Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei G. P., ieškovės atstovei advokatei Liubovei Šiušienei, atsakovui J. P., atsakovo atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, institucijos, teikiančios išvadą atstovei Anželai Šumauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kt., bei pagal atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei G. P. dėl kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė G. P. bei jos atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti, su priešieškiniu nesutinka.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. P. su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti, palaiko priešieškinio reikalavimus,

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2006-08-05 Gargždų Šv. Arkang. Mykolo bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką, kurią 2009-12-02 įregistravo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 266 (t.1, b.l. 12). Šalims esant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. P. (t.1, b.l. 13). Santuokos metu – 2010-10-25 – šalys sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, notarinio registro Nr. K1ES-14127 (t. 1, b.l. 14-17).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Abu sutuoktiniai teismo posėdžio metu pripažino, kad santuoka yra jau iširusi, jie gyvena atskirai, prašo nutraukti santuoką ir neskirti susitaikymo terminą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei pusantrų metų, nei ieškovė, nei atsakovas nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys (sutuoktiniai) nebandė susisiekti vienas su kitu ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis vartojo smurtą, nepaiso geros moralės principų, nesirūpina šeima, pažeidė pareigą nepilnamečiui vaikui, dažnai vartoja alkoholį, yra neprognozuojamo elgesio bei agresyvus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginius, kad atsakovas prieš ją vartojo smurtą patvirtina byloje esantys duomenys - 2013-05-28 specialisto išvada Nr. G 913/12(03) (t. 1, b.l. 54-55), 2012-05-27 nutarimas G. P. pripažinti nukentėjusiąja (t. 1, b.l. 52), Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-28 nutartis, kuria įtariamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. P. ir jos nepilnametės dukters M. P. (t. 1, b.l. 53), 2012-06-04 išrašas iš medicininių dokumentų (t. 1, b.l. 62), 2012-09-18 kaltinamasis aktas, kuriuo J. P. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 1 d. (t. 1, b.l. 56-61), Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-02-19 nuosprendis, kuriuo J. P. pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 3 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. (t. 2, b.l. 47-53), Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro 2012-06-04 pažyma Nr. IS-062 (t. 1, b.l. 64), 2012-10-16 pažyma Nr. IS-103 (t. 2, b.l. 7), 2013-04-16 pažyma Nr. IS-026, kurioje nurodyta apie G. P. suteiktą pagalbą (t. 2, b.l. 114), taip pat šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu. Be to, ieškovė nurodė, jog atsakovas ne kartą ir anksčiau smurtaudavo prieš ją, naudodavo psichologinį smurtą. Minėtą aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys – G. P. (Berankytės) 2006-06-23 pranešimas policijai (t. 1, b.l. 49-50), 2006-06-27 įspėjimas J. P. dėl netinkamo elgesio buityje, kuriuo jam išaiškinta atsakomybė už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų veikų padarymą (t. 1, b.l. 51). Kartu ieškovė pažymėjo, jog ne visada apie atsakovo smurtą pranešdavo policijai. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais teiginiais, kadangi šeimos santykiuose neretai neviešinamos tikrosios aplinkybės, nes tai susiję su šeimos narių išgyvenimais, kurių galbūt nenorima atskleisti pašaliniams, siekiu išsaugoti šeimą ir pan. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina atsakovo fizinio ir psichologinio smurto šeimoje faktus. Pagal CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Pažymėtina, jog minėtos kaltės prezumpcijos (smurto naudojimo prieš sutuoktinę) atsakovas nepaneigė.

Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas nesirūpino šeima, pažeidė pareigą nepilnamečiui vaikui, dažnai vartojo alkoholį, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų įrodančių minėtus ieškinio teiginius. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas J. P. būtų baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, taip pat nėra pateikta duomenų, jog J. P. yra registruotas Klaipėdos priklausomybės ligų cento įskaitoje. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (t. 1, b.l. 34-48) nustatyta, jog J. P. administracine tvarka baustas 30 kartų, tačiau padaryti pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimais. Visos minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog nenustatyta J. P. piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų. Taip pat teismas pažymi, jog nesant byloje duomenų apie atsakovo nesirūpinimą šeima, pareigų nepilnamečiui vaikui pažeidimų, teismas neturi pagrindo išvadai, jog J. P. pažeidžia minėtas sutuoktinio pareigas.

