš namų, pavažiavęs apie 10 kilometrų posūkyje dėl slidaus kelio nesuvaldė automobilio ir (duomenys neskelbtini) kaime atsitrenkė į kažkokius medžius. Susitrenkė į vairą nosį ir lūpas. Automobilis nebeužsivedė, per priekines dešinės pusės dureles išlipo iš jo ir ėjo link namų, tai yra link (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio policijos nekvietė, nes buvo išsikrovęs telefonas. Einant keliu prie jo sustojo policijos pareigūnų vairuojamas automobilis. Pareigūnai pradėjo domėtis, kas atsitiko, nes pamatė jo kruviną veidą. Jis bandė išsisukti, pasakė, kad susimušė, bet kai pareigūnai pradėjo klausinėti detaliai kaip ten viskas buvo, jiems pasakė teisybę, tai yra pasakė, kad nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius. Tada su pareigūnais nuvažiavo iki jo automobilio, jis automobilio neapžiūrinėjo, be to lauke buvo tamsu, tai nežino, kokie po eismo įvykio atsirado apgadinimai ant automobilio. Pareigūnai paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jiems pasakė, kad vartojo, neprisimena, ar jiems sakė prieš kiek laiko vartojo alkoholį, gal ir sakė. Dabar pats neprisimena, prieš kiek laiko buvo vartojęs alkoholio iki girtumo patikrinimo, bet prisimena, kad išvažiuojant iš namų šiek tiek išgėrė trauktinės. Pareigūnas alkotesteriu per du kartus patikrino girtumą. Pirmu pūtimu jam buvo nustatyta lyg ir 2-ų promilių girtumas, po 15 minučių pertraukos, antru pūtimu, jam buvo nustatyta 1,90 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutinka. Policijos pareigūnai jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes kraujavo nosis, buvo bloga savijauta. Atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, jis buvo pristatytas į Šiaulių ligoninę, po medicininės apžiūros išleistas namo. Yra įgijęs vairuoti transporto priemones. 2023 metais automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) įsigijo išsimokėtinai. Automobilio vertė buvo 3800 eurų. Kiekvieną mėnesį už automobilį moka 230 eurų įmokas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu.
6. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2026-01-23 alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB – 0194 (patikros sertifikato Nr. 2430038), T. C. 02.14 val. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, 02.33 val. - 1,90 promilių girtumas.
7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Šiaulių mieto ir rajono policijos komisariato (PK) Reagavimo skyriaus (RS) 1-ojo poskyrio tyrėjos D. Ž. tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės.
8. Įvykio vietos apžiūros protokole, Eismo įvykio fiksavimo protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ties namu, pažymėtu numeriu 1-as, automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Duomenyse apie automobilį užfiksuota, kad automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini), valdytojas – T. C..
10. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio, analogiško automobiliui „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 2800 eurų (su PVM), be PVM - 2212 eurai.
11. Prie bylos pateikti: transporto priemonės nuomos sutarties kopija (savininkas yra (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutarties kopija (2023-09-15, automobilio kaina 3800 eurų), įgaliojimo kopija, transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto kopija.??
12. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
13. Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022).
14. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas, eismo įvykio fiksavimo protokolas, kitų nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad T. C. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Auris“, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,90 promilių neblaivumas.
15. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo T. C. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
16. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
17. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
18. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
19. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Prokuroras siūlo kaltinamajam T. C. skirti arešto bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.
20. Kaltinamojo T. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
21. T. C. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Jis teistas 3 kartus, 2026-01-21 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo, teistumas neišnykęs (b. l. 68-74), 5 metų laikotarpyje 2 kartus baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (b. l. 63-66), nedirbantis (b. l. 48-50), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 51), neįgalus (dalyvumo lygis 15 proc., b. l. 75).
22. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad T. C. nusikalto ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti T. C. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, nes kitos bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
23. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. C. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
24. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).
25. T. C. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas arešto bausme, todėl teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų nepaskiriant jam intensyvios priežiūros. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti T. C. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, todėl paskirtos arešto bausmės vykdymas T. C. atidėtinas įstatyme nustatytam terminui, t. y. 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 7, 10 punktas). Teismas neskiria kaltinamajam prokuroro prašomo įpareigojimo dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nes T. C. dalyvumo lygis tik (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, būtent tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus T. C. be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
26. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).
27. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis T. C. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).
28. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad T. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimam vidurkiui – dvejų metų šešių mėnesių – terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2026-01-23.
Dėl turto konfiskavimo
29. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
30. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.).
31. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
32. Nusikalstama veika padaryta panaudojant transporto priemonę – automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 97-107). Transporto priemonės „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo aktas bei jos nuomos sutartis, patvirtina, kad kaltinamasis T. C. buvo šios transporto priemonės valdytojas ( b. l. 108-110). Automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė ir negali būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl svarstytina galimybė konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ parengtos automobilio „Toyota Auris“ vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio vertė su PVM 2026 m. sausį buvo lygi 2800 Eur. Su tokiu vertinimu sutiko ir kaltinamasis. Priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą yra įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės konfiskavimas, iš kaltinamojo į valstybės biudžetą priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2800 Eur.
33. 2026 m. sausio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą Nr. APD-2026-00193 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam T. C. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Lionė Musteikienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 100,00 Eur.
34. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), T. C. parinko gynėją advokatę Lionę Musteikienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamojo T. C. nepriteistinos.
35. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
36. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- T. C. išduotą vairuotojo pažymėjimą, esantį bylos viršelio vidinėje pusėje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.
- automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti teisėtam jo savininkui (duomenys neskelbtini). Leisti iš automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, T. C. pasiimti asmeninius daiktus, nesudarančius transporto priemonės komplektacijos.
- kompaktinė laikmena su kūno kamerų vaizdais, esanti bylos viršelio vidinėje pusėje, paliktina prie bylos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti T. C. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant T. C. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2026-01-23.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti T. C. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti iš T. C. į valstybės biudžetą) automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, t. y. 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų).
Nepriteisti iš nuteistojo T. C. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokatės kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- T. C. išduotą vairuotojo pažymėjimą, esantį bylos viršelio vidinėje pusėje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.
- automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti teisėtam transporto priemonės savininkui (duomenys neskelbtini). Leisti iš automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo aikštelėje (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, T. C. pasiimti asmeninius daiktus, nesudarančius transporto priemonės komplektacijos.
- kompaktinę laikmeną su kūno kamerų vaizdais, esančią bylos viršelio vidinėje pusėje, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.