- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- 1-145-633/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30603-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Civilinis ieškovas
- R. T.
- Kaltinamasis
- G. S.
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. T., jo atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui, viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. S., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (ūkininkas), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis G. S. 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 16.40 val. Maironio g. 25, Vilkaviškio m. esančios viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Vilkaviškio ligoninės“ chirurgijos skyriaus 201-oje palatoje, kilus asmeninio pobūdžio konfliktui dėl nesantuokinių ryšių su jo sutuoktine, tyčia sudavė tris kartus kumščiu į veidą nukentėjusiajam R. T., padarydamas jam kairiųjų skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio priekinės, išorinės bei nugarinės sienelių lūžimą, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje bei kraujosruvas abiejų akių vokuose, ir tuo nesunkiai sutrikdė R. T. sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
2. Kaltinamasis G. S. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, kylančius sunkumus šeimos santykiuose spręsti teisėtomis priemonėmis (ne smurtu), teisiamajame posėdyje tiesiogiai atsiprašė ir patį nukentėjusįjį bei viešai pasižadėjo atlyginti jam savo nusikalstamais smurtiniais veiksmais padarytas žalas tokiais dydžiais, kokius nustatys teismas, be to, iki bylos nagrinėjimo jis, kaltinamasis, visiškai atlyginęs nusikaltimu padarytus netiesioginius nuostolius civiliniams ieškovams Kauno teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriui. Toliau apie nusikaltimo įvykį kaltinamasis paaiškino, jog dar iki nusikaltimo įvykio dienos iš duomenų sutuoktinės E. S. mobilaus ryšio telefone, susirašinėjimų socialiniame tinkle „Facebook“ bei ir pačios prisipažinimų jam žinojo, kad maždaug nuo 2022 m. gegužės mėnesio jo sutuoktinė palaiko nesantuokinius ryšius su kartu dirbančiu nukentėjusiuoju, tame tarpe ir intymius (yra su juo jam neištikima), buvo abu perspėjęs žodžiu, kad šiuos santykius, kurie jį žemina ir žeidė, nedelsiant nutrauktų. Nusikaltimo įvykio dieną jo sutuoktinė gydėsi VšĮ Vilkaviškio ligoninės chirurgijos skyriaus 201-oje palatoje, jis traktoriumi tądien kelis kartus pravažiavo pro ligoninę gabendamas į supirktuvę savo ūkio grūdus, grįždamas po trečiojo reiso, prie ligoninės pastebėjo jam žinomą nukentėjusiojo automobilį, dėl ko jam kilo įtarimas, jog nukentėjusysis, nepaisydamas jo perspėjimų, yra atvykęs ir susitinka su jo žmona, kuri savo ruožtu neatsiliepia į jo skambučius telefonu. Norėdamas patikrinti kilusius įtarimus, jis, kaltinamasis, nuėjęs į sutuoktinės vienvietę palatą, žmoną radęs gulinčią lovoje, o nukentėjusįjį sėdintį ant kėdės tarp lovos ir lango, laikantį už rankų bei kūnu prisiglaudusį prie jo sutuoktinės. Jis triskart pareikalavo nukentėjusįjį išeiti, tačiau tas nepakluso, dėl ko, jis, kaltinamasis, labai stipriai supyko, nesusitvardė, priėjo prie ant kėdės toliau sėdėjusio nukentėjusiojo ir dešinės rankos kumščiu vieną po kito sudavė tris stiprius smūgius jam, nukentėjusiajam, į kairiąją veido pusę, tuo metu jie buvę veidu vienas į kitą, nukentėjusio veidas lig tol buvęs sveikas, matė, kad prakirto nukentėjusiojo dešinį antakį, tačiau kaip tai nutiko konkrečiau, nesusivokęs, nukentėjusysis nevirto, nesigynė, jam atgal nesudavė. Po šito ar tai jo žmona, ar pats nukentėjusysis pagalbos mygtuku išsikvietė slaugytojas, kurios nukentėjusįjį išvesdino, kad suteikti med. pagalbą, pats nukentėjusio tądien jis daugiau nebematęs. Vėliau ketinęs nukentėjusįjį atsiprašyti, taikytis su juo, jeigu šis nutrauksiąs nepadorius ryšius su jo žmona, tačiau šis to nepadarė (jų santykiai tebesitęsia lig šiol), kas lėmė, kad jo su nukentėjusiu santykiai išliko priešiški iki dabar. Jis manantis, jog dėl įvykio bei kilusių pasekmių jo sveikatai yra ir paties rizikingai bei provokuojančiai jo, kaltinamojo, atžvilgiu besielgusio nukentėjusio kaltės, todėl neturtinės žalos atlyginimo jam turėtų būti priteisiama ženkliai mažiau ar visai nepriteisiama, o turtinės žalos atlyginimas nepriteistinas už dviejų dantų restauravimą/implantavimą, kadangi tokie padariniai jam, kaltinamajam, byloje nėra inkriminuoti, be to, jo manymu, jų fakto patikimai nepatvirtina ir kt. bylos duomenys. Jo paties turtinė padėtis esanti tik patenkinama, todėl nusikaltimu padarytų žalų atlyginimo galimybės yra ribotos. Jis prašantis patenkinti jo paties bei už jį laiduojančios jo motinos D. S. prašymus jį, kaltinamąjį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, viešai įsipareigojantis nebenusikalsti ir atlyginti teismo nustatyto dydžio nusikaltimu padarytas žalas nukentėjusiajam.
