- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 1S-820-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53635-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- M. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino,
nerengiant teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. A. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir M. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 64 straipsnio taikymo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bei 9 dalimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę paskiriant vienerius metus keturis mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės pradžia - 2018 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 2 d.
2. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir BVK 157 straipsnio 3 dalimi taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Atsižvelgusi į M. A. teigiamą darbinę motyvaciją, palaikomus glaudžius ryšius su artimaisiais, norą keistis, motyvaciją nebevartoti psichoaktyvių medžiagų, bei į tai, jog jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei neturi drausminių nuobaudų, Komisija sprendė, kad egzistuoja pagrįstas pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, kuriuo M. A. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, todėl negalima teigti, jog jis pakeitė gyvenimo būdą ir būdamas neizoliuotas nuo visuomenės laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad M. A. yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Įvertinęs minėtas aplinkybes apylinkės teismas sprendė, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos net ir taikant intensyvią priežiūrą, šiuo metu neužtikrintų M. A. skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
4. Nuteistasis M. A. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai ir todėl turi būti panaikinta. Be to, nutartis neatitinka oficialioje konstitucinėje doktrinoje suformuotų baigiamiesiems teismo aktams keliamų aiškumo, motyvuotumo, argumenatvimo racionalumo ir draudimo nuslėpti aktualias aplinkybes reikalavimų ir pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
4.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, dubliavo Komisijos darbą, kas, nuteistojo manymu yra nesuderinami su BVK 164 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio nuostatomis, kuriomis nustatyta, jog nuteistojo prašymą taikyti lygtinį paleidimą turi nagrinėti ne teismas, o visuomeniniais pagrindais veikianti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. Teismas šiuo atveju turi spręsti tik Komisijos priimto nutarimo teisėtumo klausimą t. y. patikrinti, ar minėtame nutarime padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar egzistuoja BVK numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos.
4.3. Taip pat, nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis bausmės atlikimo metu nedirbo ir yra nepadengęs didelės dalies jam priteistų civilinių ieškinių. M. A. teigia, jog bausmės atlikimo metu jo teisė būti aprūpintam darbu nebuvo realizuojama, be to jam nebuvo mokamos pašalpos ir išmokos. Nuteistasis pažymi, jog teisė nereikalauja to kas neįmanoma (lex non cogit ad impossiblia), o tai kas neįmanoma negali būti prievolės dalyku (impossibilium nulla obligation est).
4.4. Skunde be kita ko teigiama, kad vadovaujantis Europos Tarybos M. K. rekomendacija Rec (2003)22 valstybėms-narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ skundžiamoje nutartyje privalėjo būti nurodyti aiškūs ir tikslūs reikalavimai, keliami asmenims tampantiems įstatymus gerbiančiais piliečiais, tačiau tai padaryta nebuvo, be to nebuvo nurodytos bei neįvardintos aplinkybės, patvirtinančios, jog jis minėtų reikalavimų neatitinka, kas leidžia nutartį laikyti nemotyvuota.
4.5. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog jis šiuo metu yra neatlikęs „pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies“, kadangi įstatymiškai tokia sąvoka neįtvirtinta. M. A. pažymi, kad BVK 157 straipsnio 2 dalis numato tik atliktos bausmės dalies dydžio priklausomybę nuo paskirtos bausmės dydžio ir nuteistojo manymu jis šį reikalavimą atitinka.
4.6. Be to, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs daugybę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai buvo aukštesni ir rizikos vertinimo rezultatų pokyčiai buvo mažesni. Todėl, nuteistojo manymu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai priimdami skundžiamą nutartį jį atvirai diskriminavo atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo taikytas.
4.7. Skunde be kita ko pažymėta, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nelaikytinas atleidimu nuo paskirtos bausmės, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas teiginys, jog „lygtinis paleidimas <...> neužtikrintų skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo“ neturi jokios loginės prasmės, be to tokiu teiginiu apylinkės teismas kvestionuoja įsiteisėjusio ir vykdomo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, keldamas klausimą ar šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė užtikrins skirtos bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus atsiliepimu į nuteistojo M. A. skundą prašoma nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijmapolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį Nr. T-603-503/2018, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam M. A. nutarta taikyti lygtinį paleidimą.
5.1. Atsiliepime nurodyta, kad M. A. iš viso teistas aštuonis kartus, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, visi šie nusikaltimai sukėlė sunkias pasekmes, darančias ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams, todėl negalima taisyti nuteistojo neizoliuoto nuo visuomenės.