Atsakovas J. P. atsiliepime nurodo, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė ilgą laiką nedirbo, girtavo, nesirūpino šeimos pajamomis. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių ieškovės girtavimą. Atsakovo pateiktas V. G. rašytinis paiškinimas (t. 1, b.l. 190-191) neįrodo ieškovės besaikio alkoholio vartojimo fakto. Taip pat byloje nėra duomenų, jog ieškovė ilgą laiką nedirbo bei nesirūpino šeimos pajamomis. Priešingai, iš byloje esančios G. P. pažymos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (t. 2, b.l. 12-17) nustatyta, jog ieškovė beveik nepertraukiamai dirbo įvairiose darbovietėse nuo 1993 m. iki dukters M. P. gimimo. Todėl nesant byloje jokių duomenų apie ieškovės santuokinių pareigų pažeidimą, teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovė G. P. pažeidė sutuoktinio pareigas/santuokinius įsipareigojimus. Tačiau byloje, kaip minėta, yra nustatyta, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. vartojo smurtą prieš sutuoktinį, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl darytina išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo J. P. kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 str. 2 d. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 30000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, tai reikalauti atlyginti neturtinę žalą turi teisę tik ieškovė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 str. 2 d. neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 str. taikytinos CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Dėl netinkamų atsakovo veiksmų nutrūko bendras šalių gyvenimas, todėl ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimus, baimę ir nerimą bei nesaugumo jausmą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Ieškovė nurodo, jog dėl atlygintinos žalos dydžio jie susitarė vedybų (povedybinėje) sutartyje. Šalys 2010-10-25 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį (t. 1, b.l. 14-17). Minėtos sutarties 4.4 p. nustatyta, jog jeigu santuoka nutraukta dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, tai sutuoktinis kaltas dėl santuokos nutraukimo įsipareigoja kitam sutuoktiniui atlygini turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, kuri lygi pusei rinkos vertės turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise dėl santuokos nutraukimo kaltajam sutuoktiniui. Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.). Kaip ir bet kuri kita sutartis, vedybų sutartis gali būti pakeista ar net nutraukta visų pirma laisva sutarties šalių valia, t. y. bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu. Esant poreikiui pakeisti vedybų sutartį ar ją nutraukti, tačiau sutuoktiniams dėl šio klausimo nesusitariant, įstatyme nustatyta, kad tai gali padaryti teismas pagal vieno iš sutuoktinių reikalavimą. Pažymėtina, jog vedybų sutartis, kaip ir kiekvienas civilinis dvišalis sandoris, nors ir sudaromas įgyvendinant sutarčių laisvės principą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis nėra absoliutus. Jį riboja viešojo intereso užtikrinimas, taip siekiant apginti šeimos santykių subjektų turtines ir asmenines neturtines teises bei teisėtus interesus. Įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtino galimybę bei nustatė sąlygas, kurioms esant, vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia. Nustatyta, kad vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu yra CK 3.105 str. išvardyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai arba nustatomi CK pirmojoje knygoje nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 3.108 str. 1 d.). Be to, CK 3.108 str. 2 d. nurodytas dar vienas specialus vedybų sutarties ar jos dalies negaliojimo pagrindas - negalioja vedybų sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju šalių sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties besąlyginis 4.4 p. taikymas pažeistų sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Todėl teismas atsižvelgęs į minėtą aplinkybę, taip pat įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę (beveik 6 metai), šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteisia 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl sutuoktinių vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 str. 2 d., kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007) Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. P. faktiškai gyvena su savo motina, t.y. ieškove G. P.. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė teismui, kad jokių nusiskundimų dėl ieškovės elgesio auklėjant, bendraujant su nepilnamečiu vaiku nėra gavę, palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nenustatyta, kad M. P. gyvenimas su mama prieštarautų vaiko interesams. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti M. P. gyvenamąją vietą su mama, t.y. ieškove. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nepilnametės M. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina G. P.. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas gali būti pakeistas, jeigu teismas nustatys pasikeitusias aplinkybes.