3. Iš esmės tokias pačias esmines aplinkybes dėl kaltinamojo nusikalstamo elgesio paskatų ir motyvų, jo vietos, laiko, prieš nukentėjusįjį vartoto fizinio smurto pobūdžio ir juo sukeltų pasekmių byloje yra nurodęs ir nukentėjusysis R. T., duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka (1 t., b. l. 34-35, 36).
4. 2022 m. rugpjūčio 13 d., 17:15 – 17:22 val. laiku atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog VšĮ „Vilkaviškio ligoninės“ chirurgijos skyrius yra antrame penkių aukštų pastato aukšte, dešinėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo iš laiptinės, yra Nr. 201 pažymėta vienvietė palata ligoniui. Viduje, žiūrint nuo įėjimo durų, prie kairiosios sienos stovi dviejų durų spinta, toliau (pagal laikrodžio rodyklę) už jos praustuvas, už šio – staliukas, buitinių atliekų dėžė bei spintelė su maisto produktais ir asmens higienos reikmenimis. Toliau galvūgaliu į kairiąją sieną stovi lova, kurioje guli (gydoma) kaltinamojo sutuoktinė E. S.. Už lovos stovi lankytojams skirta kėdė, o už pastarosios yra galinė siena su langu ir išėjimo į balkoną durimis. Ant palangės pradžios (prie lankytojo kėdės) rastas kanceliarinis segtuvas su dokumentais, ant pastarojo, balto plastikinio lango rėmo bei stiklo virš ;jo rastos lašų formos kraujo dėmės (1 t., b. l. 10-28).
5. 2022 m. rugpjūčio 13 d., 18:15 – 18:19 val. atlikta nukentėjusiojo R. T. asmens (kūno) apžiūra užfiksuota, kad dešinysis nukentėjusiojo antakis sutvarstytas, tvarstis pakraujavęs, kairės pusės skruostas paraudęs ir sutinęs, po abiem akimis formuojasi kraujosruvos. Apžiūros metu padarytose fotonuotraukose užfiksuoti ir gausiai krauju sutepti nukentėjusiojo dėvimi trumpomis rankovėmis marškinėliai, languoto audinio šortai bei odinės basutės (1 t., b. l. 114 – 121).
6. 2022 m. rugpjūčio 13 d. pirmine bei 2022 m. spalio 21 d. papildoma teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G 440/2022(09) ir pG562/2022(09) pagal klinikinius (medicininių dokumentų) bei objektyvios kūno apžiūros duomenis nukentėjusiajam R. T. konstatuota kairiųjų skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio priekinės, išorinės bei nugarinės sienelių lūžiai, muštinės žaizdos dešinio antakio srityje bei kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės pusės pirmojo kandžio nuskėlimas, sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, kad ir vienu trauminiu poveikiu, galimai 2022 m. rugpjūčio 13 d. nusikaltimo įvykio metu, nukentėjusiajam esant bet kokioje padėtyje, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kumščiu, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kitu kietų bukų savybių turinčiu daiktu, šie sužalojimai sukėlė nesunkų R. T. sveikatos sutrikdymą, kadangi jo sveikata šiuo atveju buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 93-94, 96, 97, 101).
7. 2022 m. rugpjūčio 13 d. laisvanorišku daikto pateikimu bei 2022 m. gruodžio 8 d. jo apžiūra nustatyta, jog nukentėjusiojo dėvėti nusikaltimo įvykio metu vyriški berankoviai marškinėliai mėlynos spalvos, jie iš priekio yra sutepti gausiomis rusvos spalvos panašiomis į žmogaus kraują dėmėmis, ant drabužio etiketės ratas užrašas „Slazenger.com“ (1 t., b. l. 105, 106-107).
