Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir paskirtos bausmės:

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštas trisdešimt parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

Priteista iš E. M. ABD „Gjensidige“ 952, 20 eurų, UAB „G.“ 3179, 18 eurų, UAB „B.“ 167, 69 eurų, UAB „N.“ 167, 36 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtai, ir nuspręsti ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų analizės bei jų įvertinimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad viso proceso metu nuteistasis E. M. neneigė padaręs jam inkriminuojamas visas nusikalstamas veikas ir dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailėjosi. Dėl to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BK 291 straipsniu, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

12. Šioje byloje nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 31 d. apie 03.38 val. adresu (duomenys neskelbtini), plyta išdaužtas UAB „G.“ lango paketas, taip pat, tą pačią naktį, apie 03.58 val. adresu (duomenys neskelbtini), plyta išdaužtas „J.“ įėjimo durų stiklo paketas, be to, apie 04.32 val. adresu (duomenys neskelbtini), išdaužti UAB „G.“ langų 3 vnt. stiklo paketų ir aliuminių įėjimo durų stiklo paketas.

13. Iš ikiteisminio tyrimo bylos duomenų matyti, kad 2024 m. vasario 21 d. buvo gautas Utenos apskrities VPK veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo E. Rožės tarnybinis pranešimas (t. 1 b.l. 137), kad atlikus gautų „Cirkle K“ ir UAB „Omniva LT“ vaizdo įrašų apžiūrą bei juos tarpusavyje sulyginus nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas tas pats asmuo. Iš vaizdo įrašų nustatyta, kad atvaizdas sutampa su E. M. duomenimis, užfiksuotais HDR pateiktuose duomenyse.

14. Byloje esantys vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolai iš tiesų patvirtina, kad nuteistasis E. M. 2023 m. gruodžio 31 tarp 3. 00 – 5. 00 val. lankėsi „Cirkle K“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y., esančios visiškai šalia UAB „G.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini) ir „J.“, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 95, 96 – 97). Be to, UAB „U.“ pateikė vaizdo įrašą, kuris patvirtina, kad asmuo, atitinkantis požymius asmens, kuris lankėsi minėtoje „Cirkle K“ degalinėje, 04. 18 val. užfiksuotas prie PC „R.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prie kurios apie 04. 32 val. buvo išdaužti UAB „G.“ langų stiklo paketai (t. 1, b.l. 102 – 103). Teisėjų kolegija papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad įrašuose matomas asmuo dėvi tą pačią pilkos spalvos su gobtuvu striukę. Kiti vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad E. M. šią striukę dėvėjo ir vykdydamas svetimo turto vagystes iš parduotuvių.

15. Taigi, 13 ir 14 punktuose aptarti duomenys patvirtina, kad įtariamasis, sugadinęs svetimą turtą, buvo nustatytas pagal byloje gautus vaizdo įrašus. Siekiant patikrinti vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis, E. M. 2024 m. vasario 21 d. 8. 57 val. buvo apklaustas. Įtariamojo apklausos metu jis visiškai pripažino išdaužęs vaistinių ir parduotuvės langus bei davė išsamius paaiškinimus (t. 1, b.l. 146 – 147), kurie sutampa su duomenimis, užfiksuotais įvykio vietos apžiūros protokoluose ir vaizdo įrašuose. Taip pat jis 2024 m. balandžio 19 d. papildomai apklausiamas įtariamuoju dar kartą patvirtino, kad langus daužė jis, nuoširdžiai dėl savo elgesio gailėjosi (t. 1 b.l. 155). Duomenų, kad pirmos apklausos metu E. M. buvo neblaivus, byloje nėra. Be to, iš esmės analogiškus paaiškinimus pirmajai ir antrajai apklausoms E. M. pateikė pirmosios instancijos teisme tiek duodamas paaiškinimus, tiek sakydamas paskutinį žodį. Tokia nuosekli pozicija dėl inkriminuojamų nusikaltimų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme sąlygojo BPK nuostatų dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ir bausmės švelninimo vienu trečdaliu taikymo.

16. Taigi, teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi byloje esančius duomenis, kuriuos taip pat vertino ir pirmosios instancijos teismas, neabejoja tuo, kad E. M. 2023 m. gruodžio 31 d. 03.38 val. – 04. 32 val. išdaužė UAB „G.“ ir „J.“ stiklų paketus.

17. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti E. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas teisingai ir pagrįstai paskyrė sankcijose numatytas bausmės rūšis. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

19. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, pripažįsta, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kad šiuo atveju tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam E. M. atitinka teisingumo principą, gali sulaikyti jį nuo naujų veikų darymo ir tokiu būdu pasiekti bausmės tikslus.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai individualizavo nuteistajam E. M. paskirtą bausmę, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.