Dėl tėvo bendravimo su vaiku nustatymo

Šalys nesutaria dėl atsakovo J. P. bendravimo su dukra M. P.. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog yra kilęs ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku, todėl prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. CK 3.161 str. 3 d., apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 str. 2 d. nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 str. 1 d. nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 str. 3 d. nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 str. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog sutinka, kad atsakovas bendrautų su dukra, atsakovas paaiškino, jog nori bendrauti su dukra, dėl darbo pobūdžio tinkamiausia su dukra bendrauti būtų savaitgaliais. Teismo nuomone, M. P. nuo mažens daugiausiai prižiūrėjo mama. Tai, kad didžiąją laiko dalį praleisdavo su mama, lėmė didesnį vaiko suartėjimą su ja. Teismo nuomone, ne laiku ir netinkamai atnaujinus M. P. bendravimą su tėvu, mergaitė gali patirti ilgalaikį psichoemocinį stresą dėl kurio gali atsirasti neigiamos pasekmės. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, ne ik teisė, bet ir pareiga yra bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Teismo pareiga yra nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri sudaro galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. O minimalų bendravimą teismas gali nustatyti tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Minėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, jog negalima visiškai uždrausti tėvui bendrauti su dukra. Todėl teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad sprendimu išsprendžiamas santuokos nutraukimo bei kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, t.y. baigiamas M. P. tėvų ištuokos procesas, taip pat įvertindamas tai, jog staiga atnaujintas ir nereglamentuotas M. P. bendravimas su tėvu gali padaryti žalą mergaitės psichinei sveikatai bei vadovaudamasis tėvų teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant principu nustato tokią M. P. bendravimo su tėvu J. P. tvarką: nustatomas 5 mėnesių pereinamasis laikotarpis nuo 2013-12-04 iki 2014-04-04. Šiuo laikotarpiu atsakovas J. P. bendrauja su dukra dalyvaujant vaiko motinai, vaiko senelei iš motinos pusės ar kitam vaikui žinomam asmeniui (gali būti ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ar psichologas) neutralioje aplinkoje (gali būti ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpa) po dvi valandas kiekvieną savaitę šalių suderinta data ir laiku. Šalims nesusitarus, datą ir laiką nustato Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Bendrauti su dukra jos gyvenamoje vietoje galima tik sutinkant vaiko motinai. Nuo 2014-04-04 – kas antrą sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val. vaiko tėvas gali paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja nedalyvaujant vaiko motinai, vaiko senelei ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. Nuo 2014-09-04 – kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. vaiko tėvas gali paimti dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja. Kitas savaitgalis yra skiriamas motinai. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10 val. iki 19 val. leidžiama tik motinai sutikus. Kas antrus metus (neporiniais metais, pradedant nuo 2015 metų) tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (poriniais metais) tas šventes su vaiku praleidžia motina. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio dieną vaikas paimamas švenčių išvakarėse 18 val. ar švenčių dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val. Kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, tėvo dieną. Tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių. Apie vaiko paėmimus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Apie vaiko paėmimą savaitgaliais, tėvo gimtadieniui, tėvo dienai privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu. Vaiko tėvui nepaėmus dukters pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukters gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali. Teismas pažymi, jog pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. M. P. šiuo metu yra trys metai aštuoni mėnesiai. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai. Be to, vaikas lanko darželį, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai maistui, laisvalaikio reikmėms, higienos prekėms. Ypatingų sveikatos sutrikimų M. P. neturi. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad dukters išlaikymui reikia apie 1000-1200 litų per mėnesį drabužiams, avalynei, maistui, vaistams pirkti bei kitoms išlaidoms. Ieškovės nurodytos vaikui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

CK 3.196 str. 1 d. nurodyta, jog išlaikymas vaikui gali būti priteistas šiais būdais – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Byloje esančiais įrodymais, kaip minėta, nustatyta, kad šiuo metu ieškovė nedirba, yra registruota darbo biržoje (b.l. 112-113). Atsakovas dirba UAB „Ekoslėnis“, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 1000,00 Lt (t. 2, b.l. 34,35, t. 3, b.l. 63). Taip pat pažymėtina, jog atsakovas yra iš dalies darbingas, nuo 2012-11-21 iki 2014-11-20 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (t. 2, b.l. 32-33). Kartu pažymėtina, jog J. P. yra įregistravęs ūkininko ūkį (t. 2, b.l. 6), ieškovė G. P. yra suteikta diplomuoto ekonomisto kvalifikacija (t. 2, b.l. 9), jai suteiktas vidaus auditoriaus atestatas (t. 2, b.l. 8), mokosi Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakultete (t. 2, b.l. 11). Taip pat nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi nekilnojamojo turto (t. 1, b.l. 22-33). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie turimą turtą, taip pat įvertinant šalių turėtas išlaidas už teisinę pagalbą, kitas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera bei vienoda. Kartu pažymėtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi ir išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Atsakovas teismo posėdžio nurodė, jog šiuo metu gali teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį. Atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką ar pripažinti, kad jo sutinkamas teikti išlaikymas yra pakankamas. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, turimą turtą bei kitas aplinkybes, patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 500 Lt kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki dukters pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti išlaikymą taip pat ir turtu. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog atsakovas dirba, teikia dukrai teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Duomenų, kad atsakovas neturėtų galimybės teikti teismo priteistą išlaikymą ar vengtų teikti išlaikymą byloje nėra. Be to, priteisiant išlaikymą vaikui turtu tai neišvengiamai būtų susiję su išlaidomis, reikalingomis nekilnojamojo turto priežiūrai, tvarkymui ir pan., o tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atmestinas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo turtu priteisimo. Taip pat atmestinas ieškinio reikalavimas dėl priverstinio įkeitimo (hipotekos) nustatymo J. P. nekilnojamam turtui. Teismui nustačius, kad vaiko išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), teismas gali tiek suinteresuoto asmens prašymu, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko turto įkeitimą (hipoteką) (CK 3.197 str.). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga, pavyzdžiui, prioritetine vaiko teisių ir interesų apsauga (CK 3.3). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo vadovaujantis CK 3.197 str., vaiko tėvo (atsakovo) turtui taikyti priverstinę hipoteką, nes atsakovas anksčiau nevengė mokėti priteistą laikiną išlaikymą savo dukrai, yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovas gali nevykdyti teismo sprendimo bei nebus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai ir jo teisė į išlaikymą.

CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena nuo 2012-05-26, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo nuo 2012-05-26 teiktą išlaikymą vaikui, ieškovei iš atsakovo priteistinas 2167,00 Lt dukters išlaikymo įsiskolinimas (po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2012-05-26 iki civilinės bylos iškėlimo, t.y. iki 2012-10-05 (už 4 mėn. ir 10 d.)).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti žemės sklypą bei ūkininko ūkį asmenine atsakovo nuosavybe. Kaip minėta, šalys 2010-10-25 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria nustatė savo turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo. Minėtos sutarties 2.2.3.1 ir 2.2.3.2 p. nustatyta, koks turtas tampa kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad turto priklausymo klausimai išspręsti vedybų (povedybine) sutartimi, atmestinas ieškinio reikalavimas dėl nurodyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Dėl kompensacijos priteisimo

Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas pareiškė reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo. Abi šalys nurodo, jog skolino pinigus viena kitai, mokėjo už asmenines paskolas, baudas, todėl prašo priteisti kompensacijas. Sutuoktinių teisę į kompensaciją reglamentuoja CK 3.98 str. bei 3.115 str. CK 3.115 str. 1 d. nustatyta, jog jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė 2010-10-21 sumokėjo 1875,00 Lt baudą už atsakovo J. P. padarytus administracinės teisės pažeidimus (t. 1, b.l. 98, t. 1, b.l. 34-42). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo baudas už atsakovo padarytus teisės pažeidimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 1875,00 Lt kompensacija. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys vieną kitai pervedinėjo pinigus, t.y. darė bankinius mokėjimų pavedimus. Minėtą aplinkybę įrodo byloje esančios mokėjimų pavedimų ataskaitos/paaiškinimai (t. 1, b.l. 73-75, t. 2, b.l. 122), mokėjimo nurodymai (t. 1, b.l. 76-105, t. 2, b.l. 123-190), sąskaitų išrašai (t. 1, b.l. 129-158, 162-184, t. 2, b.l. 64-85, t. 3, b.l. 2-31). Natūralu, jog šalys būdamos santuokoje remia viena kitą tiek moraliai, tiek materialiai, perveda viena kitai į sąskaitas tam tikras pinigų sumas, sumoka už pirkinius, būtinus šeimos ūkiui, šeimos verslui, perka maistą, laisvalaikio prekes ir t.t., apmoka pateiktas sąskaitas už suteiktas paslaugas ir pan. Nagrinėjamu atveju šalys teigia, jog skolino viena kitai įvairias pinigų sumas. Teismas pažymi, jog CK 6.156 str. įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. CK 1.73 str. išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 str. 1 d., pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą. Nagrinėjamu atveju rašytinės formos paskolos sutartis nebuvo sudaryta, ir šalys, remdamasis minėtais dokumentais (sąskaitų išrašais, mokėjimų pavedimais ir pan.), įrodinėjo tarp jų susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, reikalaudami grąžinti skolą/priteisti kompensaciją. Pažymėtina, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (CK 6.870 str. 1 d.). Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai. Todėl šalys turėjo įrodyti ne tik pinigų perdavimą, tačiau ir juos gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti (CPK 178 str.). Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad ieškovė ir atsakovas ketino skolintis pinigus vienas iš kito, derino paskolos sumą, grąžinimo terminus. Be to, šalys, nors santykiai nutrūko jau 2012-05-26, iki procesinių dokumentų pateikimo teismui dienos nereikalavo grąžinti pinigų, nesiekė kitaip įforminti šalių teisinių santykių ir pinigų perdavimo fakto, nederino nustatytų pinigų grąžinimo/mokėjimo tvarkos ir t. t. Esant minėtoms aplinkybėms nėra pakankamo pagrindo konstatuoti buvus šalių paskolos teisinius santykius, be to, šalys neturėtų siekti gauti naudos, pasipelnyti iš buvusios santuokos. Teismo nuomone, tarp šalių susiklostę ginčijami piniginiai santykiai buvo paremti abipusiu lojalumu, materialiniu rėmimu, prisidėjimo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių, atsižvelgiant į kiekvieno sutuoktinio galimybes, tenkinimo, t.y. minėti ieškovės ir atsakovo santykiai laikytini šeimos santykiais sukurtais kaip bendro gyvenimo pagrindas. Todėl atmestini ieškinio bei priešieškinio reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo.

Išlaikymo vienas iš kito sutuoktiniai nereikalauja.

Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius.

Ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė –„B.“.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, kad patikslintas ieškinys patenkintas 50 %, priešieškinis – atmestas. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 200,00 Lt žyminį mokestį (t. 1, b.l. 11), 2012-10-05 nutartimi ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo (t. 1, b.l. 106), taip pat ieškovė turėjo 2500,00 Lt išlaidų advokato pagalba apmokėti (t. 3, b.l. 41). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintas 50 %, ieškovei iš atsakovo priteistini 1250,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovės priteistini 638,00 Lt žyminio mokesčio (1676,00 Lt : 2 = 838,00 Lt – 200,00 Lt = 638,00 Lt). Iš atsakovo valstybei priteistini 1083,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ((500,00 Lt × 12 mėnesių = 6000,00 Lt) × 3% = 180,00 Lt; 2167,00 Lt × 3% = 65,00 Lt; 180,00 Lt + 65,00 Lt + 838,00 Lt = 1083,00 Lt)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio – J. P. - kaltės.

Santuoką, įregistruotą 2009-12-02 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 266, tarp G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti (Panaikinti santuokos, sudarytos Gargždų Šv Arkang. Mykolo bažnyčioje tarp G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įtraukimo į apskaitą 2009-12-02 įrašą Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 266)).

Priteisti ieškovei G. P. iš atsakovo J. P. 5000,00 (penkis tūkstančius litų 00 ct) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, t.y. ieškove G. P..

Nustatyti tokią M. P. bendravimo su atsakovu (tėvu) J. P. tvarką: nustatomas 5 mėnesių pereinamasis laikotarpis nuo 2013-12-04 iki 2014-04-04. Šiuo laikotarpiu atsakovas J. P. bendrauja su dukra dalyvaujant vaiko motinai, vaiko senelei iš motinos pusės ar kitam vaikui žinomam asmeniui (gali būti ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ar psichologas) neutralioje aplinkoje (gali būti ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpa) po dvi valandas kiekvieną savaitę šalių suderinta data ir laiku. Šalims nesusitarus, datą ir laiką nustato Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Bendrauti su dukra jos gyvenamoje vietoje galima tik sutinkant vaiko motinai. Nuo 2014-04-04 – kas antrą sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val. vaiko tėvas gali paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja nedalyvaujant vaiko motinai, vaiko senelei ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. Nuo 2014-09-04 – kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. vaiko tėvas gali paimti dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja. Kitas savaitgalis yra skiriamas motinai. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10 val. iki 19 val. leidžiama tik motinai sutikus. Kas antrus metus (neporiniais metais, pradedant nuo 2015 metų) tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (poriniais metais) tas šventes su vaiku praleidžia motina. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio dieną vaikas paimamas švenčių išvakarėse 18 val. ar švenčių dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val. Kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, tėvo dieną. Tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių. Apie vaiko paėmimus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Apie vaiko paėmimą savaitgaliais, tėvo gimtadieniui, tėvo dienai privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu. Vaiko tėvui nepaėmus dukters pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukters gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo, t.y. 2012-10-05 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2167,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui.

Paskirti ieškovę G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko M. P. išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo J. P. 1875,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus 00 ct) kompensaciją ieškovei G. P..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę, t.y. „B.”.

Kitose dalyse patikslintą ieškinį bei priešieškinį atmesti.

Ieškovei G. P. iš atsakovo J. P. priteisti 1250,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. P. 638,00 Lt (šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo J. P. 1083,00 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.