8. 2022 m. rugpjūčio 13 d. ir 16 d. atitinkamai nukentėjusysis ir kaltinamasis pateikė duomenis apie susirašinėjimus 2022 m. birželio-rugpjūčio mėn. laikotarpiu iš nukentėjusiojo ir kaltinamojo sutuoktinės E. S. paskyrų socialiniame tinkle „Facebook“, naudojant programėlę „Mesenger“, kuriuose yra duomenys, jog kaltinamasis kelis kartus perspėja nukentėjusįjį nutraukti bet kokius santykius, tame tarpe ir intymius, su jo, kaltinamojo, žmona, nepaklusimo atveju netiesiogiai pagrasina. Šiuose susirašinėjimuose taip pat yra duomenys, kad nukentėjusysis ir kaltinamojo sutuoktinė E. S. vienas į kitą kreipiasi „brangioji, mieloji, brangusis“, dalinasi potyriais po jų intymių santykių („lovoje tik tavo kvapas“), prisipažįsta meilėje (1 t., b. l. 110-113, 122-126).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.
9. Kaltinamojo G. S. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitiems byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenims (nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos, nukentėjusiojo asmens (kūno) bei daiktinio įrodymo apžiūromis, teismo medicinos specialisto išvadomis, susirašinėjimais socialiniame tinkle „Facebook“) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms (punktas 1), kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip nuosekliai teisingus ir pakankamai išsamius.
10. Nukentėjusiojo R. T. parodymai (liudijimai) byloje taip pat buvo iš esmės nuoseklūs, jo byloje pateikti duomenys dėl bylos esmės atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, teismo medicinos specialisto išvadas patirto fizinio smurto pobūdžio, lokalizacijos ir kt., jo paties kūno bei dėvėtų drabužių (marškinėlių) apžiūrų rezultatus), taip pat ir paties kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją, yra jais iš esmės patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-8) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais.
11. Visi aukščiau aptarti duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, staiga stipriai supykęs dėl jį pažeminusio nevienkartinio nukentėjusiojo poelgio su jo, kaltinamojo, sutuoktine, to pasekmėje negebėdamas tinkamai savęs kontroliuoti bei ir provokuojamas rizikinga paties nukentėjusiojo laikysena ir veiksmais, tyčia smurtu užpuolė nukentėjusįjį, suduodamas jam kumščiais 3 smūgius į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą, padarė tiek išorinius, tiek vidinius kūno sužalojimus bei jais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.
12. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas kumščiais smūgius į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą, išorinių ir vidinių kūno sužalojimų padarymą ir nesunkų jais sveikatos sutrikdymą. Trečia, stiprūs smūgiai kumščiais į veidą, sukėlę nukentėjusiajam ženklų laiką trukusį fizinį skausmą, išorinius (muštines žaizdas) ir vidinius kūno (skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kaulų) sužalojimus ir virš 10 dienų sutrikdę jo sveikatą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, išorinių ir vidinių kūno sužalojimų (skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kaulų skeveldrinių lūžimų) padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačio nukentėjusiojo pareiškimais ir jo medicininių dokumentų duomenimis, tiek teismo medicinos specialisto išvadomis, bei ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį nesieja šeimos ar giminystės santykiai, nukentėjusysis yra pilnametis asmuo, nusikalstama veika įvykdyta nors ir viešojo pobūdžio erdvėje (ligoninės palatoje), tačiau išskirtinai privačioje aplinkoje (atitinkamai dalyvaujant ir (ar) stebint tik konfliktinės situacijos dalyviams), byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo veiksmai būtų sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką, sveikatos priežiūros įstaigos įprastą darbotvarkę, jo, kaltinamojo, veiksmuose nebuvo nei chuliganiškų, nei savanaudiškų paskatų (jis veikė išimtinai iš asmeninių paskatų) bei ir kt. kvalifikuotai aptariamo baudžiamojo įstatymo (BK 138 straipsnio) sudėčiai priskiriamų požymių, todėl sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo faktinio pagrindo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 138 straipsnio 2 dalis), ar sutaptį su nusikalstama veika, apibrėžta BK 284 straipsnyje.
IV. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.
13. Byloje nesunkų tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis G. S. nuosekliai ir visiškai prisipažino kaltas, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų ir jais nukentėjusiajam sukeltų pasekmių, teisiamojo posėdžio metu pats savo iniciatyva nukentėjusįjį tiesiogiai ir viešai atsiprašė, iš jo laikysenos teisme akivaizdu, kad jis išgyvena tiek dėl pačios jį stipriai žeminančios situacijos savo šeimoje (sutuoktinės neištikimybės su nukentėjusiuoju), tiek ir dėl jos sąlygotų savo nusikalstamų veiksmų (kad nesusitvardė ir sumušė sutuoktinės meilužį). Kaltinamasis iki bylos nagrinėjimo teisme visiškai atlygino savo nusikalstama veika padarytą netiesioginę žąlą – nuostolius VSDFV ir teritorinei ligonių kasai, taip pat viešai teisme įsipareigojo atlyginti ir likusias nusikaltimu tiesiogiai padarytas žalas nukentėjusiajam tokiais dydžiais, kokia apimtimi jas įvertins ir jų atlyginimo prievolę jam nustatys teismas. Pagal bylos duomenis kaltinamasis yra darbingo vidutinio amžiaus, visiškai darbingas, dirba savo ūkininko ūkyje ir gauna reguliarias pajamas iš jo, turi nuosavybės teise žemės (1 t., b. l. 151-162), traktorių, padargų, jo turtinė padėtis pripažįstama pakankama tam, kad spręsti, jog kaltinamasis šį įsipareigojimą (žalų atlyginimą nukentėjusiajam) objektyviai gali ir gebės įvykdyti. Kaltinamasis pagal bylos duomenis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės taip pat nebuvo (1 t., b. l. 145-146), kaltinamasis G. S. taip pat nėra baustas ir už administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 147), yra vedęs, gyvena šeimoje bei stengiasi ir tikisi ją išsaugoti, pakankamai savikritiškas savo nusikalstamam poelgiui, deklaruoja viešą pasižadėjimą daugiau nebenusikalsti, sąlygas tam turėtų sudaryti ir kasdienė darbinė veikla, prievolės atlyginti žalas nukentėjusiajam vykdymas bei už jį laiduojančio asmens motinos D. S. pozityvi įtaka, - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog šis kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų, bylos duomenys suponuoja nagrinėjamą nusikalstamą kaltinamojo poelgį vertinti atsitiktiniu, iki nagrinėjamų byloje įvykių jam nebuvo būdingas nei smurtinis, nei joks kitoks priešingas teisei elgesys.
14. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. S. bendrai su laiduojančia už jį motina D. S. bei gynėju pateikė prašymą taikyti jo, kaltinamojo G. S., atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti perduodant už jį laiduojančios D. S. atsakomybei be užstato. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis atitinka akumuliacinio ir imperatyvaus pobūdžio BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktais nustatytas sąlygas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui. Pirma, kaltinamasis, kaip teismo jau buvo konstatuota aukščiau (punktas 13), pagal bylos duomenis nagrinėjamą nors ir tyčinį, tačiau dar nesunkų, nusikaltimą įvykdė (nusikalto) pirmąjį kartą. Antra, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei ir toliau teisiamajame posėdyje nagrinėjamą byloje nusikaltimą padaręs kaltinamasis G. S. savąją kaltę pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto poelgio, viešai ir tiesiogiai atsiprašė nukentėjusįjį, išgyvena dėl įvykio. Pagal šalies kasacinio teismo suformuotą praktiką laikoma, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia) duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad kaltės ar atskirų kaltinimo aplinkybių nepripažinimas ar nevisiškas pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino nuosekliai, išsamius parodymus dėl teismo byloje nustatytų (inkriminuojamų) aplinkybių (punktas 1) teismui davė išskirtinai savo iniciatyva ir laisva valia, jokių naujų įrodymų, kt. duomenų, galėjusių išoriškai nulemti kaltinamojo poziciją dėl kaltės pripažinimo, byloje neatsirado, todėl nėra pagrindo išvadai, jog kaltė imta pripažinti dėl to, kad kaltinamasis buvo priremtas nenuginčijamų kaltę pagrindžiančių įrodymų ar kitokio išskaičiavimo. Negana to, kaltinamasis teisme pats teisingai nurodė ir patvirtino ne tik esmines, bet ir kitas, antraeiles veikos padarymo aplinkybes, taip pat visiškai sutiko su jo veikos teisine kvalifikacija bei visiškai pripažino prievolę atlyginti nusikalstama veika padarytą nukentėjusiajam tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kokiu dydžiu ją įvertins ir tokios prievolės vykdymu jį įpareigos teismas. Savo ruožtu gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką gali išreikšti kaltininko savikritiškas požiūris į buvusį savo elgesį, jo neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiajam, taip pat padėti teisėsaugos institucijoms aiškinantis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-137/2015, 2K-140/2015, 2K-88-976/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018 ir kt.). Nuo nusikaltimo aplinkybių tyrimo pradžios kaltinamasis, nors ir neturėdamas tokios procesinės prievolės, padėjo ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, netrukdė tam, neklaidino ar pan. Kita vertus, kaltinamasis taip pat ketino, planavo atsiprašyti nukentėjusįjį dar iki bylos nagrinėjimo teisme, su juo taikytis su sąlyga, kad šis nutrauks visus nesantuokinius ryšius su jo, kaltinamojo, žmona, kas rodo, kad jo požiūris buvo pozityvus bei geranoriškas ir žalų nukentėjusiajam atlyginimo atžvilgiu, o šio ketinimo kaltinamasis neįgyvendino, teismo vertinimu, daugiau dėl paties nukentėjusiojo, o ne savo kaltės. Kaltinamasis iki bylos nagrinėjimo teisme laisvanoriškai ir visiškai