Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-12-15 · Byla Nr. TS-216-753/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. TS-216-753/2022Nutartis · 2022-12-15Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-01-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-15
Bylos Nr.
TS-216-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13524-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
O. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Byla Nr. TS-216-753/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13524-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 15 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam O. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka O. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 5 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams 14 dienų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu subendrinta bausme – prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu subendrintos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs).

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 7 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 20 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam O. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nariai apsvarstė visą pateiktą, medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad nuteistasis ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2022 m. spalio 5 d. Pravieniškių pataisos- namuose - atvirojoje kolonijoje atliktu vertinimu nuteistajam, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, požiūrį į darbą pataisos įstaigoje, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją) buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumu riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina, kad nuteistasis ankščiau jau buvo teistas, pastarasis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Komisija pažymi, kad šiuo metu nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų dengimu, kuriuos šiuo metu sprendžia minimaliomis pastangomis. Buvo gauta 2022 m. rugsėjo 20 d. KD prie LR TM išduota pažyma apie nuteistojo vardu gautus vykdomuosius raštus. Pažymoje nurodoma <...> nuteistasis O. B., gim. (duomenys neskelbtini), šiai dienai turi aktualius vykdomuosius patvarkymus pagal kuriuos nuo vykdymo pradžios išieškota: išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 62 248,00 Eur, išskaičiuota 76,00 Eur <...>“. Atkreiptinas dėmesys jog „lėšų tvarkymo ir pajamų“ sritis yra siejama su nuteistojo nusikalstamumu bei išlieka reikšminga pakartotinio nusikalstama elgesio rizikos valdymo procesams ir asmens resocializacijai. Neatliktos bausmės dalis taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai - pasiekti Todėl Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis O. B. skundžia Komisijos nutarimą, prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Skunde nurodyta, kad nesutinka su nutarime išdėstytais teiginiais bei motyvais, nulėmusiais sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, laiko juos prieštaringais, neatitinkančiais tikrovės. Komisijos išvados padarytos visapusiškai neįvertinus nuteistojo asmenybės bei elgesio bausmės atlikimo metu, taip pat tinkamai neįvertinus tų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdžio ir jų padarymo padarinių. Nuteistojo turtinės prievolės - įsiskolinimai antstoliams ir bankams, niekaip nesietini su padarytomis nusikalstamomis veikomis. Neneigdamas kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, pažymi, kad pagal galimybes dengia ir dengs ateityje skolas, kurias sudaro administracinės nuobaudos bei įsiskolinimai bankams. Nuteistasis niekada nevengė dirbti, pagal galimybes materialiai padėjo auginti dukrą, vykdyti įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus. Atlikdamas bausmę ne kartą kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybių įsidarbinti, tačiau dėl ne nuo nuteistojo priklausančių aplinkybių nebuvo įdarbintas. Be to, komisijai buvo pateiktas oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad bus priimtas į darbą fermoje pagalbiniu darbininku, savarankiškai vykdys žvėrelių priežiūrą. Neteisingai įvertinusi nuteistojo požiūrį į darbinę veiklą, komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad „legalaus darbo patirties stoka“ ir „galimybių įsidarbinti“ sritis yra „reikšmingiausias O. B. nusikalstamo elgesio raiškai“. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu niekada nepažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos - drausminėmis nuobaudomis nebaustas, nepriklauso jokioms nusikaltėlių grupuotėms, nebendrauja su asmenimis, linkusiais pažeidinėti ar pažeidinėjančiais įstaigoje nustatytą tvarką ar nuteistųjų bendravimo taisykles. Skundo surašymo dieną nuteistasis atlikęs beveik pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 6 dienos). Be to, turi pastovią gyvenamąją vietą, tolesnis nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės neišvengiamai susilpnins nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais, bus dar sunkiau adaptuotis visuomenėje. Abu teistumai (1992 m. vasario 20 d. ir 1994 m. balandžio 15 d. nuosprendžiai) sudaro viena teistumą, kuris nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo metu buvo išnykęs, o bausmės paskyrimas teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąjį nusižengimą (BK 245 straipsnis) nesukėlė teistumo. Baudžiamojo įstatymo prasme nuteistasis nusikalto pirmą kartą, nėra recidyvistas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai, už kuriuos pripažintas kaltu ir nuteistas 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu, nėra sunkūs ar smurtiniai. Be to, nuteistasis padarė atitinkamas išvadas, kritiškai įvertina savo elgesį, jį pasmerkė, pasiryžęs gyventi sąžiningai, nedaryti jokių teisės pažeidimų, dirbti bei įvykdyti visas turtines prievoles. Pažymi, kad nuteistasis niekada nevengė darbo, nėra įdarbintas dėl ne nuo nuteistojo priklausančių aplinkybių, neužsiima jokia veikla, galinčia skatinti nusikalstamumą, nėra pavojingo elgesio nuteistasis, nuteistajam žinomos problemos, kurias stengiasi išspręsti. Nuteistasis yra brandaus amžiaus žmogus, deda visas įmanomas pastangas iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, būti pilnaverčiu visuomenės nariu.