5.2. Be to, atsiliepime nurodyta, jog sprendžiant M. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu įvertinti tai, jog nuteistasis yra linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus bei impulsyviai elgtis, turi polinkį į nekontroliuojamus pykčio proveržius, kurie dažniausiai kyla jam pavartojus alkoholio, todėl darytina išvada, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys turi būti koreguojamas bausmės atlikimą tęsiant pataisos namuose bei vykdant reabilitacijos plane numatytas priemones.
5.3. Atsiliepime pažymima, kad, nors M. A. yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis (8 mėnesiais 25 dienos) lyginant su visa paskirta bausme (1 metai 8 mėnesiai) yra pakankamai didelė ir nors lygtinis paleidimas nelaikytinas atleidimu nuo paskirtos bausmės, tačiau paskirtą bausmę atlikdamas laisvėje nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, nei tie kuriuos patiria būdamas pataisos įstaigoje, o tai gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius nusikaltimus, kas gali būti viena iš prielaidų ateityje nusikalsti.
5.4. Prokuroras teigia, jog priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nepadarė pakankamos pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir todėl šiuo metu nuteistąjį paleidus iš laisvės atėmimo vietos nebus pasiekti bausmės tikslai bei nebus įgyvendintas teisingumo principas.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. A. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Be to, minėtame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurių visumos egzistavimas yra būtinas tam, kad teismas nuteistajam galėtų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios sąlygos skirstomos į dvi grupes – sudarančias formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą ir sudarančias materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog konkrečiu atveju egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, nuteistasis turi būti atlikęs tam tikrą minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. O tam, kad būtų pripažintas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimas, yra būtina teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, teismas, spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja formalusis lygtinio paleidimo pagrindas tik nustato aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimą, o vertindamas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą privalo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos ir, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, M. A. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
9. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kadangi joje nenurodyti aiškūs ir tikslūs reikalavimai, keliami asmenims tampantiems įstatymus gerbiančiais piliečiais, bei neįvardintos aplinkybės, patvirtinančios, kad M. A. minėtų reikalavimų neatitinka. Visų pirma, nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog nutartis neatitinka Europos Tarybos M. K. rekomendacijoje Rec (2003)22 valstybėms-narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ keliamų reikalavimų, nepagrįsta, kadangi, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyje (Nr. 2K-248/2009), rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai (prie kurių priskiriama nuteistojo minima rekomendacija), iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir šie tarptautinės teisės aktai tiesiogiai netaikomi <...> . Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, tokį savo sprendimą pagrindė, nutartyje išdėstydamas tokio pagrindimo motyvus, todėl laikyti nutartį nemotyvuota – pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog M. A. turi polinkį nusikalsti ir todėl išlieka pavojingas visuomenei. Teismas akcentavo tai, jog M. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirba, yra nepadengęs jam priteistų civilinių ieškinių, yra linkęs pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, geba nustatyti sritis (tačiau ne visas) susijusias su jo nusikalstamumu, tačiau negeba įvertinti visų savo veiksmų pasekmių, pernelyg pasitiki savo sėkme, yra linkę į nekontroliuojamus pykčio proveržius. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog, nors M. A. ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė bei į tai, jog M. A. yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Aukščiau aptartos žemesnės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje įvertintos aplinkybės yra neabejotinai svarbios ir vertintinos svarstant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, tačiau nuteistasis aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde daugelį iš jų ginčija.
9.1. Kaip galima suprasti iš skundo argumentų, M. A. teigia, jog priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nedirba pataisos įstaigoje ir į tai, jog jis yra nepadengęs didelės dalies jam priteistų civilinių ieškinių. Nuteistojo manymu, vertindamas minėtas aplinkybes apylinkės teismas reikalavo iš jo neįmanomų veiksmų, kadangi pataisos įstaigoje nėra realizuojama jo teisė į darbą, be to jis negauna pašalpų ir išmokų, todėl negali dengti jam priteistų civilinių ieškinių. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Iš šios normos turinio darytina išvada, jog už nuteistųjų darbo pataisos įstaigoje organizavimą yra atsakinga būtent pataisos įstaigos administracija. Vis dėlto, svarbu paminėti ir tai, jog darbo vietų skaičius pataisos įstaigose yra ribotas, todėl labai svarbu, kad iniciatyvą būti įdarbintiems rodytų ir patys nuteistieji. Nors skundo nagrinėjimui apygardos teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos administracija būtų siūliusi M. A. darbą, o jis jo būtų atsisakęs, tačiau taipogi nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl jo įdarbinimo, t. y. pats nuteistasis nesiėmė jokių priemonių, kad nusikaltimu padaryta žala ir kiti jo turimi įsiskolinimai būtų bent iš dalies atlyginti. Iš nuteistojo skundo turinio teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis civilinių ieškinių nedengimą pateisina lėšų neturėjimu, tačiau iš pateiktos medžiagos akivaizdu, kad piniginių lėšų nuteistasis neturi dėl savo paties pasyvaus elgesio – bausmės atlikimo metu nedirba ir neieško galimybių įsidarbinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apylinkės teismas, spręsdamas M. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino, tai kad jis pataisos namuose nedirba ir nedengia jam priteistų civilinių ieškinių.
9.2. Taip pat nuteistasis skunde pažymi, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog jis šiuo metu yra neatlikęs „pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies“, kadangi įstatymiškai nėra įtvirtinta tokia sąvoka, todėl šiuo atveju nėra aišku, kam jo atlikta bausmės dalis turi būti „pakankama“. Su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Nors, kaip teisingai pažymi nuteistasis, teisės aktuose „pakankamai didelės bausmės dalies“ sąvoka nėra pateikiama, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio ir joje išdėstytų aplinkybių konteksto, sprendžiama, jog minėtas išsireiškimas skundžiamoje nutartyje vartojamas kita prasme. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį teismas gali atsižvelgti ne tik į jo elgesį bausmės atlikimo metu ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į atliktos ir neatliktos bausmės santykį. Ir nors šios aplinkybės nėra esminiai faktoriai, nulemiantys teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atliktos ir neatliktos bausmės santykis yra iš tiesų svarbus, kadangi tik bausmės atlikimas sukelia realius apribojimus ir realų poveikį, o bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas – realiai užtikrinamas tik ją atliekant. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas M. A. lygtinio paleidimo klausimą, pagrįstai įvertino jo atliktos ir neatliktos bausmės santykį.
9.3. Nuteistojo skunde teigiama, jog apylinkės teismas, spręsdamas ar bus pasiekti paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai, nepagrįstai kvestionavo įsiteisėjusio ir vykdomo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, keldamas klausimą ar šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė užtikrins skirtos bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis skunde išdėstytu teisės normų aiškinimu, lygtinio paleidimo taikymas apskritai taptų neįmanomu, kadangi pagal bendrą taisyklę, nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes teismas skirdamas bausmę sprendžia, jog tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Tačiau, BVK 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas, suteikia nuteistiesiems asmenims galimybę būti atleistiems nuo dalies laisvės atėmimo bausmės atlikimo tais atvejais, kai nustatoma, jog bausmės tikslai yra pasiekti net ir neatlikus visos paskirtos bausmės arba bus pasiekti sušvelninus jos atlikimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog apylinkės teismas pagrįstai svarstė ar M. A. lygtinio paleidimo atveju bus pasiekti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai ir tai jokiu būdu negali būti laikoma nuosprendžio kvestionavimu.
10. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Iš M. A. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas yra 89 balai (toks rezultatas laikytinas vidutiniu) iš kurių 35 balai yra statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, o likę 54 balai yra dinaminiai, t. y. jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo ir jie gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, tokios didelės dinaminių balų sumos egzistavimas rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistajam M. A. negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, jog turi būti preziumuojama, kad pirminio jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu buvo nustatytas 168 balų rezultatas ir, atsižvelgiant į pakartotinio vertinimo rezultatą (89 balai), skundžiamoje nutartyje turėjo būti įvertinta jo pažanga ir dedamos pastangos mažinant minėtą rezultatą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog apygardos teismui pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog M. A. būtų buvęs atliktas dar vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas, kurio metu būtų gautas jo nurodomas rezultatas. tokių duomenų nepateikia ir pats nuteistasis, o minėtas rezultatas negali būti preziumuojamas, todėl aptariamas nuteistojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
11. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje dubliavo Komisijos darbą, kadangi Komisijos kolegialiai išspręstą lygtinio paleidimo klausimą, pakartotinai sprendė vienasmeniškai bei peržengė kompetencijos ribas, iš naujo vertindamas M. A. galimybę būti lygtinai paleistam. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka, kadangi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino nuteistojo asmenybę, spręsdamas ar Komisijos nutarimas priimtas pagrįstai ir nepažeidžiant teisės normų. Pažymėtina, kad nuteistajam nepalankus sprendimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas tik todėl, kad nepateisino nuteistojo lūkesčių. Be to, nevertinant nuteistojo asmenybės ir jos pokyčio, padarytos nusikalstamos veikos kontekste, neįmanoma įvertinti ar Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra teisingos, teisėtos ir pagrįstos.
1. Apygardos teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog M. A. yra atvirai diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas esant aukštesniems pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balams ir mažesniems šių rezultatų pokyčiams, atžvilgiu.
2. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu M. A. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neleidžia konstatuoti, kad M. A. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo M. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.