atlygino nusikalstama veika netiesiogiai padarytus nuostolius VSDFV ir teritorinei ligonių kasai. Tiesiogiai nukentėjusiam padarytos žalos nebuvo atlygintos, kaip teismas jau konstatavo aukščiau, iš esmės dėl tik patenkinama pripažįstamos kaltinamojo turtinės padėties bei ir paties tiesiogiai dėl nagrinėjamo nusikaltimo žalos patyrusio nukentėjusiojo elgesio (tolimesnių nesantuokinių ryšių su kaltinamojo žmona palaikymo) bei ir nesutarimo dėl atlygintinų nukentėjusiajam žalų dydžio (teisingos sumos). Dėl aptartų aplinkybių visumos teismas sprendžia, jog nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo spręsti, kad kaltinamojo kaltės pripažinimas ir reiškiamas gailėjimasis nėra nuoširdus (yra apsimestinis). Trečia, pagal šalies kasacinio teismo suformuotą praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga konstatuotina nustačius ne tik žalos visišką ar dalinį atlyginimą, bet ir alternatyvą – įsipareigojimą ją atlyginti. Šios taisyklės kontekste svarbu pažymėti, kad per visą bylos teisminį nagrinėjimą kaltinamasis nuosekliai ir visiškai pripažino įstatymu nustatytą kaltininkui prievolę atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiam nuo jo asmeniui padarytą tiek turtinę, tiek teisingai nustatyto dydžio neturtinę žalą, prašydamas teismą sumažinti šioje byloje atlygintinų žalų dydžius, nuosekliai pareiškė įsipareigojimą atlyginti teismo galimo nustatyti dydžio tiek turtinę, tiek neturtinę žalas, jų sumokėjimui įsipareigojantis dėti visas pastangas, įskaitant laiduotojos ir kt. asmenų pagalbą. To pagrindu teismas konstatuoja, jog iki sprendimo priėmimo kaltinamasis savo laisva valia visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą netiesioginę žalą, taip pat įsipareigojo visiškai atlyginti ir teismo nustatyto dydžio likusią dar neatlygintą tiesiogiai nukentėjusiam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (jeigu teismas nustatys tokią pareigą), bei bylos duomenys teismui teikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis savo pasižadėjimus realiai įvykdys.
15. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos nesunkų pobūdį, ne didesnį nei rūšinis jos pavojingumo visuomenei laipsnį (kaltinamasis mušdamas nukentėjusįjį nenaudojo kokių daiktų ar kt. priemonių, galėjusių potencialiai kelti sunkesnių padarinių nukentėjusiojo sveikatai atsiradimo riziką, smurtinių poveikių skaičius taip pat sąlyginai nebuvo didelis (3 smūgiai), nusikaltimo įvykio metu buvo sumuštas vienas asmuo (nukentėjusysis), atsiradę neigiami padariniai jo sveikatai neviršijo baudžiamojo įstatymo dispozicija apibrėžtos rūšinės sudėties ribų), taip pat išskirtinai teigiamą kaltinamojo asmenybę, pripažindamas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybes : a) visišką bei nuoseklų prisipažinimą kaltu, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei b) kad jo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas bei provokavęs jį, kaltinamąjį, paties nukentėjusiojo elgesys, pasireiškęs artimų, įskaitant intymių, santykių palaikymu su kaltinamojo sutuoktine ir jų nenutraukimas po kaltinamojo perspėjimų (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei kartu nenustatęs sunkinančių, teismas sprendžia kaltinamojo, jo gynėjo ir laiduotojos D. S. prašymą patenkinti, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį motinos D. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), šią bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis), nes teismui yra pagrindo manyti, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis G. S. visiškai atlygins ar pašalins teismo nustatyto dydžio likusią neatlygintą nusikaltimu padarytos žalos dalį nukentėjusiajam, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenys įrodo, kad laiduotoja D. S. yra kaltinamajam vienas iš artimiausių žmonių, jį nuo gimimo užauginusi ir kartu iki 2021 m. pabaigos gyvenusi motina, su kaltinamuoju gyvena netoliese toje pačioje seniūnijoje, kone kasdien bendrauja, dažnai susitinka ir sprendžia įvairius kasdienius ūkio, buities ir kt. klausimus, pagal bylos duomenis laiduotojos D. S. reputacija nepriekaištinga, ji, būdama jį nuo gimimo užauginusia bei išauklėjusia motina (kaltinamojo tėvas yra miręs), turi kaltinamajam akivaizdų autoritetą ir įtaką, jau ėmėsi pozityvių pokyčių kaltinamojo elgesiui po nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo padariusių veiksmų, neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, nedirba – yra senatvės pensininkė, gyvenamos vietos savivaldos institucijos charakterizuojama išskirtinai teigiamai, todėl yra verta teismo pasitikėjimo, laidavimo terminas nustatytinas 1 m. 6 mėn., užstatas laidavimui nenustatomas, įvertinus tiek kaltinamojo, tiek laiduotojos asmeninę ir materialinę padėtis bei jų šeimos santykių pobūdį. Atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tyčinę nusikalstamą veiką, patenkinamos turtinės padėties bei gaunančiam nuolatines pajamas iš darbinės veiklos kaltinamajam paskirtina viena baudžiamojo poveikio priemonė – Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1 ir 3 dalys), kurios dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, atleidžiamo nuo atsakomybės asmens pavojingumo laipsnį bei kt. teismo aukščiau aptartas aplinkybes (punktai 13-15), nustatytinas artimo minimaliam dydžio, t. y. 25 MGL/BBND (1250 Eur), įmokai sumokėti nustatytinas 12 mėn. terminas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis bylos proceso metu sulaikytas ir (ar) suimtas nebuvo, todėl galimiems įskaitymams pagrindo nėra.
16. Kaltinamajam G. S. byloje ikiteisminio jos tyrimo stadijoje yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 142-144), ją naikinti ar keisti kita iki pastarojo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo vertinimu, nėra poreikio. Daiktinis įrodymas – nukentėjusiojo nusikaltimo įvykio metu vilkėti ir sugadinti marškinėliai, laikinai saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (toliau – ir Vilkaviškio PK) (1 t., b. l. 108, 109), kaip menkaverčiai ir nebetinkami toliau naudoti pagal jų paskirtį, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Valstybei atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
17. Dėl VSDFV Kauno skyriaus bei Kauno teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių. Bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje pastarosios valstybės biudžetinės įstaigos kaltinamajam, kaip civiliniam atsakovui, atsakingam už nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, yra pareiškę civilinius ieškinius su atgręžtiniais (regresiniais) reikalavimais atlyginti nusikalstama veika netiesiogiai padarytus nuostolius (turtinę žalą) valstybinio socialinio draudimo bei valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondams, atitinkamai 392,55 Eur ir 530,67 Eur (1 t., b. l. 48-63 ir 73-79). Teisiamajame posėdyje buvo gauti ir priimti bylon duomenys, jog kaltinamasis G. S. 2023 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymais Nr. Nr. 54 ir 55 (iki bylos nagrinėjimo teisme) visiškai patenkino abu aptariamus institucijų civilinius ieškinius, pervesdamas jų dydžius atitinkančius pinigų sumas į valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo fondų banko sąskaitas. Dėl šios aplinkybės (netiesioginės žalos atlyginimo prievolėms pasibaigus visišku ir tinkamu jų įvykdymu) abiejų institucijų civiliniai ieškiniai, nesant jų atsisakymų, nuosprendžio priėmimo dienai vertintini nepagrįstais, todėl atmestini (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 straipsnis).
18. Dėl nukentėjusiojo R. T. civilinio ieškinio. Nukentėjęs nuo nagrinėjamos byloje kaltinamojo nusikalstamos veikos R. T. kaltinamajam, kaip atsakingam už jam padarytų žalų atlyginimą civiliniam atsakovui byloje pareiškė civilinį ieškinį su reikalavimais priteisti jam iš kaltinamojo : a) 1774,58 Eur turtinės žalos atlyginimą, b) 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei c) 1452 Eur proceso išlaidų, patirtų atstovo (advokato) teisinėms paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 17-38). Pirma, dėl turtinės žalos. Pastarąją sudaro : 1) ieškovo (nukentėjusiojo) faktiškai jau patirtos, teisingai apskaičiuotos bei pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais (dokumentais) išlaidos : 194,40 Eur - kelionėms į sveikatos priežiūros įstaigas Kauno m. bei Vilkaviškio m. bei policijos įstaigą Vilkaviškio m. dalyvauti baudžiamojo proceso veiksmuose; 103,15 Eur – vaistams bei kt. sužalotos sveikatos atstatymo priemonėms; 80 Eur –mokamai konsultacijai ir 21-ojo danties atstatymui stomatologines paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje; 2) prarasta dalis pajamų iš darbo santykių dėl laikinojo nedarbingumo – 160,03 Eur; 3) sugadinto ir nebetinkamo naudoti pagal paskirtį (netekto) turto (nusikaltimo įvykio metu dėvėtų drabužių ir avalynės) vertė – 87 Eur; 4) būsimos (netolimoje ateityje patirsiamos) nuskelto 26-ojo danties likučio pašalinimo ir jo pakeitimo nauju implantuotinu dantimi išlaidos – 1150 Eur. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje išsakė abejones dėl skaičiuojant išlaidas kelionėms nurodytų atstumų iš nukentėjusiojo gyvenamos vietos iki sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau teismui patikrinus viešai prieinamus duomenis apie šiuos atstumus, naudojantis programa „Google maps“ bei panašiomis, nustatyta, jog šie atstumai nukentėjusiojo civilinio ieškinio pareiškime nurodyti iš esmės teisingai ir mažinti prašomas kompensuoti išlaidas automobilio degalams pagrindo nėra. Be to, kaltinamasis kaip civilinis atsakovas pagal nagrinėjamą nukentėjusiojo civilinį ieškinį išsakė nesutikimą kompensuoti nukentėjusiajam išlaidas dviejų jo dantų atstatymui/pakeitimui implantu, šiam reikalavimui atskirsdamas aplinkybe, jog tokios pasekmės (pakenkimai) nukentėjusiojo sveikatai nebuvo jam inkriminuoti prokuroro kaltinamajame akte, be to, nėra įrodymų, kad šie negatyvūs padariniai nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryti būtent jo, kaltinamojo, šioje byloje nagrinėjamo konkretaus nusikaltimo įvykio metu, kitokių atsikirtimų šiai ieškinio daliai nepareikšta. Pastarieji kaltinamojo atsikirtimai vertinami nepagrįstais. Pirmiausiai vieno iš nukentėjusiojo dantų (kairės pusės 1-ojo kandžio (21-ojo danties) pažeidimą (nuskėlimą) nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu be nukentėjusiojo pareiškimo patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados (punktas 6), 26-ojo danties nuskėlimo faktą (kaip ir išlaidas gydytojo odontologo mokamai konsultacijai) be nukentėjusio pareiškimo patvirtina ir prie ieškinio pridėti UAB „Balčiūno klinika“ gydytojos odontologės D. L. įrašai nukentėjusio medicininiuose dokumentuose, taip pat netiesiogiai ir 2022 m. spalio 21 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos parengto nukentėjusiojo medicinos dokumentų išrašo turinys (2 t., b. l. 28 antroji pusė), - pažeisti dantys yra toje pačioje kairėje nukentėjusio burnos pusėje, santykinai netoli vienas kito, jų pažeidimo laikas ir pobūdis (nuskėlimai) pagal odontologo įrašus labai panašus, kaltinamasis stiprius smūgius kumščiu sudavė būtent į kairiąją nukentėjusio veido (burnos) pusę, todėl, teismo vertinimu, taikant tikimybių pusiausvyros bei duomenų pakankamumo taisykles, vertinant įrodymus civiliniame procese (dėl deliktinės civilinės atsakomybės santykių), nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiojo dantys (abu ar vienas kuris iš jų) buvo pažeisti ne nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu, bet kitokiu laiku ir aplinkybėmis (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, 183 straipsnio 1 ir 3 dalys, 185 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 ir 3 dalys). Aplinkybė, kad ši dalis pakenkimų nukentėjusiojo sveikatai kaltinamajame akte nebuvo inkriminuota kaip nusikaltimo pasekmė, nepanaikina atsakingo už žalą kaltinamojo prievolės atlyginti visą žalą, kuri atsirado kaip kaltinamojo kaltų veiksmų pasekmė, kadangi ši prievolė kaltinamajam kyla ne iš kaltinamojo akto, bet iš įstatymo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys). Antra, dėl neturtinės žalos. Kaip neturtinė žala ieškovo buvo įvardintas netrumpą laiką jo jaustas (iškęstas) fizinis skausmas, patirtas stiprus stresas (neigiami dvasiniai išgyvenimai), patirti nepatogumai dėl dalyvavimo baudžiamajame procese, daugkartinio lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose, kurį laiką trukęs bendravimo galimybių sumažėjimas dėl akivaizdžių sužalojimų veide, taip pat galimybių įprastai maitintis sumažėjimas dėl žandikaulio ir dantų sužalojimų, išlikę sužalojimų žymės veide, nosyje, taip pat išlikęs kairiojo skruosto aptirpimas (nejautra) dėl prispausto nervo, kuris apsunkina maitinimosi procesą. Visa ši skriauda pinigais ieškovo yra įvertinta 20000 Eur suma. Civilinis atsakovas prašo šią sumą ženkliai mažinti arba nepriteisti visai. Byloje nėra ginčo dėl iš įstatymo kilusios kaltinamojo, kaip atsakingo už žalą atsakovo, prievolės teisingai atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog nukentėjęs nuo nusikaltimo R. T. turi galiojančią reikalavimo teisę į jam neturtinės žalos padariusį kaltinamąjį, o tyčia padarytos atlygintinos žalos dydis negali būti mažinamas dėl žalos padariusio kaltinamojo tik patenkinamos turtinės padėties (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas pažymi, jog neturtinė žala negali būti tiksliai apskaičiuota ir išreikšta piniginiu ekvivalentu (pinigų suma), - nagrinėjamu atveju negali būti įgyvendintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negali būti kaltininko nubaudimo priemonė ar bausmės dalis, atlygintinas neturtinės žalos dydis pinigine išraiška turi būti nustatytas toks, kad proporcingai nusikalstamos veikos pobūdžiui, sunkumui, kt. aplinkybėms, taikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinio pobūdžio praradimus ar kito neturtinio pobūdžio neigiamus padarinius jam. Šalies kasacinio teismo suformuotoje ir apibendrintoje praktikoje tokio pobūdžio bylose (už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą) priteisiamos tiesiogiai neturtinės žalos patyrusiam asmeniui dydžio vidurkis varijuoja apie 7300 Eur, palyginimui paminėtina, jog už sunkaus ir (ar) pavojingo gyvybei sveikatos sutrikdymo padarymą (BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta veika) tiesiogiai žalos patyrusiam nukentėjusiam asmeniui priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo vidurkis varijuoja apie 11533 Eur, taigi, beveik perpus mažiau nei prašoma pastarojoje byloje už lengvesnius padarinius sukėlusią ir mažiau pavojingą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įskaitant nukentėjusiajam (jo sveikatai) sukeltas nusikalstamas pasekmes, įvertinęs ne didesniais nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu (punktas 15), teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinio pagrindo nukrypti nuo aukščiau paminėtos apibendrintos šalies teismų praktikos ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisti iš esmės daugiau nei varijuojantis teismų praktikoje jos vidurkis, maždaug 7500 Eur. Trečia, dėl proceso išlaidų už atstovavimą. Pastarosios nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. T. patirtos išlaidos (1452 Eur) atstovo teisinėms paslaugoms byloje apmokėti yra patvirtintos atstovo (advokato kontoros) 2023 m. sausio 10 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos pinigų priėmimo iš nukentėjusiojo kvitu (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, yra protingos ir sąžiningos, neviršija teisės aktais nustatytų rekomendacijų tokių paslaugų įkainiams, todėl teismo vertinamos pagrįstomis (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Ketvirta, dėl pagrindo iš dalies atleisti (mažinti) kaltinamojo civilinę atsakomybę pagal nukentėjusiojo ieškinį, taikant CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 6.282 straipsnio 1 dalies taisykles. Teismas jau ne kartą aukščiau konstatavo, kad nukentėjusysis, be kita ko būdamas nekartą perspėtas kaltinamojo, tęsdamas nesantuokinius, tame tarpe ir intymius, santykius su kaltinamojo žmona, elgėsi aiškiai provokuojančiai kaltinamojo atžvilgiu ir iš dalies prisiėmė riziką patirti iš kaltinamojo fizinį smurtą, kurio tikimybės rizika buvo labai didelė ir nukentėjusysis tai suprato bei galėjo ir turėjo numatyti, taigi, tuo nukentėjusysis prisiėmė riziką ir dėl labai tikėtinų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmių atsiradimo, tokį nukentėjusiojo trunkamo pobūdžio elgesį teismui yra pagrindo įvertinti dideliu neatsargumu CK 6.282 straipsnio 1 dalies taisyklės požiūriu ir sumažinti atlygintinos jam iš kaltinamojo žalos bei proceso išlaidų dydžius, taip kaltinamąjį atleidžiant nuo dalies deliktinės civilinės atsakomybės. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje faktinėje bylos situacijoje bus protinga, sąžininga ir teisinga kaltinamąjį įpareigoti atlyginti 2/3 dalis aukščiau įvertintų pagrįstomis turtinės ir neturtinės žalų bei proceso išlaidų, t. y. 1183,05 Eur (1774,58 Eur x 2 : 3) turtinės žalos atlyginimo, 5000 Eur (7500 Eur x 2 : 3) neturtinės žalos atlyginimo bei 968 Eur (1452 Eur x 2 : 3) proceso išlaidų (išlaidų atstovo (advokato) teisinėms paslaugoms apmokėti). Procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo G. S. nuosavybės teisių į 1,3429 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) apribojimas, paskirtas Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimu (1 t., b. l. 148-149, 154-156), paliktina galioti iki visiško nuosprendžio dalies dėl žalų bei proceso išlaidų atlyginimo priteisimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,
nusprendžia:
G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atleisti, perduodant jį pagal laidavimą motinos D. S. atsakomybei be užstato 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL/BBND (1250 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuriai sumokėti nustatyti 12 mėn. (dvylikos mėnesių) terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl 392,55 Eur netiesioginių nuostolių pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą atlyginimo priteisimo atmesti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 530,67 Eur netiesioginių nuostolių pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą atlyginimo priteisimo atmesti.
Nukentėjusiojo R. T. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jam iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. S. : 1) 1183,05 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 5 ct.) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 2) 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, 3) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) patirtų proceso išlaidų nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovu byloje dalyvavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Daiktinį įrodymą – sugadintus nukentėjusiojo R. T. marškinėlius, laikinai saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius ir nebetinkamus pagal paskirtį naudoti sunaikinti.
Procesinę prievartos priemonę – G. S. nuosavybės teisių į 1,3429 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) apribojimą, paskirtą Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimu, palikti galioti iki visiško šio nuosprendžio dalies dėl žalų bei proceso išlaidų atlyginimo priteisimo įvykdymo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.