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Vertinant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam O. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuteistojo pateiktu raštu dėl įdarbinimo, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam O. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintą nuosprendį už baudžiamojo nusižengimo (vagystė), apysunkio (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas), nesunkių (neteisėta juridinio asmens veikla – 4 veikos, dokumentų klastojimas ir jų disponavimas – 3 veikos) nusikalstamų veikų padarymą, anksčiau ne kartą teistas, jam taikytos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau nuteistasis nepasimokė ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas, nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris dar neįsiteisėjęs, dėl nusikalstamų veikų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos) padarymo, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Nuteistasis skunde teigiama, kad tolesnis nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės neišvengiamai susilpnins nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais, bus sunkiau adaptuotis visuomenėje. Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Todėl nuteistajam taikomas izoliavimas nuo visuomenės ir turi sukelti tam tikras pasekmes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laivės atėmimo bausmę atlieka paprastoje grupėje. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmes nuteistasis teigia nebuvo dirbantis. Šios bausmės atlikimo metu taip pat nežino ar norės dirbti. Pokalbio metu išryškėja daugiau neigiamas požiūris į darbinę veiklą pataisos įstaigoje. Šiuo metu reiškia abejotinas nuostatas darbiniam užimtumui struktūruotoje aplinkoje, gali būti išrankus darbo pobūdžiui, atlygiui už darbą ar tam tikroms darbo sąlygoms. Atliekant pakartotinį vertinimą nuteistasis nepristatė dokumentų patvirtinančių savo įsidarbinimo galimybes po bausmės atlikimo. Bausmės atlikimo metu vieną kartą kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybių įsidarbinti, tačiau ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių įdarbintas nebuvo. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų. Palaiko socialinius ryšius su drauge ir dukra, tačiau ryšių su drauge ir dukra negalima vertinti kaip apsauginio veiksnio, nes ši aplinkybė egzistavo nuteistajam būnant laisvėje ir tai jo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos vykdymo. Nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais budais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Nuteistasis pažymi, kad aplinka jo vaikystėje nebuvo asociali, tačiau tėvams daug dirbant, jis sulaukdavo mažai kontrolės bei priežiūros, ko pasėkoje, pakankamai jauname amžiuje - būdamas (duomenys neskelbtini), susilaukė teisėsaugos pareigūnų dėmesio, kuomet buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti pro socialų elgesį skatinančią aplinką. Nuteistasis neigia, kad jis turėjo piktnaudžiavimo alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis sunkumų, tačiau neneigia, kad turėjo sunkumų su azartiniais lošimais. Praeities gyvenimo būdas bei komunikacija su kitais asmenimis yra glaudžiai sietina su jo nusikalstamumu, šiuo metu stebima, jog nuteistasis suvokia aplinkos įtaką savo elgesiui, tačiau vertinant atsparumo aplinkai ar įtakai veiksnius manytina, jog ateityje gali patirti sunkumų: gali pasiduoti neigiamai įtakai arba pats būti neigiamos įtakos aktyvatoriumi, tai siejasi su jo paties statuso bei autoriteto paties aplinkoje reikšmingumu. Suvokia savo elgsenos įtaką nusikalstamam elgesiui, tačiau pernelyg pasitiki savo gebėjimais ateityje atsispirti negatyviam poveikiui. Praeityje nuteistasis nebuvo atidus situacijoms, kurios suponuodavo sąlygas / priežastis nusikalsti. Vertinimo metu teigia, kad praeityje priklausė nusikalstamai grupuotei kuri užsiėmė reketu ir turto prievartavimu. Nuteistojo nusikalstama veika nėra siejama su vartojimo ar disponavimo narkotinėmis medžiagomis problema. Pastebima, kad vertindamas save, kaip asmenybę, nuteistasis stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų. Nuteistasis nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, taip pat neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti, nes mano, kad tai jau yra padaręs. Savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių stoka neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, ko pasekoje, nuteistajam būdingi elgesio bei asmenybiniai trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Formaliose bendravimo situacijose nuteistasis stokoja emocinio atsiskleidimo, tačiau priešiškumo aplinkai reikšti nėra linkęs. Kalbant apie įvykdytus nusikaltimus negeba paaiškinti savo nusikalstamo elgesio priežasčių (kaltina kitus asmenis) bei veiksmų. Teisės pažeidėjas nusikalsta planuodamas ir gerai viską apgalvodamas. Asmuo įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo veiksmų pasekmių arba yra linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Nuteistasis geba iš dalies atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Asmens situacijos ir savęs analizė, gana paviršutiniška, buitinio lygmens. Vertinimo metu nuteistasis nelinkęs atskleisti savo ateities tikslų, tačiau prakalbus apie ateitį, pasiranka gynybinę poziciją. Teismo metu savo kaltės nepripažino, vertinimo metu kaltu taip pat neprisipažino, savo kaltę menkino kaltindamas kitus asmenis. Atkreipiamas dėmesys, kad jo kriminalinė patirtis formavosi nuosekliai bei sąlyginai ilgą laiko tarpą bei nepaisant sukeltų padarinių jam pačiam (pvz., baudų skyrimo ar laisvės atėmimo bausmės paskyrimo), jis negebėjo savo elgesio keisti teigiama į linkme. Toks nuteistojo elgesys suponuoja prielaidas apie nepakankamą jo gebėjimą ne tik laikytis įstatymų normų, bet ir gerbti kitų visuomenės narių teises. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Nuteistasis skunde nurodė, kad neteisingai nurodytos aplinkybės dėl įsidarbinimo galimybės po bausmės atlikimo, kadangi pristatė patvirtinančią pažymą. Atkreipiamas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvada parengta 2022 m. spalio 6 d., Komisijos nutarimas priimtas 2022 m. lapkričio 4 d. remiantis socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija, o nuteistojo pateiktas raštas dėl įdarbinimo surašytas 2022 m. spalio 17 d., t. y. po socialinės tyrimo išvados parengimo. Taip pat atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad nurodyta aplinkybė dėl darbo vietos nepatvirtinimo yra išdėstyta socialinio tyrimo išvados 4.3. punkte „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, kuriame nurodyta „Atliekant pakartotinį vertinimą nuteistasis nepristatė dokumentų patvirtinančių savo įsidarbinimo galimybes po bausmės atlikimo“.

Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir nėra skatintas. Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nustatyta, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikia, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo O. B. praeitį, tiek ir buvimą struktūrizuotoje aplinkoje, todėl nuteistasis, vykdymas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Skunde išdėstyta, kad nuteistojo turimos turtinės prievolės niekaip nėra susijusios su jo lygtinio paleidimo klausimo sprendimu ir su atlikta nusikalstama veika. Išaiškintina nuteistajam, kad įvertinus nuteistojo materialinę padėtį (neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat ir santaupų), turimi finansiniai įsiskolinimai neabejotinai jam trukdytų siekti sėkmingos probacijos. Be to, kaip matyti iš asmens bylos duomenų, nuteistasis šiuo metu pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 62 248,00 Eur, išskaičiuota – 76,00 Eur, taigi skola pakankamai didelė, kad finansiniai įsiskolinimai galėtų turėti reikšmingos įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, O. B. neatliktos bausmės dalis (1 metai 17 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam O. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Nuteistasis skunde akcentuoja, kad baudžiamojo įstatymo prasme jis nusikalto pirmą kartą, nėra recidyvistas, nesutinka su ankstesnių teistumų vertinimu. Teismas pažymi, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas. Teistumas BK 97 straipsnio prasme yra nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Sutiktina su nuteistuoju, kad, kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis). Vis dėlto, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju Komisija nurodydama, kad nuteistasis ankščiau teistas ir nusikalstama veika yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis (skaičiuojant tiek išnykusius, tiek ir neišnykusius teistumus), BK ir BPK normų nepažeidė. Pažymėtina, kad ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam O. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo O. B. skundas dėl Komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė